Byla 3K-3-475/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. M. , V. J. , J. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. M. , V. J. , J. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei ir E. V. dėl Kretingos rajono apylinkės tarybos sprendimų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja R. G. , L. D. , J. K. , A. J. , B. Ž. , M. B. , A. G. , B. M. , E. V. , J. S. , valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė: 1) panaikinti Kretingos rajono apylinkės tarybos 1992 m. vasario 5 d., 1993 m. kovo 25 d. ir 1994 m. kovo 9 d. sprendimų dalis dėl žemės sklypo, 0,30 ha plotu įsitenkančio į buvusio savininko K. P. , 0,50 ha plotu – P. S. , 0,39 ha – B. J. žemę, suteikimo E. V. ; 2) panaikinti E. V. asmeninio žemės ūkio ( - ) kadastrinėje vietovėje Kretingos rajono agrarinės reformos tarnybos paženklinimo aktą (be datos); 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 13-6-991 1.3 punktą, kuriuo patvirtintas projektas dėl E. V. suformuoto ir suteikto žemės sklypo, kiek šis sklypas yra įsiterpęs į buvusių savininkų K. P. , P. S. , B. J. žemę; 4) panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1996 m. gruodžio 4 d. sutarties P56/96-0651 dalį, kiek parduotas žemės sklypas Nr. 148-1, kadastro Nr. ( - ), esantis Palangos miesto plėtros zonoje, įsiterpia į buvusių savininkų K. P. žemę (0,30 ha), P. S. žemę (0,50 ha), B. J. žemę (0,39 ha); 5) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovams nuosavybės teises į žemę įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

6Ieškovai nurodė, kad 1991 m. jie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau ginčijamais administraciniais aktais žemė buvo paskirta atsakovui E. V. . Taip buvo pažeistos ieškovų teisės, nustatytos įstatyme ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. I-411 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 5 punkto reikalavimai. Kadangi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta neteisėtų administracinių aktų pagrindu, tai ji yra neteisėta. Be to, sutartis nepatvirtinta notaro, be datos, todėl buvo pažeisti ir 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 255, 47, 58 straipsnių reikalavimai. Ieškovai teigė, kad ieškinio senaties termino jie nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 20 d. rašto.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

9Teismas nurodė, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui atsakovams suteikimas neišsprendus ieškovų nuosavybės teisės atkūrimo klausimo prieštaravo Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 punktui, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai būtų organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu. Atsakovai neįrodė, kad šių reikalavimų buvo laikytasi, todėl turi būti ginamos ieškovų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisės.

10Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškinio senaties terminas šioje byloje skaičiuojamas nuo ieškovų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar kitos tuo metu valstybės įgaliotos institucijos sprendimą dėl ieškovų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimo ar atsisakymo tai padaryti. Tokio sprendimo nepriimta. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 20 d. raštas yra vienintelis dokumentas, leidžiantis ieškovams suprasti, kad jų žemė yra užimta.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neapsvarstė ieškinio senaties klausimo, todėl nepatikrino bylai svarbių ir teisiškai reikšmingų tokios kategorijos bylose faktinių aplinkybių.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai, pateikdami ieškinį teismui, nepridėjo prie bylos įrodymų, patvirtinančių jų reikalavimo teises atsakovams. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų giminystės ryšį su savininkais, į kurių turėtas žemes atkurti nuosavybės teises jie pretenduoja. Tokių leistinų ir patikimų įrodymų nėra ir nuosavybės teisių atkūrimo bylose, pateiktose Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Bylose esami įrodymai, kuriais remiasi ieškovai, yra prieštaringo turinio, o teismas, nagrinėdamas bylą, iš viso nekreipė dėmesio į teisės normas, reikalaujančias pateikti ne tik įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teisę, bet ir giminystės ryšį. Ieškovė M. M. nurodė, kad ji pretenduoja atkurti buvusio savininko P. S. , o ne P. S. nuosavybės teises. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai dėl giminystės ryšio patvirtinimo yra prieštaringi savo turiniu. Ieškovė buvo pateikusi pilietybės pažymėjimą, kuriame nurodyta R. M. , o R. M. . Nors ieškovė teigė, kad ji pakeitė pavardės rašymą, tačiau įrodymų nepateikė. Ieškovė įrodinėja giminystės ryšį su P. S. , nors gimimo liudijime ji nurodyta S., o tėvas – P. S. . Analogiškai prieštaringo turinio ir kitų asmenų, pretenduojančių į buvusių savininkų (P. ir J.) turėtą žemę, dokumentai.

14Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant ir tikrinant asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo klausimą, svarbu patikrinti, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal galiojančius tuo metu įstatymus ir ar yra asmens faktiškai naudojama pagal paskirtį.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

171. Dėl ieškovų pateiktų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos skyriui nekilo jokių abejonių, nes 1999 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas Nr. 195 M. M. atkurti nuosavybes teises į P. S. turėtą žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha dydžio žemės sklypą ( - ). Be to, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-991 buvo patvirtintas Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos bei nustatyti žemės sklypų plotai. Į patvirtintą projektą buvo įtraukta ir M. M. kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant ginčo žemės sklypą natūra. Taigi administracine tvarka buvo konstatuota, kad ieškovai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

18Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 2, 4, 6, 106 punktų nuostatomis ir pažeidė ieškovų teisę į tinkamą procesą.

192. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visetą, padarė neteisingas išvadas. Teismas padarė įrodymais nepatvirtintą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neapsvarstė ieškinio senaties klausimo, nepatikrino bylai svarbių ir teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių.

20Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 7.4 punkte ir 1964 m. CK 86 straipsnyje išdėstytomis ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kurios apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad ieškinio senaties terminas yra taikomas tik ginčo materialinio teisinio santykio šalies, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, prašymu, todėl būtina nustatyti ginčo šalių materialinius teisinius reikalavimus viena kitai.

21Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis galima patvirtinti apeliacinio skundo argumentus ir kokiais įrodymais buvo remtasi, taip pat kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties instituto nėra pakankamos.

223. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą peržengdamas apeliaciniame skunde nustatytas ribas, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio reikalavimus. Atsakovas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškinį nebuvo nurodęs nesutikimo su ieškiniu ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės.

23Apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinus jau priimtą sprendimą, yra ribota. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas analogiškas 1964 m. CPK normas, yra nurodęs, kad byla gali būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nurodytomis nuostatomis.

24Trečiasis asmuo J. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

25Atsakovo E. V. atsiliepimą į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti.

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad kasacinis teismas pagal savo kompetenciją negali spręsti kitaip dėl žemesnės instancijos nustatytų bylos aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija gali pasisakyti tik dėl klausimų, susijusių su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų klausimais. Tuo tarpu nagrinėjant bylas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose sprendžiami tiek teisės, tiek ir fakto klausimai.

29Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo apylinkės teismui pirmąja instancija. Tai procesinės teisės klausimas – ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias apeliacinį procesą ir apeliacinės instancijos teismo teises.

30CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

31Dėl ieškinio senaties

32Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido. Savo išvadas šis teismas pagrindė įrodymais. Aplinkybės, susijusios su ieškinio senatimi, yra fakto klausimai. Apeliacinės instancijos teismas faktų, susijusių su ieškinio senatimi nevertino ir savo sprendimo, kodėl pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą taikė neteisingai, konkrečiais argumentais nepagrindė. Teisėjų kolegijos abstrakti nuoroda, kad ji sutinka su kasacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neapsvarstė ieškinio senaties klausimo, negali būti pripažinta pagrįsta įrodymais, kuriais pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį turi būti apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje. Taip pat neaišku, kokią reikšmę turi senaties termino netinkamas apsvarstymas su bylai reikšmingų aplinkybių (įrodinėjimo dalyku) (apeliacinio teismo nutartyje nurodyta – svarbių ir teisiškai reikšmingų tokios kategorijos bylose faktinių aplinkybių) nustatymu. Būtent praleisto senaties termino atnaujinimas sudaro prielaidas išaiškinti bylos aplinkybes, leidžiančioms pasiekti CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytą įrodinėjimo tikslą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis nepraleistas, todėl aiškino ir konstatavo bylai reikšmingas aplinkybes.

33Dėl ginčo esmės

34Esminis ieškovų reikalavimas yra susijęs su tuo, ar atsakovui teisėtai paskirtas žemės sklypas, įsiterpiantis į trims ieškovams nuosavybės teise atkuriamus žemės sklypus. Būtent šį reikalavimą išsprendė pirmosios instancijos teismas. Pagal atsakovo paduotą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, ar pirmosios instancijos sprendimas, konstatuojantis neteisėtą žemės sklypas atsakovui paskyrimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad kyla abejonių, ar ieškovams teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Šis teismas suabejojo, ar M. M. galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į P. S. žemės sklypą, nes yra formalių neatitikimų giminystę patvirtinančiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde tokių abejonių nekėlė ir atsakovas. Dėl giminystės santykių abejonių nekilo ir nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms.

35CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio Kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjama byla nė vienai išvardytai kategorijai nepriklauso. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo taip pat nekonstatuota. Teisėjų kolegijos išvada, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina patikrinti, ar teisėtai atkurta nuosavybė reiškia ne argumentus, kuriais grindžiamas būtinumas peržengti apeliacinio skundo ribas, bet naują bylų kategorijų nustatymą. Naujos bylų kategorijos, kuriose gali būti peržengtos apeliacinio skundo nagrinėjimas, yra ne teismų kompetencija.

36Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad apeliacijos funkcija šioje byloje iš esmės liko neįvykdyta – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepatikrintas. Taigi apeliacijos funkcija byloje iš esmės neįvykdyta. Tai darytina iš naujo nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė: 1) panaikinti Kretingos rajono... 6. Ieškovai nurodė, kad 1991 m. jie pateikė prašymus atkurti nuosavybės... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui atsakovams suteikimas... 10. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai, pateikdami ieškinį teismui,... 14. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant ir tikrinant... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 17. 1. Dėl ieškovų pateiktų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų... 18. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29... 19. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.... 20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Aukščiausiojo Teismo... 21. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis... 22. 3. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą peržengdamas... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos... 24. Trečiasis asmuo J. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio... 25. Atsakovo E. V. atsiliepimą į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Teisėjų kolegija... 28. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina... 29. Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra apeliacinės instancijos teismo... 30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 31. Dėl ieškinio senaties... 32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai ieškinio senaties... 33. Dėl ginčo esmės... 34. Esminis ieškovų reikalavimas yra susijęs su tuo, ar atsakovui teisėtai... 35. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 36. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad apeliacijos funkcija šioje... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...