Byla 2A-768-661/2013
Dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka, atsakovui – UADB „ERGO Lietuva“, tretysis asmuo – R. P

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ADB „ERGO LIETUVA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka, atsakovui – UADB „ERGO Lietuva“, tretysis asmuo – R. P., ir

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 425,04 Lt žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad apdraustoji S. P. nukentėjo 2009-03-31 įvykusio eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininke pripažinta R. P.. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-05-08 buvo nedarbinga. Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-05-29 nekentėjusiajai dėl laikino nedarbingumo buvo paskirta 425,04 Lt ligos pašalpa. Kadangi eismo įvykio kaltininkės R. P. valdytojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „ERGO“ Lietuva, ieškovas 2011-08-26 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas atlyginti žalą atsisakė (b.l. 1-3)

4Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas praleido LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytą terminą pretenzijai dėl padarytos žalos pareikšti, bei CK 1.125 str. 7 d. numatytą ieškinio senaties terminą. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašo ieškinį atmesti (b.l. 19-22).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 425,04 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus 04 ct) žalai atlyginti.

7Teismas konstatavo, jog Valstybinio socialinio draudimo išmoką išmokėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nėra draudimo teisnių santykių dalyvis, jis teisę reikalauti išmokėtų socialinio draudimo išmokų įgyja tuomet, kai išmoka atitinkamą išmoką. Iki išmokėjimo momento jis teisniame santykyje su atsakingu už žalą asmeniu (atsakovu) jokiu teisiniu pagrindu nedalyvauja, todėl šiuo atveju nėra asmenų pasikeitimo prievolėje. Kadangi šiuo atveju nėra asmenų pasikeitimo draudimo prievolėje santykio, ieškovo reikalavimui nėra taikomas TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. numatytas vienų metų terminas pretenziniam reikalavimui pareikšti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas draudimo bendrovėje „ERGO“ Lietuva, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo. Atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo manymu, ieškovas yra praleidęs LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytą terminą pretenzijai dėl padarytos žalos pareikšti, bei CK 1.125 str. 7 d. numatytą ieškinio senaties terminą.

10Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl grąžintinos draudimo išmokos sumos.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Šios normos pagrindu ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Byloje nustatyta, kad kaltininke pripažinta R. P. apdrausta draudimo bendrovėje „ERGO“ Lietuva. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Taigi įstatymas suteikia teisę ieškovui dėl išmokėto žalos atlyginimo kreiptis tiesiogiai į žalą padariusio asmens draudiką.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius vs UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, pakeitė iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, t. y. atsiradę ne draudimo sutarties, o delikto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007;2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2010; kt.). Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ligos pašalpa S. P. 425,04 Lt buvo skirta Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-05-29 sprendimais, o buvo išmokėta 2009-06-03, taigi, nuo šio termino (ligos pašalpos išmokėjimo) prasidėjo ieškinio senaties eiga. Į draudiką ieškovas kreipėsi 2011-08-26 raštu, o į teismą 2012-03-30, todėl trejų metų ieškinio senaties termino ieškovas nėra praleidęs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo argumentai dėl vienerių metų ieškinio senaties taikymo pagal CK 1.125 str. 7 d. yra nepagrįsti, pripažįstant, kad ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimui pareikšti nepraleido.

17Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

19Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai