Byla 2-500-892/2017
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja I. P. sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovei I. B. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

Nustatė

2Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti vaikų - A. V., gim. 1999-06-15, ir G. V., gim. 2001-06-25, gyvenamąją vietą su ieškove I. B.; 2) nustatyti, kad atsakovas A. V. bendrauja su dukra G. V., gim. 2001-06-25, kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 val. iki 18:00 val., paimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos, tačiau į jos vidų nepatekdamas, būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 16:00 val. kartu su ieškove ir sugrąžina vaiką ir ieškovę į ieškovės gyvenamąją vietą, tačiau į jos vidų nepatekdamas 18:00 val. Tuo atveju, jei atsakovas bendravimo su vaiku metu organizuoja mokamas veiklas vaikui, jis savo lėšomis apmoka ir būtinas ieškovės dalyvavimo tose veiklose išlaidas; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų - A. V. ir G. V. tėvai. Susituokę nėra. Anksčiau ieškovė su atsakovu gyveno kartu, tačiau pastaruoju metu iš atsakovo pusės prasidėjo dažnas psichologinis smurtas, atsakovas, būdamas neblaivus prieš sūnų ir prieš ieškovę yra naudojęs fizinį smurtą, todėl ieškovė buvo priversta laikinai apsistoti Vilniaus miesto krizių centre. Atsakovas priekaištauja, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, dėl to dukra vengia su juo bendrauti, grasina ieškovę apskųsti Vaiko teisių apsaugos skyriui.

3Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog dukra visiškai nenori matytis su tėvu, atsisako su juo bendrauti, atsakovas turi problemų dėl alkoholizmo, ne kartą buvo kilęs ginčas tarp šalių dėl bendravimo su dukra tvarkos, todėl prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo su dukra tvarką.

4Atsakovui ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį buvo tinkamai įteikti, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė.

5Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimams. Pažymėjo, jog konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka padėtų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjimam abiejų tėvų.

6Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad socialinė darbuotoja bendravo su atsakovu A. V.. Vyras nurodė, jog sutinka nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, taip pat sutinka su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina ir į tai, kad A. V. neprieštarauja I. B. reikalavimams, Vaikų teisių apsaugos skyrius sutinka su ieškovės ieškiniu. Teismo posėdyje Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad ieškinys turi būti patenkintas.

7 Ieškinys tenkintinas visiškai.

8CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

9Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. V., gim. 2001-06-25, ir A. V., gim 1991-06-15, gyvenamąją vietą su ja. Šiam reikalavimui prieštaravimų byloje nepareikšta. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu nepilnamečiai gyvena su ieškove yra jos tinkamai prižiūrimi, ieškovė dirba UAB „Optidomus“, studijuoja universitete, iš esmės turi galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas nepilnamečių vaikų gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui (b.l. 18-19). Nepilnamečiai vaikai G. V. ir A. V. aiškiai išreiškė norą gyventi su mama, palaiko mamos išreikštus reikalavimus (b.l. 29-30). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

10Remiantis CK 3.170 str. 3 d. kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. LR CK 3.175 str. 2 d. nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t.y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

11Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pažymėdama, jog šiuo metu atsakovo elgesys sudaro pagrindą teigti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl dukros bendravimo su atsakovu tvarkos, todėl nustatyta konkreti bendravimo tvarka galėtų apsaugoti šalis ir nepilnametę dukrą nuo galimų nepageidaujamų konfliktų ateityje, taip pat būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė M. M. - Slavinskė aplankiusi ieškovės šeimą, pabendravusi su G. V. konstatavo, kad mergaitė su tėčiu nebendrauja, jo bijo, pyksta ant jo, tačiau mama nedraudžia jai bendrauti su tėčiu. Pasak mergaitės, brolis dažnai važiuoja pas tėtį, tačiau ji kartu vykti nenori. Su tėčiu pasimatyti sutiktų tik dalyvaujant mamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo su dukra tvarkai, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarka atitinka nepilnamečio vaiku interesus, todėl yra tvirtintina (LR CK 3.175 str. 2 d.).

12Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 20,00 Eur (b.l. 33), remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo ieškovei priteistina 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 62 Eu žyminio mokesčio, nuo kurio atsakovė buvo atleista (CPK 96 str. 2 d.) bei 4,05 Eur pašto išlaidų, tai yra viso 66,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis ( - ) str., 263-270 str., teismas

Nutarė

14Ieškinį tenkinti visiškai.

15Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., a.k. ( - )ir G. V., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove I. B., a.k. ( - )

16Nustatyti atsakovo A. V., a.k. ( - ) ir nepilnametės dukters G. V., a.k. ( - ) bendravimo tvarką:

17atsakovas A. V., a.k. ( - ) bendrauja su dukra G. V., a.k. ( - ) kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 val. iki 18:00 val., paimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos, tačiau į jos vidų nepatekdamas, būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 16:00 val. kartu su ieškove ir sugrąžina vaiką ir ieškovę į ieškovės gyvenamąją vietą, tačiau į jos vidų nepatekdamas 18:00 val. Jei atsakovas bendravimo su vaiku metu organizuoja mokamas veiklas vaikui, jis savo lėšomis apmoka ir būtinas ieškovės dalyvavimo tose veiklose išlaidas.

18Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. ( - ) ieškovei I. B., a.k. ( - ) 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

19Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. ( - ) valstybės naudai 66,05 Eur bylinėjimosi išlaidų Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai