Byla e2A-85-661/2020
Dėl naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys E. T., UAB „Visana“, V. Š., I. Z., A. K., V. A., M. Č., A. B., A. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams N. N., A. N., A. L., V. B., N. B., L. K., A. K., V. L. dėl naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys E. T., UAB „Visana“, V. Š., I. Z., A. K., V. A., M. Č., A. B., A. B.,

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

62.

7Ieškovė patikslinusi reikalavimus 2019 m. sausio 28 d. ieškiniu prašė nustatyti ieškovės V. S. teisę atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudotis 176 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )) dalimi, nurodyta UAB „Geolimbas“ matininko D. V., kv. paž. Nr. 2M-M-1097, 2019 m. sausio 18 d. parengtoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje indeksu „H“ ir apibrėžta taškais 41-43-76-77-78-73-41, nustatant, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, be kitų bendraturčių sutikimo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi ir turėti nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

83.

9Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė būtinybę pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką aiškina tuo, kad pageidauja atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kurios dydis savo plotu būtų artimesnis jos turimai idealiajai žemės sklypo daliai. Tačiau ieškinyje pareikšta ne vienas, o du reikalavimai. Antrasis reikalavimas - teismo sprendimu nustatyti, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, be kitų bendraturčių sutikimo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi, ją įkeisti, teisės aktų nustatyta tvarka šioje žemės sklypo dalyje statyti ir turėti nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus. Šio reikalavimo ieškovė ne tik nepagrindžia ir nepaaiškina, tačiau dėl jo net nepasisako ieškinio motyvuose, šiuo reikalavimų siekiama apriboti savininko teises. Pastarojo reikalavimo ieškovė nėra nurodžiusi ir bendraturčiams siųstuose “Pranešimuose dėl bendraturčių susitarimo nustatyti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką”.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog nors ieškovė ieškinio dalyku nurodo reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, pateiktu reikalavimu ji prašo nustatyti kitą naudojimosi Žemės sklypu tvarką nei anksčiau sutartimi nustatytoji, taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. nustatytą naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) unikalus Nr. ( - ), tvarką ir nustatyti, kad V. S. būtų priskirta papildomai individualiam naudojimuisi 176 kv. m ploto žemės dalis, kuri byloje esančioje 2019 m. sausio 18 d. schemoje yra išskirta indeksu „H“ ir apibrėžta taškais 41-43-76-77-78-73-41, taigi ieškovė prašo priskirti jai asmeniškai naudotis didesnė Žemės sklypo dalimi nei tai buvo numatyta 2017 m. gruodžio 20 d. sutartyje. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – noras individualiai naudotis didesne sklypo dalimi, tai yra subjektyvus ieškovės siekis nustatyti jai palankesnę (artimesnę jos turimai idealiajai daliai) naudojimosi žemės sklypu tvarką, negali būti laikoma teisiškai svarbia aplinkybe (juridiniu faktu), įvykusia po 2017 m. gruodžio 20 d. sutarties sudarymo, sudarančia teisinį pagrindą keisti nustatyta naudojimosi tvarką. Pažymėtina, kad parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ieškovei buvo išaiškinta teisė bei būtinumas tikslinti ieškinio pagrindą ir/ar dalyką, tačiau tokia teise ieškovė tinkamai nepasinaudojo. Teismas taip pat sprendė, kad Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji objektyviai negalėjo sudarant aukščiau paminėtą susitarimą teikti prašymą/tartis dėl didesnės dalies Žemės sklypo priskyrimo jai individualiam naudojimui juolab, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas susitarimas buvo sudarytas ieškovei pareiškus analogišką reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo. Kaip jau minėta, ieškovė nenurodė jokių juridinių faktų, įvykusių po minėto susitarimo sudarymo, pagrindžiančių būtinumą keisti nustatytą naudojimosi tvarką, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimo tenkinimas neatitiktų teisėtumo kriterijaus, be to, būtų pažeisti ir nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

145.

15Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais: 5.1.

16po Susitarimo pasirašymo atsirado naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pakeisti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką. vadovaujantis Susitarimo 4.12 punktu žemės sklypo bendraturčiai susitarė, kad bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 3301 kv.m. bendro ploto, plane pažymėta indeksu “A”, linijomis ir skaičiais: 50-74-75-53-54-55-56-57-58-59-60-19-20-61-64-65- 25-26-27-28-29-30-31-32-66-67-33-34-35-36-73-41-42-68-69-70-71-72-73-47-48-49-50 (Susitarimo 4.12 p.). Pažymėtina, kad bendrai naudojam žemės sklypo plotui buvo priskirta ir žemės sklypo teritorija, esanti šalia Ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, kuria Ieškovė šiuo metu siekia naudotis atskirai nuo kitų žemės sklypo bendrasavininkų (Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėta indeksu „H“ ir taškais 41-43-76-77-78-73-41). Taigi, Susitarimo 4.12 punktu bendraturčiai įsipareigojo visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (CK 4.75 str. 1 d). Tačiau pareiškimo teismui teikimo dienai ši Susitarimo norma tapo iš esmės neįgyvendinama dėl Ieškovės ir Atsakovų nuolatinių konfliktų. Ieškovė paaiškina, kad dėl esamų nesutarimų, Ieškovė ir Atsakovai negali priimti nei vieno bendro sprendimo dėl naudojimosi žemės sklypo ginčo teritorijos dalimi, kas iš esmės apriboja Ieškovės teises pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį. 5.2.

17Ieškovė paaiškina, kad žemės sklypo teritorijos dalis, kuria Ieškovė siekia naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių yra toje pačioje vietoje, kaip ir jau nustatytoji, dėl kurios Atsakovai jau yra sutikę. Minėta teritorija yra prie Ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio - garažo, todėl užtikrina šio statinio tinkamą naudojimą ir dėl to neprieštarauja jokiems Atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, interesams. 5.3.

18pagal šiuo metu galiojančią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri nustatyta Susitarimu, Ieškovė turi teisę atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis tik 23 kv.m. ploto Žemės sklypo dalimi, nors jai nuosavybės teise priklausanti Žemės sklypo dalis sudaro 580 kv.m., t.y. daugiau nei 25 kartus didesnė nei šiuo metu atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudojama. Šių faktinių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad visi Atsakovai bei didžioji dalis trečiųjų asmenų atskirai nuo kitų savininkų naudojasi tokia žemės sklypo dalimi, kurios dydis savo plotu yra lygus jų turimai idealiajai žemės sklypo daliai. 5.4.

19Ieškovės vertinimu šiuo atveju egzistuoja objektyvus pagrindas Susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką pripažinti neteisėtą, nes Ieškovei priskirta naudotis dalis labai skiriasi nuo kitiems bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių. Be to minėta, kad galiojantis Susitarimas yra neišsamus, neefektyvus ir neatitinka visų žemės sklypo bendraturčių poreikių ir interesų, dėl ko tarp bendraturčių nuolat kyla nesutarimai. Dar daugiau, dėl esamų nesutarimų, Susitarimo nuostatos, reglamentuojančios naudojimąsi žemės sklypo dalimi, priskirta bendram naudojimui (konkrečiai ta dalimi, kuria atskirai nuo kitų bendraturčių nori naudotis Ieškovė), šiuo metu tapo iš esmės nebeįgyvendinamos, kas dar kartą įrodo būtinumą keisti esamą naudojimosi tvarką.

202.

21Atsakovai N. N., A. N., A. L., V. B., N. B., L. K., A. K., V. L. pateikė atsiliepimą į skundą , su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad 6.1.

22Atsakovų manymu, apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės klaidinančiu teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo. Savo forma šis reikalavimas tarsi atitinka reikalavimą pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau savo turiniu ieškovės reikalavimas toks nebuvo. Esmė ta, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio materialinį teisinį reikalavimą dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes pareiškė reikalavimą nustatyti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką, kas iš esmės nėra tapatu reikalavimui ją pakeisti. CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nustato, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes bei suformuluoti ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką, materialinį teisinį reikalavimą) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Būtent šie elementai apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas negali peržengti - teismas negali už ieškovę formuluoti reikalavimų bei teismo sprendime įrašyti reikalavimus, kurie nebuvo suformuluoti ieškinyje, bei parašyti tas sklypo dalis, dėl kurių reikalavimas nebuvo suformuluotas. 6.2.

23Ieškovė, reikšdama reikalavimą nustatyti daikto dalies naudojimosi tvarką, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype jau yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka 2017 m. gruodžio 20 d. Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartimi ir susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo. Todėl neįmanoma nustatyti daikto dalies naudojimosi tvarkos, kai tokia tvarka jau yra nustatyta - ją galima tik pakeisti. 6.3.

24Pareikštu ieškiniu nesiekiama pakeisti nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir tokią savo poziciją parengiamojo teismo posėdžio metu aiškino tuo, kad papildomai sklypo daliai, kurią ieškovė siekia priskirti savo atskiram naudojimui, žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, nes 2017 m. gruodžio 20 d. Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo yra nurodyta, kad ši sklypo dalis naudojama bendrai. 6.4.

25Įvertinę nurodytas aplinkybes, atsakovai tvirtina, kad apeliaciniu skundu ieškovė peržengia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ribas - didina reikalavimų apimtį ir prašo pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nors ir toliau nenurodo, kaip toks pakeitimas įtakos kitas naudojamas sklypo dalis bei kitų bendraturčių teises. 6.5.

26Ieškovė taip pat peržengia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ribas tuo aspektu, kad iš esmės apeliaciniame skunde formuluoja naują ieškinio pagrindą, kurio nebuvo suformulavusi ieškinyje. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovei net du kartus pasiūlė patikslinti ieškinio dalyką ir/ar ieškinio pagrindą. 6.6.

27Atsakovai nurodo, kad 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio reg. Nr. 12207, 5.11-5.17 punktuose yra įtvirtintos specialiosios, esminės ir atskirai aptartos sutarties šalių sąlygos. Pasirašydamos tokią sutartį, sutarties šalys atsisakė tam tikrų savininko teisių į atskirai naudojamas sklypo dalis: 1) atsisakė CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintos savininko teisės dalyvauti tam tikrų sklypo dalių valdyme, naudojime ir disponavime bei sutiko, kad jose be kitų bendraturčių sutikimo būtų projektuojami, rekonstruojami ir statomi nauji statiniai, sklypo dalys būtų nuomojamos, įkeičiamos ir t. t.; 2) bendraturčiai atsisakė CK 4.79 str. 1 d. įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą atskirai naudojamą sklypo dalį. Akivaizdu, kad nurodytų savininko teisių sklypo bendraturčiai atsisakė į labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas sklypo dalis, turinčias tam tikrą plotą, vietą ir ribas. Tokią galimybę ir teisę jiems suteikia CK 4.37 str. 2 d. nustatanti, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Nuosekliai, sklypo bendraturčių tam tikrų savininko teisių atsisakymas (perdavimas) kitiems sklypo bendraturčiams galioja ir taikytinas tik toms sklypo dalims ir tam sklypo plotui, kuris apibrėžtas galiojančioje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio reg. Nr. 12207, tačiau negali būti aiškinamas plečiamai ir taikomos sklypo daliai, pažymėtai raide “H”, kurios plotą ieškovė siekia padidinti. Kitoks aiškinimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą bei sutarties laisvės principą. Ieškovė be kitų bendraturčių sutikimo negali įgyti teisės į specialiųjų 2017-12-20 Sutarties 5.11-5.17 punktuose aptartų sąlygų taikymą didesniam sklypo plotui, nei apibrėžia minėta Sutartis. Norint specialiąsias sutarties sąlygas taikyti didesniam sklypo plotui, kitoms sklypo dalims, nei šalys numatė sutartyje, reikalinga aiškiai raštu išreikšta bendraturčių valia. 6.7.

28Siekiant padidinti atskirai naudojamos sklypo dalies “H” plotą, ieškinyje buvo privalu pasisakyti ir dėl specialiųjų 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” sąlygų galiojimo papildomam atskirai naudojama žemės sklypo plotui, tačiau šiuo klausimu ieškinyje nepasisakyta. Ieškovės atstovė tik paaiškino, kad jos manymu 017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” sąlygos turi galioti visa apimtimi, tačiau toks aiškinimas reiškia, kad akivaizdžiai būtų pažeistas sutarties laisvės principas ir nuosavybės neliečiamumas - tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Ieškinio reikalavimo tenkinimas būtų reiškęs specialiųjų sutarties sąlygų galiojimo išplėtimą ir kitų ginčo žemės sklypo dali atžvilgiu, kas be savininkų laisvos valios yra neįmanoma.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

303.

31Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

324.

33Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

345.

35Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

366.

37Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

387.

39Nagrinėjamu atveju apeliantė ne kartą bylos nagrinėjimo metu keitė ieškinio dalyką. Paskutiniu patikslintu ieškinio dalyku nurodė reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, apeliantė prašė nustatyti kitą naudojimosi Žemės sklypu tvarką nei anksčiau sutartimi nustatytoji. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė iš esmės prašė pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. nustatytą naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) unikalus Nr. ( - ), tvarką ir nustatyti, kad V. S. būtų priskirta papildomai individualiam naudojimuisi 176 kv. m ploto žemės dalis, kuri byloje esančioje 2019 m. sausio 18 d. schemoje yra išskirta indeksu „H“ ir apibrėžta taškais 41-43-76-77-78-73-41, tai yra ieškovė prašo priskirti jai asmeniškai naudotis didesnė Žemės sklypo dalimi nei tai buvo numatyta 2017 m. gruodžio 20 d. sutartyje.

408.

41Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdyje ieškovė prašymą nustatyti kitą naudojimosi Žemės sklypu tvarką grindė aplinkybe, kad ji iš esmės vienintelė iš bendraturčių naudojasi minėta bendrosios nuosavybės dalimi, t.y. nurodytoje vietoje buvo pastačiusi pavėsinę, kurią Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2071-647/2017 buvo įpareigota nugriauti, be to, dažnai šioje teritorijoje ieškovė stato savo automobilį. Taigi, teikdama paaiškinimus, ieškovės atstovė pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad šioje byloje gali būti vertintinas tik ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas, nes teismas neturi teisės analizuoti kitų aplinkybių nei tos, kurios sudaro ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 178 str.).

429.

43Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvykusios po 2017 m. gruodžio 20 d., kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą tvarką. Apeliantės (ieškovės) nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – noras individualiai naudotis didesne sklypo dalimi, tai yra subjektyvus ieškovės siekis nustatyti jai palankesnę (artimesnę jos turimai idealiajai daliai) naudojimosi žemės sklypu tvarką, negali būti laikoma teisiškai svarbia aplinkybe (juridiniu faktu), įvykusia po 2017 m. gruodžio 20 d. sutarties sudarymo, sudarančia teisinį pagrindą keisti nustatyta naudojimosi tvarką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, parengiamuosiuose teismo posėdžiuose apeliantei (ieškovei) buvo išaiškinta teisė tikslinti ieškinio pagrindą ir/ar dalyką, tačiau tokia teise ieškovė tinkamai nepasinaudojo.

4410.

45Apeliantė teigia, kad įrodė, jog atsirado būtinybė pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau šiuos savo teiginius siejo su faktiniu pagrindu, kuris nebuvo nurodytas ir nebuvo įrodinėjamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas nuosekliai reiškia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

4611.

47Iš pateiktos byloje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio Reg. Nr. 12207, matyti, jog 5.11-5.17 punktuose yra įtvirtintos specialiosios, esminės ir atskirai aptartos sutarties šalių sąlygos. Pasirašydamos tokią sutartį, sutarties šalys atsisakė tam tikrų savininko teisių į atskirai naudojamas sklypo dalis: 1) atsisakė CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintos savininko teisės dalyvauti tam tikrų sklypo dalių valdyme, naudojime ir disponavime bei sutiko, kad jose be kitų bendraturčių sutikimo būtų projektuojami, rekonstruojami ir statomi nauji statiniai, sklypo dalys būtų nuomojamos, įkeičiamos ir t. t.; 2) bendraturčiai atsisakė CK 4.79 str. 1 d. įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą atskirai naudojamą sklypo dalį. Akivaizdu, kad nurodytų savininko teisių sklypo bendraturčiai atsisakė į labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas sklypo dalis, turinčias tam tikrą plotą, vietą ir ribas. Tokią galimybę ir teisę jiems suteikia CK 4.37 str. 2 d. nustatanti, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Nuosekliai, sklypo bendraturčių tam tikrų savininko teisių atsisakymas (perdavimas) kitiems sklypo bendraturčiams galioja ir taikytinas tik toms sklypo dalims ir tam sklypo plotui, kuris apibrėžtas galiojančioje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio Reg. Nr. 12207, tačiau negali būti aiškinamas plečiamai ir taikomos sklypo daliai, pažymėtai raide “H”, kurios plotą ieškovė siekia padidinti.

4812.

49Apibendrinant kolegija konstatuoja, jog apeliantė (ieškovė) ne tik neįrodė faktinio pagrindo keisti nustatytą naudojimosi tvarką, bet taip pat nenurodė, kaip priskyrimas naudotis apeliantei (ieškovei) individualiai didesne Žemės sklypo dalimis nulems atsakovų teises, kokiu būdu atsakovai ar visi Žemės sklypo bendrasavininkiai naudosis likusia Žemės sklypo dalimi.

5013.

51Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

5314.

54Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė N. N. pateikė teismui duomenis apie patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės V. S., atsakovei N. N. priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

56Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Priteisti iš ieškovės V. S. į.k. ( - ) atsakovei N. N. į.k. ( - ) 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios... 6. 2.... 7. Ieškovė patikslinusi reikalavimus 2019 m. sausio 28 d. ieškiniu prašė... 8. 3.... 9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nusprendė... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. 5.... 15. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti... 16. po Susitarimo pasirašymo atsirado naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą... 17. Ieškovė paaiškina, kad žemės sklypo teritorijos dalis, kuria Ieškovė... 18. pagal šiuo metu galiojančią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri... 19. Ieškovės vertinimu šiuo atveju egzistuoja objektyvus pagrindas Susitarimu... 20. 2.... 21. Atsakovai N. N., A. N., A. L., V. B., N. B., L. K., A. K., V. L. pateikė... 22. Atsakovų manymu, apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės klaidinančiu... 23. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nustatyti daikto dalies naudojimosi tvarką,... 24. Pareikštu ieškiniu nesiekiama pakeisti nustatytos naudojimosi tvarkos žemės... 25. Įvertinę nurodytas aplinkybes, atsakovai tvirtina, kad apeliaciniu skundu... 26. Ieškovė taip pat peržengia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme... 27. Atsakovai nurodo, kad 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo... 28. Siekiant padidinti atskirai naudojamos sklypo dalies “H” plotą, ieškinyje... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. 3.... 31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 32. 4.... 33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose... 34. 5.... 35. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp... 36. 6.... 37. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos... 38. 7.... 39. Nagrinėjamu atveju apeliantė ne kartą bylos nagrinėjimo metu keitė... 40. 8.... 41. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdyje ieškovė prašymą nustatyti... 42. 9.... 43. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šioje byloje... 44. 10.... 45. Apeliantė teigia, kad įrodė, jog atsirado būtinybė pakeisti nustatytą... 46. 11.... 47. Iš pateiktos byloje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo... 48. 12.... 49. Apibendrinant kolegija konstatuoja, jog apeliantė (ieškovė) ne tik neįrodė... 50. 13.... 51. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 53. 14.... 54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 56. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti... 57. Priteisti iš ieškovės V. S. į.k. ( - ) atsakovei N. N. į.k. ( - ) 500 Eur...