Byla 2A-365-252/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. M., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-620-2014 pagal ieškovų A. Č., B. Č. ieškinį atsakovams M. M., Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. S., R. U., V. K. projektavimo įmonei „Namas“, VĮ Valstybės žemės fondui dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą bei melioracijos sistemos įrengimo.

3Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4ieškovai B. Č., A. Č. prašė iš atsakovų solidariai priteisti po 3 228 Lt kiekvienam ieškovui turtinei žalai atlyginti ir įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą, paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas. Nurodė, kad 2008 metais atsakovas M. M. savo žemės sklype, ( - ), iškasė 528 kv. m. dydžio ir 4,10 m gylio kūdrą, kurią kasant buvo pažeista melioracijos sistema, todėl vanduo išsiliejo į gretimus žemės sklypus ir apsėmė jiems priklausantį sodą ir daržus, ( - ). Nurodė, kad kūdra buvo iškasta pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos suderintą supaprastintą projektą, išduotą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas M. M. iškasė kūdrą didesnio ploto ir gilesnę nei buvo suprojektuota, kas reikalavo projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo. Teigė, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracija, derindama supaprastintą statinio projektą turėjo matyti, kad kūdros projektuojamoje vietoje yra melioracinė sistema, įsitikinti, jog projektuojama kūdra nepažeis kitų asmenų interesų. Nurodė, jog atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad dėl atsakovo M. M. kūdros kasimo pažeista melioracinė sistema ir dėl jos pažeidimo ieškovų sklype atsirado perteklinis vanduo, dėl ko negali naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. Tvirtino, kad V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtas kūdros projektas neatitiko reikalavimų, o Rokiškio rajono savivaldybės administracija, nepaisydama pažeidimų, projektą suderino ir jam pritarė.

5Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų kiekvienam ieškovui po 1 728 Lt žalos atlyginimą; įpareigojo atsakovus per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. 2013-07-23 ekspertizės akte Nr. 13-01 nurodytas rekomendacijas, t. y. ieškovų A. ir B. Č. žemės sklype, ( - ), įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis, bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausintas ieškovams B. ir A. Č. priklausantis žemės sklypas, ( - ); iš atsakovo M. M. ieškovės B. Č. naudai priteisė 1 916,25 Lt, o ieškovo A. Č. naudai 5 664,38 Lt bylinėjimosi išlaidų,; iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos priteisė B. Č. naudai 2 611,12 Lt, o A. Č. naudai 5 905,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, jog atlikta teismo ekspertizė patvirtino faktą tinkamai veikiančiai melioracijos sistemai ieškovų sklype buvus sugadintai atsakovo M. M. žemės sklype, jam iškasus kūdrą. Pripažino, kad žemės sklypas pradėjo šlapti sugadinus melioracijos sistemą. Nustatė, kad atsakovas M. M. neprižiūrėjo savo sklype esančių melioracijos įrenginių, iškasdamas kūdrą sukėlė grėsmę melioracijos sistemai, einančiai nuo ieškovų žemės sklypo toliau per atsakovui priklausantį žemės sklypą iki melioracijos griovio ir nueinančiai iki upelio. M. M. suprato, kad teritorija yra drėgna ir urbanizuotoje teritorijoje, prieš atliekant kasimo darbus turėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar kasdamas kūdrą nepažeis melioracijos įrenginių, nors ji ir nėra pažymėta planuose, privalėjo įsitikinti ar melioracijos sistema nebus sugadinta. Pripažino, kad M. M., nedalyvavęs kasant kūdrą, nesidomėjęs, ar nerasta melioracijos sistema, elgėsi neapdairiai, ir tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes jis buvo ir žemės sklypo savininkas, užsakovas, darbų prižiūrėtojas ir vykdytojas. Nurodė, kad kūdros kasimo darbus atlikus nesudarius sutarčių, atsakovo M. M. teiginius dėl ieškovų vykdytinos darbų priežiūros laikė nepagrįstais. Konstatavo buvus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo M. M. veiksmų ir atsiradusios žalos, nes atsakovas, kasant gruntą ir aptikus brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodytus inžinierinius statinius darbus, turėjo kūdros kasimo darbus laikinai sustabdyti, apie galimus melioracijos įrenginius informuoti Rokiškio rajono savivaldybės administraciją ir turėjo suvokti, kad toks nerūpestingumas gali sukelti neigiamų padarinių, privalėjo ir galėjo užkirsti kelią atsiradusiai žalai. Remdamasis teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis bei kitais byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo turėjo pareigą patvirtinti tik visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius projektus, tačiau šios pareigos neįvykdė, kas leido konstatuoti neteisėtus veiksmus. Darė išvadą, kad, jei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir nebūtų patvirtinę teisės aktų reikalavimams prieštaraujančio kūdros statybos projekto, tuomet ir atsakovas M. M. nebūtų galėjęs vykdyti kūdros kasimo darbų, kurių metu buvo pažeisti melioracijos įrenginiai, o ieškovų žemės sklype nebūtų atsiradęs perteklinis vanduo. Pripažino, jog atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos aplaidumas, patvirtinat imperatyvioms teisės aktų normoms prieštaraujantį projektą, sudarė prielaidas atsirasti ieškovų patirtai žalai ir nebuvo pernelyg nutolę nuo pagrindinių kito atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų, pažeidžiant melioracijos sistemos (drenažo) sudedamąsias dalis ir dėl ko ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas tapo netinkamas ūkinei veiklai vykdyti. Konstatavo teisinį priežastinį ryšį tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų ir ieškovams kilusių neigiamų padarinių ir sprendė, kad atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija dėl ieškovų patirtos žalos privalo atsakyti solidariai su atsakovu M. M.. Pripažino, kad ieškovai dirbo apie 6 arus žemės ir sutiko su ieškovų reikalavimu dalyje negauto pelno auginant daržoves, priteisdamas solidariai iš atsakovų kiekvienam ieškovui po 1 728 Lt. Reikalavimą dėl 3 000 Lt žalos už vaismedžių, vaiskrūmių galimo sunykimo ar derliaus sumažėjimo atmetė kaip neįrodytą. Nustatė, kad teismo ekspertizės akte nurodytos rekomendacijos atstatyti ieškovų žemės sklypo būklę iki pažeidimo, nesant kitokiems pasiūlymams, laikomos tinkamomis ir nustatė 8 mėnesių terminą atsakovams paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto rekomendacijas.

6Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, netyrė faktinių bylos aplinkybių, nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų. Mano, kad teismas buvo šališkas, nurodydamas atsakovui M. M. nepateikus neginčijamų duomenų, kad ieškovams priklausančio sklypo dalis semiama vandens ne dėl suardyto drenažo, o dėl kitų priežasčių. Tvirtina, jog pateiktų įrodymų pagrindu matyti, kad ginčo sklypų teritorija priklauso mažai drenuojamai sričiai ir pagal dirvožemio struktūrą sklypuose yra drėgmės perteklius. Pažymi, kad jo kūdra yra žemiau nei ieškovų sklypas, todėl akivaizdu, jog kūdra negali semti ginčo sklypo. Nurodo, kad ginčo sklypuose iškrenta žymiai didesnis kritulių kiekis, todėl prašo išreikalauti iš Hidrometeorologijos centro duomenis apie iškritusius kritulius ( - ), per 2009 m. laikotarpiu. Pažymi, kad yra nemažai priežasčių, kurios galimai sukėlė šlapumą, tačiau, atsižvelgiant į ieškovų žemės sklypo padėtį, kuri yra kur kas aukštesnėje padėtyje nei jo kūdros vanduo ir visos aukščiau išvardintos priežastys negalėjo lemti ieškovų žemės sklypo šlapumo. Daro išvadą, jog ne jo kūdra tvindo ieškovų sklypą, o atvirkščiai, iš ieškovų sklypo tekantis žemyn į jo sklypą paviršinis vanduo jį tvindo. Tvirtina, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis tik ieškovų parodymais, kurie buvo nenuoseklūs, besikeičiantys ir tuo teismą klaidinantys. Teigia, jog ieškovai patys nutraukę melioracijos drenažą (eksperto nuomone statybinį drenažą,) slėpė melioracijos vamzdelius nuo atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių faktinių aplinkybių, bet vadovavosi tik ieškovų parodymais. Nurodo, kad ieškovams buvo žinomos būsimos kūdros ribos ir jie, žinodami apie ketinimus atsakovui kasti kūdrą, privalėjo ne padėti organizuoti darbus, o vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.02:2005 ir privalėjo būti žemės darbų vykdymo vietoje. Tvirtina, jog objektyviai nebuvo žinomas melioracijos buvimo faktas, be to, priduria, kad nagrinėjimo metu buvo nustatyta šiai sistemai buvus neveikiančiai. Paaiškina, kad su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis ieškovui A. Č. pasisiūlius organizuoti kasimo darbus ir iš to ieškovui kilo atitinkamos teisės ir pareigos. Nepagrįstai teismas nurodė, kad nėra pateiktos V. K. projektavimo įmonės „Namas“ licencijos, nes buvo pateiktas individualios įmonės pažymėjimas. Pažymi, kad atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas kūdros gylis, kuris mažesnis nei ekspertas nurodė. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi ir netyrė visos melioracijos trasos, nes ( - ) nėra viešame registre įregistruotos melioracijos sistemos. Nebuvo tirta, kurioje vietoje UAB „Rokmelsta“ perklojo 30 m melioracijos drenažą, nėra aišku, kur yra valstybinis drenas valstybinėje žemėje, koks jo ilgis, ir ar valstybinėje žemėje esanti melioracijos sistema funkcionuojanti. Pažymi, jog ekspertas posėdžio metu pakeitė savo nuomonę dėl akte nurodytos melioracijos vietos ir teismas to visai nevertino. Teigia, jog ieškovų sklype daržas užėmė iki 6 arų, o ne kaip antstolės ar rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitoje nurodyti du daržai. Nurodo, jog nebuvo vadovautasi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės pažyma, kurioje nurodytos medelių pagrindinės žūties priežastys. Mano, kad ieškovai prašo ne grąžinti šalis į buvusią iki teisė pažeidimo padėtį, bet pastatyti naują statinį. Nurodo, kad ieškovai drenažo sistemą įsirengė neteisėtai, dėl to sistema nebuvo įregistruota ir mano, kad ieškovai nesąžiningi. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne eksperto G. M. teiginiu, kad tai galimai pamatų drenažas, o Rokiškio rajono komisijų, kurios buvo atvykusios po kūdros kasimo, išvada. Mano, jog ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o teismas šio klausimo nesprendė.

7Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują. Nurodo, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netaikė statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, Statybos įstatymo. Teigia, kad ekspertas privalėjo išnagrinėti projekto atitikimą ginčo projekto rengimo ir derinimo metu galiojusiam statybos techniniam reglamentui STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", nes jis tiesiogiai nustato nesudėtingų statinių ar jų dalių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti tvarką. Pažymi, jog projektas buvo rengiamas kūdrai (II grupės nesudėtingam statiniui) ir daro išvadą, kad statybiniai tyrinėjimai neprivalėjo būti atlikti, kaip ir inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Atitinkamai, nebuvo reikalingas projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, neprivaloma statinio techninė priežiūra. Nurodo, jog statybos techninis reglamentas STR 2.01.01.(3):1999 nesudėtingiems statiniams netaikomas. Paaiškina, kad projekto sudarymas ant negaliojančios topografinės nuotraukos laikytinas tik formaliu trūkumu. Ekspertizės akte ekspertas nenurodė konkrečių trūkstamų brėžinių ir tai vertina kaip neturint jokios reikšmės projekto derinimui. Teigia, kad tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų ir ieškovams kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio. Kūdros projekto suderinimas formaliai pažeidus kai kuriuos STR reglamento reikalavimus tiesiogiai nėra susijęs su ieškovų patirta žala. Tvirtina, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijai buvus suderinus projektą ir ištaisius formalius jo trūkumus, žala būtų vis tiek atsiradusi statytojui vykdant statybos darbus. Nurodo, kad įsigaliojus naujai Statybos techninio reglamento redakcijai, o atsakovui M. M. kasant kūdrą, žala būtų vis tiek atsiradusi, nes tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra drenažo sugadinimas vykdant statybos darbus. Teigia, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijai objektyviai negalėjo būti žinoma apie netinkamą projekto įgyvendinimą ir pažymi, kad neturėjo pareigos, kurią savo sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad eksperto G. M. rekomendacijos negali būti laikytinos kaip tinkamas dokumentas, ekspertizėse akte nurodytos rekomendacijos abstrakčios, neinformatyvios, nurodytos kelios alternatyvos, tokio sprendimo, be neabejotinai kilsiančių ginčų jo vykdymo procese, nebūtų galima ir įvykdyti, be to, net ir įvykdymo atveju taip pat galimi ginčai, ar rekomenduotini darbai yra pakankami ir tinkami. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog savivaldybės taryba yra skyrusi lėšų pažeistai drenažo linijai iki ginčo sklypų sutvarkyti.

8Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus, ieškovai prašo juos atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog ( - ) yra šlapia vieta, aukštas gruntinis vanduo, todėl melioracijos sistema būtina, todėl nepagrįsti atsakovo M. M. teiginiai esą melioracijos sistemos nebuvimas, jos sugadinimas neturi įtakos ieškovų žemės sklypui. Nurodo, jog statybinio drenažo paskirtis apsaugoti nuo paviršinio vandens atskirus statinius, o konkrečiu atveju įrengta melioracija skirta nusausinti žemės sklypus nuo paviršinio vandens. Tvirtina, kad padaryti kūdros projektavimo pažeidimai prisidėjo prie žalos jiems padarymo, nes jeigu būtų atsižvelgta į tai, kad kūdra kasama urbanizuotoje, šlapioje teritorijoje, kad šalia yra ieškovų kūdra, yra vandens išgavimo teritorijos, būtų atsižvelgta į melioracijos esamus įrengimus, atsakovo kūdros kasimo vieta būtų numatyta kitoje vietoje, nepažeidžiant esamos melioracijos sistemos. Teigia, jog M. M. buvo žinoma apie per jo kūdrą ėjusią melioraciją. Nurodo, kad jie neatliko jokių veiksmų atsakovo M. M. žemės sklype, jis pats užsakė projektą, jo su ieškovais nederino, savo rizika atliko statybos darbus, savo rizika samdė darbininkus kasimo darbais, su kuriais atsiskaitė, prisiėmė atsakomybę kaip rangovas už jo samdytų asmenų darbą, tame tarpe ir už tai, kad darbų atlikimo metu jo samdyti asmenys nesustabdė statybos darbų, kai pastebėjo, kad yra melioracijos sistema. Pažymi, kad atsakovas M. M. nevykdė teisės aktų reikalavimų, dėl ko toliau kasė tvenkinį, sugadino melioracijos sistemą ir dėl to jų sklypas pradėjo šlapti. Teigia, jog ekspertizės metu nustatyti faktiniai duomenys užfiksuoti, laikantys reikalavimų, padarytos išvados sutinka su kitais byloje esančiais įrodymais ir jiems neprieštarauja. Nurodo, kad neginčijamai nustatyta, jog melioracijos sistemos dalis neveikia atsakovo M. M. žemės sklype, todėl jis turi ją ir sutaisyti. Paaiškina, jog byloje esančioje pažymoje nenurodyta, kad jų vaismedžiai žuvo dėl nepriežiūros. Tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina jų sklype buvus daržui, yra aiškus jo dydis. Teigia, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracija suderino projektą, kuris nėra paruoštas tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, parengtas netinkamai, neatsižvelgus į vietovės ypatumus, taip pat neužtikrino, kad atsakovas M. M., kaip statybas darbus ūkio būdu numatęs atlikti asmuo, turėtų pakankamos kompetencijos šiems darbams atlikti, o neturėdamas kompetencijos, kad samdytų tam tikros srities specialistus. Mano, kad savivaldybės neteisėti veiksmai yra neatsiejamai susiję su atsakovo M. M. įgyvendintu kūdros kasimu pagal projektą.

9Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą nesutinka su skundo motyvais ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovui M. M. taikyti deliktinę atsakomybę. Pažymi, jog teismas rėmėsi ne tik ieškovų ir jų artimųjų parodymais, bet pagrinde ekspertizės išvada. Teigia, kad nėra įrodymų ieškovams nutraukus drenažą ir slėpus melioracijos vamzdelius. Laiko nepagrįstus apelianto teiginius dėl galimo visos melioracijos sistemos neveikimo, nes savivaldybės administracija, iki M. M. iškasant kūdrą, nėra gavusi jokių skundų dėl žemės šlapimo ne tik ieškovų žemės sklype, bet ir ( - ) kaimo teritorijoje.

10M. M. atsiliepime į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodo, jog iš dalies su skundu sutinka ir prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tvirtina, kad ekspertizės metu tirta ne melioracijos drenažo sistemos atkarpa, o statybinis (pamatų) drenažas. Teigia, jog žala ieškovams neatsirado, nes jų žemės sklypas yra aukščiau nei atsakovo M. M.. Nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė ieškovus patyrus žalą, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovus auginus daržoves, kurios supuvo dėl M. M. iškastos kūdros. Teigia, kad kūdros projektas ir jo įgyvendinimas teisėti. Tvirtina, jog ieškovai žalos nepatyrė dėl kūdros kasimo darbų, nes ieškovų žemės sklypas nėra užliejamas dėl drenažo sugadinimo. Rokiškio rajono savivaldybės pažyma yra niekinė, jos atstovai nedalyvavo kasant kūdrą, iki jos kasimo nebuvo atvykę į ginčo sklypus. Nurodo, kad savivaldybė nepateikė dokumentų bei planų, kurioje vietoje buvo taisyta melioracijos drenažo atkarpa. Teigia, jog apie melioracijos sistemą žinojo tik ieškovai, tačiau apie tai nei jam, nei savivaldybei nepranešė. Mano žalai pasireiškus neteisėtu ieškovų ieškinio padavimu ir Rokiškio rajono savivaldybės neveikimu. Sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, netinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas.

11Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus nepateikė.

12Atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

13Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

14Atsakovas M. M. pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

15Byloje nustatyta, kad 2008 metais M. M. pagal suderintą su Rokiškio rajono savivaldybės administracija projektą iškasė kūdrą savo žemės sklype, ( - ) (1 t., b. l. 8-12; 6 t., b. l. 1-4). Dėl kūdros kasimo darbų, ieškovų teigimu, buvo pažeista melioracijos sistema, dėl ko ieškovų žemės sklypas, ( - ), buvo užlietas ir ieškovai nebegali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį ir patiria žalą.

16Apeliantas M. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ieškovams žala atsirado ne dėl kūdros iškasimo. Nustatyta, kad ( - ) natūraliai yra susiklosčiusi hidrogeologinė-hidrodinaminė situacija, lemianti didelį žemės padrėkimą ir vandeniu pažliugusių vietų atsiradimą. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atlikusi ( - ) žemė sklypų vertinimą nustatė, jog dėl molinio grunto ir labai lėkšto polinkio užsistovinčio gruntinio vandens srauto minėta teritorija labai silpnai drenuojasi (6 t., b. l. 108-112). Tai, kad ieškovų ir atsakovo M. M. žemės sklypuose labai drėgna, patvirtino ne tik patys sklypų savininkai, bet ir liudytojai J. K., R. P., S. R., N. M., D. K., K. K. (3 t., b. l. 56-74; 7 t., b. l. 114-131). Taigi, natūralu, jog siekiant nusausinti minėtus žemės sklypus, reikalinga žemę melioruoti. Tokią išvadą nurodė ir Lietuvos geologų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (6 t., b. l. 108-112). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012 ir atlikus melioracijos statinių ir melioracijos statinių projektų ekspertizę, nustatyta, kad atsakovo M. M. žemės sklype iki kūdros iškasimo buvo melioracijos drenažo sistema (4 t., b. l. 180-188; 5 t., b. l. 86-103). Ieškovai, liudytojas J. K. paaiškino, jog apie 1982 metus ( - ) kolūkio lėšomis buvo nusausinta dalis gyvenvietės, tame tarpe ir ( - ) gatvė (3 t., b. l. 56-74). Taigi, teismo ekspertizės išvadą dėl per M. M. žemės sklypą besidriekusią melioracijos drenažo sistemą patvirtina minėtų asmenų paaiškinimai, nepaisant to, jog ( - ) melioracijos sistema nebuvo perduota Rokiškio rajono savivaldybės žinion ir nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 185 str.; 6 t., b. l. 35-41). Atsakydamas į užduotus teismo klausimus, ekspertas pateikė išvadą, jog nustatytas drenažas kerta M. M. kūdrą ir, remiantis iškastų ir apžiūrėtų drenažo vamzdelių būklę, melioracijos drenažo sistema iki iškasant kūdrą veikė gerai. Iš pateiktų eksperto išvadų matyti, kad ieškovų žemės sklype esantis drenažas neveikia dėl kūdros ir gruntinio vandens hidrostatinio slėgio poveikio visam drenažo vamzdinio iki kūdros vandens horizonto 95.0 m altitudės. Tai reiškia, kad dėl kūdroje susidariusio vandens slėgio drenažo vanduo negali pasišalinti iš ieškovų sklypo, kitaip tariant per aukštas kūdros vandens lygis neleidžia vandeniui iš ieškovų žemės sklypo nubėgti, nes yra pažeista melioracijos sistema, kasant kūdrą atsakovui. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vandens nutekėjimą iš drenažo stabdo kūdra, iš kurios nėra ištekėjimo, t. y. iš jos neišteka vanduo (7 t., b. l. 114-131). Kolegija konstatuoja, jog ne pačios kūdros iškasimas lėmė ieškovų sklypo užpylimą, bet buvusios melioracijos drenažo sistemos sugadinimas, ką beje, išvadoje nurodė ir ekspertas (CPK 185 str.). Šiuo atveju apelianto M. M. teiginiai, esą jo iškasta kūdra negali semti ieškovų sklypo, nes yra žemiau nei ieškovų žemės sklypas, vertintini kritiškai. Vertinant Lietuvos geologų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadą bei liudytojo K. K. paaiškinimus, pastebėtina, jog teikiant išvadą dėl geologinių ir hidrogeologinių sąlygų ( - ) buvo vertintos tik natūraliai susiklosčiusios gamtinės sąlygos ir M. M. kūdros įtaka joms. Tarnyba nevertino melioracijos sistemos veikimo, jos pažeidimo ir pan.

17Tvirtindamas ieškovų atsakomybę dėl sugadinto melioracijos drenažo, apeliantas M. M. teigia, kad su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kūdros kasimo darbų ir jiems kilo pareigia dalyvauti kūdros kasimo darbuose. Remiantis atsakovo M. M. teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais, kolegija negali pritarti minėtiems apelianto teiginiams. Tai, kad, jei ir padėjo ieškovas A. Č. surasti įmonę, užsiimančią kūdrų/tvenkinių kasimu, nereiškia, jog su ieškovu buvo sudaryta žodinė sutartis (CPK 178 str., 185 str.). Iš paties atsakovo M. M. teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovas pats tarėsi dėl darbų, užmokesčio už atliktus darbus bei atsiskaitė su darbus atlikusia įmone, kas iš esmės paneigia teiginius dėl su ieškovais sudarytos žodinės sutarties (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 str., 6.162 str.; 3 t., b. l. 56-74). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas M. M. ta aplinkybe, kad su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kūdros kasimo, nesirėmė ir jos neįrodinėjo. Kadangi M. M. yra žemės sklypo, ( - ), savininkas, vykdant kasimo darbus, jam kyla teisės ir pareigos, numatytos Statybos įstatyme bei statybos techniniame reglamente STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“. Reglamento 14 punktas įpareigoja užsakovą stabdyti kasimo darbus, jei randami nepažymėti inžineriniai statiniai, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta. Taigi, apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai perkelia ieškovams savo teises ir pareigas, nustatytas įstatyme bei statybos techniniame reglamente (CPK 185 str.).

18Remiantis byloje esančiais įrodymais, kritiškai vertintini apelianto M. M. teiginiai dėl neveikiančios melioracijos sistemos. Kaip jau minėta, atliktos teismo melioracijos statinių ir melioracijos statinių projektų ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ginčo sklypuose esanti melioracinė sistema iki atsakovui M. M. iškasus kūdrą, veikė. Apeliantas savo teiginiams pagrįsti rėmėsi liudytojų R. G., V. D. parodymais, tačiau pažymėtina, jog minėtų liudytojų parodymai buvo pateikti iki teismo ekspertizės atlikimo ir vien tik jais remtis, atmetant teismo ekspertizės išvadas, nėra jokio pagrindo (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas 2012-05-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012, be kita ko, pabrėždamas ekspertizės tikslingumą, iš esmės nurodė, į kokius klausimus turėtų atsakyti ekspertas. Pažymėtina ir tai, jog duomenų, kad iki kūdros iškasimo ieškovai būtų kreipęsis dėl jų žemės sklypo užliejimo, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.).

19Nepagrįstai apeliantas M. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo 2012-05-09 nutartį ir tirti bei vertinti visą melioracijos trasą, aiškintis UAB „Rokmelsta“ atliktų drenažo sistemos remonto darbų lokalizaciją. Minėta, jog ginčas kilo dėl ieškovų žemės sklypo užliejimo atsakovui M. M. iškasus kūdrą ir pažeidus buvusią melioracijos trasą. Kasacinis teismas 2012-05-09 nutartyje aiškiai nurodė būtinumą išsiaiškinti, ar ginčo sklypuose, t. y. ieškovų ir atsakovo M. M., buvo melioracijos sistema, kokios ji būklės, ar tinkamai ji veikė (4 t., b. l. 172-188). Remiantis kasacinio teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tirti ir vertinti visos ( - ) kaimo teritorijoje esančios melioracijos sistemos būklę, juo labiau aiškintis UAB „Rokmelsta“ atliktų drenažo sistemos remonto darbų valstybinėje žemėje atlikimo vietą, nes kilęs ginčas apėmė tik ieškovų ir M. M. žemės sklypus. Teismo ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta ieškovų žemės sklypo užliejimo priežastis, kas beje, buvo nurodyta ir ieškovų iniciatyva 2010-10-19 atliktoje ekspertizėje (3 t., b. l. 15-17).

20Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ginčo šalių ir liudytojų teiktais paaiškinimais, pripažino, kad ieškovai dirbo tik apie 6 arus žemės, todėl kolegija nemato pagrindo vertinti apelianto M. M. argumentų, susijusių su antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotais bei Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis (CPK 185 str.). Byloje nekeliamas klausimas dėl priteistinos žalos dydžio, tame tarpe ir dėl vaismedžių sunykimo ir derliaus netekimo, todėl kolegijai nėra pagrindo vertinti ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto atsakymo dėl ieškovų žemės sklype augusių vaismedžių sunykimo priežasčių (CPK 185 str.; 3 t., b. l. 75-76).

21CK 1.137 straipsnis suteikia asmeniui laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise į gynybą. Ieškovai, be žalos atlyginimo, pareiškė reikalavimą atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 1 d. 2 p.). Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teismo ekspertizės išvadoje pateiktas rekomendacijas tinkamomis atstatant pažeistą ieškovų teisę, t. y. nusausinti semiamą žemės sklypą (CPK 185 str.). Šiuo atveju naujos melioracijos sistemos dalies (Melioracijos įstatymo 2 str. 4 d.) įrengimas laikytinas tinkamu, juo labiau, kad byloje nėra kitų pasiūlymų. Tai, kad savo esme įrengtinas drenažo sistemos apvedimas traktuotinas kaip naujas statinys, nepanaikina skundžiamame sprendime nurodyto atsakovams įpareigojimo. Būtent šio statinio pagalba ir yra atstatoma ieškovų žemės sklypo padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo, ko ir prašė ieškovai. Pabrėžtina ir tai, kad minėta rekomendacija nepažeidžia atsakovo M. M. interesų, t. y. jo iškasta kūdra išsaugoma.

22Kritiškai vertintini apelianto M. M. teiginiai dėl ieškovų nesąžiningumo, nes byloje nėra paneigta ta aplinkybė, kad apie 1982 metus ( - ) kolūkis apmokėjo savo lėšomis už atliktus melioracijos darbus ( - ) kaime, tame tarpe ir ( - ) gatvės rajone (CPK 178 str.).

23Įvertinus minėtą, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis šalių, liudytojų paaiškinimais bei teismo ekspertizės išvadomis. Pripažintina, kad teismui nebuvo pagrindo remtis eksperto pateikta prielaida dėl rasto drenažo rūšies (esą tai statybinis drenažas), nes ne drenažo rūšis lėmė ieškovų žemės sklypo apsėmimą, o pačios drenažo sistemos sugadinimas (CPK 185 str.).

24Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis, buvo nustatyta, jog atsakovo M. M. žemės sklype yra patiesta melioracijos drenažo sistema, naudojant 100 mm skersmens molinius vamzdelius. R. M. įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pagrįstai atsakovas M. M. pripažintas melioracijos sistemos, esančios jo žemės sklype, savininku, todėl turi minėtame įstatyme nustatytas melioracijos sistemos savininko pareigas (Melioracijos įstatymo 5-6 str.). Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas M. M. pažeidė įstatymo nustatytas pareigas, todėl jam kyla pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą ieškovams žalą, t. y. nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Vertinant atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės klausimą, nustatyta, kad teisės aktų pagrindu savivaldybės kompetencijai priskirta išduoti statybą leidžiančius dokumentus (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 1 d. 13 p., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6 p., STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – STR 1.01.07:2002) 12.1.1 p. (teisės aktų redakcijos, galiojusi 2008-05-27 suderinus V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtą M. M. kūdros projektą)). Apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neneigia, jog V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtas kūdros projektas neatitiko statybos techninio reglamento reikalavimų ir suderinimo pažeidimą laiko formaliu. Iš byloje esančio kūdros projekto matyti, kad projektiniai statinio techniniai duomenys leidžia priskirti kūdrą prie antros nesudėtingų statinių grupės (1 t., b. l. 8-12; STR 1.01.07:2002 1 priedo 2 lentelė). Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo netaikytų materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti. Kaip jau minėta, suprojektuota kūdra pateko į antrą nesudėtingų statinių grupę, todėl vertinant šio statinio projektą turėjo būti atsižvelgiant į STR 1.01.07:2002 reikalavimus. Šiuo atveju eksperto išvadose nurodyti projekto neatitikimai pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statybos projektavimas“ 8.5-8.7.1 punktus netaikytini pateiktajam projektui, kadangi minėti reglamentai ir įstatymo nuostatos netaikomos nesudėtingiems statiniams (pvz., STR 1.05.06:2005 „Statybos projektavimas“ 3.1 p.). Tačiau iš byloje esančio 1987 m. ( - ) gyvenvietės generalinio plano matyti, jog šalia atsakovo M. M. žemės sklypo yra pažymėta vandenvietė, gręžiniai bei vandens bokštai (6 t., b. l. 42-43, 63-65). Tai, kad šalia M. M. žemės sklypo yra vandenvietė, nurodyta ir M. M. kūdros projekto priede, genplane M 1:500 (1 t., b. l. 13). Įvertinus tai, kad vandenvietėje įrengti gręžiniai skirti tiekti geriamąjį vandenį ( - ) kaimui, pagal higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ vandenvietėje nustatomos sanitarinės apsaugos zonos ir joje ribojama veikla pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 91-95 punktus, kolegijos manymu, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atsakingas valstybės tarnautojas turėjo atsižvelgti į tai, derindamas V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtą kūdros projektą (CPK 185 str.). Nepaisant to, kad projektas buvo rengtas pagal STR 1.01.07:2002, įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia pateikti ir kitus duomenis/dokumentus, pagal jų paskirtį taikytinus ypatingiems statiniams. Pripažintina, kad teismo eksperto nurodyti kūdros projekto neatitikimai dėl neatliktų inžinerinių geologinių tyrimų, neišpildytų reikalavimų pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ pagrįsti ir teisėti. Tiek iš prie kūdros projekto pridėto žemės sklypo genplano, tiek iš ekspertizės akte pateiktos atsakovo M. M. žemės sklypo topografinės nuotraukos matyti, kad kūdra iškasta žemiausioje sklypo vietoje, todėl, atsižvelgiant į kaimyninių žemės sklypų, įskaitant ir ieškovų, padėtį vietovėje, laikytina logiška eksperto išvada dėl projekto neatitikimo statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas IV skyriaus 18 ir 21 punktams (CPK 185 str.). Kūdros projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta kūdros paskirtis – buitiniams-kultūriniams poreikiams, rekreacijai ir mėgėjiškai žvejybai, todėl turėtų būti nustatyti ir atitinkami sprendiniai, užtikrinantys higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos reikalavimus. Tik įvertinus visumą aplinkybių atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija turėjo priimti sprendimą dėl V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengto kūdros projekto atitikimo Statybos įstatymo reikalavimams. Kolegija daro pagrįstą išvadą, jog apeliantės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų netinkamas pareigų atlikimas sąlygojo žalos ieškovams atsiradimą, nes be raštiško valstybės tarnautojo sutikimo atsakovas M. M. nebūtų vykdęs kūdros kasimo darbų (CK 6.246 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neteisėtus atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės veiksmus. Apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija, ginčydama solidariosios atsakomybės egzistavimą, tvirtina nebuvus faktinio priežastinio ryšio, kas sąlygotų tiesioginį apeliantės prisidėjimą prie žalos ieškovams atsiradimo. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009; 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2013 ir kt.). Byloje nustatyta, kad tiek M. M., tiek Rokiškio rajono savivaldybės administracija pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl jiems taikytina deliktinė atsakomybė (CK 6.263 str.). Apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija skunde teigia, jog tarp jos veiksmų ir ieškovams kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. priežastinis ryšys neišpildo conditio sine qua non testo, ką iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tik teisinį priežastinį ryšį, kurio apeliantė nepaneigė. Visgi vienareikšmiškai teigti nebuvus faktinio priežastinio ryšio, kolegijos manymu, nėra pagrindo. Darytina išvada, jog atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai tinkamai įvertinus V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengto kūdros projekto atitikimą Statybos įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių reikalavimams, būtų priimti atitinkami sprendimai, nesukelsiantys žalos ieškovams. Ta aplinkybė, jog dėl teisės aktų pasikeitimo (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“) nėra reikalingas supaprastintas kūdros projektas, ir apeliantės teigimu, žala bet kokiu atveju ieškovams būtų atsiradusi, nepaneigia priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos vien dėl to, kad minėti teisės aktų pasikeitimai įvyko 2010 metais, o reikalavimai įrengiant dirbtinius vandens telkinius (įskaitant ir kūdras) nustatyti 2012 metais (LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas). Pasikeitusių bei naujai priimtų teisės aktų reikalavimų kontekste, nustatant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos, kiltų klausimas apskritai dėl atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės, minėti teisės aktai taikytini asmenims, įsirengusiems dirbtinius vandens telkinius po šių aktų įsigaliojimo. O nagrinėjamu atveju atsakovo M. M. kūdra iškasta 2008 metais, todėl civilinės atsakomybės sąlygos nustatinėjamos ir vertinamos pagal minėtu laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimus (CK 1.7 str. 2 d.). Kolegija daro pagrįstą išvadą, jog apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija neįrodė, kad ieškovams padaryta žala negalėjo būti veiksmų, už ką ji atsakinga, rezultatu, tuo pačiu neginčijamai nepaneigė solidariosios atsakomybės (CK 6.279 str. 4 d.; CPK 178 str., 185 str.).

25Kadangi apeliantai neginčija priteistinos žalos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija dėl šio klausimo bylos aplinkybių nevertins ir nepasisakys.

26Apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija skunde teigia, kad eksperto rekomendacijų įvykdymas neproporcingai pažeistų ginčo šalių interesus ir, esant nurodytoms rekomendacijų alternatyvoms, neabejotinai kils ginčai dėl tokio sprendimo vykdymo. Kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas rekomendacijas, daro išvadą, jog pateikti problemos sprendimo dėl ieškovų žemės sklypo tvinimo būdai nelaikytini abstrakčiais. Suformuluotos rekomendacijos pakankamai aiškios ir, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismui nurodyti konkrečius melioracijos sistemos įrengimo sprendinius nebuvo pagrindo, juo labiau, kad, vykdant teismo sprendimą dėl įpareigojimo, apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija turi ir gali pasitelkti savo specialistus. Kita vertus, byloje nė vienas iš atsakovų nepateikė ar nesiūlė pateikti parengtą atliktinų darbų projektą, į ką pirmosios instancijos teismas galėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą (CPK 178 str.). Manytina, kad teismo ekspertizės akto išvadose pateiktų rekomendacijų alternatyvos leidžia pasirinkti optimaliausią ir, galbūt, ekonomiškiausią ieškovų žemės sklypo padėties atkūrimą iki teisės pažeidimo, nepažeidžiant neproporcingai ginčo šalių interesų. Tai, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija yra skyrusi lėšas pažeistai drenažo linijai iki ginčo šalių žemės sklypų sutvarkyti, nepaneigia atsakomybės dėl netinkamo savo pareigų vykdymo, nes savivaldybės lėšomis buvo sutvarkyta tik drenažo linija, esanti valstybinėje žemėje, kas pagal įstatymus priklauso savivaldybei (Melioracijos įstatymo 3 str., 5 str.). Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių neįmanomą skundžiamo sprendimo įvykdymą, o galimi ginčai sprendimo vykdymo procese sprendžiami civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

27Apeliaciniame skunde atsakovas M. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl jo prašymo taikyti ieškovams įstatyme numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinį, apeliacinį ir kasacinius skundus (7 t., b. l. 50-65). M. M. nepateikė duomenų, kad ieškovų A. ir B. Č. pateiktas, ieškinys, apeliacinis ir kasacinis skundai prieštarauja įstatymo nuostatoms, nes minėti procesiniai dokumentai negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi šaliai tokią teisę suteikia CPK 42 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 340 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo.

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinių skundų.

29Už atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimą ieškovas A. Č. sumokėjo 600 Lt advokato pagalbai(8 t., b. l. 105). Įvertinus tai, jog atsakovų apeliaciniai skundai atmestini iš kiekvieno atsakovo ieškovo A. Č. naudai priteistina po 300 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovų M. M., a. k. ( - ) ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 188772248, po 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Č., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 4. ieškovai B. Č., A. Č. prašė iš atsakovų solidariai priteisti po 3 228 Lt... 5. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo apylinkės teismo sprendimą... 7. Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 8. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus, ieškovai prašo juos atmesti, o... 9. Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo M. M.... 10. M. M. atsiliepime į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį... 11. Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus nepateikė.... 12. Atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, Rokiškio rajono apylinkės teismo... 13. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 14. Atsakovas M. M. pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio... 15. Byloje nustatyta, kad 2008 metais M. M. pagal suderintą su Rokiškio rajono... 16. Apeliantas M. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ieškovams žala atsirado... 17. Tvirtindamas ieškovų atsakomybę dėl sugadinto melioracijos drenažo,... 18. Remiantis byloje esančiais įrodymais, kritiškai vertintini apelianto M. M.... 19. Nepagrįstai apeliantas M. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo... 20. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje... 21. CK 1.137 straipsnis suteikia asmeniui laisvai savo nuožiūra naudotis... 22. Kritiškai vertintini apelianto M. M. teiginiai dėl ieškovų nesąžiningumo,... 23. Įvertinus minėtą, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog pirmosios... 24. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos sąlygos: neteisėti veiksmai,... 25. Kadangi apeliantai neginčija priteistinos žalos dydžio teisėtumo ir... 26. Apeliantė Rokiškio rajono savivaldybės administracija skunde teigia, kad... 27. Apeliaciniame skunde atsakovas M. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų ir... 29. Už atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimą ieškovas A. Č. sumokėjo... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 31. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš atsakovų M. M., a. k. ( - ) ir Rokiškio rajono savivaldybės...