Byla 2A-169-622/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant S. Ž., Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo J. V. (J. V.) atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovo UAB „A.“ atstovams D. L., advokatui Vydmantui Grigoravičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. ir atsakovo UAB „A.“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui UAB „A.“, tretieji asmenys UAB “T.“ ir UAB “M. p.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės kompensacijos priteisimo bei atsakovo UAB „A.“ priešieškinį ieškovui J. V., tretieji asmenys UAB “T.“ ir UAB “M. p.“ dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo drausminės atsakomybės pagrindu nuo 2008-07-21 neteisėtu; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-07-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti išeitinę išmoką, negrąžinant į darbą, nes bus sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą vadybininku, už gerą darbą buvo paskirtas autotransporto departamento direktoriumi. 2008-07-15 susirinkime informavo atsakovą, kad įmonė prarado svarbų klientą UAB “N. G.“. 2008-07-17 raštu, kurį gavo 2008-07-21, atsakovas prašė paaiškinti, kodėl ir kokiu būdu bendrovei UAB “T.“ yra perduota informacija apie UAB „A.“ klientą UAB “N. G.“. Motyvuotai paaiškinti negalėjo, nes apie tai nieko nežinojo. Dar tą pačią dieną buvo įteiktas įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jam buvo paaiškinta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog jo brolis yra susijęs su UAB “T.“, jis yra atleidžiamas už tai, jog neteko pasitikėjimo dirbti pavestą darbą, nes konkurentams atskleidė komercines bendrovės paslaptis. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovas nesvarstė ir tokios aplinkybės, kad UAB “N. G.“ pati galėjo pasirinkti dirbti su atsakovo konkurentais. Teigia, kad jo kaltė neįrodyta, jis tinkamai ir laiku vykdė darbo pareigas bei nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

4Atsakovas UAB „A.“ pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 38 059,56 Lt baudą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įtarimų dėl ieškovo veiklos turėjo ir anksčiau, bet tam trūko įrodymų. Ieškovui suteikė ypatingai plačius darbinės veiklos įgaliojimus, ieškovas žinojo bendrovės komercines paslaptis, turėjo galimybę jomis naudotis atliekant savo darbines funkcijas, už tai buvo mokamas solidus atlyginimas. Atsakovas manė, kad ieškovas veiks atsakovo interesais ir nepiktnaudžiaus jam suteiktais įgaliojimais bei bendraudamas su konkurentais laikysis konfidencialumo. Tačiau ieškovas pažeidė generalinio direktoriaus 2005-02-28 poįstatyminiu aktu patvirtintas darbo tvarkos taisykles bei 2002-06-11 šalių pasirašytos Konfidencialumo sutarties sąlygas. Atsakovas turi duomenų, kad ieškovas veikė nesąžiningai, nes jų bendrovės komercines žinias perdavė tretiesiems asmenims, todėl neteko vieno iš didžiausių jų paslaugų užsakovų.

5UAB “N. G.“ pakeitė bendrovę į naujai įsteigtą UAB “T.“, kurios akcininkai, kaip ir UAB “M. p.“ yra tie patys asmenys – ieškovo brolis D. V. ir V. F. Be to, D. V., prieš įsteigdamas UAB “M. p.“, dirbo UAB „A.“ bei vadovavo dukterinei atsakovo įmonei Maskvoje. Kadangi ieškovas tiesiogiai buvo atsakingas už sutarčių sudarymą su trečiaisiais asmenimis, jis pateikdavo užsakymus

6UAB “M. p.“, kurioje dirba jo brolis, taip sukeldamas interesų konfliktą ir nuostolius dėl turimų transporto priemonių nepanaudojimo ir mokėjimų. Teigia, kad jų klientas UAB “N. G.“ pasirinko kitą bendrovę, kai gavo iš ieškovo informaciją apie teikiamų paslaugų įkainius ir kitą su tuo susijusią informaciją. Atsakovas, būdamas įsitikinęs ieškovo nesąžiningumu bei nebepasitikėdamas ieškovu, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ir galimą komercinių žinių platinimą, skyrė jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas sąmoningai veikė prieš atsakovo interesus, todėl jis privalo sumokėti atsakovui trijų paskutinių mėnesių išmokėtų atlyginimų dydžio baudą.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pripažino neteisėtų atsakovo 2008-07-21 įsakymą Nr. K-36 dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtu ir panaikino; įpareigojo atsakovą ištaisyti ieškovo dokumentuose atleidimo priežastis ir įrašyti, jog jis atleistas iš darbo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė iš atsakovo ieškovui 105 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17 (sprendimo priėmimo), išskaičiuojant iš šios sumos mokesčius į valstybės biudžetą; priteisė ieškovui iš atsakovo 35 200 Lt išeitinę išmoką bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 4421 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; nustatė, kad sprendimo dalis dėl vieno mėnesio atlyginimo, t. y. 8800 Lt priteisimo ieškovui vykdoma skubiai. Teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, grindžiančių ieškovo darbo drausmės pažeidimą, t. y. konfidencialios informacijos atskleidimą, todėl ieškovo atlikti veiks­mai (pranešimas, jog klientas UAB “N. G.“ atsisako jų paslaugų, nežinojimas susidariusios situacijos ir būsimo konkurento) ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip kal­ti ir ne­ga­li bū­ti draus­mi­nės atsako­my­bės pa­grin­das. Nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos bei drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo. Atsakovai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, kliento apsisprendimas pasirinkti kitą įmonę neatspindi faktinių ieškovo daugkartinio nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar komercinės paslapties atskleidimo. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieškovas aplaidžiai atliko savo pareigas, savavaliavo bei nepakluso darbo tvarkai. Atsakovas nesuteikė ieškovui laiko pateikti paaiškinimą dėl susidariusių aplinkybių, nesilaikė ieškovo atleidimo iš darbo taisyklių

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir priteisti ieškovui 211 401 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17 bei nuo 2009-07-17 iki sprendimo įsiteisėjimo, nustatant jog ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 849 Lt; padidinti priteistą išeitinę išmoką iki

970 467 Lt. Nurodo, kad ginčijamos sprendimo dalys yra nepagrįstos. Teismas neteisingai nustatė vidutinį darbo užmokestį bei išeitinę išmoką, nes rėmėsi atsakovo pateiktais paskaičiavimais, kurie neatitinka poįstatyminiais aktais nustatytos skaičiavimo tvarkos. Atsakovas vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo pagal faktiškai išmokėtą atlyginimą per tris paskutinius iki atleidimo mėnesius. Teismas neteisėtai išmokas priteisė tik iki sprendimo priėmimo, o ne iki įsiteisėjimo.

10Atsakovas UAB „A.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą konfidencialumo sutartį ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai, nes ieškovas atskleidė konfidencialią informaciją ir padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes atskleidė konkurentams informaciją apie jų klientą ir neleistinai konkuravo rinkoje. Nepagrįsta išvada, kad atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nes ieškovui nepateikus rašytinio paaiškinimo, jis pagrįstai buvo atleistas. Pažymi, kad teismas visas ieškovui priteistas sumas turėjo priteisti iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, rėmėsi abstrakčiomis nuorodomis į įrodymų visumą, nevertino visų atsakovo pateiktų įrodymų, rėmėsi tik ieškovo įrodymais, dėl to neteisingai išsprendė bylą bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismas neteisingai paskaičiavo ir iš ieškovo priteistą žyminį mokestį.

11Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas J. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o jo skundą tenkinti.

12Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „A.“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o jo skundą tenkinti.

13Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

14Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką formuoja kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010-03-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ieškovės J. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TELE-3“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio priteisimo, bylos Nr. 3K-3-139/2010, be kita ko nurodė, jog pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

17Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

18Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje buvo nustatyta, kad ieškovas atskleidė komercines paslaptis konkuruojančiai įmonei bei dalyvavo veikloje, kuri pagal norminių aktų reikalavimus yra nesuderinama su darbo funkcijomis ir taip padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo taip pat yra padaryta išvada, kad ieškovas atskleidė komercines paslaptis, pranešė komercine paslaptimi esančią informaciją konkuruojančiai įmonei. Tačiau bylos įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Konfidencialumo sutartyje turėtų būti nurodyta kokia informacija yra pripažįstama komercine paslaptimi, o kokia nėra tokia laikoma. Remiantis UAB „A.“ darbo tvarkos taisyklių 49.6. punktu bendrovės darbuotojai privalo saugoti bendrovės konfidencialią informaciją. Tokia informacija yra duomenys apie bendrovę, turintys potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Su ieškovu sudarytoje konfidencialumo sutartyje buvo detaliau įvardinta kas yra konfidenciali informacija, tarp jų buvo ir informacija apie klientus ir tiekėjus bei su jais susijusi informacija. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo UAB “T.“ informaciją apie buvusį UAB „A.“ klientą

19UAB „N. g.“ gavo tiesiogiai iš ieškovo arba per ieškovo brolį, kuris bendradarbiauja su UAB “T.“. Tačiau nei ieškovas, nei UAB “T.“ tokios informacijos nepatvirtino. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas UAB „N. g.“ pirkimo ir logistikos vadovas T. G. nurodė, jog su UAB „A.“ dėl jo teikiamų paslaugų kildavo konfliktai ir įmonės vadovybė nusprendė pakeisti vežėjus. Pažinojo UAB “T.“ direktorių, jis pasiūlė vežimo paslaugas, buvo nuspręsta pakeisti UAB „A.“ ne tik į

20UAB “T.“, bet ir į UAB „B. g.“ (t. 2, b. l. 85). Konkurencijos sąlygomis nutraukti verslo santykius su vienais partneriais ir užmegzti juos su kitais yra normalus reiškinys. Nesąžininga konkurencija apibrėžiama kaip veiksmai, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Šiuos veiksmus draudžiama atlikti ūkio subjektams - konkurencinės veiklos dalyviams. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB “T.“ ir UAB „N. g.“ būtų atlikusios kokius nors veiksmus, būdingus nesąžiningai konkurencijai. Informaciją apie UAB „N. g.“ galėjo pateikti ne tik ieškovas, bet ir kiti asmenys. Ieškoti kitų verslo partnerių galėjo ir UAB „N. g.“ bei pati apie save teikti informaciją, kurią atsakovas įvardina kaip komercinę paslaptį. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės (t. 2, b. l. 169-172) yra nepakankamos tam, kad teismas padarytų išvadą, jog ieškovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir atskleidė komercinę paslaptį.

21DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Rašte turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pasiaiškinimui pateikti. Atsakovo rašte (t. 1, b. l. 13) net nėra nurodyta, kad ieškovas yra įtariamas drausminio nusižengimo padarymu. Todėl jau vien dėl šios priežasties galima teigti, jog atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką.

22DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytas priteisiamo darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką terminas yra nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pirmosios instancijos teismas už priverstinę pravaikštą priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17, t.y. iki sprendimo priėmimo dienos. Todėl pagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog ši sprendimo dalis turėtų būti pakeista nurodant, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Ieškovas savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą apie tai, jog pirmosios instancijos teismas paskaičiavo per mažą vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo apeliaciniu skundu, atsiliepime pateikė savo paskaičiavimus (t. 3, b. l. 30-33). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovo atstovas sutiko su atsakovo pateiktais paskaičiavimais. Darbo bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 414 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti paskaičiavimai yra teisingi. Todėl ieškovo vidutinis darbo dienos uždarbis sudaro 573,58 Lt, o mėnesinis uždarbis – 11 902 Lt. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija – bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Jei ieškovas dirbo blogai, ir atsakovas dėl to prarado klientą, darbdavys galėjo taikyti jam kitas įstatyme numatytas poveikio priemones, o ne atleisti jį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, be to dar ir pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.

23Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, pagrįstai tenkino minėtą ieškovo reikalavimą ir pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teisme patikslinus skaičiavimus, susijusius su ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu, keistinos sprendimo dalys, susijusios su dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo bei žyminio mokesčio į valstybės biudžetą priteisimo. Ieškinio kainą sudaro išeitinės išmokos dydis (47 607,14 Lt) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (22, 5 mėn. padauginti iš vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (11 902 Lt), gaunasi

24267 795 Lt). Ieškinio kaina yra 315 402,14 Lt, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas

257 154 Lt žyminis mokestis. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovui priteistina tik dalis jo sumokėtų išlaidų (1000 Lt) advokato pagalbai (CPK 93 straipsnis).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti.

28Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo bei žyminio mokesčio į valstybės biudžetą priteisimo.

29Priteisti ieškovui J. V. iš atsakovo UAB „A.“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2008-07-21) iki teismo sprendimo įsigaliojimo (2010-06-10), nustatant, jog vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis sudaro 573,58 Lt.

30Priteisti ieškovui J. V. iš atsakovo UAB „A.“ 47 607,14 Lt išeitinę išmoką.

31Iš atsakovo UAB „A.“ į valstybės biudžetą priteisti 7 154 Lt žyminį mokestį.

32Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33Priteisti ieškovui J. V. 1 000 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo... 4. Atsakovas UAB „A.“ pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo... 5. UAB “N. G.“ pakeitė bendrovę į naujai įsteigtą UAB “T.“, kurios... 6. UAB “M. p.“, kurioje dirba jo brolis, taip sukeldamas interesų konfliktą... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 9. 70 467 Lt. Nurodo, kad ginčijamos sprendimo dalys yra nepagrįstos. Teismas... 10. Atsakovas UAB „A.“ apeliaciniu 11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas J. V.... 12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „A.“ prašo... 13. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis... 14. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieškovas... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką formuoja kasacine tvarka... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos... 17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 18. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje buvo... 19. UAB „N. g.“ gavo tiesiogiai iš ieškovo arba per ieškovo brolį, kuris... 20. UAB “T.“, bet ir į UAB „B. g.“ (t. 2, b. l. 85). Konkurencijos... 21. DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą,... 22. DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytas priteisiamo darbo užmokesčio už... 23. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 24. 267 795 Lt). Ieškinio kaina yra 315 402,14 Lt, todėl iš ieškovo į... 25. 7 154 Lt žyminis mokestis. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti.... 28. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo... 29. Priteisti ieškovui J. V. iš atsakovo UAB „A.“... 30. Priteisti ieškovui J. V. iš atsakovo UAB „A.“ 47... 31. Iš atsakovo UAB „A.“ į valstybės biudžetą priteisti 7 154 Lt žyminį... 32. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 33. Priteisti ieškovui J. V. 1 000 Lt apeliacinės...