Byla 2A-1263-796/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Kristinos Domarkienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei T. G., tretiesiems asmenims R. J., Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas S. U. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia sodų paskirties 0,0605 ha žemės sklypo ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, 2007-06-18 sudarytą tarp jo bei atsakovės T. G. ir jos sutuoktinio M. G. (M. G.), nuo jos sudarymo dienos, taikyti restituciją.
  2. Nurodo, kad 2007-06-18 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. patvirtino privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas parduoda, o atsakovė T. G. su M. G. perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sodų paskirties 0,0605 ha žemės sklypą ( - ). Pirkėjas M. G. yra miręs.
  3. Paaiškino, kad ieškovas gyveno su P. G. apie ketverius metus. Tatjana ir M. G. – P. G. uošviai – norėjo, kad ieškovas parduotų sklypą jiems. Ieškovas atsakovei T. G. ir M. G. 2007 metais buvo leidęs naudotis nurodytu žemės sklypu, tačiau jo pirkimo–pardavimo sutarties su šiais asmenimis nėra nesudaręs, o sutartyje esantis parašas nėra ieškovo. Padarytą žalą įvertina 7 240,50 Eur (25 000 Lt). Taip pat nurodo, kad dėl ginčo sutarties teisėtumo kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą, tačiau 2009-02-19 prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
  4. Trečiasis asmuo R. J., į procesą įtraukta protokoline nutartimi, su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šį sklypą 2008-09-17 Dovanojimo sutartimi jai padovanojo jos dėdė M. G. ir teta T. G.. Taigi ji yra minimo sodo paskirties žemės sklypo teisėta ir sąžininga įgijėja. CK 4.96 str. įtvirtintos nuostatos neleidžia ieškovui iš jos kaip sąžiningos įgijėjos paimti dovanų gautą žemės sklypą.
  5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo asmens R. J. atstovas advokatas V. A. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2007-06-14 ieškovas notaro biure sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovu A. J., sumokėjo 243 Lt, o kitą dieną nuosavybė buvo įregistruota viešajame registre. Po keleto dienų sklypas buvo parduotas už dvigubą kainą. Taip pat nurodė, kad sklypo įvertinimas kelia abejonių, nes 2007 metais jis parduotas už 500 Lt, o dabar ieškovo įvertintas 7 240,50 Eur (25 000 Lt) suma.
  6. Trečiasis asmuo Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad S. U. pats pasirašė pirkimo–pardavimo sutartyje ir pats pasirašė, jog yra gavęs pinigus. Nurodė, kad ieškovo reiškiamam ieškiniui turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-25 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš

    5S. U. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei T. G..

  2. Teismas nustatė, kad 2007-06-18 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. patvirtino privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas S. U. už 500 Lt pardavė atsakovei T. G. ir M. G. sodų paskirties 0,0605 ha žemės sklypą ( - ) (1 t., b. l. 13–14). Šiuo metu sklypas dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2008-09-17 asmeninės nuosavybės teise priklauso R. M.-J.. Ieškovas neigia sudaręs šią sutartį ir įrodinėjo, kad parašas yra ne jo, prašo pripažinti šį sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją.
  3. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, įvykių seką (ieškovas įsigijo žemės sklypą iš valstybės, iškart užregistravo registro įstaigoje, o po keturių dienų už dvigubą kainą pardavė), ieškovo nenuoseklius paaiškinimus (ieškinyje nurodo, jog ginčo sklypą pirko iš valstybės, tačiau aiškina, kad nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, kad parduodančios šalies atstovo nėra matęs, VĮ Registrų centre nėra buvęs, taip pat nurodo, jog apie parduotą jo žemės sklypą sužinojo tik 2014 metais, nors byloje yra pateiktas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-02-19 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2009-02-18 S. U. kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas grąžinti sodo sklypą, esantį sodininkų bendrijoje ( - )), kitų šalių paaiškinimus, taip pat įvertinęs rašysenos ekspertizės išvadas, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad ne jis pasirašė notarinius ginčo sandorio dokumentus.
  4. Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, ekspertizės išvadas, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė fakto, jog ne jis sudarė ginčo sandorį, todėl atmetė ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
  5. Teismas taip pat atmetė trečiojo asmens Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. prašymą taikyti ieškinio senatį, nes sandorio nuginčijimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris dar nėra pasibaigęs.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas S. U. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Bylą išnagrinėti viešame teismo posėdyje.

612.1. Nurodo, kad nuosekliais paaiškinimais ir byloje esančiais dokumentais įrodė teismui, kad žemės sklypu T. G. ir M. G. leido naudotis panaudos teise ir kad šio sklypo nepardavė nurodytiems asmenims. Mano, kad teismas netinkamai įvertino teismo rašysenos ekspertizės akte esančius duomenis, kurie nepatvirtino, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, taip pat notarės A. R. paaiškinimus, kuri negalėjo patvirtinti teismui, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo pasirašant sutartį. Nurodo, kad šias aplinkybes teismas turėjo vertinti jo, kaip neteisėtu sandoriu patyrusio 7240,50 Eur žalą asmens, naudai.

712.2. Nurodo, kad jo veiksmų nuoseklumą dėl ginčo sutarties teisėtumo patvirtina ta aplinkybė, kad jis jau buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, bet 2009-02-19 prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

  1. Atsiliepimu į ieškovo S. U. apeliacinį skundą atsakovės T. G. atstovė pagal įstatymą J. J. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

813.1. Nurodo, kad, notarės paaiškinimu, ieškovas sandorio sudarymo metu buvo sąmoningas. Teismas byloje pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus, ne tik ekspertizės išvadas. Ieškovas teikdamas ieškinį nenurodė nė vieno sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo bylą išnagrinėti viešame teismo posėdyje. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje nustatyta, kad 2007-06-18 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. patvirtino privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas S. U. už 500 Lt pardavė atsakovei T. G. ir M. G. sodų paskirties 0,0605 ha žemės sklypą ( - ), notarinio registro Nr. 6711 (1 t., b. l. 13–14). Ieškovas neigia sudaręs šią sutartį ir įrodinėja, kad parašas yra ne jo, prašo pripažinti šį sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Apeliantas S. U. nesutinka su priimtu teismo sprendimu, prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą.
  4. Apeliantas įrodinėja, kad žemės sklypu T. G. ir M. G. leido naudotis panaudos teise. Mano, kad teismas netinkamai įvertino teismo rašysenos ekspertizės akte esančius duomenis, kurie nepatvirtino, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, taip pat notarės

    10A. R. paaiškinimus, kuri negalėjo patvirtinti teismui, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo pasirašant sutartį.

  5. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-02-12 ekspertizės akte Nr. 11K-256 (15) nurodyta, kad nustatyti, ar privačios žemės sklypo 2007-06-18 pirkimo–pardavimo sutartyje ir

    112007-06-18 perdavimo–priėmimo akte, pasirašytuose tarp pardavėjo S. U. ir pirkėjų T. G. bei M. G., savo pavardę / vardą užrašė ir pasirašė S. U., nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, t. y. daroma prielaida, kad pasirašyta esant neįprastoms sąlygoms ir būsenai, todėl esant ilgam ir (ar) stipriam šių faktorių poveikiui rašysena gali pakisti iki sunkiai identifikuojamos ir esant tokios būsenos parašytų įrašų ir pasirašytų parašų tikrumo nustatyti gali būti neįmanoma.

  6. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Kai ekspertizės akto išvadose nekonstatuojami byloje įrodinėtini teisiškai reikšmingi faktai, tai tokiems faktams patvirtinti ar juos paneigti byloje įrodinėjimo proceso metu gali būti pateikiami ir teismo vertinami kiti susiję su įrodinėtomis aplinkybėmis įrodymai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012).
  7. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadose nekonstatavus byloje įrodinėtinų teisiškai reikšmingų faktų, t. y. nesant aiškios išvados, ar 2007-06-18 pirkimo–pardavimo sutartis ir 2007-06-18 perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas ieškovo S. U., įvertino visus byloje esančius įrodymus, t. y. įvykių seką, ieškovo nenuoseklius paaiškinimus, kitų šalių paaiškinimus, turimų įrodymų patikimumą, jų tarpusavio santykį, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo sutartį pasirašė ieškovas, nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
  8. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad ginčo turto nepardavė, o tik leido M. G. ir T. G. naudotis žemės sklypu panaudos teise, tačiau šio teiginio iš esmės nepagrindžia jokiais į bylą teikiamais įrodymais, todėl jo teiginys laikytinas nepagrįstu (CPK 178 straipsnis).
  9. Apeliantas nurodo, kad jau buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, bet 2009-02-19 prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nurodyta aplinkybė neįrodo, kad ginčo sutartį buvo pasirašęs ne ieškovas, o kitas asmuo. Be to, kaip nurodo pats apeliantas, 2009-02-19 prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes S. U. nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką buvo pripažinti akivaizdžiai neteisingais (1 t., b. l. 16).
  10. Apeliantas įrodinėja, kad notarė A. R. negalėjo patvirtinti teismui, jog ieškovas asmeniškai dalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau, kaip matyti iš notarės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, notarė A. R. paaiškino prisimenanti, kad tvirtinant ginčo sandorį, dalyvavo ieškovas ir atsakovė su sutuoktiniu. Pastarieji sumokėjo už sandorį. Ieškovas pats pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtino, kad pinigus gavo

    12(2016-04-04 teismo posėdžio garso įrašas (2016.03.07_1.): 7 min. 5 sek.). Teismas taip pat pažymi, jog notarė paaiškino teismui, jog gerai atsimena ieškovą ir jo sudarytą sandorį, nes ieškovą pažįsta nuo jaunystės, matė jo gyvenimo seką, pasikeitimus į geresnę ar blogesnę pusę (2016-04-04 teismo posėdžio garso įrašas (2016.03.07_1.): 9 min. 43 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad notarė negalėjo patvirtinti teismui, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo pasirašant sutartį, yra nepagrįstos.

  11. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė-teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013). Byloje nėra duomenų, kad sandorį patvirtinusi notarė būtų peržengusi įstatymo jai suteiktus įgaliojimus ar netinkamai vykdytų savo profesines pareigas.
  12. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).
  13. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad sudarant ginčo sutartį būtų buvęs pažeistas sutarties laisvės principas.
  14. Taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).
  15. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apelianto. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovo S. U. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei T. G..

17Nutartis neskundžiama.

Ryšiai