Byla eA-1700-556/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

72.

8Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 nusprendė: panaikinti NŽT 2013 m. spalio 14 d. aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176, panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio ( - ), Druskininkuose, planu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1529-492/2015 minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktas numato teritoriniam skyriui pareigą, gavus iš savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir patvirtintą žemės sklypo planą, raštu kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su pateiktais dokumentais. Byloje neginčijamai nustatyta, jog šių veiksmų atsakovas, 2012 m. spalio 5 d. gavęs iš Druskininkų savivaldybės administracijos ginčo žemės sklypo ( - ), Druskininkuose, kadastro duomenų bylą ir patvirtintą šio žemės sklypo planą, neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą atlikti Tvarkos 1061 numatytus veiksmus. Vykdydamas įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 jam nustatytus įpareigojimus, NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. rugsėjo 17 d. atliko Tvarkos 1061 punkte nustatytą pareigą: raštu Nr. 50SD-1530-(14.50.92.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pakvietė D. P. susipažinti su 2012 m. spalio 5 d. iš Administracijos gautais dokumentais – žemės sklypo ( - ), Druskininkuose, kadastro duomenų byla ir patvirtintu šio žemės sklypo planu. Kadangi NŽT Druskininkų skyrius nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai neveikė pagal Tvarkos 1061 punktą, pareiškėja nurodė, jog reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad dėl tokio NŽT Druskininkų skyriaus neteisėto neveikimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja prašė priteisti jai iš atsakovo 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

93.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ne bet koks susirūpinimas ar nerimas vertintinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Šiuo aspektu atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įpareigojo Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Tuo tarpu Administracija 2011 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo sporto aikštelę, esančią ( - ), Druskininkuose. Šiuos veiksmus Administracija atliko jau po minėto teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklype aikštelės įteisinimo dokumentų nėra. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, Administracija, vykdydama šį teismo sprendimą, atliko jame nurodytus veiksmus – priėmė 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), Druskininkuose, planą su jo duomenimis, ir perdavė jį NŽT Druskininkų skyriui. NŽT, Administracijai suformavus žemės sklypą, esantį ( - ), Druskininkuose, atsisakė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises. NŽT, atsakydama į pareiškėjos skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2013 m. spalio 14 d. rašte Nr. I SS-(7.5.)-2176 pažymėjo, kad įvertinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo 2013 m. rugsėjo 16 d. duomenis nustatyta, jog žemės sklype ( - ), Druskininkuose, yra statinys (inžinerinis) – sporto aikštelė, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantis Druskininkų savivaldybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 2 punktu, žemė išperkama, jeigu ji po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikia individualių gyvenamųjų namų statybai. Atsižvelgiant į po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 priėmimo pasikeitusias aplinkybes, į tai, kad žemės sklype ( - ), Druskininkuose, yra statinys (inžinerinis) – sporto aikštelė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei kaip visuomenės poreikiams naudojama teritorija – aikštė, todėl nuosavybės teisės grąžinant natūra sklypą negali būti atkuriamos. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu Nr. 1 SS-(7.5.)-2176, pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-145-423/2014 panaikino NŽT Druskininkų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 ir NŽT 2013 m. spalio 14 d. aktą Nr. 1SS-(7.5.)-2176 bei įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Administracijos pateiktais dokumentais (žemės sklypo planais).

135.

14Atsakovo teigimu, įregistruodama sporto aikštelę, Druskininkų savivaldybė sudarė teisines kliūtis tolesniam nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Atsakovas pažymėjo, kad tik Druskininkų savivaldybė buvo teismo įpareigota suprojektuoti žemės sklypą atkūrimui natūra, tuo tarpu NŽT Druskininkų skyrius po žemes sklypo suprojektavimo tolesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdė ne teismo sprendimu, o pagal įstatymą. Nurodė, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta pareiga NŽT gali būti įvykdyta, kai nėra kitų teisinių kliūčių ar išimčių atkurti nuosavybės teises, įtvirtintų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 neįpareigojo NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo žemę, todėl pastaroji, gavusi iš Druskininkų savivaldybės žemės sklypų (tarp jų ir žemės sklypo, į kurio dalį pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises) patvirtintus detaliuosius planus, atsisakė atkurti nuosavybės teises, vadovaudamasi įstatymais. Tvirtino, kad NŽT nevilkino nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, priešingai, nustačiusi teisines kliūtis, ėmėsi veiksmų joms pašalinti – kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl kliūčių pašalinimo (apie tai pareiškėja buvo informuota 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2176). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas užtruko dėl objektyvių, nuo NŽT valios nepriklausiusių priežasčių. Šiame kontekste pabrėžė, kad vien tik valstybės valdžios institucijų teisės aktų pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos viešosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tačiau pareiškėjos motyvai dėl atsiradusios neturtinės žalos yra tik hipotetinio pobūdžio, grindžiami prielaidomis. Pareiškėja, nurodydama, kad patyrė psichologinį stresą, fizinius pakitimus ir kt., nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz., išrašo iš medicininių dokumentų apie diagnozuotą stresą, fizinės būklės pakitimus, išvadas apie jos, kaip pedagogės, darbo kokybės nukentėjimą). Atsakovo manymu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų tenkinti jos prašymą atlyginti neturtinę žalą. Be to, pareiškėja praleido senaties terminą skundui paduoti, todėl atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

15II.

166.

17Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje skundą atmetė.

187.

19Teismas pažymėjo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo.

208.

21Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėja 2013 m. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti NŽT 2013 m. spalio 14 d. aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir NŽT Druskininkų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atlikti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, žemėtvarkos skyriui gavus savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, numatytus veiksmus. Minėtais administraciniais aktais pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą negali būti atkurtos, kadangi ši žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. gegužės 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes joje yra statinys – sporto aikštelė, nuosavybės teise priklausanti Druskininkų miesto savivaldybei.

229.

23Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-145-423/2015 pareiškėjos skundą patenkino visiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 (pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai) dalimi įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 9 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus apeliacine tvarka minėtą administracinę bylą. Teismai taip pat konstatavo, kad Druskininkų savivaldybė 2011 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo sporto aikštelę, esančią ( - ), Druskininkuose, bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Neravų, Ateities ir Šiltnamių gatvių teritorijos detalųjį planą. Šiuos veiksmus atliko jau po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo sklype aikštelės įteisinimo dokumentų nėra, ji nesuformuota kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, aikštelė nepažymėta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pareiškėjos skundą šioje dalyje patenkino, Druskininkų savivaldybę įpareigojo suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje, plane pažymėtoje teritorijos Nr. 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, natūra grąžinamą žemės sklypą, perduoti patvirtintą žemės sklypo planą ir dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijai ir atlikti kitus jau ankščiau minėtus veiksmus. Pažymėjo, kad faktai, jog savivaldybė 2011 m. gegužės 23 d. įregistravo aikštelę Nekilnojamojo turto registre, 2010 m. liepos 28 d. patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą, buvo žinomi ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. liepos 9 d. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, Administracija, vykdydama minėtą sprendimą, atliko sprendime nurodytus veiksmus – priėmė 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino ginčo žemės sklypo planą su jo duomenimis ir perdavė jį NŽT Druskininkų skyriui. NŽT, gavusi iš Druskininkų savivaldybės ginčo žemės sklypo planą ir jo duomenis, neatliko jokių tolesnių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į ginčo žemės sklypą. Tiek pirmosios instancijos teismas byloje Nr. I-145-423/2015, tiek apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esančios faktinės aplinkybės (faktas apie sporto aikštelės buvimą ginčo žemės sklype, aikštelės reikalingumas visuomenės poreikių tenkinimui), kurių pagrindu yra priimti ginčijami NŽT administraciniai aktai, nepasikeitė, jos buvo žinomos, nurodomos, įvardintos ir vertintos visuose byloje esančiuose bei jau minėtuose tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, todėl ginčijami NŽT administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini. Taigi, minėtoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad NŽT veiksmai (priimti administraciniai aktai), atsisakant atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), Druskininkuose, buvo neteisėti, atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

2410.

25Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atitinkamai administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 ir šioje administracinėje byloje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai, iš naujo šioje administracinėje byloje nebeįrodinėtina ir laikytina nustatyta, o tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis viešosios atsakomybės sąlygomis – žala ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

2611.

27Nors atsakovas prašė pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėja apie savo pažeistas teises, t. y. apie priimtus 2013 m. spalio 14 d. aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 sužinojo dar 2013 m., teismas pažymėjo, jog pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Šiuo aspektu pabrėžė, kad iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog neturtinę žalą pareiškėja kildina dėl to, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ji buvo priversta ilgą laiką bylinėtis teismuose (teisminis procesas truko beveik dvejus metus), o bylinėjimosi metu ji patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, įvairius kasdienės veiklos apsunkinimus. Taigi, savo teisių pažeidimą pareiškėja iš esmės kildina iš bylinėjimosi teismuose dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pareiškėja turėjo suvokti, kad būtent dėl neteisėtų NŽT veiksmų atkuriant nuosavybės teises, t. y. priimtų administracinių aktų, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais, pareiškėja buvo priversta ilgą laiką bylinėtis teismuose, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisės į neturtinės žalos atlyginimą atsiradimo momentu laikytinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas, priėmimas, t. y. 2015 m. rugsėjo 7 d. Taigi, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog teisės į neturtinės žalos atlyginimą atsiradimo momentas sietinas su momentu, kai pareiškėja sužinojo apie ginčytus NŽT sprendimus. Teismas sprendė, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2015 m. rugsėjo 7 d., o į teismą išsiųsdama skundą kreipėsi 2017 m. sausio 8 d., todėl pareiškėja nėra praleidusi trejų metų ieškinio senaties termino.

2812.

29Teismo vertinimu, dėl NŽT neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl neteisėtų NŽT veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo žemę negalėjo būti užbaigtas 2013 m., pareiškėja patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų NŽT veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgęs į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, teismas sprendė, kad už pareiškėjos patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas pažymėjo, jog neteisėtų NŽT 2013 m. spalio 14 d. akto Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. akto Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, kurie buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 7 d.), priėmimas šiuo atveju pareiškėjai neabejotinai sukėlė nepatogumus, įtampą, neigiamus išgyvenimus, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Atkreipė dėmesį, kad teisminis procesas dėl minėtų teisės aktų panaikinimo užtruko ilgą laiko tarpą, t. y. beveik dvejus metus (pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2013 m. spalio 21 d., o teismo sprendimas dėl šių aktų panaikinimo įsiteisėjo tik 2015 m. rugsėjo 7 d.). Vis dėlto, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti kasdienėje ir darbinėje veikloje, socialinių ryšių susilpnėjimo, sveikatos sutrikimų. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi ir nevertino pareiškėjai kilusios žalos jos prašoma priteisti 15 000 Eur suma. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjai priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

30III.

3113.

32Pareiškėja D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria jos skundas patenkintas iš dalies ir skundą tenkinti visiškai bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

3314.

34Pareiškėja pažymi, kad negalėjimas dalyvauti kasdienėje ir darbinėje veikloje, socialinių ryšių susilpnėjimas ir sveikatos sutrikimai yra jos dvasinių praradimų išdava, kurios neįmanoma tiesiogiai pagrįsti daiktiniais įrodymais ar dokumentais: mokyklos direktoriaus pažyma, gydytojo išvada ar kokiu nors pedagogų tarybos posėdžio protokoliniu sprendimu. Todėl, pareiškėjos manymu, skunde teismui ir teismo posėdžio metu pateikti išsamūs pareiškėjos paaiškinimai dėl NŽT Druskininkų skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) įtakos jos šeimyniniam gyvenimui, pedagoginei veiklai ir savijautai laikytini atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnyje apibrėžtus įrodymus (faktiniai duomenys, nustatomi proceso šalių paaiškinimais). Atsižvelgusi į tai, pareiškėja tvirtina, kad jos skundas dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais (neveikimu), turėjo būti patenkintas visiškai.

3515.

36Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3716.

38Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik pareiškėjos niekuo nepagrįstomis subjektinėmis prielaidomis, taip pat netinkamai nustatė, nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas senaties terminas, ir padarė neteisingą išvadą, kad neturtinė žala pareiškėjai buvo padaryta nagrinėjant administracines bylas Nr. I-145-423/2015 bei Nr. A-1529-492/2015 ir tik įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėja suvokė, kad NŽT veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala, todėl nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1529-492/2015 priėmimo dienos. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skundo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos ar jos galimo ryšio su NŽT veiksmais / neveikimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė turėjusi galimybę rinkti įrodymus ir juos pateikti teismui (gauti pažymas iš medicinos įstaigų bei darbdavio, apklausti liudytojus), tačiau ji pasirinko pasyvų elgesį dėl, jos supratimu, žemesnių įrodinėjimo standartų bylose dėl neturinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pabrėžia, kad byloje nebuvo pateikta jokių specialistų išvadų dėl pareiškėjos sveikatos būklės, o skundžiamame teismo sprendime nepateikta depresijos simptomų analizė, todėl teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos tariamai patirtą emocinę depresiją. Atsakovas kartu akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 pareiškėjai buvo priteistas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturinės žalos atlyginimas iš Druskininkų miesto savivaldybės, kurią pareiškėja patyrė dėl Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėtų administracinių aktų, dėl kurių panaikinimo teisminis procesas truko beveik trejus metus, ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Taigi, visiškai nėra aišku, kokiais argumentais remiantis šioje byloje skundžiamu sprendimu iš Lietuvos valstybės yra priteisiama didesnė suma, nei buvo priteista iš Druskininkų savivaldybės administracijos, nors neteisėti veiksmai ir neveikimas buvo nustatyti toje pačioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir netgi tame pačiame nuosavybės teisių atkūrimo procese, dėl kurio eigoje priimtų sprendimų pradėta ir ši administracinė byla, o patirti neigiami išgyvenimai minėtoje byloje truko ilgesnį laiką nei šioje byloje, be to, žala buvo priteista ir už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, t. y. nustatyti Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai ir neveikimas buvo didesnės apimties nei šioje byloje ir truko ilgesnį laiką. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp panaikintų NŽT bei jos Druskininkų skyriaus administracinių aktų ir pareiškėjos patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar tokia pareiškėjos būsena nebuvo besitęsianti nuo Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmais sukeltų pasekmių, t. y. nepriklausanti nuo NŽT veiksmų. Atsakovo manymu, teisminis procesas buvo tik NŽT ir jos Druskininkų skyriaus priimtų administracinių aktų pasekmė ir negali būti vertinamas kaip NŽT neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme. Tuo tarpu teisminio proceso dalyviai dėl proceso specifikos ir asmeninių savybių bylinėjantis gali patirti neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus, tačiau tai negali būti pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš kitos proceso šalies, nenustačius jos netinkamo elgesio nagrinėjant bylą. Atitinkamai byloje nėra duomenų, kad NŽT būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ar kitokiais veiksmais dariusi neigiamą poveikį pareiškėjai nagrinėjant administracines bylas Nr. I-145-423/2015 ir Nr. A-l529-492/2015, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų patyrusi didesnes nei įprasta bylinėjantis neigiamas emocijas. Be to, dviejų metų bylinėjimosi laikas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nėra neįprastas.

3917.

40Pareiškėja D. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju teismas tinkamai nustatė senaties termino eigos pradžią, taip pat tinkamai įvertino neturtinės žalos atsiradimo sąlygas.

4118.

42Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl patirtos žalos grindžiami vien deklaratyviais teiginiais, be to, delsė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

43Teisėjų kolegija konstatuoja:

44IV.

4519.

46Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų NŽT veiksmų (neveikimo), nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. neveikiant pagal Tvarkos 1061 punktą, numatantį teritoriniam skyriui pareigą, gavus iš savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir patvirtintą žemės sklypo planą, raštu kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su pateiktais dokumentais, atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį.

4720.

48Visų pirma pabrėžtina, kad atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą, be kita ko, prašė pareiškėjos reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

4921.

50Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

5122.

52CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

5323.

54Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašomą priteisti žalą, kaip minėta, kildina iš NŽT neveikimo nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. neatliekant veiksmų pagal Tvarkos 1061 punktą, numatantį teritoriniam skyriui pareigą, gavus iš savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir patvirtintą žemės sklypo planą, raštu kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su pateiktais dokumentais. Taigi, nagrinėjamu atveju Tvarkos 1061 punkto nuostatų nesilaikymas yra trunkamasis pažeidimas, padarytas vieninga veika (neveikimu), kuri tęsėsi tam tikrą laikotarpį ir baigėsi tik 2015 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu pareiškėja skundą teismui pateikė 2017 m. sausio 8 d. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

5524.

56Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

5725.

58Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, kuriuo teismas, be kita ko, įpareigojo Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai, šioje dalyje įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d. Taigi, nors Administracija vėliau, t. y. 2011 m. gegužės 23 d., Nekilnojamojo turto registre įregistravo sporto aikštelę, esančią ( - ), Druskininkuose, minėtas teismo sprendimas buvo galiojantis ir privalėjo būti vykdomas. Todėl, Administracijai priėmus 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), Druskininkuose, planas su jo duomenimis, ir perdavus jį NŽT Druskininkų skyriui, pastarasis privalėjo atlikti Tvarkos 1061 numatytus veiksmus ir negalėjo iš naujo kvestionuoti pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra į konkretų žemės sklypą, taip iš esmės ignoruodamas įsiteisėjusiais ir res judicata (lot. – teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turinčiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1529-492/2015 padarytos išvados. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje nustatyti neteisėti NŽT veiksmai (neveikimas), kaip viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

5926.

60Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).

6127.

62Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų NŽT neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio prasme, todėl egzistuoja ir likusios neturtinės žalos atlyginimo sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys.

6328.

64Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas iš esmės dėl valstybės valdžios institucijų kaltės užsitęsė gana ilgą laiką ir, kaip minėta, nepaisant įsiteisėjusių teismų sprendimų, pareiškėjai buvo sudaromos dirbtinės kliūtys, t. y. atsakovas netinkamai atliko savo funkcijas, vilkindamas nuosavybės atkūrimo procedūras ir vengdamas priimti reikiamus sprendimus, o tai neatitinka gero administravimo principo reikalavimų, yra nepateisinama ir nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), netinkamai įgyvendinant teisės aktuose apibrėžtas funkcijas, šiuo konkrečiu atveju neišvengiamai suponuoja išvadą, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri, vadovaujantis teisingumo principu, turi būti atlyginta ir atlyginta pakankamai apčiuopiamai.

6529.

66Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

6730.

68Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodinėjimo standartų laikėsi, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skundo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos ar jos galimo ryšio su NŽT veiksmais / neveikimu, atmestini.

6931.

70Taip pat nesutiktina su pareiškėjos ir atsakovo apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė netinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai nustatė pareiškėjai priteistinos žalos dydį, kuris atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei laikytinas pakankamu pareiškėjos patirtai žalai atlyginti, todėl nėra pagrindo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais jį sumažinti ar padidinti. Taigi, šiuo aspektu pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija jų nebekartoja.

7132.

72Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

7333.

74Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

7534.

76Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, kaip minėta, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

7735.

78Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

80Pareiškėjos D. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

81Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

82Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 7. 2.... 8. Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno... 9. 3.... 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos... 11. 4.... 12. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ne bet koks susirūpinimas... 13. 5.... 14. Atsakovo teigimu, įregistruodama sporto aikštelę, Druskininkų savivaldybė... 15. II.... 16. 6.... 17. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės... 22. 9.... 23. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu... 24. 10.... 25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9... 26. 11.... 27. Nors atsakovas prašė pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų... 28. 12.... 29. Teismo vertinimu, dėl NŽT neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo... 30. III.... 31. 13.... 32. Pareiškėja D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 33. 14.... 34. Pareiškėja pažymi, kad negalėjimas dalyvauti kasdienėje ir darbinėje... 35. 15.... 36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, taip pat pateikė apeliacinį... 37. 16.... 38. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 39. 17.... 40. Pareiškėja D. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį... 41. 18.... 42. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 44. IV.... 45. 19.... 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja... 47. 20.... 48. Visų pirma pabrėžtina, kad atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į... 49. 21.... 50. Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 51. 22.... 52. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties... 53. 23.... 54. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašomą... 55. 24.... 56. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl žalos... 57. 25.... 58. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų valstybės... 59. 26.... 60. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra... 61. 27.... 62. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent dėl nagrinėjamoje byloje... 63. 28.... 64. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas... 65. 29.... 66. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos įrodinėjamas... 67. 30.... 68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių... 69. 31.... 70. Taip pat nesutiktina su pareiškėjos ir atsakovo apeliacinių skundų... 71. 32.... 72. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir... 73. 33.... 74. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos... 75. 34.... 76. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir... 77. 35.... 78. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai... 79. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 80. Pareiškėjos D. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 81. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti... 82. Nutartis neskundžiama....