Byla 2A-687-253/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovui advokatui Kazimierui Motiekai, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. P., trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės atstovui R. B., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovui R. K., viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymo panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymo Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ ir minėtą įsakymą panaikinti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 Krašto apsaugos ministerijai perdavė K. karinį poligoną, kurio ( - ) kvartale yra du civilinės paskirties objektai. 2003-06-10 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu AB „Dubysa“ buvo įpareigota iki 2003-08-01 nugriauti K. kariniame poligone esančius civilinės paskirties statinius – ( - ), tačiau šie pastatai iki nustatyto termino nugriauti nebuvo. Nurodo, kad šiuos pastatus jis įgijo 2004-07-14 varžytinėse, tačiau įgyto nekilnojamojo turto jam nepavyksta įregistruoti VĮ Registrų centre, nes registruojant nekilnojamąjį turtą pirmą kartą viešame nekilnojamojo turto registre be nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų turi būti pateiktas ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, jog prašomas įregistruoti statinys yra tinkamai suformuotas ir gali būti registruojamas registre. Kadangi nėra šių dokumentų, ieškovo prašymas įregistruoti įgytus pastatus buvo atmestas. Nurodo, kad ginčijamas įsakymas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p., kuriame nustatyta, kad pastatas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas, kai jis pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, per viešo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą nustatytą laiką. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278, Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89, ir atsižvelgiant į ieškovo prašymą, 2006-06-30 surašė Senų pastatų patikrinimo aktą Nr. TN-83, kuriuo konstatavo, kad statiniai, kurių kadastriniai matavimų indeksai ( - ), gali būti toliau naudojami ir registruojami, savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti ir naudoti akte išvardintus statinius nėra, aktas nebuvo apskųstas, jis yra galiojantis. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ginčo įsakymą panaikino 2006-11-07 įsakymu Nr. 13.6-5711.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas G. B. ginčo statinius įsigijo 2004-07-14 varžytynių akto Nr. 14 ir varžytynių akto Nr. 15 pagrindu iš bankrutuojančios AB „Dubysa“. Teismas nustatė, kad ieškovas negali įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo pastatus, nes prašomi įregistruoti pastatai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Varžytinių aktai, kuriais ieškovas įgijo statinius patvirtina tik jo daiktines teises į statinius, tačiau statiniams nesant įregistruotiems kaip nekilnojamiems daiktams, nuosavybės teisės į juos negali būti registruojamos. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo ginčo turto valdytojas (naudotojas), taip pat pažymėjo, kad jeigu pareiškėjui ginčo turto įgijimo varžytinėse metu nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su daiktų ir daiktinių teisių registravimu, jis turi teisę ginčyti varžytynių aktus įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nėra jokių ginčo pastatų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, o ieškovas, prašydamas panaikinti ginčijamą įsakymą ir įrodinėdamas, kad pastatai buvo pastatyti teisėtai, nepateikė jokių įrodymų, kad 1979 metais pastatyti statiniai buvo pastatyti teisėtai. Taip pat pažymėjo, kad 2004-07-14 ieškovo ir AB „Dubysa“ pasirašytuose varžytinių aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nėra aptarta dėl žemės po pastatais, tik nurodyta, kad turtas perduodamas vadovaujantis 2004-06-29 įvykusių varžytinių rezultatais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįgijo daugiau teisių į pastatus nei jų turėjo AB „Dubysa“, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio ir naikinti ginčijamo įsakymo, nes nenustatyta, kad ginčijamas įsakymas būtų priimtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netyrė ir neįvertino kokie konkretūs įstatymai bei normatyviniai statybos techniniai dokumentai buvo pažeisti 1979 m. statant ginčo statinius. Apelianto teigimu, nupirkęs statinius varžytinėse, jis įgijo tokias pačias teises, kurias turėjo ginčo turto valdytojas (naudotojas) AB „Dubysa“, kuri turėjo teisę imtis priemonių visiškai susitvarkyti statinių duomenis ir teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka įregistruoti daiktines teises. Taip pat pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-26 įsakymu sudaryta statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovų komisija ginčo statinius patikrino ir 2006-06-30 aktu Nr. STN-83 padarė išvadą, kad statiniai gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre. Šis aktas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimą Nr. 278, ir nesant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyta tvarka ir pagrindais surašyto savavališkos statybos akto, yra pagrindas įregistruoti senų statinių daiktines teises VĮ Nekilnojamojo turto registre. Ginčo statiniai buvo pastatyti 1979 m. sovietų kariuomenės teritorijoje – K. kariniame poligone. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 šis poligonas perduotas Krašto apsaugos ir Miškų ūkio ministerijoms, kadangi ginčo statiniai stovi miške, yra pagrindas preziumuoti, jog minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu mišku užimta poligono teritorija buvo perduota Miškų ūkio ministerijai. 1993-04-13 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 125 Rusijos Federacijos Vyriausybės įgaliotinis perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotiniui statinius, esančius poligono teritorijoje, tačiau pastatų, tiekimo tinklų ir techninių įrenginių techninės dokumentacijos aprašas nebuvo perduodami. Teismas nepagrįstai vertino, kad 1979 m. pastatyti ginčo statiniai tuo metu neįėjo į karinio poligono teritoriją. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-04 nutarimą Nr. 828, poligoną perėmusios ministerijos buvo privalomai įpareigotos suderinti su rajono valdyba ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl buvusių Rusijos Federacijos karinių objektų žemės sklypų priskyrimo žemės naudotojams, nustačius šių sklypų naudojimo paskirtį, nustatyta tvarka juos grąžinant arba išnuomojant, arba perduodant į valstybinės žemės fondą, tačiau šios nutarimo nuostatos tretieji asmenys neįvykdė, taip pažeisdami tuo metu UAB „Dubysa“, o dabar apelianto teises. Todėl, apelianto teigimu, varžytinėse jis įgijo statinius kartu su reikalavimo teise dėl žemės sklypo prie jų išnuomojimo pagal paskirtį, šią teisę jam taip pat garantuoja Lietuvos Respublikos CK 6.394 str. 3 d. ir 6.554 str. 2 d. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės

52000-05-12 nutarimu Nr. 545 patvirtinti „Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatai“ specialiomis žemės iš miško naudojimo sąlygomis privačių savininkų veiklos, kurių nuosavybė yra karinių poligonų teritorijoje, nevaržo. Todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad K. karinis poligonas yra specialiosios paskirties objektas. Be to, karinio poligono teritorijoje esančiame miške stovi ir kitų privačių asmenų statiniai ir kiti jų nuosavybėje esantys objektai, statiniuose įrengta visa techninė infrastruktūra, privažiavimui iki statinių naudojamas kelias, kuriam nustatytas kelio servitutas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, kad 2004-07-14 varžytinių aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nėra aptartos teisės į žemę po ginčo statiniais ir nenurodyta šių statinių buvimo vieta atitinkamame žemės sklype – nebuvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos

7CK 6.394 str. ir 6.396 str. reikalavimai, todėl ieškovo teisės, kildinamos iš varžytinių aktų, atitinkančių niekinio sandorio požymius, negalėjo būti ginamos. Taip pat pažymi, kad ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į statinius, nes tokios teisės neturėjo AB „Dubysa“. Be to, nurodo, kad 2006-06-30 Senų pastatų patikrinimo aktas Nr. STN-83 buvo priimtas jau galiojant ginčijamam įsakymui ir jis nepatvirtina statinių teisėtumo fakto. Byloje nėra ginčo statinių statybos metu galiojusias Lietuvos Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976-12-30 įsakymu Nr. 307 patvirtintas nuostatas atitinkančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ginčo statinių statybos teisėtumą. Atsakovės teigimu, apelianto teiginys, kad ginčo statinių techninė dokumentacija galėjo būti sovietinės, o vėliau Rusijos Federacijos kariuomenės žinioje, tačiau nebuvo perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotiniui, yra tik prielaida, nepatvirtinanti statinių teisėtumo fakto.

8Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos teisės departamentas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 1979 m. namelių statybos metu, buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kadangi tretysis asmuo pateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pastatai buvo statomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos CPK 12 str. nustatyto reikalavimo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Pažymi, kad apeliantas pats pripažįsta, jog pastatai buvo pastatyti pagal Rusijos Federacijos kariuomenės divizijos vado susitarimą su statybos trestu, tai leidžia daryti išvadą, kad teisėto pagrindo statybai nebuvo, nes vien žodinis susitarimas nedaro pastatų statybos teisėta. Nurodo, kad 2006-06-30 Senų pastatų patikrinimo aktas Nr. STN-83, pažeidžiant teisės normas, buvo sudarytas jau galiojant skundžiamam įsakymui ir prasidėjus teismo procesui dėl pastatų nugriovimo ir negalėjo turėti įtakos ginčijamo įsakymo priėmimui. Tretysis asmuo nesutinka su apelianto argumentu dėl galimybės sklypams įsiterpti į poligono teritoriją, kadangi ieškovo nurodomi sklypai teisiškai nėra ir nebuvo poligono ribose bei nėra ginčo, ar pastatai stovintys ant šių sklypų buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu pastatai, dėl kurių yra priimtas įsakymas juos nugriauti, stovi poligono teritorijoje ir nėra įrodymų, kad atskiras sklypas šiems pastatams kada nors buvo išskirtas bei nėra pastatų statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų.

9Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto argumentu, kad ginčo pastatai negali trukdyto poligono veiklai, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-05-12 nutarimu Nr. 545 patvirtintais Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatais, kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos gali būti naudojami ne tik šaudymui, bet ir kitoms pratyboms, manevruojant karine technika, todėl trečiasis asmuo, kaip teisėtas poligono ir karinės mokymo teritorijos naudotojas, yra suinteresuotas, kad šiose teritorijose nebūtų civilinės paskirties objektų, nes jie gali trukdyti visapusiškam poligono ir karinės technikos panaudojimui. Pažymi, kad sprendžiamas klausimas, susijęs su neteisėtos statybos objektų buvimu ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės, t. y. viešu interesu.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymo Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“, kuriuo AB „Dubysa“ įpareigota iki 2003-08-01 nugriauti K. kariniame poligone esančių ( - ) namelį ir ( - ) namelio rūsį. Ieškovas G. B. minėtame įsakyme nurodytus statinius įsigijo 2004-07-14 varžytynių akto Nr. 14 ir varžytynių akto Nr. 15 pagrindu iš bankrutuojančios AB „Dubysa“ ir prašė teismo šį 2003-06-10 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1842 pripažinti negaliojančiu. Sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su ginčo civilinės paskirties pastatų teisiniu statusu, daiktinėmis teisėmis, jų atsiradimo ir perleidimo pagrindais.

12Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. redakcija numatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar savivaldybės mero nustatytą laiką. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino kokie konkretūs statybos ar kiti įstatymai bei normatyviniai statybos techniniai dokumentai buvo pažeisti 1979 m. statant ginčo statinius. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 4 d. 2 p. apskrities viršininko administracijai numatė pareigą tikrinti ar statinio statyba nepažeidžia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi), trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo civilinės paskirties statiniai buvo pastatyti 1979 m. K. karinio poligono, priklausiusio Rusijos Federacijos kariuomenės kariniams daliniams, teritorijoje. K. karinio poligono teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai. Tretysis asmuo Lietuvos kariuomenė taip pat patvirtino, kad karinis poligonas yra specialios paskirties objektas, kuriame judėjimas griežtai kontroliuojamas, todėl civilinės paskirties objektų buvimas jame apsunkina karinio poligono veiklą bei pažeidžia viešąjį interesą.

13Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nėra išlikusių ne tik techninių, bet ir teisinių ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, t. y. patvirtinto statybos projekto, leidimo statyti pastatus, pastatų priėmimo naudoti aktas, duomenų apie pastatų statybai suteiktą žemės sklypą ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pastatai K. karinio poligono teritorijoje pastatyti teisėtai ir kurių pagrindu būtų galima statinius įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre. Byloje taip pat yra duomenų, kad šie statiniai karinio poligono teritorijoje buvo pastatyti Vilniaus „Prommontažo“ tresto žodinio susitarimo su Rusijos Federacijos kariuomenės divizijos vadu pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių visetas – aplinkybė, kad civilinės paskirties ginčo pastatai buvo pastatyti specialios karinės paskirties teritorijoje, aplinkybė, kad nėra duomenų, jog šių objektų statybai minėtoje teritorijoje buvo išskirta atskira žemės sklypo dalis bei tai, kad visa K. karinio poligono teritorija 1992 m. Rusijos Federacijos kariuomenės buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai – sudarė pakankamą pagrindą vertinti, kad ginčo statinių statyba pažeidė teisėto žemės sklypo savininko nuosavybės, valdymo bei naudojimo teises ir buvo neteisėta.

14Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad aplinkybė, jog statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, nepaneigia ir neatmeta aplinkybės, kad ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo ir nepatvirtina, kad tokių dokumentų nebuvo. Faktinių bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą dėl ginčo pastatų statybos neteisėtumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės įrodinėja pastatų statybos teisėtumą, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumą ir taip iš esmės nepagrindė savo reikalavimo (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.).

15Iš 2003-09-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat nustatyta, kad ( - ), yra surinkti kadastriniai duomenys apie pastatą – poilsio namelį, ( - ) ir fiziškai pažeistą (sudegusį) pastatą – poilsio namelį, ( - ). Šie pastatai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai (Lietuvos Respublikos CK 4.253 str.), statinių kadastro duomenys užfiksuoti 1999-10-12, pastatų teisinis statusas neįregistruotas, nuo 2001-01-19 naudotoju nurodyta AB „Dubysa“, tačiau nuosavybės teisės į pastatus neįregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-26 įsakymu sudarytos statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovų komisijos 2006-06-30 aktas Nr. STN-83 yra pagrindas įregistruoti senų statinių daiktines teises Nekilnojamojo turto registre. Nurodytas aktas buvo priimtas jau galiojant ginčijamam įsakymui ir nepatvirtina pastatų statybos nurodytoje teritorijoje teisėtumo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2004-07-14 varžytinių metu ieškovui buvo žinoma ginčo statinių buvimo vieta bei aplinkybės, kad AB „Dubysa“ nebuvo iš varžytinių parduodamo turto savininkė, pastatai nebuvo įregistruoti bei suformuoti kaip atskiri nuosavybės objektai. Lietuvos Respublikos CK 4.48 str. numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, be to perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

16Bylos duomenimis du ginčo poilsio nameliai buvo perduoti Vilniaus „Prommontažo“ tresto komisijos iš šios bendrovės balanso ir įtraukti į SMT „Klaipėdos statyba“ (vėlesnis pavadinimas – UAB „Dubysa“) balansą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo 1992-06-04 iki 2001-12-14 valdytojas buvo AB „Dubysa“. Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos CPK 715 str.). Daikto pardavimas viešose varžytynėse yra sandoris, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad nekilnojamąjį daiktą parduodant varžytynėse, pirkimo–pardavimo sąlygos privalo atitikti imperatyviuosius Lietuvos Respublikos CK normų reikalavimus, kadangi pardavimo iš varžytynių akte nesant Lietuvos Respublikos CK nustatytų duomenų, gali nukentėti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Be to, varžytynių akte nesant įstatymo reikalaujamų duomenų, nėra įmanoma įregistruoti daiktų bei daiktinių teisių viešajame registre. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.394 str., pastato pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas pastatas. Šios imperatyvios teisės normos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Be to, pastato pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti viešo registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, individualizuojantys daiktą, nurodyta daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype (Lietuvos Respublikos CK 6.396 str.). Šių reikalavimų nesilaikymas taip pat daro sutartį negaliojančia (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str.). Byloje nustatyta, kad dviejų poilsio namelių, esančių ( - ), varžytinės 2004-07-14 vyko pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtintą „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą“. Ieškovas varžytinių aktu Nr. 14 už 50 000 Lt įsigijo pastatą – poilsio namelį, ( - ), o varžytinių aktu Nr. 15 už 3 500 Lt įsigijo pastatą – poilsio namelį, ( - ). Po ginčo pastatais esančia žeme nuo 2000-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-05-12 nutarimo Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ pagrindu naudojasi tretysis asmuo Krašto apsaugos ministerijai, kuriai yra suteikta valdymo teisė, o trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenei – teisė neterminuotai naudotis karinio mokymo teritorija ( - ). Byloje nėra pateikta duomenų, kad parduodant į UAB „Dubysa“ balansą įrašytus poilsio namelius iš varžytinių buvo kreiptasi į žemės naudotoją. Varžytinių aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nėra aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, taigi ne tik nėra pateikiami duomenys, kurie galėtų patvirtinti iš varžytinių parduodamų pastatų statybos teisėtumą, tačiau taip pat nėra tenkinami imperatyvių įstatymo normų reikalavimai.

17Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-04 nutarimo Nr. 828 nuostatų aiškinimu. Minėto nutarimo 3 p. nutarta pavesti Žemės ūkio ministerijai, Miškų ūkio ministerijai, Statybos ir urbanistikos ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su rajonų valdybomis, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl buvusių Rusijos Federacijos karinių objektų žemės sklypų priskyrimo žemės naudotojams, nustačius šių sklypų naudojimo paskirtį, arba perdavimo į valstybinės žemės fondą, nustatytąja tvarka juos grąžinant arba išnuomojant. Apeliantas nurodo, kad šio nutarimo pagrindu jis varžytinėse statinius įgijo kartu su reikalavimo teise dėl žemės sklypo po šiais pastatais išnuomojimo pagal paskirtį. Minėtame teisė akte yra nurodomos tik galimų sprendimų alternatyvos ir šio teisės akto pagrindu apeliantui nepatvirtinama reikalavimo teisė į žemės sklypo po pastatais nuomą. Taip pat pažymėtina, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad AB „Dubysa“ nebuvo dviejų minimų poilsio namelių savininkė ir šie pastatai nebuvo suformuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, apelianto nurodoma Lietuvos Respublikos CK 6.394 str. 3 d. nuostata nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma. Darytina išvada, kad apeliantas, kaip ginčo turto pirkėjas, neįgyja teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

18Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CPK

19326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-29 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 5. 2000-05-12 nutarimu Nr. 545 patvirtinti „Lietuvos kariuomenės karinių... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo... 7. CK 6.394 str. ir 6.396 str. reikalavimai, todėl ieškovo teisės, kildinamos... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos teisės... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu teismo prašo apeliacinį... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymo... 12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės... 13. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nėra išlikusių ne tik... 14. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad... 15. Iš 2003-09-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 16. Bylos duomenimis du ginčo poilsio nameliai buvo perduoti Vilniaus... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu Lietuvos Respublikos... 18. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 19. 326 str. 1 d. 1 p.).... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 21. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą palikti nepakeistą....