Byla 2S-180-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas P. T. 2009-08-26 kreipės į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3), prašydamas iš atsakovo priteisti 97 510,08 Lt žalai dėl klaidinančios reklamos atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas P. T. 2009-09-21 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas teismo sustabdyti atsakovo vykdomą išieškojimą vykdymo procese (b.l. 17). Nurodė, kad atsakovas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje yra pradėjęs procesą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Ieškinio patenkinimo atveju iš banko jo naudai priteista suma atitiktų jo paties skolą bankui, todėl atsakovui neliktų pagrindo reikalauti iš jo priskaičiuotų palūkanų. Tvirtina, kad šiuo atveju išieškojimo iš įkeisto turto vykdymas apsunkintų sprendimo šioje byloje įvykdymą.

5Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-09-22 nutartimi (b.l. 21) ieškovo P. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių reikalavimai nėra priešpriešiniai: ieškovas yra pareiškęs ieškinį AB DnB NORD bankas dėl žalos atlyginimo, tuo tarpu AB DnB NORD bankas išieškojimą vykdo pagal P. T. ir AB DnB NORD bankas 2007-05-02 sutarytą skolininko obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. ( - ). Todėl pripažinęs ieškovo teiginį, kad ieškinio patenkinimo atveju iš banko jo naudai priteista suma atitiktų jo skolą bankui ir atsakovui neliktų pagrindo reikalauti iš jo priskaičiuotų palūkanų, nepagrįstu (CK 6.130 str. 1 d.) teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neįtakotų šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo galimybės.

6Ieškovas P. T. atskiruoju skundu (b.l. 22) prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti atsakovo vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto vykdymo procese. Nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju jis taptų atsakovo kreditoriumi dėl piniginės prievolės – žalos atlyginimo. Pažymi, jog įskaitymo teise neturi reikšmės prievolių atsiradimo pagrindas, užtenka, kad prievolės būtų vienarūšės. Kadangi šiuo atveju prievolės yra piniginės, jos yra vienarūšės, todėl akivaizdu, kad ieškinio patenkinimo atveju iš banko ieškovo naudai priteista suma atitiktų ieškovo skolą bankui ir atsakovui neliktų pagrindo reikalauti iš jo priskaičiuotų palūkanų. Mano, kad CPK 145 str. 1 d. 10 p. reglamentuota laikinoji apsaugos priemonė ir yra taikoma kilus ginčui sandorio, kuriuo remiantis įregistruota hipoteka, pagrindu. Realizavus ieškovui priklausantį turtą varžytinėse, ieškovo naudai šioje byloje priimto teigiamo teismo sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkėtų, kadangi jį reikėtų vykdyti CPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sprendimo iš esmės nereikėtų vykdyti, kadangi šalių tarpusavio prievolės būtų įskaitytos.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant šioje nagrinėjamos bylos procesinėje stadijoje teisinių prielaidų prievolės pabaigos įskaitymu instituto taikymui (CK 6.130 str.), bei atsisakė taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo proceso sustabdymą. Todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirtajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo nesudaro.

10Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tokių prevencinių priemonių taikymas yra saistomas privalomos įstatymo leidėjo valia nustatytos sąlygos - jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo, priimto toje byloje, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti apskritai neįvykdomu (CPK 144 str. 1d.). Taikytinas laikinąsias apsaugos priemones teismas parenka tik iš CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procesą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2007-05-08 nutartis c. b Nr. 3K-3-201/2007). Taigi tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tuo atveju, jeigu pagal ieškinio teisenos taisykles ginčas kyla tiesiogiai iš sandorių (dėl jų įvykdymo tinkamumo), kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas.

11Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismui yra pareiškęs ieškinį AB DnB NORD, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos (b.l. 1-3). Tai yra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kildinamas iš delikto. AB DnB NORD bankas išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdo pagal ieškovo ir AB DnB NORD banko 2007-05-02 sudarytą Obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. ( - ), o apeliantas kreditoriaus reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija. Kaip minėta, apelianto ieškinio reikalavimo dalykas yra ne hipoteka užtikrintas sandoris (prievoliniai teisiniai santykiai), o visiškai naujas jo paties reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris, pažymėtina, iš esmės net nenagrinėtinas vienoje byloje per susijusių reikalavimų institutą (CPK 136 str.). Kitaip tariant, ieškovo šioje byloje atsakovui reiškiamas reikalavimas nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas, todėl taikyti laikinąją apsaugos priemonę – stabdyti vykdymo procesą kitoje civilinėje byloje, kaip to prašo apeliantas ar juo labiau šame etape spręsti apie būsimą įskaitymą kaip ieškovo prievolės atsakovui pabaigos galimumą (CK 6. 130 str.) nėra teisinio pagrindo. Priešingai nei skunde įvardija apeliantas, įskaitymo teisei nepakanka, kad prievolės būtų vienarūšės, kadangi tam yra reikalinga CK 6. 130 str. 1 d. numatytų sąlygų visuma. Tačiau ieškovo reikalavimas atsakovui kol kas nėra apibrėžtas, galiojantis ar vykdytinas, šalių nesieja abipusės teisės ir pareigos, t.y. šiuo metu ieškovas nėra atsakovo kreditoriumi. Todėl šiame etape spręsti apie įskaitymą, kaip ieškovo prievolės atsakovui pabaigos galimybę, nėra teisinių prielaidų.

12Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje aiškindamas prievolės pabaigos įskaitymu šiuo atveju negalimumą CPK 6.130 str. 1 d. aspektu, iš esmės netinkamai traktavo prievolės pabaigos įskaitymu sąlygas, kuriomis rėmėsi. Tačiau esamoje situacijoje šis netikslumas nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 328 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš prievolės pasibaigimo įskaitymu sąlygų – reikalavimai turi būti vienarūšiai, taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-593/2007, 2006-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-199/2006). Tas pats pasakytina ir apie kitą prievolės pasibaigimo įskaitymu sąlygą – šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti vienas į kitą, o ne trečiajam asmeniui, kuri taip pat nėra susijusi su prievolės rūšimi.

13Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 6,95Lt (b.l. 26) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

14Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą

16Priteisti iš P. T. 6 (šešis) litus ir 95 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai