Byla 1A-15-768/2018
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, nuteistajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir E. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio.

3Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteisti:

4A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

5pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

6pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;

7pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (nusikaltimas padarytas A. U. P.);

8pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (nusikaltimas padarytas B. A.);

9pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (nusikaltimas padarytas K. P.);

10pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (nusikaltimas padarytas V. A.).

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išbūtas laikas.

12E. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

13pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15Iš nuteistųjų A. B. ir E. Ž. solidariai priteista nukentėjusiajai K. P. 500 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

16Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo A. B. priteista nukentėjusiesiems R. K., A. U. P. ir B. A. atitinkamai 588 Eur, 300 Eur ir 1000 Eur nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

17Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

18

  1. A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 14 d., 23.18 val., veikdamas bendrininkų grupe su K. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ( - ) r., įsibrovė į sodyboje esančias patalpas, iš kur pagrobė svetimą - R. K. priklausantį turtą, o būtent: iš daržinės pagrobė metalinį karutį 40 eurų vertės; iš klėties - 10 kg cukraus, 10 eurų vertės; vandens siurblį, 28 eurų vertės; iš garažo – du rankinius pjūkliukus, bendros 4 eurų vertės, lituoklį, 7 eurų vertės; iš pirties - elnio ragus, 100 eurų vertės, termometrą 6 eurų vertės, 5 kg skalbimo miltelių, 10 eurų vertės, smėlio laikrodį, 5 eurų vertės; iš gyvenamojo namo - tris butelius po 0,7 talpos brendžio bendros 45 eurų vertės; du butelius, po 0,7 talpos degtinės, bendros 20 eurų vertės; 20 l talpos metalinę statinę 100 eurų vertės, su 20 l naminio alaus, 20 eurų vertės; muzikinio centro ( - ) garso kolonėles, 40 eurų vertės; muzikinį centrą ( - ), 80 eurų vertės; du benzininius pjūklus bendros 200 eurų vertės; kampinį šlifuoklį 40 eurų vertės; televizoriaus priedėlį ( - ) su laidu ir antenos stiprintuvu bendros 40 eurų vertės; grandinės galąstuvą 68 eurų vertės; šluotą su kibiru ( - ) 40 eurų vertės; lauko kepsninę - grilį, 175 eurų vertės; elektrinį virdulį, 30 eurų vertės; ( - ) kastuvą, 25 eurų vertės; ( - ) kirvį, 30 eurų vertės; du bakelius ( - ) tepalo po 1 l talpos, bendros 10 eurų vertės; 30 m prailgintuvo su rite, 26 eurų vertės; raktų ir raktų galvučių rinkinį dėžėje, 78 eurų vertės; siaurapjūklį, 36 eurų vertės; akumuliatorių įkrovėją, 30 eurų vertės; akumuliatorinę drėlę, 40 eurų vertės; 20 vnt. grąžtų rinkinį dėžėje, 20 eurų vertės; 4 butelius putojančio vyno, bendros 12 eurų vertės; tuo nukentėjusiajam R. K. bendrais veiksmais padarė 1415 eurų turtinę žalą;
    1. be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 14 d., apie 23.18 val., veikdamas bendrininkų grupe su K. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdami pagrobti svetimą R. K. priklausantį turtą, esantį ( - ) raj., sulaužė šlogbaumo spyną 10 eurų vertės, klėties durų staktą ir įleidžiamą spyną bendros 50 eurų vertės, garažo spyną 10 eurų vertės, pirties spyną 10 eurų vertės, gyvenamojo namo lauko durų staktą ir įleidžiamą spyną bendros 40 eurų vertės, koridoriaus durų staktą ir įleidžiamą spyną 50 eurų vertės, sudaužė senovinį pirties šviestuvą 10 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam R. K. priklausantį 180 Eur vertės turtą;
    2. be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) m., prie autobusų stoties, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą 0,0594 g metamfetamino miltelių, kuriuose yra 0,0158 g (26,7 %) gryno metamfetamino, šias psichotropines medžiagas gabeno automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) iš ( - ) miesto į ( - ) r., kur D. S. namuose laikė iki tol, kol 2017 m. gegužės 3 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnai patalpų apžiūros metu rado ir paėmė;
    3. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2017 m. kovo 29 d., apie 14 val., iš telefono Nr. ( - ) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris ( - ), bei prisistačius dukterėčia B., ir melagingai A. U. P. pranešus, kad ji patekusi į avariją, sužeidė žmogų, susižeidė pati ir reikalingi pinigai gydymui, nukentėjusiajai A. U. P. sutikus sumokėti už gydymą, jis, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. balandžio 13 d., apie 14.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į ( - ) r., ir paėmė iš A. U. P. pinigus - 300 eurų, taip bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – A. U. P. priklausančius grynuosius pinigus – 300 eurų, taip bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukentėjusiajai A. U. P. padarė 300 eurų turtinę žalą;
    4. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2017 m. balandžio 13 d., apie 14 val., iš telefono Nr. ( - ), paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris ( - ), bei prisistačius anūke ir melagingai B. A. pranešus, kad ji susižalojo ir gydymui reikalingi pinigai, nukentėjusiajam B. A. sutikus perduoti pinigus, jis, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. balandžio 13 d., apie 14.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į ( - ) k., ir paėmė iš B. A. pinigus - 1000 eurų, taip bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – B. A. priklausančius grynuosius pinigus – 1000 eurų, taip bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukentėjusiajam B. A. padarė 1000 eurų turtinę žalą;
    5. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2017 m. gegužės 2 d. apie 11.04 val. iš telefonų, kurių Nr. ( - ) ir ( - ) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris ( - ) bei prisistačius nukentėjusios K. P. anūke, ir melagingai K. P. pranešus, kad jos anūkė D. nelaimingo atsitikimo metu susižalojo pati ir sužalojo mergaitę, ir už tai reikia pinigų žalai atlyginti, t. y., sumokėti 500 eurų, K. P. sutikus perduoti pinigus, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. gegužės 2 d., apie 11.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Ž., automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) nuvyko nurodytu adresu ( - ), kur E. Ž. atėjo į K. P. butą Nr. ( - ), melagingai prisistatęs sužalotos mergaitės broliu T. B., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – K. P. priklausančius grynuosius pinigus - 500 eurų, taip bendrais veiksmais kartu su E. Ž. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiajai K. P. padarė 500 eurų turtinę žalą;
    6. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2017 m. gegužės 2 d., apie 19 val., iš telefono Nr. ( - ) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris ( - ) bei prisistačius ligonių kasų vyriausiu gydytoju, ir melagingai nukentėjusiajai V. A. pranešus, kad jos dukra lipo laiptais ir krisdama sužalojo žmogų, kurio operacijai reikalingi pinigai - 4000 eurų, nukentėjusiajai V. A. sutikus sumokėti už gydymą 1000 eurų, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. gegužės 2 d., apie 20.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž., automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) atvykęs į ( - ), jis – E. Ž. atėjo į V. A. namą, melagingai prisistatė gydytoju B., apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – V. A. priklausančius grynuosius pinigus - 1000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes E. Ž. sutrukdė kiti asmenys.
  2. E. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2017 m. gegužės 2 d. 11.04 val. iš telefonų, kurių Nr. ( - ) ir ( - ) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris ( - ) bei prisistačius nukentėjusios K. P. anūke, ir melagingai K. P. pranešus, kad jos anūkė D. nelaimingo atsitikimo metu susižalojo pati ir sužalojo mergaitę, ir už tai reikia pinigų žalai atlyginti, t. y., sumokėti 500 eurų, K. P. sutikus perduoti pinigus, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. gegužės 2 d., apie 11.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) nuvyko nurodytu adresu ( - ), kur jis atėjo į K. P. butą Nr. ( - ), melagingai prisistatęs sužalotos mergaitės broliu T. B., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – K. P. priklausančius grynuosius pinigus - 500 eurų, taip bendrais veiksmais kartu su A. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiajai K. P. padarė 500 eurų turtinę žalą;
    1. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2017 m. gegužės 2 d., apie 19 val., iš telefono Nr. ( - ) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris ( - ) bei prisistačius ligonių kasų vyriausiu gydytoju, ir melagingai nukentėjusiajai V. A. pranešus, kad jos dukra lipo laiptais ir krisdama sužalojo žmogų, kurio operacijai reikalingi pinigai - 4000 eurų, nukentėjusiajai V. A. sutikus sumokėti už gydymą 1000 eurų, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. gegužės 2 d., apie 20.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su A. B., automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) atvykęs į ( - ), atėjo į V. A. namą, melagingai prisistatė gydytoju B., apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – V. A. priklausančius grynuosius pinigus - 1000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam – E. Ž. sutrukdė kiti asmenys.
  3. Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyse dėl: 1) jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta K. P.), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta V. A.); 2) bausmės nesušvelninimo BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; 3) per griežtos bausmės skyrimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį; 4) vienodos bausmės skyrimo tiek pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; 5) civilio ieškinio K. P. priteisimo; 6) bausmės nesušvelninimo BK 75 straipsnio pagrindu.
    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teigiama, kad apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų (veikos padarytos K. P. ir V. A.),grįsta ne objektyviais, tačiau abejones keliančiais duomenimis, be to, išvados padarytos remiantis spėjimais bei prielaidomis. Šiuo aspektu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik todėl, jog būtų pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, tačiau iš tiesų, kaip galima suprasti, jis jam minėtų inkriminuotų nusikaltimų nepadarė ir su E. Ž. neveikė bendrininkų grupe. Gausiai cituodamas teoriją apie bendrininkavimo sampratą, mano, kad analizuojamu atveju šio instituto taikymas nėra galimas, kadangi, nepaisant to, jog jis ir jo draugė nuvežė E. Ž. prie K. P., V. A. namų, tačiau tai nereiškia, kad jam buvo žinomos aplinkybės, susijusios su nusikaltimų darymu, t. y. jis tiksliai nežinojo kokiu tikslu veža E. Ž., be to, ir pastarasis jam nieko nepasakojo, kita vertus, apeliantas nenumanė ir nesuvokė, jog bus daromos kokios tai nusikalstamos veikos, kad jis veikia bendrininkų grupe apskritai. Be to, dėl nusikalstamų veikų (A. U. P. ir B. A.) jis taip pat nekaltas, nes paimdamas pinigus manė, jog tai skola.
    2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog tuo atveju, jei teismas vis tik pripažins, jog apeliantas veikė bendrininkų grupe, jo atsakomybė turėtų būti švelninama BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas (K. P., V. A.) nebuvo pirmaeilis.
    3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį per griežtai, kadangi skirtos bausmės yra didesnės už jų vidurkį, nors apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
    4. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama dėl vienodos bausmės skyrimo tiek už baigtą, tiek už pasikėsinimą padaryti, nusikaltimą. Mano, jog tokios pat bausmės skyrimas prieštarauja teisingumo principui, todėl bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą turi būti švelninama.
    5. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Apeliantas nurodo, kad bausmės atidėjimo laikotarpiu atlygins nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą doru elgesiu – oficialiai dirbdamas.
    6. Galiausia, apeliaciniu skundu prašoma nepriteisti solidariai nukentėjusiosios K. P. civilinio ieškinio, kadangi nukentėjusiai žala atsirado tik dėl E. Ž. nusikalstamų veiksmų. Be to, dėl nukentėjusiajai padaryto nusikaltimo, jis neturėjo jokios naudos.
  1. Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyse dėl: 1) civilinio ieškinio priteisimo K. P.; 2) per didelės laisvės atėmimo bausmės skyrimo; 3) į paskirtos bausmės laiką neįskaityto laiko, išbūto ( - ) izoliatoriuje ir ( - ) pataisos namuose; 4) bausmės pradžios skaičiavimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau nurodoma ir tai, kad apeliantas nors ir žadėjo atlyginti civiliu ieškiniu priteistą sumą nukentėjusiajai K. P., tačiau šiai dienai mano, kad solidariai priteista 500 Eur suma turtinei žalai atlyginti yra neteisinga, kadangi dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos jis ne tik neturėjo jokios naudos, tačiau negavo ir jokio atlygio. Mano, kad išdėstyti skundo argumentai sudaro pagrindą arba K. P. civilinį ieškinį netenkinti, arba tenkinti iš dalies, priteisiant iš jo ne daugiau kaip pusę civiliniu ieškiniu priteistos sumos.
    2. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namuose išbūtą laiką, neskaičiuoti bausmės pradžios nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nenurodant jokių argumentų.
  2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

19Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo E. Ž. - tenkintinas iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, skundžiamu nuosprendžiu ir nuteistųjų apeliaciniais skundais, konstatuoja, kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino apeliantus kaltais ir tinkamai parinko bei paskyrė jiems bausmes, todėl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindas naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.

20Dėl A. B. apeliacinio skundo

  1. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija bylos duomenų įrodomąją reikšmę, nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies, aspektu, tvirtindamas, jog šių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis nepadarė, o teismo išvados dėl jo kaltumo grįstos vien tik prielaidomis ir spėjimais. Kita vertus tvirtina, kad yra pagrindas švelninti bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Taip pat mano, jog skirtos bausmės (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį) yra per griežtos, o paskirta vienoda bausmė (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį) neatitinka teisingumo principo. Be to, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nesutinka, kad jis turi atlyginti nukentėjusiajai K. P. padarytą turtinę žalą, nes ne konkrečiai jo veiksmais ši žala buvo padaryta. Visgi, su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo

    1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tame tarpe ir nuteistasis, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir nuteistojo, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip to norėtų apeliantas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis šiuo aspektu yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ir pateiktame prašyme išreikšta kritika dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, teigiant, jog teismas juos vertino formaliai, neatlikdamas jokios detalesnės analizės, o išvados paremtos prielaidomis ir abejonėmis, iš esmės yra grįsta vienareikšmiai tik deklaratyviais teiginiais. Tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados visiškai nereiškia, jog įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso nuostatas pirmos instancijos teismas taikė netinkamai, o teismo išvados neteisingos.
      1. BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai apgaudinėja (praneša neteisingus duomenis, meluoja, nutyli ar iškraipo esmines aplinkybes, faktus ir pan.) turto savininką, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-7-176-303/2015). Nagrinėjamu atveju apelianto skundo argumentai, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, (iš viso 4 veikos) sudėties požymių, nes jis nežinojo, nesuvokė ir negalėjo numatyti, kad yra daromos nusikalstamos veikos ne tik dėl to, jog jis neveikė bendrininkų grupe, tačiau ir dėl to, kad jam E. Ž. apie daromas nusikalstamas veikas (K. P. ir V. A.) nieko nesakė, kad imdamas pinigus iš nukentėjusiųjų (A. U. P. ir B. A.) paprasčiausiai manė, jog tai skolos pinigai, nepagrįsti. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo kaltė nėra grindžiama vien tik jo prisipažinimu padarius minėtas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teisme, neatsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme jis savo kaltę kategoriškai neigia, tačiau visų byloje esančių objektyvių duomenų kontekste, kurie būtent ir padeda įžvelgti nusikalstamo sukčiavimo sudėtį būtent ir jo veiksmuose. Apeliantas teigia, jog analizuojamų nusikalstamų veikų aspektu, jo veiksmuose nėra apgaulės elemento, kadangi imdamas pinigus iš nukentėjusiųjų (A. U. P. ir B. A.) jis manė, jog tai skolos pinigai, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys duomenys: nukentėjusiosios A. U. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (pokalbio metu, su neva chirurgu, atvykęs apeliantas paėmė iš jos telefono ragelį ir toliau tęsė pokalbį su minėtu asmeniu, prašė paduoti pinigus), B. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (atvykęs jaunuolis paprašė pinigų nukentėjusiojo anūkės gydymui, nuolat kalbėjo su kažkuo savo telefonu), liudytojos V. A. parodymai (paskambinęs uošvis teiravosi apie anūkių sveikatą, o sužinojęs, kad jos sveikos, yra namuose, supratęs, kad jis yra apgautas), liudytojos V. G. parodymai (nuvežė apeliantą iki ( - ) kaimo, tačiau sustojo už jo ribų), telefonų numerių analizės duomenys ir kt. Taigi, nėra abejonių, kad apeliantas aiškiai suvokė kokiomis aplinkybėmis ir kokius iš tiesų pinigus jis ima iš nukentėjusiųjų. Jo teiginys, kad jis manė, jog tai skolos pinigai ne tik prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, tačiau ir liudytojo parodymams, kad apeliantas aiškiai pasakė, kad pinigai imami nukentėjusiojo anūkės gydymui. Kita vertus, vykti pas asmenį automobiliu, tačiau sustoti ne asmens gyvenamojo namo kieme, o atokiau nuo jo, rodo ne ką kitą, kaip tik siekį kažką nuslėpti. Be to, nors atvykęs pas kitą nukentėjusiąją A. U. P. apeliantas prašė paduoti pinigus, tačiau jų esmės neįvardino, su nukentėjusiąja iš esmės net nebendravo, todėl toks apelianto elgesys taip pat nevertintinas įprastu, kadangi nėra įtikima, kad asmenis siejanti neva nelaimė, nepaskatintų pasidomėti nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, pabendrauti ta tema. Dar daugiau, telefonų numerių analizės vienareikšmiškai patvirtina, kad minėtų nusikalstamų veikų darymo metu, apeliantas nuolat bendravo telefonu su asmenimis, kalinčiais įkalinimo įstaigoje. To neneigė ir pats apeliantas, pirmosios instancijos teisme parodydamas, kad jam paskambino kitas nuteistasis, kalintis ( - ), kuris ir liepė nuvažiuoti paimti „skolą“. Nors apeliantas tvirtina, kad tik nuvykęs nurodytu adresu suprato, kokiu tikslu iš tiesų atvyko, tačiau tokie jo teiginiai kelia abejonių, kadangi nagrinėjamos bylos specifika bei nusikalstamos veikos darymo schema, leidžia daryti išvadą, kad tam tikri asmenys (nuteistieji) terminą „skola“, paprasčiausiai vartoja kaip žargoną, siekdami neįvardinti tiesiogiai svetimų pinigų, kurie įgyjami apgaule jų naudai. Galiausia, iš liudytojo D. S. parodymų matyti, kad jis numanė, kad apeliantas gali būti įsisukęs į „alio mama“ nelegalią veiklą, kad eina paimti pinigų, nes yra „kojos“, o užsakymus gauna iš „zonos“, paskutiniu metu įsigyja daug naujų daiktų, nors niekur nedirba. Be to, tai, kad apeliantas už paimtą „skolą“ gaudavo tam tikrą pinigų sumą, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apelianto duoti parodymai. Taigi, ne tik šios aplinkybės, tačiau ir kitų duomenų byloje visuma paneigia apelianto teiginius apie tai, kad jam nebuvo žinomos pinigų ėmimo aplinkybės, kad jo veiksmuose nėra apgaulės elemento.
      2. Apeliantas taip pat tvirtina, kad jo veiksmus – E. Ž. nuvežimą prie nukentėjusiųjų K. P. ir V. A. namų, neteisinga vertinti kaip nusikalstamus, atliktus bendrininkų grupe, kadangi jis nežinojo, nenumanė ir nesuvokė, jog yra ir bus daromos kokios tai nusikalstamos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik paties apelianto parodymus (kad visą gegužės mėnesį važinėjosi su E. Ž., kuris taip pat paprašė jį nuvežti nurodytais adresais, nes „toks S. turi skolą atiduoti“ , sutinka, kad veikė bendrininkų grupe), tačiau ir nuteistojo E. Ž., nukentėjusiųjų K. P., A. A. parodymus, telefonų numerių analizės duomenis (po to, kai nukentėjusioji telefonu bendravo su sukčiais, kalinčiais ( - ), į namus netrukus atėjo neva dėl anūkės kaltės nukentėjusiosios mergaitės brolis, kaip žinoma – E. Ž., kurį atvežė apeliantas), liudytojo A. A. parodymus, liudytojo L. A. parodymus (pro langą matė automobilį, kuris prie pervažos apsisuko ir sustojo prie sandėlio, ir iš kurio drąsiai išlipo mobiliuoju bekalbantis ir pas močiutę tiesiai beeinantis vyriškis, vėliau tame automobilyje besėdintis vyriškis taip pat buvo sulaikytas), liudytojo J. G. parodymus (matė, kaip dabar žinoma, E. Ž. paleidęs automobilis nuvažiavo toliau nuo nukentėjusiosios sodybos, į aikštelę, netoli geležinkelio stoties, kur sustojęs laukė, o pamatę policijos pareigūnų automobilį, pajudėjo ( - ) parduotuvės link.) ir kitus jau anksčiau minėtus bylos duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, K. P. priklausantį turtą bei pasikėsino įgyti svetimą, V. A. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Apelianto skundo teiginiai, kad jis nežinojo ir nieko nenumanė apie daromas nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme, kaip minėta, jis savo kaltę dėl analizuojamų veikų pripažino visiškai, vertintini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia, kaip nurodė ir pats apeliantas, E. Ž. prašymais, daug kur jį vežiojo - leido laiką kartu. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie tam tikrą laiką gyveno kartu, šventė bendrų draugų gimtadienį. Reiškia, nuteistieji, būdami draugais, ne tik žinojo apie vienas kito kasdienybę, tačiau ir apie vedamą gyvenimo būdą. Ir nors apeliantas neigia žinojęs ir numanęs, ką nors apie daromas nusikalstamas veikas, tačiau šie jo teiginiai nėra įtikinami. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su savo drauge veždamas E. Ž. nurodytu adresu, apeliantas automobilį pastatė ne prie adresato namų, o atokesniu atstumu (V. A. atveju), o tai reiškia ne ką kitą, kaip tik tikslą likti nepastebėtam, be to, tokią išvadą sustiprina ir tai, kad pastebėję policijos pareigūnų automobilį prie nukentėjusiosios namų, apeliantas nuvažiavo dar tolėliau – parduotuvės link. Be to, apeliantas žinojo, kad E. Ž. važiuoja „pasiimti skolą“, nes pastarasis taip jam pasakė, todėl automobilio statymas atokiau, atvykus pasiimti „skolos“, turėjo, vidutinius gebėjimus turinčiam asmeniui, sukelti abejones dėl situacijos realumo. Kita vertus, nuolatinis važiavimas skirtingais adresais, kuriuose registruoti gyvenamieji būstai, žinant, kad asmenys yra nedirbantys, kad tiek jis, tiek draugas turi kriminalinę praeitį (apeliantas teistas dėl sukčiavimo), savaime kelia pagrįstų įtarimų dėl neteisėtos veiklos buvimo, juolab, kad iš apelianto parodymų matyti, jog jis ir neneigė nujautęs, jog galimai yra daromos nusikalstamos veikos. Be to, termino „skola“ reikšmė apeliantui nebuvo nesuprantama ar nežinoma, kadangi, kaip pats apeliantas parodė, pats yra vykęs, paprašytas ( - ) kalinčio asmens, paimti „skolą“ iš garbaus amžiaus vyro (veika padaryta B. A. likus mėnesiui iki analizuojamo nusikaltimo padarymo). Galiausia apeliantas mano, kad norint jam inkriminuoti sukčiavimą, būtina įrodyti padarytos nusikalstamos veikos atlygintinumo faktą, kurio, analizuojamu atveju nebuvo, nes jis iš to, jog vežė E. Ž., negavo jokios naudos, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad atsilyginimas už nusikalstamos veikos padarymą nėra sukčiavimo sudėties požymis, todėl šis argumentas apskritai vertinamas deklaratyviu. Kita vertus, jei nuteistųjų bendruomenėje yra priimta, jog padarant kokį tai nusikaltimą yra laikoma, jog asmuo atsiskaitė, ar kokiu būdu jam už tai yra atlyginama, tai iš nuteistojo E. Ž. parodymų matyti, kad jis kartu su apeliantu įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus, tapo neskolingas kitam kalinčiam nuteistajam.
      3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, kad jis veikė bendrininkų grupe su E. Ž. ir kitu asmeniu, kuris nėra nustatytas. Nepaisant to, kad apeliantas skunde plačiai analizavo bendrininkavimo sampratą, tačiau tai niekaip nepaneigia paties fakto, jog analizuojamos nusikalstamos veikos buvo daromos tiek jo, tiek E. Ž. bei nenustatyto asmens bendromis pastangomis, kas nagrinėjamu atveju ir yra visiškai įrodyta. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad baudžiamojoje teisėje svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad apeliantas veikė kartu su E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris skambino nukentėjusioms ir naudojo apgaulę, kad apgaulės įtakoje nukentėjusios perduotų pastariesiems pinigus. Apeliantas, kartu su E. Ž. vykdė nenustatyto asmens nurodymus, tiek savo, tiek paprašius apelianto draugės, automobiliais vyko nurodytais adresais, ėjo pas nukentėjusiuosius tam, kad paimtų nukentėjusiųjų jau suruoštus ir perduodamus pinigus. Kaip jau minėta, šio pobūdžio nusikaltimai yra vykdomi iš anksto juos suplanavus, pagal paruoštą schemą, kur kiekvienas bendrininkas turi savo vaidmenį, taigi be paminėtų apelianto veiksmų, nusikaltimai nebūtų įvykdyti ir pinigai nebūtų užvaldyti, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas veikė bendrininkų grupe.

22Dėl bausmių

    1. Apeliantas mano, kad yra pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Be to, teigia, kad pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės yra per griežtos, o bausmė skirta už nusikaltimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, pažeidžia teisingumo principą. Taip pat prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
      1. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo, tuo atveju, jei teismas vis tik pripažins jį kaltu darant nusikalstamas veikas bendrininkų grupe, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, numatančią galimybę skirti švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę, tačiau šis prašymas nėra pagrįstas. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas kaip veikdamas bendrai kartu su kitais asmenimis, apgaulės būdu savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Reiškia, apeliantas ne prisidėjo kokiu tai būdu daryti nusikalstamą veiką, tačiau pats ją betarpiškai darė bendromis kelių asmenų pastangomis. Kita vertus, taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra pagrindo ir dėl to, kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų (nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme, kaip pats nurodė, savo kaltę pripažino tik formaliai, jog būtų taikomas BK 641 straipsnis), be to, sukčiavimu padarytos turtinės žalos neatlygino (apskritai nesutinka dėl turtinės žalos atlyginimo) t. y. nėra visų būtinų sąlygų, numatytų BK 63 straipsnio 2 dalyje.
      2. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. Apeliantas teigia, kad bausmės, skirtos už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, yra per griežtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta. Tiek pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 259 straipsnio 2 dalį yra skiriamos viešųjų darbų, baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas apeliantą nuteisė arešto bausme 60 parų pagal 187 straipsnio 3 dalį, o pagal 259 straipsnio 2 dalį – 50 parų. Iš tiesų, nors teismas skirdamas arešto bausmes už šias nusikalstamas veikas konkrečių motyvų nenurodė, tačiau juos nurodė bendrai įvertindamas apelianto padarytų veikų pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas bei jo asmenybę, ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo aspektu bausmės tikslai bus pasiekti skyrus tik arešto bausmes.

237.2.2.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje 6 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už turtinių nusikaltimų padarymą, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios, o taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, jis nekartą baustas administracine tvarka, tačiau apelianto elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nepadarė, nes jis nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė, ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas įvertinęs tai, kad apeliantas pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, padarė 2 baudžiamuosius nusižengimus, tris nesunkius ir 1 apysunkį nusikaltimą, taip pat jo asmenybę ir ankstesnius teistumus, kaip minėta, visiškai pagrįstai šiuo aspektu nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, paskirdamas jos dydį artimą bausmės vidurkiui. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra.

247.2.2.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo aspektu apeliantui skirtos arešto bausmės, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė bendrininku grupe) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teisme savo kaltę neigia), savo trukme yra nežymiai didesnės už vidurkį, tačiau atsižvelgiant į apelianto polinkį nusikalsti, niekaip negali būti laikomos per griežtomis. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos ir teisėtos.

257.2.3. Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skyręs tapačias bausmes tiek už baigtą nusikaltimą, tiek už nusikaltimo padarymą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, pažeidė teisingumo principą, nes, jo manymu, bausmė, už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, turėtų būti švelnesnė, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš tiesų, kaip teigia apeliantas, teismas, skirdamas bausmę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir nusikalstamos veikos stadiją, tačiau pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokia yra stadija (rengimosi ar pasikėsinimo), teismas bausmę skiria vis vien bendra tvarka, atsižvelgdamas į kaltininko veiksmų pavojingumą, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Reiškia, įstatymas nenumato teismui pareigą skirti švelnesnę arba mažesnę bausmę, kai nusikaltimas pasibaigė perėjus į kaip šiuo atveju, į pasikėsinimo stadiją. Teismas neprivalo švelninti bausmės šiuo pagrindu. Šios aplinkybės įtaka skiriant bausmę palikta teismo nuožiūrai. Teismas ir už kėsinimąsi daryti nusikaltimą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali skirti ir griežtesnę bausmę, jei to reikalauja kitos bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą ir už nusikaltimo padarymą, baigto pasikėsinimo stadijoje, paskyręs tapačią bausmę kaip ir už baigto nusikaltimo, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

267.2.4. Apeliantas prašo atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, vis tik toks prašymas taip pat negali būti tenkintas. Išties, BK 75 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas nėra absoliuti nuteistojo teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms sąlygoms atidėti bausmės vykdymą, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju neneigiama, kad apeliantas tam tikra prasme atitinka formalius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus – jis yra nuteistas už tyčinių trijų nesunkų nusikaltimų, vieno apysunkio, 2 baudžiamųjų nusižengimų padarymą, taip pat pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau tam, kad būtų galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą, būtinas dar vienas pagrindas – įsitikinimas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybės pasiekti bausmių tikslus be realaus apeliantui paskirtos galutinės subendrintos bausmės atlikimo, t. y. atidedant jam paskirtų bausmių vykdymą, atsižvelgus ir į nagrinėjamame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – tai, kad būdamas laisvėje atlygins nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą sąžiningai, doru elgesiu – oficialiai dirbdamas, o ne iš lėšų, gautų nusikalstamu būdu, šiuo atveju nemato. Pakartotinai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad praeityje jam ne kartą buvo taikomos tiek švelnesnės, tiek pačios griežčiausios bausmės, tačiau ne tik laisvės atėmimo bausmės skyrimas, bet ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas absoliučiai nepakeitė apelianto nuomonės apie kriminalinio gyvenimo atsisakymą. O tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik dar labiau sustiprina išvadą, jog bausmių tikslus galima pasiekti tik vykdant realiai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

27Dėl civilinio ieškinio

    1. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiai K. P. žala atsirado tik dėl nuteistojo E. Ž. nusikalstamų veiksmų, be to, jis iš nusikaltimo neturėjo jokios naudos, todėl prašo jos civilinio ieškinio solidariai nepriteisti, tačiau toks prašymas visiškai nepagrįstas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kas jau pasisakyta aukščiau, kad pirmos instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai apeliantą pripažino veikusį bendrininkų grupe, nusikalstamas veikas padarius bendromis kelių asmenų pastangomis, todėl ir turtinės žalos atlyginimas priteistas ne vien tik iš kito nuteistojo, tačiau ir apelianto solidariai visiškai pagrįstai. Tenkinti skundo šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

28Dėl E. Ž. apeliacinio skundo

  1. Apeliaciniu skundu apeliantas abejoja civilinio ieškinio nukentėjusiajai K. P. priteisimo pagrįstumu ir tinkamu laisvės atėmimo bausmės dydžio skyrimu. Taip pat prašo įskaityti į paskirtos bausmės laiką, laiką, išbūtą Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namuose bei neskaičiuoti bausmės pradžios nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
    1. Apeliantas mano, kad civiliu ieškiniu priteistas 500 Eur turtinės žalos atlyginimas yra arba per didelis, ir turėtų būti mažinamas pusiau, arba apskritai turėtų būti nepriteistas, kadangi iš padarytos nusikalstamos veikos jokios naudos negavo, tačiau šis apelianto skundo argumentas atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šiuo atveju nukentėjusioji turėjo teisę baudžiamajame procese pareikšti nuteistiesiems, atsakingiems už nusikalstamos veikos padarymą ir turtinės žalos atsiradimą, civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir pripažinęs tiek apeliantą, tiek A. B. veikusiais bendrininkų grupe, visiškai pagrįstai solidariai priteisė 500 Eur turtinės žalos atlyginimą. Priteistos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo mažinti ne tik todėl, kad solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu, tačiau dar ir dėl to, kad nusikalstama veika buvo padaryta reali 500 Eur turtinė žala. Apeliantas teigia, kad iš minėtos nusikalstamos veikos jokios naudos negavo, todėl, kaip galima suprasti, priteistas turtinės žalos atlyginimas taip pat turėtų būti mažinamas, tačiau šis argumentas apskritai laikomas deklaratyviu. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nepriklausomai nuo to ar jam buvo kokia tai nauda, ar ne, padarius nusikaltimą, civilio ieškinio priteisimo klausimui tai įtakos visiškai neturi. Kita vertus, iš bylos duomenų (apelianto parodymų teisiamajame posėdyje metu), kaip jau minėta, matyti, kad priešingai, nei jis teigia apeliaciniame skunde, tam tikrą naudą jis gavo – kitas nuteistasis, kuriam apeliantas buvo skolingas, kalintis Kybartų pataisos namuose, jam skolą „nurašė“.
    2. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo sumažinti dar labiau jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, tačiau šis prašymas taip pat negali būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
    3. Kaip jau minėta anksčiau, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apelianto atveju tokia situacija taip pat nėra susidariusi. Nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas už tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą nuosavybei bei už pasikėsinimą padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei taip pat. Įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas – tai jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir apelianto asmenybę – įvertino tai, kad apeliantas teisiamas turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau ne kartą įvykdytus panašius ir analogiškus turtinio pobūdžio nusikaltimus (šiuo nuosprendžiu jis nuteistas jau devintąjį kartą). Baustas administracine tvarka, nedirbantis. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui jis užsidirbdavo būtent iš neteisėtos veiklos. Be visa to, itin svarbu pažymėti ir tai, kad iš ankstesnių apeliantui priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys, taikytos jo teisinę padėtį švelninančios įstatymo nuostatos (atidėtas bausmės vykdymas), tačiau tai jam esminės teigiamos įtakos jokios nepadarė. Atvirkščiai, jis ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir kitus nusikaltimus, kas pagrįstai rodo, kad apeliantas visiškai nesiekė keisti netinkamo požiūrio ne tik į savo elgesį, tačiau ir į gyvenimo būdą apskritai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju visiškai pagrįstai parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas yra visiškai suprantama ir teisinga. Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad pripažino civilinius ieškinius ir žadėjo juos atlyginti, už padarytas nusikalstamas veikas skyrė jam laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė labiau artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, jas bendrindamas taikė apeliantui palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį, o ne visiško bausmių sudėjimo bei taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino 1/3 dalimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atveju nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo.
    4. Apeliantas prašo įskaityti į jam paskirtos bausmės laiką, laiką, išbūtą ( - ) izoliatoriuje ir ( - ) pataisos namuose, konkrečiai nenurodant, koks būtent laikotarpis tai turėtų būti. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas subendrinta galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, pridedant prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtąją bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. Kadangi apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi subendrinta BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, kuomet prie neatliktos bausmės dalies pridėta 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl bausmės pradžia, kaip to prašo apeliantas, turėjo būti skaičiuojama nuo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio paskelbimo, o ne įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad apeliantui skelbiant 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį, jis jau atlikinėjo bausmę pagal 2017 m. balandžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl apeliantui 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam nepagrįstai į bausmės laiką nebūtų įskaitytas bausmės laikas nuo 2017 m. spalio 11 d. Šių aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad paskirtoji galutinė laisvės atėmimo bausmė pagal 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį apeliantui turi būti skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti nurodant, kad pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį paskirtos galutinės bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

29Dėl kitų byloje kylančių klausimų

  1. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl bausmės skyrimo apeliantui klaidingai nurodė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, t. y. nenurodė, kad dalinio sudėjimo būdu kartu su kitomis bausmėmis yra bendrinama ir bausmė, skirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida nekeičianti nuosprendžio esmės.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

32Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

33Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti ir nurodyti 2017 m. spalio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams pradžią nuteistajam E. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 11 d.

34Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl A. B. paskirtų bausmių subendrinimo dalinio sudėjimo būdu padarytą rašymo netikslumą, nurodant kartu bendrinamo baudžiamojo kodekso straipsnį ir šią nuosprendžio rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. B. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

36Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d.... 4. A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 5. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;... 6. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;... 7. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams... 8. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams... 9. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams... 10. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 12. E. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams... 13. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos... 15. Iš nuteistųjų A. B. ir E. Ž. solidariai priteista nukentėjusiajai K. P.... 16. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo A. B. priteista nukentėjusiesiems R.... 17. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 18.
  1. A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 14 d., 23.18 val.,... 19. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo E. Ž. - tenkintinas... 20. Dėl A. B. apeliacinio skundo
    1. Apeliaciniame skunde... 21. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22... 22. Dėl bausmių
        1. Apeliantas... 23. 7.2.2.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje 6 kartus teistas... 24. 7.2.2.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias... 25. 7.2.3. Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skyręs... 26. 7.2.4. Apeliantas prašo atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu,... 27. Dėl civilinio ieškinio
              28. Dėl E. Ž. apeliacinio skundo
              1. Apeliaciniu skundu... 29. Dėl kitų byloje kylančių klausimų
                  30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 31. Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.... 32. Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 33. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį... 34. Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. spalio 11 d.... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1... 36. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....