Byla 2A-762-492/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Neringos Švedienės, Marijono Greičiaus,

3sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

4dalyvaujant apeliantui ieškovui Kazimirui Trembo,

5vertėjai Oksanai Jakšto,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kazimiro Trembo apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-419/09 pagal ieškovo Kazimiro Trembo ieškinį atsakovams Krištofui Jurgo ir Viktorui Janovičiui dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

9ieškovas Kazimiras Trembo prašė priteisti iš atsakovų Krištofo Jurgo ir Viktoro Janovičiaus solidariai 649,11 Lt turtinės žalos (atsižvelgiant į tai, kad 380 Lt K. Jurgo jam jau atlygino) ir 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovai 2004-10-14 jį sumušė ir pagrobė telefoną Nokia 1 100 su SIM kortele. Sumušimo metu patyrė 510 Lt turtinę žalą dėl drabužių suplėšymo, 101,70 Lt kelionės pas gydytojus išlaidų, 26,41 Lt išlaidų vaistams, 169,70 Lt dėl telefono pagrobimo. Sumušimo metu patyrė fizinį skausmą bei dvasinių išgyvenimų, atsakovai ilgą laiką vengė atlyginti žalą, todėl prašė priteisti 4 500 Lt neturtinę žalą. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu atsakovai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su ieškovu, nes įsipareigojo atlyginti jam 1 000 Lt žalą, tačiau tik Krištofas Jurgo atlygino 380 Lt. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu Krištofas Jurgo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., Viktoras Janovičius buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nukentėjusiojo Kazimiro Trembo civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

10Atsakovas Viktoras Janovičius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui Kazimirui Trembo žalos nepadarė, jo drabužių neplėšė, pats nukentėjusysis buvo girtas.

11Atsakovas Krištofas Jurgo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo Kazimiro Trembo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų Krištofo Jurgo ir Viktoro Janovičiaus solidariai Kazimiro Trembo naudai 401,40 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 901,40 Lt. Priteisė Kazimirui Trembo iš Krištofo Jurgo 210,95 Lt, o iš Viktoro Janovičiaus 10,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš Krištofo Jurgo ir Viktoro Janovičiaus valstybės naudai po 25 Lt žyminio mokesčio bei po 30 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso po 55 Lt. Nurodė, kad 26,41 Lt vaistų pirkimo išlaidos negali būti pripažintos susijusiomis su 2004-10-14 ieškovo sumušimu, nes vaistai įsigyti praėjus 4 metams po įvykio, kurio metu ieškovui padaryti sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui padaryti kūno sužalojimai sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, jam padaryta nedidelė turtinė žala, ieškovas kartu su kaltininkais girtavo, įvykio metu buvo neblaivus; atsakovai geruoju atlygino daugiau nei trečdalį žalos, dėl kurios atlyginimo jie buvo susitarę nagrinėjant baudžiamąją bylą. Atsakovų vengimą geruoju atlyginti padarytą žalą vertino kaip neturintį esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad dėl sumušimo patyrė dvasinių išgyvenimų.

13Apeliaciniu skundu ieškovas Kazimiras Trembo prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir papildomai priteisti jam 26,41 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų Krištofo Jurgo ir Viktoro Janovičiaus. Nesutiko su tuo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, net nemotyvavęs, jo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, nors baudžiamojoje byloje buvo visa reikalinga medžiaga, taip pat teismas, nenurodęs priežasčių, nusprendė, kad baudžiamoji byla ir ieškinys turi būti nagrinėjami atskirai. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovų 26,41 Lt už įsigytus vaistus, nors ieškovo gydymas po 2004-10-14 įvykio glaudžiai susijęs su patirtomis išlaidomis vaistams, be to, neapklausti gydytojai, kurie galėjo paaiškinti, ar ieškovo gydymas susijęs su 2004-10-17 įvykiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gauna nedidelę invalidumo pensiją, kitų pajamų neturi, galimybės dirbti ribotos, teismo išvada, jog jam padaryta nedidelė turtinė žala, nepagrįsta. Teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl žalos atlyginimo, pažeidė LR BPK 44 str. 10 d., ir 115 str. 1 d. Nuo nusikaltimo padarymo 2004-10-14 iki nuosprendžio 2009-10-13, sprendimo 2009-11-26 priėmimo praėjus 5 metams žala iki šiol nėra atlyginta. 380 Lt Krištofas Jurgo atlygino ne gera valia, o tik po teismo sprendimo. Nuteistieji juokėsi iš ieškovo, grasino susidoroti, dėl to padaryta žala ieškovo sveikatai. Dėl atsakovų grasinimų, tyčiojimosi, gydymo įstaigų lankymo, konfliktų šeimoje dėl sunaikintų drabužių ir prarasto telefono ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsakovams neatvykstant į teismo posėdžius, jie 14 kartų būdavo atidedami, todėl ieškovas daug kartų veltui eidavo į teismą, buvo priverstas nervintis. Tai pagrindžia prašomą atlyginti neturtinę žalą. Apeliantas nesutiko su teismo argumentu, kad įvykio dieną su nuteistaisiais vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėjo, kad nei dieną prieš įvykį, nei įvykio metu bei po jo kartu su nuteistaisiais alkoholio nevartojo. Buvo išgėręs, bet ne girtas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Krištofas Jurgo prašė ieškovo Kazimiro Trembo apeliacinio skundo netenkinti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos teisme, t.y. kelia klausimą dėl nevisapusiško ir neobjektyvaus baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir savo skunde daugiau reiškia nesutikimą dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, o ne dėl skundžiamo teismo sprendimo. Taip pat kelia reikalavimus dėl liudytojų apklausos, atsakovo pajamų ir turtinės padėties, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą teisme.

15Ieškovo Kazimiro Trembo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius, atsakovas Krištofas Jurgo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, o atsakovas Viktoras Janovičius – pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžiu buvo nustatyta, kad 2004-10-14 apie 19.00 val. Šalčininkų mieste, Sodų gatvėje, prie namo Nr. 9, viešoje vietoje, atsakovai įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. menka dingstimi sumušė ieškovą Kazimirą Trembo – Krištofas Jurgo sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir du smūgius kojomis į nugaros sritį, o Viktoras Janovičius sudavė penkis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta ieškovo sveikata; be to, Krištofas Jurgo slaptai pagrobė Kazimiro Trembo mobilaus ryšio telefoną NOKIA 1100, kuris iš pastarojo drabužių iškrito ant žemės. Minėtu nuosprendžiu buvo patvirtintas kaltinamųjų ir nukentėjusiojo K.Trembo susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovai įsipareigojo iki 2007-07-31 atlyginti ieškovui 1 000 Lt žalą. Kadangi atsakovai žalos neatlygino, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo panaikintas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu (l. 130-131) Krištofas Jurgo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., Viktoras Janovičius buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nukentėjusiojo Kazimiro Trembo civilinis ieškinys, remiantis CPK 296 str. 1 d. 4 p., buvo paliktas nenagrinėtu, nes dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovas 2007-09-20 pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-05-28 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla (l. 129).

17Savo apeliaciniame skunde ieškovas K.Trembo pagrįstai nurodo, kad žalos atlyginimo klausimą turėjo teismas išspręsti nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tam buvo visos prielaidos – pareikštas ieškinys, surinkti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. birželio 21 d. nutartyje 3K-7-245/2010 dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje išaiškino, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

18Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį. Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

19Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. G.. v. A. J., V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2009).

20Nors apelianto K.Trembo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turėjo būti įgyvendinta baudžiamojoje byloje, tai būtų ekonomiškiau ir operatyviau, tačiau jo reikalavimų dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimas atskiroje civilinėje byloje, kai yra įvertinamos visos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, nėra esminis jo teisių, baudžiamojo ar civilinio proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio turėtų būti naikinamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimas.

21BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Tikrąjį žalos dydį nustato faktines aplinkybes nustatantis teismas.

22Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas.

23Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieškinio dydis. Nusikalstama veika padaryta žala nemažinama (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

24Apeliantas K.Trembo nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Jis teigia, kad nepagrįstai buvo atsisakyta priteisti 26,41 Lt išlaidų vaistų įsigijimui, kurie, nors ir buvo nupirkti 2008-10-17 (l. 55), buvo susiję su patirtos traumos pasekmių gydymu. Šis apelianto argumentas pripažintinas nepagrįstu, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po įvykio praėjus ketveriems metams buvo įsigyti vaistai galvos sumušimo (smegenų sutrenkimo) traumos pasekmėms gydyti. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas yra neįgalus, serga bronchine astma, koronarine širdies liga, inkstų akmenlige, limfoma (l. 57-88), ir įsigyti vaistai galėjo būti skirti kitų ligų gydymui. Keisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo.

25Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas sumušimo metu patyrė fizinį skausmą, nes jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis turi teisę reikalauti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteistiną neturtinės žalos atlyginimą įvertino 500 Lt.

26Neturtinės žalos atlyginimu asmeniui siekiama kompensuoti pinigais tuos netekimus, kurie iš esmės nėra materialaus pobūdžio ir jų įvertinimas kiekvienu atveju yra labai individualus. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai – šalia gyvybės vienai iš didžiausių asmens vertybių, kuri turi būti ginama labiau, negu kitokio pobūdžio asmeninės neturtinės vertybės. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sužalojimo pasekmės buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydį įvertino pernelyg mažai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė dėl kitų susirgimų apskritai yra labai bloga, todėl tokiam asmeniui net nežymus sveikatos sutrikdymas sukelia daugiau neigiamų pasekmių ir su jomis susijusių neigiamų išgyvenimų. Be to, remiantis CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovui žala buvo padaryta atsakovų tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl mažinti žalos atlyginimą atsižvelgiant į atsakovų kaltės laipsnį nėra pagrindo. Kaltė yra pažeidėjo subjektyvus santykis su neteisėtais veiksmais ir jų sukeltomis pasekmėmis, todėl skirtingai yra vertinamas nukentėjusiajam sukeltos neturtinės žalos dydis kai pažeidėjas veikia neatsargiai, netyčia ir kai pasekmės kyla dėl tyčinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dydį, reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad ieškovas girtavo kartu su kaltininkais, tačiau tokia aplinkybė baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas neturėtų revizuoti nuosprendžiu nustatytų aplinkybių. Atsakovai į civilinę bylą nepateikė įrodymų apie savo turimą turtą, gaunamas pajamas, todėl mažinti žalos atlyginimą atsižvelgiant į jų turtinę padėtį teismui taip pat nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patirtų dvasinių išgyvenimų, tokios savo išvados visai nemotyvavo. Ieškovas nurodė, kad dėl nusikaltimo metu prarasto vienintelio šeimoje telefono, suplėšytų drabužių, dėl to kilusių konfliktų šeimoje, taip pat pasekmių sveikatai, baudžiamosios bylos tyrimo patyrė daug nepatogumų, labai išgyveno. Nusikaltimo pasekmių sukeliami dvasiniai išgyvenimai vertintini ir atsižvelgiant į paprastai būdingą kiekvieno asmens reakciją panašiais atvejais, visuomenėje vyraujantį požiūrį. Kiekvienam asmeniui tokiu atveju – kai sutrikdoma sveikata, sunaikintas turtas tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kiltų neigiami dvasiniai išgyvenimai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo į juos atsižvelgti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino ginamos asmens vertybės – sveikatos svarbos, neatsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstai mažino kai nusikaltimą padarę asmenys veikė tyčia bei nesant duomenų byloje apie atsakovų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikšminga aplinkybe nustatant mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį pripažino faktą, kad po nuosprendžio priėmimo vienas iš atsakovų atlygino dalį turtinės žalos – 380 Lt. Šie atsakovo K. Jurgo veiksmai niekaip nesietini su ieškovo patirta dėl padaryto nusikaltimo neturtine žala. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 4 000 Lt (CPK 329 str. 1 d., 185 str., 330 str.). Priteisiant didesnį neturtinės žalos atlyginimą, iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą priteista žyminio mokesčio suma padidintina iki 66,02 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iki 120 Lt (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 4,25 Lt apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

28Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti, ieškovui iš atsakovų Krištofo Jurgo ir Viktoro Janovičiaus solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4 000 (keturių tūkstančių) litų.

29Iš Krištofo Jurgo priteistą į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą padidinti iki 66,02 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 120 Lt.

30Iš Viktoro Janovičiaus priteistą į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą padidinti iki 66,02 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 120 Lt.

31Likusią Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų Krištofo Jurgo ir Viktoro Janovičiaus po 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Neringos Švedienės, Marijono Greičiaus,... 3. sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,... 4. dalyvaujant apeliantui ieškovui Kazimirui Trembo,... 5. vertėjai Oksanai Jakšto,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 9. ieškovas Kazimiras Trembo prašė priteisti iš atsakovų Krištofo Jurgo ir... 10. Atsakovas Viktoras Janovičius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui... 11. Atsakovas Krištofas Jurgo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 12. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas Kazimiras Trembo prašė Šalčininkų rajono... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Krištofas Jurgo prašė ieškovo... 15. Ieškovo Kazimiro Trembo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu,... 17. Savo apeliaciniame skunde ieškovas K.Trembo pagrįstai nurodo, kad žalos... 18. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus... 19. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese... 20. Nors apelianto K.Trembo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą... 21. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio... 22. Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių,... 23. Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl... 24. Apeliantas K.Trembo nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu turtinės... 25. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala... 26. Neturtinės žalos atlyginimu asmeniui siekiama kompensuoti pinigais tuos... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 28. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą... 29. Iš Krištofo Jurgo priteistą į valstybės biudžetą žyminio mokesčio... 30. Iš Viktoro Janovičiaus priteistą į valstybės biudžetą žyminio mokesčio... 31. Likusią Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d.... 32. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų Krištofo Jurgo ir Viktoro...