Byla 2K-171/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, gynėjai Lilijai Semaško, nukentėjusiesiems A. K., G. K., nukentėjusiųjų atstovui Algirdui Putnai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Nuosprendžiu nuspręsta iš draudimo kompanijos PZU SA priteisti A. K. ir V. K. 2390 Lt už laidojimo išlaidas ir gedulingus pietus, o dėl likusios civilinio ieškinio dalies pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, kuria, be kita ko, nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą iš dalies patenkinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. J. G. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.30 val., ( - ) vairuodamas autobusą ir važiuodamas ( - ), pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 75 punktų reikalavimus, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos laiku nestabdė autobuso, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios R. K. ir ją partrenkė. Nuo dėl šio eismo įvykio patirtų sužalojimų R. K. mirė.

5Kasaciniu skundu nukentėjusieji prašo panaikinti teismų sprendimus arba juos pakeisti: nuteistajam paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir visiškai patenkinti jų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Nukentėjusieji, neginčydami teismų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir jo veikos kvalifikacijos, teigia, kad šioje byloje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. Kasatoriai nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes teismai netinkamai įvertino kaltininko asmenybę, jo nusikalstamos veikos pavojingumą. Kasatoriai taip pat nurodo, kad jų civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos nuosprendyje išspręstas neteisingai, pažeidžiant BPK II dalies nuostatas. Šis ieškinys nepagrįstai nenagrinėtas kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžio išvados dėl nukentėjusiesiems priteistinos žalos yra šališkos, nekompetentingos, nepagrįstos teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, nuosprendžiu neišspręstas neturtinės žalos klausimas, neatsižvelgta į šios žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – nusikalstamos veikos padarinius. Motyvai dėl neteisingai išspręsto žalos klausimo buvo išdėstyti ir nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, todėl šio skundo tinkamai neišnagrinėjo. Nukentėjusiųjų nuomone, teismai taip pat turėjo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, tačiau to nepadarė.

6Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

7Dėl apeliacinio proceso

8Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo, be kita ko, nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundą, kuriame apeliantai, neginčydami nuteistojo kaltės dėl minėto eismo įvykio ir jo veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, prašė paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę ir patenkinti jų civilinį ieškinį. Esminiai šio skundo argumentai buvo susiję su tuo, kad teismas nuteistajam nepagrįstai paskyrė minimalią bausmę, o tenkindamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tik iš dalies, neteisingai nustatė jiems priteistinos turtinės žalos dydį ir visiškai nesprendė jų patirtos neturtinės žalos klausimo.

9Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundą atmetė. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus ir jos griežtinti nėra pagrindo, o nukentėjusiųjų civilinis ieškinys nuosprendyje yra išspręstas teisingai.

10Kolegija laiko, kad priimdamas šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

11Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendį pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, pažeidė minėtus BPK reikalavimus.

12Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija, pateikdama išvadas dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dalies, susijusios su jų civiliniu ieškiniu, iš esmės atkartojo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau jų nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

13Nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio pareiškė bendrą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 129 287,24 Lt už turtinę žalą, kurią, pasak jų, sudaro laidojimo išlaidos – 2500 Lt, gedulingi pietūs – 640 Lt, kapavietės sutvarkymas ir paminklo pastatymas – 8000 Lt, žuvusiosios negautos pajamos – 118 147,24 Lt, ir 300 000 Lt už neturtinę žalą, kurią kiekvienas nukentėjusysis atskirai įvertino 100 000 Lt.

14Apeliaciniame skunde nukentėjusieji, nesutikdami su teismo sprendimu dėl turtinės žalos, teigė, kad teismas nuosprendyje neteisingai nustatė priteistiną šios žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. 2390 Lt už laidojimo išlaidas ir gedulingus pietus, o teismo sprendimas dėl nukentėjusiųjų prašomų priteisti 8000 Lt už kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą neprieštarauja BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusieji ieškinyje su prašoma priteisti turtine žala siejo ir žuvusiosios negautas pajamas, ir dėl šios ieškinio dalies nutartyje nepasisakė. Be to, kolegija neįvertino tos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas 2390 Lt už laidojimo išlaidas ir gedulingus pietus priteisė A. K. ir V. K., tuo tarpu šioje byloje buvo pateiktas bendras nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. civilinis ieškinys.

15Apeliaciniame skunde nukentėjusieji taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė jų patirtos neturtinės žalos klausimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo esminio argumento visiškai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu priteisęs nukentėjusiesiems 2390 Lt už laidojimo išlaidas ir gedulingus pietus, dėl likusios civilinio ieškinio dalies pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje.

16Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Be to, BPK 323 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės bylos pranešėjas ne tik susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla, o ir, jeigu reikia, nurodo šaukti į teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą.

17Apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo, be kita ko, išdėstyti apeliacinio skundo esmę bei motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas.

18Šioje byloje kolegija, privalėdama patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, to nepadarė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes, nepateikusi motyvuotų ir įstatymu pagrįstų išvadų dėl visų apeliacinio skundo esminių argumentų, tinkamai neišnagrinėjo šioje byloje paduoto nukentėjusiųjų apeliacinio skundo. Esant tokioms aplinkybėms taip pat laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Minėti pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą pagal byloje paduotą nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinis skundas, naikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti išsamiai patikrintas pagal visus esminius šioje byloje paduoto nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus.

19Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas, iš naujo apeliacine tvarka nenagrinėtina, nes dėl šios nutarties dalies kasacinis skundas nepaduotas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinis skundas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų... 4. A. J. G. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m.... 5. Kasaciniu skundu nukentėjusieji prašo panaikinti teismų sprendimus arba juos... 6. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 7. Dėl apeliacinio proceso... 8. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo, be kita ko,... 9. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K.... 10. Kolegija laiko, kad priimdamas šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas... 11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu... 12. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija,... 13. Nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo... 14. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji, nesutikdami su teismo sprendimu dėl... 15. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji taip pat teigė, kad pirmosios instancijos... 16. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo, be... 18. Šioje byloje kolegija, privalėdama patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma... 19. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 21. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008...