Byla 2A-523-553/2013
Dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie darbo sąlygas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Andriaus Ignoto,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie darbo sąlygas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovė V. J. prašė teismo įpareigoti atsakovą išduoti pažymą, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2009 m. II-ojo pusmečio iki 2012 m. sausio 3 d. pas atsakovą dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje. Ieškovė nurodė, kad nuo 1994-04-01 dirbo pas atsakovą operacinės slaugytojos pareigose. Nuo 2009 m. širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriaus 7-oje operacinėje pradėjus vykdyti studijinės, mini invazinės širdies operacijos rentgeno kontrolę, šių operacijų metu atsakovas įpareigojo ieškovę ir kitas slaugytojas asistuoti operuojančiai kardiochirurgų brigadai. Operacijos vyko jonizuojančios spinduliuotės apšvitos aplinkoje. 2011-07-08 atsakovas žodžiu pareikalavo, kad ieškovė ir kitos slaugytojos asistuotų chirurgų brigadai 7-oje hibridinėje operacinėje, neapmokius ir neinformavus slaugytojų, kaip dirbti rentgeno aplinkoje. 2011-10-01 darbdavys pakeitė darbo sutarties 1.1 punktą - pakeitė darbo vietą ir įpareigojo ieškovę dirbti skyriuose, kuriuose vykdomos širdies operacijos (tarp jų ir hibridinėje operacinėje) 2011-11-17 atsakovas parengė tarnybinį pranešimą dėl jonizuojančios spinduliuotės poveikio. 2012 m. pradžioje Valstybinė darbo inspekcija pateikė išvadą dėl Santariškių klinikos patikrinimo. 2012-01-30 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pažymą dėl darbo, nurodant darbo funkcijas bei tai, kad nuo 2009 m. II pusmečio iki atleidimo iš darbo dienos 2012-01-03 ieškovė dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamojoje aplinkoje.

8Atsakovas VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad negali pateikti pažymos, jog ieškovė dirbo jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje, nes tai neatitinka tikrovės. Esą ieškovė 2010-2011 m. dalyvavo 3 operacijose, kurių metu buvo naudojama rentgeno spinduliuotės įranga. Radiacinės saugos centro specialistai atliko matavimus ir 2011-12-29 išvadoje nurodė, kad hibridinėje operacinėje atliekamos intervencinės ir chirurginės procedūros nesidubliuoja, t.y. atliekant rentgenodiagnostikos procedūrą su angiografu, chirurginės procedūros neatliekamos ir slaugytoja, operacijoje dalyvaujanti kaip nesterili slaugytoja, ji gali išeiti į procedūrinę patalpą. Ieškovė visose operacijose buvo ne didesniu kaip 1 m. atstumu nuo rentgeno vamzdžio, todėl jos maksimali apšvitos dozė 10 kartų mažesnė už gyventojams nustatytą metinės dozės ribą. Nustatyta, kad operacinėje asmuo tokiomis sąlygomis turi išdirbti daugiau kaip 20 val., kad apšvita viršytų gyventojams nustatytas dozių ribas, o ieškovė iš viso dirbo 41 min. Radiacinės saugos centro išvada patvirtina, kad slaugytojų darbo vietose, t.y. 2 metrai nuo jonizuojančios spinduliuotės šaltinio, apšvitos dozė siekia 0,25 parametro. Nustatyta, kad naudotas rentgeno aparato švietimo laikas – 486 min., tad net leidus prielaidą, jog visose procedūrose dalyvavo viena ir ta pati slaugytoja, jos per 2010-2011 metus gauta apšvitos dozė siektų 0,002 mSv ir neviršytų gyventojams nustatytų metinių ribinių apšvitos dozių.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-08 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė įpareigoti atsakovą VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ išduoti atsakovei V. J. pažymą, patvirtinančią, kad ieškovė, laikotarpiu nuo 2009 m. II pusmečio iki ieškovės atleidimo iš darbo 2012-01-03 dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje, priteisti iš atsakovo ieškovei 1 230 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 17 Lt išlaidų atlyginimui. Teismas, nustatęs, kad ieškovė V. J. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ dirbo nuo 1995-04-01 iki 2012-01-03 II operaciniame bloke operacinės slaugytoja, nesant šalių ginčo, kad ieškovė operacinėje dirbo veikiant angiografui INNOVA 2100, remdamasis Radiacinės saugos centro 2012-09-03 išvada, jog asmuo, dirbantis jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje, yra priskiriamas darbuotojams, dirbantiems su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais ir kad darbuotojas, dirbantis jonizuojančios spinduliuotės veikiamojoje aplinkoje, nėra vien tas asmuo, kuris tiesiogiai dirba su aparatu (kaip šiuo atveju su angiografu), bet ir asmuo, esantis minėto aparato aplinkoje, pripažino ieškovės reikalavimą pagrįstu.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o priėmus sprendimą neperduoti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo skirti byloje ekspertizę, skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pagal Radiacinės saugos įstatymo, LR sveikatos apsaugos ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 663 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 7.10 p. nuostatas, darbuotoju, dirbančiu su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gali būti laikomas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas (1 mSv defektinė dozė per metus). Radiacinės saugos centro 2011-12-13 akte konstatuojama, kad bendras visų medicininių procedūrų metu naudotas rentgeno aparato švietimo laikas – 486 min., o II operacinio bloko operacinės slaugytojų darbo vietose, t. y. 2 metrai nuo jonizuojančios spinduliuotės šaltinio, apšvitos dozė siekia 0,025 mSv/h, todėl net leidus prielaidą, jog visose procedūrose dalyvavo viena ir ta pati operacinės slaugytoja, jos per 2010-2011 metus gauta apšvitos dozė siektų 0,002 mSv ir neviršytų gyventojams nustatytų metinių ribinių apšvitos dozių – 1mSv. Vadovaujantis Radiacinės saugos įstatymo 8 straipsniu, naudoti jonizuojančios spinduliuotės šaltinius galima tik turint Vyriausybės patvirtintų Licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotą Veikos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją. Tokią 2000-03-03 išduotą licenciją Nr. 0103 atsakovas turi. Teikiant dokumentus, reikalingus licencijai gauti, atsakovas privalėjo pateikti darbuotojų, dirbsiančių jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje, sąrašus ir tokių darbuotojų pavardės ir pareigos yra įrašomos į licenciją. Radiacinės saugos centras, atlikęs radiacinio saugumo patikrinimą, nekonstatavo ligoninės veiklos pažeidimo ir nenurodė, kad jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje dirbantys darbuotojai – jų tarpe atsakovė, neįtraukti į licencijos priedą ir tokiu būdu nurodytoje aplinkoje dirba neteisėtai. Apelianto teigimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teismo posėdyje dalyvavusi Radiacinės saugos centro atstovė R. M. S. neteisingai taiko bei aiškina Radiacinės saugos įstatyme pateiktą darbuotojo sąvoką bei tapatina sąvokas „būti jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje“ ir „dirbti jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje“. Apeliantas nurodė, kad aplinkybė dėl angiografo INNOVA 2100 priskyrimo III jonizuojančios spinduliuotės šaltinių pavojingumo kategorijai, teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjama. Nurodė, kad siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pašalinti jos metu atsiradusius prieštaravimus tarp akte pateiktų išvadų bei Radiacinės saugos centro atstovės paaiškinimų bei sprendimo argumentų, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas klausimas reikalauja specialių mokslo žinių, byloje būtina skirti ekspertizę, kurią gali atlikti LR sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyrius.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. J. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija esą skundžiamu sprendimu sukurtas precedentas neigiamai įtakos visų gydymo įstaigų, turinčių medicinos įrangos, skleidžiančios jonizuojančią spinduliuotę, veiklą, priešingai, bus nustatyta tinkama praktika ir jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje dirbantys asmenys turės galimybę gauti visapusišką ir pilnavertę teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Nei atsakovo finansavimas iš valstybės biudžeto, nei galimi veiklos trukdžiai negali pateisinti teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Atsakovas savo skunde formaliai akcentuoja teisės aktuose nustatytų sąvokų traktavimo klausimą, esą ieškovė nuosekliai teigė bei nurodė, kad nesiekiama formaliai pripažinti ieškovės kaip darbuotojos, dirbančios su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Siekiama nustatyti, jog darbuotoja dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje. Ieškovės teigimu, apelianto argumentai, kad teismo posėdžio metu buvo pateikta visiškai priešinga Radiacinės saugos reikalavimų patikrinimo akto Nr. 03-273 reikalavimams ir siūlymams nuomonė, nepagrįsti, nes išvada abejais atvejais buvo ta pati – operacinės slaugytojos medicininės procedūros metu buvo veikiamos jonizuojančiosios spinduliuotės. Ieškovės teigimu, analizuojant Radiacinės saugos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias, kas gali būti laikomas darbuotoju, dirbančiu su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniu, akivaizdu, kad tokiu darbuotoju gali būti pripažįstamas darbuotojas, kuris visais atvejais yra veikiamas apšvitos ir jos dozė nebūtinai turi viršyti (gali viršyti) gyventojams nustatytas ribas. Esą tai, kad yra nustatyta, jog angiografas yra ne gamtos, o dirbtinis jonizuojančios spinduliuotės šaltinis, kuriam veikiant operacinėje jonizuojanti spinduliuotė viršija vidutinį gamtos foną, darbuotoja, esanti operacinėje, negali būti vertinama kitaip kaip dirbanti jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje. Ieškovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad klausimą dėl slaugytojų galimo darbo jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje Radiacinės saugos centras po patikrinimo spręsti pavedė pačiai ligoninei. Atsakovas, apeliaciniame skunde neneigdamas, kad ieškovei buvo suteiktos asmeninės apsaugos priemonės ir tuo pačiu teigdamas, kad Radiacinės saugos įstatymas numato darbdavio pareigą instruktuoti bei aprūpinti saugos priemonėmis visus asmenis, esančius jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, tik patvirtina, jog ieškovės reikalavimas pripažinti ją dirbus jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje yra pagrįstas. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašymas skirti ekspertizę yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas tokio prašymo nereiškė pirmosios instancijos teisme, o byloje esantys įrodymai pagrindžia teisingą teismo išvadą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Teismas vykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą dėl šalių teisinio ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

14Ieškovė V. J. prašė teismo įpareigoti atsakovą VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ išduoti pažymą, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2009 m. II-ojo pusmečio iki 2012 m. sausio 3 d. pas atsakovą dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovo atitinkamo turinio pažymos, rėmėsi Darbo kodekso (toliau –DK) 141 straipsnio 4 dalies ir 208 straipsnio 2 dalies normomis, įpareigojančiomis darbdavį išduoti darbuotojui pažymą apie darbą, nurodant darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, užmokesčio dydį, darbo įvertinimą bei valstybinių socialinių draudimo įmokų dydį, t. y. normomis, aiškiai apibrėžiančiomis darbdavio pareigas išduoti atitinkamo turinio pažymą atleidžiamam darbuotojui ir turinčiomis aiškią paskirtį. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė kreipėsi į teismą teisminės gynybos, tačiau ieškinyje nenurodė, kokių tikslų ji siekia, pareikšdama reikalavimą darbdaviui išduoti pažymą, patvirtinančią faktą, jog darbuotoja dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje, nenurodė, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas. Šie procesinio dokumento trūkumai suponavo byloje situaciją, kuomet pagal ieškovės užsiimtą poziciją jos pareikšto reikalavimo pagrindimui nėra reikšmingos aplinkybės, kuriomis atsikirtinėja atsakovas, teigdamas, jog pagal Radiacinės saugos įstatymo, LR sveikatos apsaugos ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 663 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 7.10 p. nuostatas, darbuotoju, dirbančiu su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gali būti laikomas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas (1 mSv defektinė dozė per metus). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas iš esmės netyrė aplinkybių, susijusių su galimos apšvitos dozėmis, apsiribodamas tyrimu tų aplinkybių, kurios pagal pareikštą reikalavimą apsprendė nagrinėjamo ginčo ribas. Juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas. Šis įstatymas nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus, leidžiančius apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Pagal Radiacinės saugos įstatymo nuostatas, darbuotojais, dirbančiais su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pripažįstami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas. Todėl aplinkybės, susijusios su apšvitos dozėmis, kurias gavo, gauna ar gali gauti darbuotojas, atlikdamas darbines funkcijas, akivaizdžiai turi esminę reikšmę, sprendžiant apie galimą tokio asmens teisių pažeidimą, o tokių teisių gynimas turėtų būti realizuojamas minėto įstatymo kontekste. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, priėmė sprendimą, nesukuriantį jokių teisinių pasekmių.

15Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB "Vaivorykštė" v. UAB "Revinė", bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

16Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsakovo VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimas naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Priešingu atveju, būtų pažeista įstatyme įtvirtinta viena esminių asmens teisių, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pasinaudoti teise į apeliacinį procesą (teismų sprendimų kontrolės forma, o tuo pačiu ir instancine teismų sistema) (CPK 301 str.).

17Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantų priėmimu (CPK 313 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai