Byla 2A-10-278/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

4dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,

5atsakovui V. K., jo atstovui advokatui Andriui Šidlauskui,

6trečiajam asmeniui I. E.,

7teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2013 pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui I. E. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei N. J., tretiesiems asmenims I. E., G. T. dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo.

8Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

9ieškovė N. J. nurodė, kad 2011-05-25 ji ir jos sutuoktinis I. E. įgaliojo nekilnojamojo turto brokerę G. T. savo nuožiūra, ne mažiau kaip už 50 000 Lt, parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaryti susitarimus dėl turto pardavimo, pirkimo-pardavimo arba lizingo sutarties, turto pirkimo-perdavimo aktus, gauti pinigus už parduotą turtą, gauti ir pateikti su tuo susijusius reikalingus dokumentus ir leidimus. Nurodė, jog G. T. 2011-07-05 iš V. K. paėmė dalį už nekilnojamąjį turtą sutartos pardavimo sumos, tačiau tolimesnių procedūrų nevykdė. Teigė, jog 2011-09-26 įgaliojimas brokerei notarų biure buvo anuliuotas, nes G. T. neteikė jai informacijos apie nekilnojamojo turto pardavimo procedūras, vengė su ja bendrauti. Nurodė, jog apie tai, kad jai priklausančiame name gyvena atsakovas V. K. sužinojo tik ten nuvykusi. Į registruotu paštu siųstą raginimą išsikeldinti atsakovas nereaguoja, sodyboje atlieka remonto bei buities darbus, pakeitė durų spynas ir ji nepatenka į nuosavybės teise valdomą namą. Nurodė, kad atsakovas V. K. name gyvena be jokio teisinio pagrindo, nesudaręs nei nuomos, nei panaudos sutarties. Prašė teismą iškeldinti atsakovą V. K. ir kartu gyvenančius jo šeimos narius iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini).

10Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė pripažinti žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, ūkinių pastatų, garažo, kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje N. J. ir I. E. yra nurodyti pardavėjais, o V. K. - pirkėju, galiojančia, patvirtinti jos sudarymą bei pripažinti jam nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad 2011-04-28 su ieškove bei I. E., atstovaujamais G. T., sudarė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Šia sutartimi šalys konstatavo, kad jis ketina nupirkti, o ieškovė bei I. E. ketina parduoti N. J. priklausantį 0,3771 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais bei nurodė, kad visa turto kaina sudaro 70 000 Lt, iš kurių 10 000 Lt jis jau sumokėjo, o ieškovė bei I. E. juos gavo. Po sutarties sudarymo ieškovė leido atstovei G. T. įteikti jam raktus nuo parduodamų pastatų ir perdavė atsiskaitymo knygelę. Teigė, jog 2011-07-05 buvo pasirašytas priedas prie 2011-04-28 sutarties dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kuriuo konstatavo, kad jis sumokėjo ieškovei bei I. E., o pastarieji gavo iš jo papildomai 40 000 Lt. Nurodė, kad 2011-09-20 ieškovei bei I. E., atstovaujamiems G. T., papildomai sumokėjo 5 000 Lt. Likusios sumos nesumokėjo, nes pardavėjai atsisakė nuvykti pas notarą sandoriui įforminti bei pradėjo reikalauti, kad jis išsikeltų iš perkamų pastatų. Nurodė, kad sandoris nebuvo tinkamai įformintas ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės. Teigia, jog tarp ieškovės, I. E. ir G. T. susiklostė atstovavimo santykiai, kurių šalimi jis nėra, be to, šie santykiai nėra ginčo objektas, todėl tarpusavio pretenzijas ieškovė, I. E. ir G. T. turi spręsti atskirai.

11Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nustatė, kad, ketindama parduoti savo sodybą, 2011 m. vasario mėnesį N. J. perdavė G. T. gyvenamojo namo raktus, kuri 2011-04-28 vienasmeniškai surašė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sudarymo ateityje ir pagal šią sutartį iš V. K. gavo 10 000 Lt rezervavimo mokestį. Teismas konstatavo, jog G. T. neturėjo teisėtų įgaliojimų atlikti kokius nors veiksmus, parduodant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes ieškovė įgaliojimą G. T. parašė tik 2011-05-25. Dėl paminėto, teismas darė išvadą, kad 2011-04-28 sutartis yra negaliojanti nuo jos surašymo dienos, be to, nebuvo laikytasi CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatytos notarinės formos, o sutartis atsakovo nepasirašyta, todėl negali būti laikoma ir preliminariąja sutartimi. Dėl šios priežasties 2011-07-05 G. T. vienasmeniškai surašytą priedą prie 2011-04-28 sutarties pirmosios instancijos teismas konstatavo esant negaliojančiu. Nurodė, kad daikto perdavimas turi būti įformintas rašytiniu priėmimo-perdavimo aktu, tačiau N. J. ir V. K. nesudarė ir nepasirašė sodybos ir žemės sklypo priėmimo-pardavimo akto. Kadangi sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir priedą prie šios sutarties sudarė tam neįgaliotas asmuo, teismas darė išvadą nebuvus jokio sandorio ir todėl nėra pagrindo jį pripažinti galiojančiu. Konstatavo, jog atsakovas V. K., perduodamas G. T. pinigus ir nepareikalavęs jos atstovavimo teisėtumą patvirtinančio dokumento, pasielgė lengvabūdiškai, dėl ko patyrė turtinę žalą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas su šeima ieškovės gyvenamajame name apsigyveno be savininkų sutikimo, todėl jis su šeima turi būti iškeldinti.

12Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2011-04-28 sutartimi su G. T. susitarė dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje už 70 000 Lt, tačiau sutartyje nesant jo parašo, nereiškia, kad ši sutartis nebuvo sudaryta ar yra negaliojanti. Nurodo, kad sutartį sudarė apsikeisdami atskirais dokumentais ir savo pasirašytą sutartį jis perdavė G. T., o jos pasirašytas egzempliorius atiteko jam, todėl ši sutartis yra rašytinės formos ir galiojanti. Teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad 2011-04-28 sutartis, kuri savo turiniu yra preliminarioji sutartis, turėjo būti sudaryta notarinės formos, nes CK 6.165 straispnio 2 dalis numato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o ne notarinės formos. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad G. T., jau būdama įgaliota ieškovės ir jos sutuoktinio, 2011-07-05 priedu patvirtino 2011-04-28 sutartį ir jos sąlygas, sukeldama teisines pasekmes N. J. ir I. E., todėl sutartis yra galiojanti ir įpareigojanti ieškovę parduoti turtą jam. Nurodo, jog ieškovės veiksmai, perduodant raktus, žemės sklypo, namo dokumentus G. T., telefonu J. K. siūlant visus reikalus derinti su atstove, jam suteikė rimtą pagrindą manyti, jog G. T. yra paskirta ieškovės atstove. Nurodo, kad net ir 2011-04-28 sutartį pripažinus negaliojančia, jos priedas turi būti laikomas sutartimi, nes iš jos turinio galima nustatyti šalių valią dėl tokios sutarties sudarymo. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turtas faktiškai yra perduotas jam valdyti. Turto perdavimo jam faktą patvirtina ir ieškovės veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, tą pačią dieną, kai buvo išrašytas įgaliojimas G. T., ji pasirašė N. J. naudai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį laikė sudaryta, nes priešingu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu išduotas vekselis. Mano, kad visa rizika bei neigiamos pasekmės dėl G. T. veiksmų tenka pačiai ieškovei, o G. T. nesąžiningumas ar neteisėti veiksmai negali būti panaudoti prieš jį, veikusį sąžiningai. Nurodo, jog turi teisę reikalauti, kad teismine tvarka būtų patvirtinta turto pirkimo-pardavimo sutartis. Sutinka ieškovei sumokėti likusią nesumokėtą turto kainą – 15 000 Lt.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad įgaliojimas G. T. išduotas tik 2011-05-25, todėl iki tol pasirašyta 2011-04-28 sutartis yra negaliojanti. 2011-04-28 sutarčiai negaliojant dėl to, kad ji prieštarauja imperatyvioms teisės normos, negalioja ir prie sutarties pasirašytas priedas. Net jei 2011-04-28 sutartis būtų laikoma preliminaria sutartimi, pagrindinė sutartis per vienerių metų laikotarpį nebuvo sudaryta, todėl prievolė sudaryti sutartį pasibaigė. Teigia, jog pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti sudaryta negalima, nes tokios sutarties niekada realiai nebuvo. Be to, net jei ir buvo ketinama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, dėl jos nesudarymo kaltas atsakovas, nes nesumokėjo visos reikiamos sumos. Nurodo, kad pasirašytas vekselis 50 000 Lt sumai yra nesusijęs su nagrinėjama byla, o turtas atsakovui valdyti perduotas neįgalioto asmens, turto perdavimą patvirtinančio priėmimo-perdavimo aktas surašyta nebuvo, todėl atsakovas V. K. turtą valdyti gavo sukčiavimo būdu.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Byloje nustatyta, kad ieškovė N. J., ketindama parduoti jai ir sutuoktiniui I. E. nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario mėnesį susipažino su G. T., užsiimančia nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, o 2011-05-25 ieškovė ir jos sutuoktinis, Vilniaus rajono 1 notarų biure, G. T. įgaliojo savo nuožiūra, aptariant visas kitas esmines ir neesmines sutarties sąlygas, ne mažiau kaip už 50 000 Lt parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pastatus), esantį (duomenys neskelbtini), sudaryti susitarimus dėl turto pardavimo, pirkimo-pardavimo arba lizingo sutartis notarų biure, turto priėmimo-perdavimo aktus, gauti pinigus už parduotą turtą, gauti ir pateikti su tuo susijusius reikalingus dokumentus ir leidimus (1 t., b. l. 69). Nustatyta, kad G. T. 2011-04-28 su V. K. sudarė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kurioje nurodė, jog pirkėjas V. K. ketina už 70 000 Lt nupirkti, o pardavėjas parduoti jam priklausantį 0,3771 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais. Sutartyje nurodoma, jog pirkėjas sumokėjo 10 000 Lt rezervavimo mokestį, kuris bus įskaičiuojamas į objekto kainą (1 t., b. l. 22). 2011-07-05 sutarties priedu G. T. patvirtino 2011-04-28 sutartį, jos sąlygas, piniginių lėšų gavimą iš atsakovo V. K. ir iš pirkėjo papildomai gavo 40 000 Lt, o 2011-09-20 – papildomai dar 5 000 Lt (1 t., b. l. 33). Likusios sumos atsakovas nesumokėjo, nes ieškovė N. J. ir I. E. 2011-09-26 anuliavo G. T. išduotą įgaliojimą, atsisakė vykti pas notarą įforminti sandorį bei 2012-05-24 raštu pareikalavo, jog atsakovas V. K. ir jo šeimos nariai išsikeltų iš pastatų (1 t., b. l. 10, 15-16). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas N. J. ieškinį dėl iškeldinimo bei atmesdamas atsakovo V. K. priešieškinį pripažinti žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, patvirtinti jos sudarymą ir pripažinti jo nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą, konstatavo, jog G. T., 2011-04-28 savo nuožiūra, neturėdama jokių teisėtų įgaliojimų parduoti ieškovei N. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, surašė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir darė išvadą, kad sutartis yra negaliojanti nuo jos surašymo dienos. Be to, nurodė, jog sutartis atsakovo nepasirašyta, nepatvirtinta notarine tvarka, todėl negaliojantis yra ir 2011-07-05 G. T. surašytas 2011-04-28 sutarties priedas. Teismas nurodė, jog 2011-07-05 sutartis atsakovo taip pat nepasirašyta; byloje nėra nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto, įrodymų apie ketinimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar ieškovės vengimą pasirašyti pagrindinę sutartį. Konstatavo, jog atsakovas ir jo šeima N. J. priklausančiame gyvenamajame name apsigyveno be ieškovės sutikimo, todėl turi būti iškeldinti. Kolegija su minėtomis teismo išvadomis nesutinka dėl sekančių motyvų.

17Iš ieškovės N. J. paaiškinimų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, jog ketindama parduoti jai ir sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario mėnesį ji susipažino su G. T., užsiimančia nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Nors ieškovė N. J. tvirtina minėtu metu G. T. nedavusi jokių įgaliojimų parduoti pastatus, tačiau pripažįsta, kad norėjusi parduoti minėtą turtą ir G. T. parodžiusi sodybos buvimo vietą, teiravosi apie turto pardavimo kainas, laikotarpį, per kurį turtas gali būti parduotas bei perdavė jai namo raktus ir nuosavybės dokumentus (1 t., b. l. 52-54, 123-126, 2 t., b. l. 109-114). Šie veiksmai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė N. J. konkliudentiniais veiksmais įgaliojo G. T. ieškoti pirkėjų jai nuosavybės teise priklausančiam turtui. Tai, jog G. T. vykdė žodinį susitarimą, patvirtina ir atsakovo V. K. paaiškinimas, jog apie parduodamą turtą jis sužinojo iš skelbimo internete. Iš atsakovo, liudytojų D. P., D. T., J. K. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog gyvenamąjį namą atsakovui bei kartu buvusiems jo artimiesiems aprodė G. T. (1 t., b.l. 93-97). Be to, ieškovė pirmosios instancijos 2013-05-28 teismo posėdyje pripažino, jog G. T., dar iki įgaliojimo išdavimo, 2011 m. gegužės mėn. pradžioje, informavo ją apie turtu besidominčius asmenis ir pasiūlė turtą parduoti, dėl ko ji bei sutuoktinis 2011-05-25 G. T. išdavė įgaliojimą (1 t., b. l. 123-126). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 2011-04-28 sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje yra negaliojanti, kaip sudaryta neturint turto savininko įgaliojimo. CK 2.133 straipsnio 6 dalis nustato, jog jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Minėto kodekso 2.136 straipsnio nuostatos nustato, jog sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Aukščiau paminėtų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuo 2011 m. vasario mėnesio tarp ieškovės ir G. T. susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, kurie 2011-05-25 buvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka, ieškovę informavus apie pirkėją (CK 2.137 str. 1 d.). Kadangi savo žodinį susitarimą dėl atstovavimo santykių ieškovė ir tretysis asmuo patvirtino išduodami G. T. įgaliojimą, todėl tiek 2011-04-28 sutartis, tiek 2011-07-05 sutarties priedas prie 2011-04-28 sutarties, sudarytas G. T. jau turint ieškovės ir jos sutuoktinio I. E. įgaliojimą, laikytini galiojančiais ir sukeliančiais teisines pasekmes N. J. ir I. E., t.y., jų pareigą atsakovui V. K. parduoti nekilnojamąjį turtą. Ta aplinkybė, jog teismui pateiktos sutartys yra be atsakovo parašų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog sutartys yra negaliojančios, nes nepaneigti G. T. parašai bei atsakovo paaiškinimas, jog jam priklausančių sutarčių nuorašų jis nepasirašęs, o abi sutartis su parašais yra perdavęs G. T. (1 t., b. l. 22, 33). Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga ir ta aplinkybė, jog įgaliojimo G. T. išdavimo dieną, t.y., 2011-05-25, G. T. ieškovei N. J. išrašė paprastąjį vekselį 50 000 Lt sumai, tai yra tai sumai, kuri ieškovės ir G. T. buvo aptarta, kaip ieškovės gautina suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 9). Nurodytą sumą G. T. įsipareigojo sumokėti ieškovei N. J. 2011-07-25. Neatmestina, jog iki nurodytos datos buvo ketinama sudaryti turto pardavimo sandorį su atsakovu V. K., nes ieškovė apeliacinės instancijos teismui patvirtino, jog, 2011 m. vasario mėn. apžiūrint ginčo pastatus, G. T. buvo nurodžiusi jai priklausantį ginčo turtą parduoti per 3-4 mėnesius, kas atitinka paprastajame vekselyje nurodytą piniginių lėšų perdavimo laiką. Paprastojo vekselio išdavimas taip pat leidžia konstatuoti, jog N. J., išduodama įgaliojimą G. T., pritarė jos atliktiems veiksmams iki įgaliojimo išdavimo ir vekseliu siekė užsitikrinti lėšų gavimą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės nurodytas teiginys, jog G. T. išduotas vekselis 50 000 Lt sumai, yra jos lėšos perduotos G. T., susitarus dėl nekilnojamojo turto Jegorovų vardu įgijimo netoli (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai. 2012-08-23 paduodama ieškinį teismui, kaip ieškinio priedą N. J. pateikė paprastajį vekselį ir nurodė, jog pagal šį vekselį “brokerė 2011-07-25 įsipareigojo man sumokėti 50 000 Lt”, šią aplinkybę ji nurodė ir atsiliepime į priešieškinį ir apie jokios naujos sodybos ar kito turto pirkimą neminėjo (1 t., b. l. 3-5, 52-54).

18Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė teismo pripažinti žemės sklypo ir jame esančio namo su priklausiniais pardavimo sutartį galiojančia, patvirtinti jos sudarymą bei pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo daiktus, nes ieškovė N. J. atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o leidusi gyventi bei perdavusi atsiskaitymo knygeles už elektros energijos naudojimą bei šaltą vandenį ir nuotekas, vėliau pareikalavo išsikelti iš dalinai suremontuoto gyvenamojo namo, kitų pastatų. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 str., 6.309 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.).

19Vertinant 2011-04-28 sutartį gramatiniu aspektu, matyti, jog minėtas sandoris turi preliminariajai sutarčiai būdingą bruožą – sudaryti ateityje pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties dalyko ir esminių sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis bei susitarimo išreiškimas rašytine forma ( CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1-2 d.). Pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz. atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas - vertybė yra perduodamos kitai šaliai (parduodama, dovanojama ir kt.). Kaip minėta aukščiau, 2011-04-28 sutartyje nurodoma, jog pirkėjas sumokėjo 10 000 Lt rezervavimo mokestį, kuris bus įskaičiuojamas į objekto kainą o 2011-07-05 priede prie 2011-04-28 sutarties - papildomai 40 000 Lt rezervavimo mokestį (1 t., b. l. 22, 33). Byloje nepaneigta, jog G. T., kaip ieškovės ir trečiojo asmens atstovei, už ginčo nekilnojamąjį turtą, iki ieškovė 2011-09-26 anuliavo G. T. išduotą įgaliojimą, atsakovas V. K. sumokėjo 55 000 Lt. Tai patvirtina sutartyse esantys įrašai, iš esmės šios aplinkybės neneigia ir ieškovė N. J., ką patvirtina ir jos 2012-05-24 įspėjimas atsakovui, 2013-03-25 prašymas, pateiktas Lietuvos Generalinei prokuratūrai, dalinai prašymas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 15-16, 22, 33, 85, 115). Nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, jog avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad nustatant, ar šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių valia, kuri gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; jų atlikti veiksmai; šių veiksmų tikslai; sutarties objekto formavimo specifika (CK 1.64 str.1d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2014, Nr.3K-3-91/2015). Atsakovas V. K., aiškindamas ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, nurodė, kad sandorio sudarymo metu G. T. nurodytos žemės sklypo ir namo su priklausiniais pardavimo kainos (70 000 Lt) negalėjo sumokėti iš karto, todėl buvo sudaryta sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (2 t., b. l. 109-114). Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir vėlesni jo veiksmai, sumokant G. T. 40 000 Lt ir 5 000 Lt sumas, mokėjimo faktą fiksuojant 2011-07-05 priede prie 2011-04-28 sutarties bei V. K. siūlymas ieškovei likusią sandorio kainos dalį mokėti dalimis (1 t., b. l. 33, 123-126). Atsakovas V. K., liudytoja J. K. (apklausta pirmosios instancijos teisme, 1 t., b. l. 93-97) nurodė, jog gyvenamajame name radę ieškovės raštelį ir telefono numerį, telefonu kalbėjosi su N. J., nurodė, jog yra sutarę pirkti jai priklausantį turtą bei siūlė tartis be tarpininkų, tačiau ieškovė nurodžiusi bendrauti su G. T. ir jai mokėti pinigus. V. K. nurodė, jog po pokalbio su ieškove, G. T. papildomai sumokėjo 40 000 Lt (1 t., b. l. 123-126). Apeliacinės instancijos teisme N. J. iš esmės neneigia minėtų aplinkybių bei patvirtino, jog jai skambino atsakovo artimieji ir buvo siūloma už pastatus, žemės sklypą mokėti dalimis. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovei buvo žinoma ne tik kokia kaina sutarta parduoti jai ir sutuoktiniui priklausantį turtą, bet ir atsakovo V. K. sumokėta suma, jos mokėjimas dalimis (2 t., b. l. 109-114). V. K. nesumokėjus 45 000 Lt, 2011-04-28 sutartyje nurodytas 10 000 Lt rezervavimo mokestis galėtų būti vertinamas kaip netesybos, atsiradus aplinkybėms, kurioms esant nebūtų sudaryta sutartis (1 t., b. l. 22). Tačiau visą V. K. sumokėtą 55 000 Lt sumą vertinti kaip netesybas negalima vien dėl sumokėtų sumų ir sutartimi nustatytos turto pardavimo kainos santykio. Byloje nustatyta, kad atsakovo sumokėta 55 000 Lt suma sudaro 78,57 procentus visos sutartos sandorio kainos. Be to, tokio dydžio (55 000 Lt) netesybos už sutarties sudarymo vengimą būtų neadekvačios neteisėtiems veiksmams ir neproporcingos kilsiančioms pasekmėms. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo V. K. veiksmai, sumokant dalimis 55 000 Lt iš visos sutartos nekilnojamojo turto kainos (70 000 Lt) ir neatsisakant jam sumokėti ieškovei N. J. likusios 15 000 Lt sumos, laikytini daliniu atsiskaitymu su ieškove už perkamą daiktą ir turintys daiktų pirkimo išsimokėtinai teisinių santykių bruožų (CK 6.411 str.). Kaip minėta, ieškovė buvo aiškiai išreiškusi savo valią parduoti žemės sklypą ir jame esantį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), išdavusi G. T. įgaliojimą, o atsakovas V. K. savo veiksmais (daliniais sandorio kainos mokėjimais) išreiškė valią įsigyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Sudarius 2011-04-28, 2011-07-05 sutartis ir atsakovui apsigyvenus gyvenamajame name, jis šį turtą valdė ir juo naudojosi kaip savo, o ieškovė N. J. nuo 2011-04-28 iki 2012 m. balandžio mėnesio nereiškė atsakovui pretenzijų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ginčo namo raktus perdavė G. T., o pastaroji juos perdavė atsakovui V. K., sudarius 2011-04-28 sutartį (1 t., b. l. 123-126). Gyvenamojo namo raktų perdavimo faktą patvirtino ir liudytojas G. D. T., (1 t., b. l. 93-97). Ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių apeliacinės insancijos teisme, kad atsiskaitymų knygeles už elektrą, šaltą vandenį ir nuotekas, jam 2011 m. pabaigoje perdavė pati (CPK 178 str., 1 t., b. l. 27-30, 93-97; 2 t., b. l. 109-114). Iš bylos duomenų matyti, kad panaikinus G. T. išduotą įgaliojimą ir šalims bei G. T. susitikus 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, atsakovo teigimu, N. J. “leido jiems tvarkytis”, o liudytojas G. M. nurodė, kad N. J. V. K. leido gyventi (1 t., b. l. 93-97, 123-126). Be to, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė žinojo V. K. nuo 2011 m. spalio mėn. gyvenant ginčo name, (duomenys neskelbtini), nes atsiliepime į priešieškinį 2012-10-18 nurodė, jog atsakovas 2011 m. spalio mėn. pranešė, kad gyvena name ir ji leido atsakovui jame gyventi iki išsispręs ginčas su G. T. (1 t., b. l. 52-54). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtos aplinkybės patvirtina ieškovę N. J. savo valia perdavus atsakovui V. K. faktiškai valdyti 2011-04-28 sutartyje nurodytą turtą. Nors nekilnojamojo turto perdavimas nebuvo teisiškai įformintas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia faktinio turto perdavimo. Kritiškai vertintini ne tik ieškovės teiginiai, kad tik 2012 m. balandžio mėnesį ji sužinojo, jog name apsigyveno atsakovo V. K. šeima, bet ir tai, jog name dar 2011 m. vasarą buvo pradėtas remontas. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė N. J. nurodė, jog 2011 m. vasarą ji buvo nuvykusi apžiūrėti gyvenamojo namo ir paliko raštelį su savo telefono numeriu, tačiau nematė, jog name vykdomi remonto darbai (1 t., 123-126; 2 t., b. l. 109-114). V. K. nurodė, jog G. T., perdavusi jam gyvenamojo namo raktus, leido jame pradėti remonto darbus, o ieškovei atvykus į sodybą ir palikus raštelį su telefono numeriu, name jau buvo pradėti remonto darbai – buvo tinkuojamos sienos, lubos. Be to, teigia, jog ir ieškovė leidusi daryti remontą, gyventi, nurodydama, jog dėl sumokėtų lėšų už nekilnojamąjį turtą ji išsiaiškins su G. T.. Tai, jog name buvo reikalingas remontas, pirmosios instancijos teismui nurodė liudytojai D. P., G.D. T. (1 t. b.l. 93-97). Įvertinus minėtus duomenis, tai, jog nepaneigta, kad pati N. J. atsakovui perdavė atsiskaitymo knygeles mokėjimui už naudojimąsi elektra, vandeniu, kas neabejotinai leidžia konstatuoti, ieškovei žinojus apie V. K. naudojimąsi gyvenamuoju namu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis savavališkai apsigyveno ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiame name. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, valiniais veiksmais, faktiškai perduodama ginčo turtą atsakovui V. K., įsipareigojo parduoti jam žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, o atsakovas, naudodamasis perduotu turtu ir valdymu kaip savo, išreiškė valią nusipirkti minėtą turtą (CK 6.309 str. 1 d.). Duomenų, kurie leistų abejoti ieškovės valia parduoti turtą, byloje nenustatyta. Ieškovė N. J. tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir neįrodė priešingos valios (CPK 178 str.). Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 2011-04-28 sutartis ir 2011-07-05 jos priedas, yra pirkimo-pardavimo sutartis, o ne preliminarioji sutartis, nes tai, jog 2011-04-28 sutartyje susitarta pagrindinę sutartį sudaryti ateityje, nėra pakankamas pagrindas sutartį pripažinti preliminariąja (CK 6.305 str., 6.309 str., 6.392 str.). Be to, priešingas sandorio kvalifikavimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų, įvertinus tai, kad atsakovo šeimai ginčo namas yra vienintelis būstas, šio turto pagerinimui atsakovas patyrė išlaidų ir už įsigijimą sumokėjo daugiau nei du trečdalius sandorio kainos (CK 1.5 str.).

20Kolegija neturi pagrindo pripažinti atsakovą V. K. buvus nesąžiningu ieškovės atžvilgiu, jam pateikus teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 55 000 Lt skolos iš G. T. priteisimo (CPK 185 str.; 2 t., b. l. 64). Byloje esantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-22243-872/2011 buvo išduotas 2011-12-27. Iš antstolio M. D. pateiktos informacijos matyti, kad minėtas teismo įsakymas antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2012-02-29, tačiau skola neišieškota, nes skolininkė neturi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolos išieškojimą (2 t., b. l. 62-66). Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. K. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo teismui aplinkybes nurodė kaip siekį teisminiu būdu išieškoti iš G. T. sumokėtus 55 000 Lt ir šias lėšas perduoti tiesiogiai N. J.. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. K. žinant apie ieškovės ir G. T. ginčą dėl jo perduotų 55 000 Lt, jo kreipimasis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo rodo atsakovo rūpinimąsi sąžiningai išspręsti gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimo klausimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo sąžiningumą ir patvirtinančių jo siekį pasipelnyti iš susidariusios situacijos (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, jog dėl 50 000 Lt priteisimo iš G. T., pagal paprastąjį vekselį, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013-02-28 padavė ir G. J., tačiau 2013-03-01 patenkinus jos pareiškimą, vykdymui teismo įsakymas nėra pateiktas (2 t., b. l. 53-57,63-66). Ieškovės nurodytos skirtingos vekselio išdavimo aplinkybės, teismo įsakymo neteikimas vykdymui bei reikalavimas atsakovui sumokėti už nekilnojamąjį turtą 70 000 Lt, o ne likusią 15 000 Lt sumą, leidžia abejoti pačios ieškovės sąžiningumu.

21Kadangi atsakovas V. K., sumokėdamas 55 000 Lt sumą iš 70 000 Lt, iš dalies įvykdė pareigą pagal 2011-04-28 sutartį, o ieškovė N. J., faktiškai perduodama turtą atsakovui valdyti, įsipareigojo parduoti ginčo objektą, todėl kolegija daro išvadą žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai esant sudarytai (CPK 185 str.; CK 6.309 str.). Iš pateiktų ieškovės V. J. paaiškinimų, byloje esančių dokumentų darytina išvada, jog ieškovės vengimas pirkimo-pardavimo sandorio įforminti notarine tvarka iš esmės grįstas kilusiu ginču su G. T. dėl netinkamai teiktų tarpininkavimo paslaugų, todėl pripažintinas nepagrįstu (1 t., b. l. 3-5, 52-54, 123-126). 2011-04-28 sutartyje 0,3771 ha ploto žemės sklypas ir jame esantys statiniai įvertinti 70 000 Lt suma (1 t., b. l. 22). Atsakovas V. K. nurodytos sumos neginčija ir, atsižvelgęs į sumokėtą 55 000 Lt sumą, sutinka ieškovei sumokėti likusią, 15 000 Lt, sandorio kainos dalį. Ieškovė N. J. iš esmės neginčijo 2011-04-28 sutartyje nurodytos ginčo turto kainos ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokią nekilnojamojo turto vertę (CPK 178 str.). Įvertinus minėtą, kolegija konstatuoja, jog 2011-04-28 sutartyje nurodyta žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo kaina yra teisinga ir atitinkanti ginčo šalių valią (CPK 185 str.; CK 6.313 str. 1 d., 6.397 str. 1 d.). Nepaneigus atsakovui sumokėjus 55 000 Lt ir pripažinus esant sudarytai 0,3771 ha žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai, iš atsakovo V. K. priteistina 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ieškovės N. J. naudai.

22Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškovės N. J. ieškinys atmestinas, o atsakovo V. K. priešieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

23Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išsprendus iš esmės, perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Byloje nustatyta, jog ieškovė N. J. yra sumokėjusi 142 Lt žyminio mokesčio ir 6 000 Lt atstovavimo išlaidų, viso patyrė 6 142 Lt (1 778,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas V. K. – 431 Lt žyminio mokesčio, 3 800 Lt atstovavimo išlaidų, viso 4 231 Lt (1 225,38 Eur ; 1 t., b. l. 6, 43, 64-67, 81-84, 106-108, 118-119, 149, 158; 2 t., b. l. 1, 21, 102-108). Ieškovės ieškinį atmetus, o atsakovo priešieškinį patenkinus visiškai, V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios, įvertinus bylos sudėtingumą bei trukmę, laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose, priteistinos iš ieškovės N. J. (CPK 93 str. 1 d.).

24Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (36,25 Eur; 125,16 Lt), priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (1 t., b. l. 2; 2 t., b. l. 46, 115, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

26Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

27Ieškovės N. J. ieškinį atmesti.

28Atsakovo V. K. priešieškinį patenkinti.

29Pripažinti 2011 m. balandžio 28 d. sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje su 2011 m. liepos 5 d. priedu prie sutarties dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kuria už 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų; 20 273,40 EUR) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė 0,3771 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi ir ją patvirtinti.

30Pripažinti V. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

31Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 344,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 euro centus; 15 000 Lt) skolą N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

32Priteisti iš N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 225,38 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis eurus 38 euro centus; 4 231 Lt) bylinėjimosi išlaidų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

33Priteisti iš N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36,25 Eur (trisdešimt šešis eurus 25 euro centus; 125,16 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,... 3. sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,... 4. dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,... 5. atsakovui V. K., jo atstovui advokatui Andriui Šidlauskui,... 6. trečiajam asmeniui I. E.,... 7. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 8. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 9. ieškovė N. J. nurodė, kad 2011-05-25 ji ir jos sutuoktinis I. E. įgaliojo... 10. Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė pripažinti žemės sklypo, gyvenamojo... 11. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. J. prašo apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. J., ketindama parduoti jai ir sutuoktiniui... 17. Iš ieškovės N. J. paaiškinimų tiek pirmosios, tiek apeliacinės... 18. Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė teismo pripažinti žemės sklypo ir... 19. Vertinant 2011-04-28 sutartį gramatiniu aspektu, matyti, jog minėtas sandoris... 20. Kolegija neturi pagrindo pripažinti atsakovą V. K. buvus nesąžiningu... 21. Kadangi atsakovas V. K., sumokėdamas 55 000 Lt sumą iš 70 000 Lt, iš dalies... 22. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 23. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išsprendus iš... 24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (36,25 Eur; 125,16... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti... 27. Ieškovės N. J. ieškinį atmesti.... 28. Atsakovo V. K. priešieškinį patenkinti.... 29. Pripažinti 2011 m. balandžio 28 d. sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties... 30. Pripažinti V. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys... 31. Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 344,30 Eur (keturis... 32. Priteisti iš N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 225,38 Eur (vieną... 33. Priteisti iš N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36,25 Eur (trisdešimt...