Byla eA-3466-492/2020
Dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už nedirbtą laiką priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą atsakovui Lietuvos policijos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už nedirbtą laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti 2017 m. balandžio 21 d. Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymą Nr. 144TE-94 ,,Dėl komisaro inspektoriaus V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas – į Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos policijos mokyklos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas nedirbo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jį patikslino 2019 m. lapkričio 4 d.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Imuniteto skyriuje nuo 2016 metų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48544-16, kurio metu įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, buvo pareikštas pareiškėjui. Pareiškėjas buvo įtariamas, kad, dirbdamas Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1 būrio vadu ir atlikdamas sulaikyto asmens dalinę apžiūrą, pastarojo atžvilgiu be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą ir taip jį pažemindamas. 2017 m. kovo 29 d. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėtų pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas, vadovaujantis Kauno AVPK viršininko 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE1139 ir Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 144-TE-230, iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado pareigų buvo perkeltas į Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto pareigas.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos 2017 m. balandžio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-19 „Dėl Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto V. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) teigiama, kad galimai tokiais savo veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo ir tuo pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą pareigūno priesaiką. Vadovaujantis šia Išvada, 2017 m. balandžio 21 d. buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, nes atleidimas iš tarnybos paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatitinkančia Išvada. Tam, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo faktą bei pareigūno kaltę.

114.

12Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos buvo paskirta, praleidus įstatymo nustatytą terminą nuobaudai paskirti. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybini ar kita kompetentingos institucijos patikrinimą - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Ginčo atveju tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos paskirta už 2015 m. gegužės 23 d. padarytą nusižengimą, kurį matė ir daugiau policijos pareigūnų bei atsakovo valdomos vaizdo stebėjimo kameros, todėl būtina konstatuoti, kad terminas nuobaudai paskirti prasidėjo būtent nuo šios dienos ir buvo praleistas šiek tiek mažiau nei prieš dvejus metus.

135.

14Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje teigiama, jog 2015 m. gegužės 23 d. įvykio metu, atliekant sulaikyto K. P. dalinę apžiūrą, pastarasis aktyviais veiksmais nevengė sulaikymo, nesikėsino į jokį turtą, pareiškėjo bei kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nekilo joks pavojus, todėl pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo panaudoti fizinę prievartą prieš K. P. – smūgiuoti 2 kartus į pilvo sritį. Skundžiamame Įsakyme nenurodytos aiškios ir konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareigūno atleidimo pagrindas, aplinkybės Išvadoje dėstomos neišsamiai ir neaiškiai. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti atliekamas pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, veikos tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas, o Išvada surašyta, tik remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, neatsižvelgiant į ikiteisminiame tyrime apklaustų asmenų apklausos protokolus. Teismų praktikos analizės pagrindu darytina išvada, kad visų pirma turi būti priimamas sprendimas baudžiamojoje byloje ir tik kompetentingai institucijai (teismui) priėmus sprendimą baudžiamojoje byloje, turėtų būti taikoma pareigūnui drausminė atsakomybė. Nagrinėjamoje situacijoje galėjo būti taikomas nušalinimas nuo pareigų, kol bus išspręsti visi klausimai baudžiamojoje byloje, o ne atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris faktiškai nebuvo įgyvendintas ir taikoma nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Šiuo atveju atsakovas privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą, kurį užbaigus, pareigūnai atleidžiami iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, iki tol, kol bus išnagrinėta pagal tą patį faktą jiems pradėta administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamoji byla. Pareigūno atleidimo iš tarnybos procedūra nėra baudžiamasis procesas, todėl pareigūną iš tarnybos turintis teisę atleisti asmuo negali iš anksto preziumuoti pareigūno veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymių.

156.

16Pareiškėjas pažymėjo, kad Policijos departamentui 2017 m. balandžio 6 d. pateikė paaiškinimą, tačiau su pranešimu apie tarnybinį patikrinimą pasirašytinai nebuvo supažindintas, o ikiteisminio tyrimo medžiaga Policijos departamentui buvo pateikta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nesant prokuroro leidimo, todėl ja nebuvo galima vadovautis. Nusižengimą tyrusi komisija rėmėsi neteisėtai gauta medžiaga, todėl ir jos išvados yra neteisėtos. Be to, pats K. P. pareiškėjui jokių pretenzijų neturėjo 1,5 metų, skundų ar pareiškimų dėl patrulių veiksmų nepateikė, o paminėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, vadovaujantis „anonimo” perduota video medžiaga, kurią Kauno AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai neva rado pašto dėžutėje tik 2016 m. spalio 14 d. Pareiškėjui kyla pagrįsta abejonė, kaip asmuo, įvardijamas „anonimu”, turėjo galimybę gauti video medžiagos įrašą iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės budėtojų, kadangi nesant teisinio pagrindo, įvykio vaizdo įrašas yra saugomas 30 dienų, o vėliau turi būti sunaikintas. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18, 20, 30, 32 straipsniai, taip pat ir Policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 5-V-963 (II skyrius 9 punktas). Video medžiaga buvo pateikta, nesilaikant video medžiagos įrašo terminų, nebuvo aiškiai įvardinta, kas konkrečiai pateikė minėtą medžiagą.

177.

18Pareiškėjo įsitikinimu, surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Kadangi pareiga įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovui, esant įrodymų nepakankamumui, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Be to, jeigu asmuo yra įtariamas dėl kokios nors nusikalstamos veikos padarymo, jam pradedamas ikiteisminis tyrimas ir šiuo atveju dar nėra priimto teismo sprendimo apie jo kaip pareigūno padarytą veiką, tokiu atveju negali būti pradedamas iš esmės dėl to paties tarnybinis patikrinimas.

198.

20Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuojama, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. Tam, kad asmens veiksmai ar neveikimas būtų pripažinti padaryti tiesiogine tyčia, būtina konstatuoti ir įrodyti, kad asmuo suvokė savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai norėjo taip elgtis bei siekė atsiradusių neigiamų padarinių. Pagal valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir t. t. Atleidimas iš vidaus tarnybos yra griežčiausia taikoma nuobauda. Šiuo atveju, neatlikus objektyvaus ir išsamaus tarnybinio patikrinimo, pareiškėjui taikyta pati griežčiausia nuobauda. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra doras, pavyzdingas ir sąžiningas pareigūnas, vidaus tarnyboje dirba 16 metų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatintas 10 kartų, charakteristika pateikiama tik teigiama. Pareiškėjo manymu, jam paskirta nuobauda yra neadekvati ir su pareiškėju, kaip su pareigūnu, bandoma susidoroti.

219.

22Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kurie, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad su juo yra bandoma susidoroti (pareiškėjas pateikė Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo dėl V. P. skunde nurodytų aplinkybių išvados Nr. 56TPI-5 kopiją; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-9889-660/2016 kopiją; Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15906-17 kopiją; pareiškėjo gautų padėkų, paskatinimų ir diplomų vidaus reikalų sistemoje ir vėlesnio darbdavio charakteristikos kopijas). Pareiškėjo atstovas 2019 m. spalio 28 d. pateikė teismui baigiamąją kalbą, kurioje pakartotojo skunde nurodytas aplinkybes ir akcentavo, kad pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju buvo neteisingas ir neproporcingas.

2310.

24Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2511.

26Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“). Šis atleidimo pagrindas nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas nelemia šios teisinės sankcijos taikymo. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią minimoje situacijoje atsakovas ir privalėjo pareiškėjui taikyti.

2712.

28Atsakovas pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Išvados 8–10 punktuose buvo išsamiai kvalifikuotas pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK Patrulių rinktinės (toliau – ir PR) l-ojo būrio vado pareigas, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą prieš sulaikytą K. P. (sudavė jam 2 smūgius į pilvo sritį), dėl to šis asmuo patyrė pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai panaudojo fizinę prievartą (suduodamas smūgius) ne tarnybos tikslais, tuo pažemino sulaikytą asmenį, parodė savo viršenybę, nepagarbą jam, negynė ir nesaugojo jo teisių bei laisvių, tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 punkte numatytų principų, taip pat pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktus, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, Etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.6, 4.28 punktus, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 24 d.) Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 52 punkto nuostatas ir sulaužė pareigūno priesaiką (Statuto 12 str.). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą ginti ir saugoti žmonių teises ir laisves, išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą. Pareiškėjo veika ne tik prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno.

2913.

30Atsakovas akcentavo, kad, vertinant pareiškėjo kaltę, taip pat buvo įvertinta, jog jis privalėjo žinoti apie jo elgesio prieštaravimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus, neteisėtos fizinės prievartos (jėgos) panaudojimo prieš asmenį pasekmes. Pareiškėjas, eidamas pareigas, tiesiogiai susijusias su jam pavaldžių policijos pareigūnų tarnybinių nusižengimų prevencija, darbo drausmės kontrole, negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis ir galimo atgarsio visuomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju jo veiksmai vertintini kaip sąmoningi (tyčiniai). Būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir žinodamas Etikos kodekso normas, pareiškėjas privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, ir, eidamas atitinkamas pareigas, elgtis taip, kad jo elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Taip elgtis jis buvo įpareigotas kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnas). Vertinant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę pareiškėjas realiai turėjo. Susiklosčiusioje faktinėje situacijoje jam nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Taigi, pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojanti, yra jo paties pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip pasekmė. Iš Išvados duomenų matyti, kad pareiškėjo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nes nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Būdamas pareigūnas ir turėdamas pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, pareiškėjas pats sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tyčia, be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą (jėgą) prieš asmenį, kas neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susijusius su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas. Žala pasireiškė ir tuo, kad kiekvienas pilietis turi pagrįstą tikėjimą, jog policija laikysis įstatymų ir savo įgaliojimų nepanaudos priešingiems tarnybai interesams.

3114.

32Atsakovas nurodė, kad Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos numato savarankišką atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą – kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Analogiškas savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas numatytas ir iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-3092/2012 konstatavo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktų, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Tokio pobūdžio priemonė taikoma ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, jog tokiu būdu būtų saugomas vidaus tarnybos sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

3315.

34Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, jam paskirta, praleidus įstatymo nustatytą terminą nuobaudai paskirti. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo atveju atleidimas iš vidaus tarnybos nėra tarnybinė nuobauda, nes asmuo atleistas, pažeminus policijos pareigūno vardą. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Išvados, kurią tvirtina vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, patvirtinimo diena. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisės aktuose įtvirtinta nuostata dėl bendro naikinamojo 3 metų termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo dienos, tarnybinės nuobaudos skirti negalima taikytina ir pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą atveju. Duomenys apie pareiškėjo 2015 m. gegužės 23 d. neteisėtus veiksmus, kuriais jis pažemino pareigūno vardą ir sulaužė duotą priesaiką, buvo nustatyti, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48544-16, kuris laikytinas kompetentingos institucijos (Kauno AVPK) atliktu patikrinimu, todėl nagrinėjamu atveju yra taikytinas 3 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo neteisėtų veiksmų padarymo dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą iš vidaus tarnybos buvo atleistas, nesuėjus naikinamajam 3 metų terminui.

3516.

36Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos numato, jog tikrintojas turi teisę susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas (21.3 p.), gauti kitą reikiamą informaciją (21.5 p.). Susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga reglamentuoja BPK normos. BPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Policijos departamentas 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 5-S-2819 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą, organizavusį ir kontroliavusį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48544-16, dėl leidimo susipažinti su minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2017 m. kovo 30 d. raštu (reg. Nr. 1.33-251545) tikrintojui suteikė leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas, todėl, atsakovo manymu, minėto ikiteisminio tyrimo duomenys tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudoti teisėtai.

3717.

38Atsakovas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta, jog, gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama ir baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Statuto 33 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas, neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą. Teisme nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą, turės būti sprendžiama, ar jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Tam turės būti nustatytas didelės žalos požymis, o veikai, kuri pripažįstama žeminančia pareigūno vardą, toks kriterijus nėra numatomas. Taigi, pareiškėjo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinio patikrinimo metu iš dalies vertinti pagal skirtingus požymius, sprendžiama dėl skirtingų atsakomybės rūšių, todėl baudžiamojoje byloje dėl pareiškėjo veikos būsimas nuosprendis pripažintinas neturinčiu tiesioginės prejudicinės galios šioje administracinėje byloje.

3918.

40Atsakovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodytos visos faktinės aplinkybės ir visi teisės aktai. Pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas pranešimą pasirašė ir 2017 m. balandžio 6 d. pateikė paaiškinimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad nebuvo informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ir jam nebuvo įteiktas pranešimas yra visiškai nepagrįsti. Pranešimo reikalavimas įrašyti tikrintojo turimus duomenis į pranešimą apie tarnybinį nusižengimą skirtas tam, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Akivaizdu, kad pareiškėjas suprato, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pat suprato, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, todėl jo teisė į gynybą nebuvo pažeista ar apsunkinta.

4119.

42Atsakovas pažymėjo, kad pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pareiškėjo teiginiai dėl vaizdo įrašo kopijos teisėtumo tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinami, nes vaizdo įrašas buvo laikomas įrodymu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48544-16. Be to, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūra gavo pareiškėjo 2017 m. vasario 22 d. skundą dėl 2015 m. gegužės 23 d. įvykio vaizdo įrašo teisėtumo. Kauno apygardos prokuratūroje 2017 m. vasario 24 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 1.1-310234, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

4320.

44Atsakovo teigimu, priežastinis ryšys buvo nustatytas. Pareiškėjo atlikti veiksmai (suduoti smūgiai K. P.) lėmė galutinį rezultatą. Pareigūno vardo pažeminimas yra formalioji sudėtis, nustatanti, kad pakanka faktinio pareigūno vardo pažeminimo, ir nereikalaujanti pasekmių atsiradimo.

45II.

4621.

47Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4822.

49Teismas, išanalizavęs Išvados turinį, remdamasis joje nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas už tai, kad, eidamas Kauno AVPK PR l būrio vado pareigas, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą prieš sulaikomą K. P. (t. y. be pagrindo sudavė jam 2 smūgius į pilvo sritį) ir dėl to pastarasis patyrė pažeminimą, fizinį, dvasinį skausmą. Pareiškėjas neteisėtai panaudojo fizinę prievartą ne tarnybos tikslais (smūgių sudavimas neturėjo jokio teisėto pagrindo), tuo pareiškėjas pažemino K. P., taip pat nepagrįstai parodė savo viršenybę jo atžvilgiu, nepagarbą kaip piliečiui, negynė ir nesaugojo jo teisių bei laisvių. Pareiškėjas tyčia nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 3 punkte įtvirtintų principų. Pareiškėjas tyčia pažeidė eilės teisės aktų imperatyvius reikalavimus: Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkto („pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves“), VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto („valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“), 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto („gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“), 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto („tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“), 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto („laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba“), Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto („pagrindiniai policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga“), 16 straipsnio 1 dalies („šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą“), 16 straipsnio 2 dalies („policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka“), 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto („policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą“), 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto („policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves“), 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto („užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės“), 23 straipsnio 1 dalies („policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos; prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes; naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių“), 24 straipsnio 1 dalies („policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi, sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą policijos turtą, masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu, esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę“) Etikos kodekso 4.1 punkto („policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves“), 4.2 punkto („užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba“), 4.3 punkto („neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų“), 4.4 punkto („naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti“), 4.6 punkto („saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo“), 4.28 punkto („vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims“), Instrukcijos 52 punkto („vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius teisės pažeidimą, policijos patruliai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartą ar specialiąsias policijos priemones“), nuostatas. Atsakovas taip pat pareiškėjui inkriminavo, kad pareiškėjas savo priešingais teisei tyčiniais veiksmais sulaužė pareigūno priesaiką (Statuto 12 str.).

5023.

51Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-1066-667/2017, o išnykus sustabdymo pagrindui, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino. Teismas vertino, kad ši administracinė byla ir baudžiamoji byla yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, pareiškėjo tarnybinei atsakomybei išnagrinėti administracinėje byloje turi reikšmės faktinės aplinkybės, kurios bus nustatytos baudžiamojoje byloje. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju reikšminga ne tai, kaip buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, t. y. ar pareiškėjas nuteistas ar išteisintas, o tik baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

5223.1.

53Teismas nurodė, kad iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-364-593/2019 turinio analizės galima daryti išvadą, kad iš esmės ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui pareikšto įtarimo objektyvinė pusė pasitvirtino (anksčiau ikiteisminio tyrimo metu pareikšto įtarimo pagrindas iš esmės buvo perkeltas į Išvadą). Bendrosios kompetencijos teisme kilo klausimas tik dėl pareiškėjo padarytais priešingais teisei veiksmais atsiradusių pasekmių teisinio vertinimo.

5423.2.

55Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, K. P. dalinės apžiūros metu atliko neteisėtus fizinio poveikio veiksmus: stumtelėjo jo galvą link tarnybinio automobilio durelių stiklo ir du kartus ranka sudavė į pilvo sritį. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas „2015-05-23_00-18-00_38_kamera38_2015-05-23_00-25-00_1_143254272019“, kuriame užfiksuota kaip pareiškėjas atlikdamas nukentėjusiojo apžiūrą viena ranka laiko jį už sprando ir keletą kartų nulenkia jo galvą žemyn bei du kartus ranka suduoda jam į pilvą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai vykdė K. P. kratą, tačiau jos metu neteisėtai naudojo fizinio poveikio veiksmus pastarojo atžvilgiu.

5624.

57Teismas nurodė, kad pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo, kaip policijos pareigūno vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisės aktams elgesys (neteisėtas smūgių sudavimas sulaikytam asmeniui kitų asmenų (taip pat ir pareigūnų) akivaizdoje) yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra tinkamai apibendrinti Išvadoje. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, konkrečiu atveju tyčia aktyviais veiksmais atliko priešingus teisei veiksmus. Pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, įvykio vietoje nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą tiesiogines funkcijas, reikalavimais, įvykio vietoje be jokio pagrindo sumušė sulaikytą asmenį, kuris visiškai nesipriešino. Teismas pažymėjo, kad visi duomenys iš baudžiamosios bylos buvo gauti su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimu, vaizdo įrašytas yra vertinamas kaip leistinas įrodymas, todėl pareiškėjo nurodytų BPK, Statuto, Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų teismas nenustatė.

5825.

59Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie viešai atlikti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatavus pareigūno vardo pažeminimo faktą, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo vertinimu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

6026.

61Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, tinkamai laikėsi esminių Tvarkos aprašo reikalavimų, teismas nenustatė jokių esminių procedūrinių pažeidimų, leidžiančių panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Šį vertinimą teismas grindė aplinkybėmis, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2017 m. kovo 28 d. tarnybiniu pranešimu, pareiškėjas su pranešimu dėl tarnybinio susižengimo pasirašytinai susipažino 2017 m. balandžio 6 d. ir pateikė paaiškinimą; Tvarkos aprašo 21.5 punkte įtvirtinta tikrintojo teisė gauti kitą reikiamą informaciją, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi duomenimis iš baudžiamosios bylos. Tačiau teismas pažymėjo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, atsakovui buvo pagrindas vadovautis Statuto 33 straipsnio 9 dalies, Tvarkos aprašo 12 punkto nuostatomis ir nusižengimo tyrimą sustabdyti iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (arba įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje), tačiau šio formalaus pažeidimo teismas nelaikė pakankamu pagrindu ginčijamam Įsakymui panaikinti. Teismas nurodė, kad formaliai vertinant šios dienos situaciją, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiui, atsakovas turėtų pakankamą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, remdamasis vien tik paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių papildomai įrodinėti nereikia. Teismas nurodė, kad atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Teismas vertino, kad duomenys apie pareiškėjo 2015 m. gegužės 23 d. padarytus priešingus teisei veiksmus, nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris Statuto ir Tvarkos aprašo normų pagrindu laikytinas kompetentingos institucijos (Kauno AVPK) atliktu kitu patikrinimu, todėl nagrinėjamu atveju galėtų būti taikytinas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, nesuėjus naikinamajam 3 metų terminui.

6227.

63Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo išvestinių reikalavimų dėl grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendė.

64III.

6528.

66Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, pareiškėją grąžinti į jo iki tol eitas pareigas bei už laikotarpį, kurį nedirbo, išmokėti priklausantį vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6729.

68Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, nesurinko papildomų įrodymų, o vadovavosi tik tuo, ką jau buvo įvertinęs apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. lA- 364-593/2019. Teismas, nors ir nurodė, kad rėmėsi įsigaliojusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu minėtoje baudžiamojoje byloje, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas pateikė visiškai kitokius ir priešingus argumentus nei Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje.

6930.

70Teismas nevertino šių 2019 m. birželio 26 d. nuosprendyje nurodytų aplinkybių: „atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuosprendyje nurodytas teiginys, jog K. P. buvo suduoti du stiprūs smūgiai į pilvo sritį nepatvirtinti jokiais duomenimis, priešingai – šis teiginys paneigtas K. P. parodymais dėl skausmo pojūčio. Taip pat niekuo nepagrįstas nuosprendžio teiginys, jog K. P. galva buvo trenkiama į automobilio durelių stiklą ir tai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo nematyti, jog galva būtų trenkta ar bent jau prilietusi stiklą, o K. P. nenurodė, kad dėl tokio pareigūno veiksmo patyrė fizinį skausmą. Ir nors skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota, jog aptariamais V. P. veiksmais nukentėjusiajam, dėl sukelto fizinio skausmo ir viešo pažeminimo buvo padaryta didelė neturtinė žala, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apklausų metu nukentėjusysis nenurodė patyręs nei viešo pažeminimo, nei su tuo susijusių neigiamų pasekmių, todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas aptariamą išvadą padarė nepagrįstai“.

7131.

72Teismas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent pareiškėjo veiksmai pripažintini, kaip atitinkantys tuos, pagal kuriuos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu asmenį galima atleisti iš vidaus tarnybos sistemos. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad jokių neigiamų padarinių pareigūno veiksmai nesukėlė – nukentėjusysis K. P. jokių pretenzijų nereiškė, pašaliniai asmenys pareiškėjo veiksmus vertino išimtinai teigiamai, policijos pareigūnai buvę įvykio vietoje pareiškėjo veiksmų taip pat neišskyrė, be to, Kauno AVPK, kuri vienintelė ir disponavo viešojoje vietoje daromais vaizdo įrašais, laiku nesiėmė jokių veiksmų, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjo veiksmus būtų vertinusi kaip akivaizdų vidaus tarnybos autoriteto pažeminimą.

7332.

74Teismas taip pat ignoravo ir tai, kad minėtame nuosprendyje buvo nurodyta, kad „nei vienas įvykio vietoje buvęs ir liudytoju apklaustas asmuo dėl V. P. veiksmų prieš K. P. nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad jie patyrė didelę neturtinę žalą <...> teisėjų kolegija sprendžia, kad neegzistuoja pagrįstas pagrindas išvadai, kad dėl V. P. veiksmų būtų padaryta didelė žala valstybei <...> taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas“. Pareiškėjo teigimu, skirtingos kompetencijos teismų pripažintos aplinkybės, o būtent, tai, kad jokie pareiškėjo veiksmai nepažeidė nei vieno asmens konstitucinių teisių, tačiau skundžiamu sprendimu vis tiek atmetus pareiškėjo prašymą – visa tai suponuoja paties pareiškėjo nepagrįstą ir neproporcingą konstitucinių teisių suvaržymą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., teisė laisvai pasirinkti darbą) ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str.).

7533.

76Teismas net nevertino, jog teisės aktai tam tikrais atvejais suteikia galimybę policijos pareigūnui panaudoti fizinę prievartą prieš apžiūrimą sulaikytą asmenį (Instrukcijos V skirsnis). Be to, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra keliami pagrindiniai policijos uždaviniai, tokie kaip žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas ir kt. Tai, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, 2015 m. gegužės 23 d. veikė tik vedamas šių policijai keliamų tikslų, įrodo ir kita svarbi aplinkybė – sulaikytasis K. P. (kurio apžiūrą jis ir atliko) buvo nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo būtent 2015 m. gegužės 23 d. Teismo sprendime šis pareiškėjo veiksmų kontekstas visiškai nevertintas, nors tą padaryti buvo būtina. Priešingu atveju, toleruojant tokią praktiką, policijos pareigūnai susidurs su baime panaudoti psichologinį ar fizinį smurtą prieš nusikaltimą padariusį sulaikomą asmenį, kadangi kiekvienas prisilietimas prie sulaikytojo galėtų būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas, kas yra pagrindas atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos.

7734.

78Pareiškėjas pažymi, kad net ir baudžiamojoje byloje pareiškėjui nebuvo pateikti kaltinimai ne tik dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nebuvo pateikti kaltinimai ir dėl pareiškėjo veiksmų atlikimo iš chuliganiškų paskatų ar kitaip akivaizdžiai negerbiant visuomenėje galiojančių moralės nuostatų. Pareiškėjo teigimu, sprendime nėra logiškų ir teisiškai pagrįstų motyvų, dėl kokių priežasčių vykdant sulaikytojo apžiūrą pareiškėjo veiksmai traktuoti kaip akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

7935.

80Pareiškėjas akcentuoja, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti suėjo 2015 m. birželio 23 d. Tačiau teismas visus tarnybinei atsakomybei taikyti praleistus terminus išimtinai palankiai vertino atsakovo naudai. Teismo sprendimo motyvai, kuriais nurodoma, kad atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl jai nėra taikomi tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai, yra visiškai formalūs ir atmestini. Teismas nepaaiškino, kokie procedūros kriterijai keliami atleidimo iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminamą.

8136.

82Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Nors teismas sprendime apie tai užsiminė, tačiau aplinkybė, kad atsakovas pažeidė 2015 m. gegužės 23 d. galiojusio Statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostatas, liko tinkamai neįvertinta. Taip pat teismas nesirėmė ir aktualia Statuto 39 straipsnio 9 dalies nuostata, kurioje yra pateikiamas išaiškinimas, kaip vyksta tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo. Iš aktualios minėtos normos redakcijos matyti, kad šia nuostata įstatymų leidėjas aiškiau apibrėžė, jog pareigūno vardo pažeminimo tyrimo procedūra yra analogiška tarnybinio nusižengimo procedūrai. Todėl teismas nepagrįstai sprendime darė išvadą, kad atleidimas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra tarnybinė nuobauda ir jai neva nėra taikomi nuobaudų skyrimo terminai.

8337.

84Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė ir dėl šio predujucinę reikšmę turinčio nuosprendžio motyvo: „Ir nors šiuo atveju V. P. tarnybinė atsakomybė nebegali būti taikoma (dėl laiku nepateikto esamo vaizdo įrašo negalėjo būti taikoma ir pradėjus ikiteisminį tyrimą), kadangi nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nesuponuoja išvados, kad dėl to jam privalo kilti baudžiamoji atsakomybė“. Teismas, nepateikdamas jokių prejudicinę reikšmę turinčiam nuosprendžiui priešingų motyvų, ne tik, kad priėmė neteisėtą, tačiau ir protingumo, proporcingumo ir teisingumo principams prieštaraujantį sprendimą.

8538.

86Pareiškėjo manymu, pareiškėją atleidžiant, su juo buvo siekta susidoroti, o tai patvirtina aplinkybės, kad buvo siekta nesėkmingai kelti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, tačiau teismas šių aplinkybių net nevertino ir apie tai visiškai nepasisakė, neva tai neturi lemiamos juridinės reikšmės.

8739.

88Taip pat teismas neatsižvelgė į pareiškėją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: pareiškėjas turi šeimą, sutuoktinę, mažamečius vaikus. Atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui reikštų pragyvenimo šaltinio bei socialinių garantijų praradimą. Be to, pareiškėjas kartu su sutuoktine turi finansinių įsipareigojimų bankui – tenka grąžinti paimtą kreditą. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į kitas individualiąsias tarnybinės atsakomybės taikymo aplinkybes, t. y. neįvertino, kad pareiškėjas darbdavio buvo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.

89IV.

9040.

91Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9241.

93Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas sprendime nevertinto Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, kaip turinčių prejudicinę galią. Atsakovas pažymi, kad teismas vertino minėtame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, K. P. dalinės apžiūros metu atliko neteisėtus fizinio poveikio veiksmus: stumtelėjo jo galvą link tarnybinio automobilio durelių stiklo ir du kartus ranka sudavė į pilvo sritį. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.

9442.

95Atsakovas palaiko atsiliepimo į skundą ir teismo sprendimo argumentus dėl pareiškėjo veiksmų pripažinimo, kaip atitinkančių tuos, kuriems esant, asmenį galima atleisti iš vidaus tarnybos sistemos, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Atsakovo įsitikinimu pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, šis atleidimo pagrindas nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui.

9643.

97Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl termino tarnybinei nuobaudai paskirti. Atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados, kurią tvirtina vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, patvirtinimo diena. Kadangi šiuo atveju atleidimas iš vidaus tarnybos nėra tarnybinė nuobauda, todėl ir 30 dienų terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinei nuobaudai paskirti netaikytinas. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų terminas nuobaudai paskirti, nes duomenys apie pareiškėjo 2015 m. gegužės 23 d. veiksmus nustatyti, atliekant ikiteisminį tyrimą.

9844.

99Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl tarnybinio nusižengimo stabdymo bei palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, t. y., kad pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu vertinti pagal skirtingus požymius, sprendžiant dėl skirtingų atsakomybės rūšių, todėl pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuos argumentus grindžia Statuto 33 straipsnio 9 punkto, taip pat Statuto (redakcija, galiojusia iki 2015 m. gegužės 23 d.) 25 straipsnio 1 dalies, Tvarkos aprašo 12 punkto nuostatomis.

10045.

101Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovo atsiliepimo argumentus ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

102Teisėjų kolegija

konstatuoja:

103V.

10446.

105Ginčas byloje kilo dėl 2017 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 144TE-94, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo grąžinimo į iki atleidimo eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį pareiškėjas nedirbo, priteisimo.

10647.

107Policijos departamento Imuniteto valdybos 2017 m. balandžio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nurodyta, kad V. P., eidamas PR 1-ojo būrio vado pareigas, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00:20 val. be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą prieš K. P. (sudavė 2 smūgius į pilvo sritį), dėl to asmuo patyrė pažeminimą, fizinį bei dvasinį skausmą. Išvadoje konstatuota, kad V. P., būdamas policijos pareigūnu, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos autoritetą, sulaužė duotą pareigūno priesaiką.

10848.

109Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas, Policijos departamento Imuniteto valdyboje 2017 m. kovo 27 d. gavus A. R. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-12332, kuriame nurodyta, kad Kauno AVPK Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48544-16, kurio metu įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, pareikštas V. P. dėl to, kad šis 2015 m. gegužės 23 d. apie 00:20 val., atliekant K. P. dalinę apžiūrą, be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą.

11049.

111Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl pareigūno vardo pažeminimo ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, t. y. pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisei elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-364-593/2019 analizė sudaro pagrindą išvadai, kad iš esmės ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui pareikšto įtarimo objektyvinė pusė pasitvirtino. Teismas sprendė, kad atleidimas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, nesuėjus 3 metų naikinamajam terminui.

11250.

113Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas vadovavosi tik tuo, ką įvertino apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo baudžiamąją bylą, tačiau jokių kitų papildomų įrodymų netyrė, o tai lėmė, kad administracinę bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokios žalos, teismas nevertino, kad teisės aktai tam tikrai atvejais suteikia galimybę policijos pareigūnui panaudoti fizinę prievartą prieš apžiūrimą sulaikytą asmenį, taip pat nevertino aplinkybių, kad su pareiškėju siekiama susidoroti. Pareiškėjo manymu, yra praleistas 30 dienų terminas tarnybinei nuobaudai skirti, tačiau teismas praleistus terminus išimtinai palankiai vertino atsakovo naudai bei nepagrįstai formaliu pažeidimu laikė tai, kad atsakovas nesustabdė tarnybinio tyrimo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

11451.

115Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

11652.

117Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, skiriasi tik šalių pozicija dėl pareiškėjo elgesio vertinimo Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu bei termino tarnybinei atsakomybei kilti taikymo.

11853.

119Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

12054.

121Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

12255.

123Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

12456.

125Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

12657.

127Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti Išvadoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė būtent Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, tai pat nagrinėjamo ginčo ribose vertino 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-364-593/2019 nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 23 d. apie 00:20 val. vykdydamas tarnybines pareigas K. P. dalinės apžiūros metu nepagrįstai naudojo fizinio poveikio veiksmus: stumtelėjo jo galvą link tarnybinio automobilio durelių stiklo ir du kartus ranka sudarė į pilvo sritį (žr. nuosprendžio 12, 17 punktus) ir tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (vaizdo įrašu „2015-05-23_00-18-00_38_kamera38_2015-05-23_00-25-00_1_143254272019“, kuriame užfiksuoti pareiškėjo veiksmai pareiškėjo veiksmai K. P. atžvilgiu, liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48544-16 metu). Šiuo aspektu pastebėtina, kad kiti įrodymai, nors ir gauti atliekant atitinkamą ikiteisminį tyrimą, ABTĮ 57 straipsnio (šiuo metu 56 straipsnis) taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-266/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015).

12858.

129Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (šiuo metu 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas), turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nors nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).

13059.

131Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas K. P. dalinės apžiūros metu nepagrįstai naudojo fizinio poveikio veiksmus, patvirtina atsakovo išvadą dėl pareigūno vardo pažeminimo. Paminėti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Taigi, pareigūnų elgesys jų tarnybos metu turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normos, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams, susijusiems su konkrečios tarnybos specifika (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019).

13260.

133Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kurių, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, yra susijusios ne su pareiškėjo atitinkamų veiksmų 2015 m. gegužės 23 d. apie 00:20 val. konstatavimu, bet su kilusių pasekmių vertinimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (ar kaltinime nurodytais V. P. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir egzistuoja visi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimas pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (dėl pareigūno vardo pažeminimo), todėl šiuo atveju nebūtinas didelės žalos, kaip ji aiškinama baudžiamosios teisės kontekste, konstatavimas. Būtent žalos mastas yra tas kriterijus, kuris leidžia baudžiamąją atsakomybę, t. y. pačią griežčiausią atsakomybės formą, atriboti nuo kitų atsakomybės rūšių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl žalos padarymo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms laikytinos teisiškai nereikšmingomis, nes baudžiamoji ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys. Taip pat aptariamų pareiškėjo veiksmų vertinimui neturi įtakos argumentai, kad teisės aktai tam tikrais atvejais suteikia galimybę policijos pareigūnui panaudoti fizinę prievartą prieš apžiūrimą sulaikytą asmenį, nes šie argumentai nepaneigia pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, pareigos laikytis visų policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir etikos principų.

13461.

135Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl Kauno AVPK siekio su juo susidoroti bei tai, kad taikant griežčiausią tarnybinės atsakomybės rūšį, nebuvo atsižvelgta į pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes bei šeimynines ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nesėkmingų bandymų pareiškėjui kelti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas neturi įtakos tarnybinei atsakomybei taikyti Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaip minėta, pareiškėjo veiksmai K. P. atžvilgiu užfiksuoti vaizdo medžiagoje, o pareiškėjo veiksmus kvalifikavus pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kaip pareigūno vardo pažeminimą, atleidimas iš tarnybos yra vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti.

13662.

137Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl termino tarnybinei atsakomybei taikyti nesilaikymo, akcentuotina, nei Statuto (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu), nei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą nebūtų galima, expressis verbis (liet. tiesiogiai) neįtvirtinta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškoje situacijoje dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto taikymo suformuota principinė taisyklė, kad atsižvelgiant į specifinį <...> pareigūno statusą, įvertinus pareigūno vardo pažeminimo instituto sampratą ir tokios teisei priešingos veikos pobūdį, tikslinga taikyti terminą, nustatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Minėta taisyklė, atsižvelgiant į panašų ginčo teisinių santykių pobūdį – nagrinėjamoje byloje taip pat sprendžiama dėl tarnybinės atsakomybės taikymo statutiniam pareigūnui už vardo pažeminimas kaip savarankiško ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

13863.

139Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019). Nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina aplinkybė, kad apie pareiškėjo veiksmus 2015 m. gegužės 23 d. įvykio metu, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, atsakovas sužinojo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48544-16, kurį pagrįstai laikė kompetentingos institucijos (Kauno AVPK) atliktu patikrinimu, todėl tarnybinė atsakomybė – atleidimas iš vidaus tarnybos buvo pritaikyta 2017 m. balandžio 21 d., nepasibaigus 3 metų senaties terminui, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos (Statuto 26 straipsnio 4 dalis).

14064.

141Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl aktualių Statuto nuostatų, kuriose pateikiamas išaiškinimas kaip vyksta tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, ir kuriomis, pareiškėjo teigimu, teismas nesirėmė, yra teisiškai nereikšmingi, nes šios įstatymo nuostatos įtvirtintos po Įsakymo priėmimo, todėl teismas neturėjo pagrindo jomis remtis. Be to, net ir vertinant ginčo situaciją pagal aktualias Statuto nuostatas, 3 metų naikinamasis terminas tarnybinei atsakomybei taikyti nėra praleistas, nes pareiškėjas minėtus veiksmus K. P. atžvilgiu atliko 2015 m. gegužės 23 d., o ginčijamas Įsakymas priimtas 2017 m. balandžio 21 d. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad nuosprendyje buvo nurodyta dėl tarnybinės atsakomybės taikymo terminų pasibaigimo, nesaisto atsakovo nei administracinę bylą nagrinėjančio teismo, nes baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, kurios yra reikšmingos skaičiuojant terminus tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą taikymui.

14265.

143Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, pažymi, kad minėtoje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas.

14466.

145Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

146Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

147Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

148Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

149Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos 2017 m.... 11. 4.... 12. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto... 13. 5.... 14. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje teigiama, jog 2015 m. gegužės 23 d.... 15. 6.... 16. Pareiškėjas pažymėjo, kad Policijos departamentui 2017 m. balandžio 6 d.... 17. 7.... 18. Pareiškėjo įsitikinimu, surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima... 19. 8.... 20. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuojama, jog tarnybinis... 21. 9.... 22. Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir... 23. 10.... 24. Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime su pareiškėjo prašymu... 25. 11.... 26. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas,... 27. 12.... 28. Atsakovas pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas... 29. 13.... 30. Atsakovas akcentavo, kad, vertinant pareiškėjo kaltę, taip pat buvo... 31. 14.... 32. Atsakovas nurodė, kad Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos numato... 33. 15.... 34. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda –... 35. 16.... 36. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m.... 37. 17.... 38. Atsakovas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta, jog, gavus... 39. 18.... 40. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjui buvo įteiktas... 41. 19.... 42. Atsakovas pažymėjo, kad pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar ikiteisminio... 43. 20.... 44. Atsakovo teigimu, priežastinis ryšys buvo nustatytas. Pareiškėjo atlikti... 45. II.... 46. 21.... 47. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 23 d.... 48. 22.... 49. Teismas, išanalizavęs Išvados turinį, remdamasis joje nurodytomis... 50. 23.... 51. Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos... 52. 23.1.... 53. Teismas nurodė, kad iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2019 m.... 54. 23.2.... 55. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku... 56. 24.... 57. Teismas nurodė, kad pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą,... 58. 25.... 59. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno... 60. 26.... 61. Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas pareiškėjo tarnybinį patikrinimą,... 62. 27.... 63. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčijamu Įsakymu teisėtai ir... 64. III.... 65. 28.... 66. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos... 67. 29.... 68. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir... 69. 30.... 70. Teismas nevertino šių 2019 m. birželio 26 d. nuosprendyje nurodytų... 71. 31.... 72. Teismas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent pareiškėjo veiksmai... 73. 32.... 74. Teismas taip pat ignoravo ir tai, kad minėtame nuosprendyje buvo nurodyta, kad... 75. 33.... 76. Teismas net nevertino, jog teisės aktai tam tikrais atvejais suteikia... 77. 34.... 78. Pareiškėjas pažymi, kad net ir baudžiamojoje byloje pareiškėjui nebuvo... 79. 35.... 80. Pareiškėjas akcentuoja, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti suėjo 2015... 81. 36.... 82. Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas... 83. 37.... 84. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė ir dėl šio predujucinę reikšmę... 85. 38.... 86. Pareiškėjo manymu, pareiškėją atleidžiant, su juo buvo siekta susidoroti,... 87. 39.... 88. Taip pat teismas neatsižvelgė į pareiškėją teigiamai... 89. IV.... 90. 40.... 91. Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu... 92. 41.... 93. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas sprendime... 94. 42.... 95. Atsakovas palaiko atsiliepimo į skundą ir teismo sprendimo argumentus dėl... 96. 43.... 97. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl termino... 98. 44.... 99. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl tarnybinio nusižengimo... 100. 45.... 101. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime palaiko... 102. Teisėjų kolegija... 103. V.... 104. 46.... 105. Ginčas byloje kilo dėl 2017 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 144TE-94, kuriuo... 106. 47.... 107. Policijos departamento Imuniteto valdybos 2017 m. balandžio 20 d. Tarnybinio... 108. 48.... 109. Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas, Policijos departamento... 110. 49.... 111. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl pareigūno... 112. 50.... 113. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas vadovavosi... 114. 51.... 115. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, apeliacinis procesas nėra bylos... 116. 52.... 117. Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl Įsakymo teisėtumo ir... 118. 53.... 119. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo... 120. 54.... 121. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto... 122. 55.... 123. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl... 124. 56.... 125. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis... 126. 57.... 127. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu... 128. 58.... 129. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 130. 59.... 131. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos... 132. 60.... 133. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos... 134. 61.... 135. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl Kauno AVPK siekio su juo susidoroti... 136. 62.... 137. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl termino tarnybinei... 138. 63.... 139. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina... 140. 64.... 141. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl aktualių Statuto... 142. 65.... 143. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo... 144. 66.... 145. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 146. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 147. Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.... 148. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d.... 149. Nutartis neskundžiama....