Byla 1A-364-593/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui, nuteistajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 400 MGL, tai yra 15064 Eur dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemone – viešųjų teisių atėmimu, atimant trejiems metams teisę dirbti valstybės tarnautoju, kaip šią sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5V. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės ( - ) būrio vadu, pagal ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado patvirtintą 2015 metų gegužės mėnesio darbo grafiką Nr. 20-IL-46628 laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 22 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 23 d. 6 val. būdamas atsakingu už ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio adresu ( - ) g. 1, ( - ) ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo K. P. dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu – ranka suėmęs jo galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio „Nissan Navara“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo durelių lango stiklą, o tęsdamas sulaikytojo apžiūrą, sudavė ranka du stiprius smūgius K. P. į pilvo sritį, sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą ir jį viešai pažemindamas. Šiais savo veiksmais V. P. Aukščiau aprašytais neteisėtais veiksmais V. P. pažeidė:

6- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir teisėtumo pagrindinius valstybės tarnybos principus bei nevykdė šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas);

7- Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, bei prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus bei nevykdė šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas);

8- Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punkto (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) reikalavimų, nustatančių, kad policijos patruliai sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti fizinę prievartą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją;

9- taip pat netinkamai atliko ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-02-22 įsakymu Nr. 20-5-199 patvirtintos Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vado pareigybės aprašymo 7.1. punkte nustatytą pareigą vykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas funkcijas. Dėl to, kas aukščiau išvardinta, didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublika, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi pareigūnui viešai grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir visos valstybės autoritetas, kartu griaunat visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – K. P., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo ir viešo pažeminimo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.

102.

11Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetas leidžia teigti, kad kaltinamajam V. P. inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis.

123.

13Nuteistasis V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas. Be to, apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą.

143.1.

15Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teisėjas, kadangi šiame teismo procesiniame sprendime padarytos išvados yra grindžiamos tik prielaidomis ir akivaizdžiu nusistatymu prieš nuteistąjį.

163.2.

17Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik abejotinos kilmės, nepatikrintu vaizdo įrašu, kuris neatitiko įrodymams keliamų reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė teismo procesiniams dokumentams keliamus nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus. Teigiama, kad apylinkės teismas vaizdo įrašą „2015-05-23_00-18-00_38_kamera38_2015-05-23_00-25-00_1_143254272019‘, esantį DVD laikmenoje, visiškai nepagrįstai pripažino įrodymu ir be jokio pagrįsto pagrindo sprendė, kad jis buvo padarytas oficialia ( - ) miesto stebėjimo vaizdo įranga – stacionare valdoma stebėjimo kamera Nr. 38, kuria visą parą stebima kriminogeniniu požiūriu svarbi ( - ) ir ( - ) gatvių sankryža. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėta išvada yra tik pirmos instancijos teismo padaryta prielaida, neparemta jokiais rašytiniais, oficialiais duomenimis. Be to, teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad minėtas vaizdo įrašas buvo gautas anonimiškai ir neatsižvelgė į tai, jog iki šiol nėra aišku nei kas, nei kaip ir kokiomis techninėmis priemonėmis jį įrašė. Ir nors pirmosios instancijos teismas tvirtindamas minėto vaizdo įrašo autentiškumą rėmėsi specialisto A. Č. parodymais, tačiau apeliantas pažymi, jog A. Č. buvo apklaustas tik kaip liudytojas, be to jis neatliko jokio tyrimo dėl aptariamo įrašo autentiškumo. Taip pat pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į minėto liudytojo parodymus, jog jis nežino kur ir su kokiu kompiuteriu buvo sukurtas kompaktinis diskas ir kad tik vaizdo įrašo autorius gali pasakyti ar įrašas buvo modifikuotas. Taipogi apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog minėto vaizdo įrašo ekspertizė nebuvo paskirta, kadangi to nereikalavo gynyba, pažymint, kad baudžiamojo proceso metu ne kaltinamojo gynėjas turi įrodyti jo nekaltumą, o prokuroras privalo įrodyti minėto asmens kaltumą, bei atkreipiant dėmesį į tai, jog pastabos dėl vaizdo įrašo autentiškumo buvo išsakytos šio vaizdo įrašo peržiūros, vykusios teismo posėdžio, metu.

183.3.

19Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoje byloje liudytojais buvo apklausti ( - ) AVPK Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės grupės specialistai D. K., N. U. ir R. M., kurie iš esmės vieninteliai turėjo teisę daryti ( - ) mieste veikiančių viešojo stebėjimo kamerų įrašus, bei pažymima, kad šie liudytojai paneigė, jog vaizdo įrašas, kurio pagrindu buvo pradėta ši baudžiamoji byla, padarė būtent jie.

203.4.

21Taipogi apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. I. ir G. K., kurie matė kaip buvo atliekama nukentėjusiojo K. P. apžiūra, parodė nepastebėję jokių neteisėtų V. P. veiksmų ir patvirtino, kad sulaikomas ir apžiūrimas K. P. vartojo necenzūrinius žodžius, buvo neblaivus ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Tačiau apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo minėtais liudytojų parodymais, kadangi vien tik aplinkybė, kad jie neatitinka neteisėtu ir neleistinu būdu gauto vaizdo įrašo turinio, nesudaro pagrindo šiuos parodymus vertinti kritiškai. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtų pareigūnų parodymais patvirtinus, jog K. P. iš tiesų nevykdė teisėtų V. P. nurodymų ir reikalavimų, vien tik neteisėtu vaizdo įrašu, nebuvo paneigta, jog K. P. apžiūros metu nuteistasis prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą naudojo turėdamas tam teisėtą pagrindą, tuo labiau, jog minėtu vaizdo įrašu nebuvo užfiksuotas garsas ir todėl nėra galimybių nustatyti ar apžiūros metu nukentėjusysis iš tiesų vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino policijos pareigūnams.

223.5.

23Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi K. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi šie parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Taip pat, pažymima, kad nei sulaikymo, nei apžiūros metu nukentėjusysis nesiskundė dėl prieš jį panaudoto policijos pareigūno smurto, dėl to nesikreipė į medikus ir neteikė skundų teisėsaugos institucijoms. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių medicininių dokumentų patvirtinančių, kad K. P. buvo padaryti kokie nors sužalojimai ir tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam jokia žala padaryta nebuvo, skriaudos jis niekam nejaučia ir ieškinio byloje nereiškia. Apelianto manymu minėtos aplinkybės įrodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala, kurią privalu įrodyti pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistojo vertinimu, nenustačius, kad šiuo atveju buvo padaryta žala, kaip nepagrįsti turi būti vertinami ir skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl tarnybinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo.

243.6.

25Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo „Dėl Lietuvos policijos mokyklos profesinės taktikos skyriaus specialisto V. P. veiksmų“ medžiagą ir išvadą dėl V. P. veiksmų einant patrulių rinktinės ( - ) būrio vado pareigas“, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. pateiktą medžiagą, kadangi būtent šios medžiagos patvirtino nuteistojo parodymus, apie tai, kad baudžiamoji byla jam buvo iškelta dirbtinai. Taip pat teigiama, jog išanalizavus 2017 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo dėl V. P. skunde nurodytų aplinkybių išvadą matyti, kad V. P. versija, jog šia baudžiamąja byla siekiama tik susidorojimo su juo, niekaip nebuvo paneigta ir netgi pasitvirtino. Atkreipiamas dėmesys, kad galimą susidorojimą su V. P. pripažino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog kritiškai vertina liudytojų G. G. ir D. Ž. parodymus, kad jie nesusiję su V. P. minimu įrašu, kuriuo jie jį pusantrų metų galimai šantažavo, reikalaudami jo paklusnumo, nes šias aplinkybės nustatytos 2017 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo metu. Tačiau apelianto manymu, net ir padarydamas minėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas parodė savo šališkumą, kadangi nusprendė dėl V. P. galimai šantažavusių asmenų neteisėtų veiksmų neinicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

263.7.

27Be to, apeliaciniame skunde atkreipimas dėmesys, į tai, kad 2017 m. gegužės 15 d. V. P. tarnybinio patikrinimo išvada buvo padaryta su tam tikrais taisymais kurie apeliantui kelia abejones. 2017 m. gegužės 15 d. išvados 5 punkte nurodyta: „Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 9 punktu ir Aprašo 13 punktu tarnybinį patikrinimą dalyje dėl konstatuojamosios dalies 1 p. nurodytų pareigūnų veiksmų sustabdyti ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", tačiau su minėtomis išvadomis, buvo pateiktos išvados korekcijos, kuriose cituotas punktas, kuriam pateiktas siūlymas pradėti ikiteisminį tyrimą pašalinamas, nors 2017 m. birželio 20 d. Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno rašte, ši rašymo apsirikimo klaida net nėra minima kaip taisytina. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, turėjo nustatyti minėtus neatitikimus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus, tačiau būdamas šališkas ir palankus buvusiai V. P. vadovybei, apylinkės teismas to nepadarė.

283.8.

29Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas, praėjus beveik pusantrų metų nuo tiriamo įvykio rodo, kad baudžiamoji byla V. P. buvo iškelta dirbtinai, po to, kai prasidėjo jo darbiniai nesutarimai su policijos vadovybe. Nurodoma, kad susidariusi situacija, kuomet baudžiamasis persekiojimas atliekamas tik tai dėl V. P., o kiti nukentėjusiojo apžiūroje dalyvavę asmenys ir jų veikimas (neveikimas) nepagrįstai eliminuojami, rodo, kad byloje surinkti duomenys buvo vertinami selektyviai, prioritetą suteikiant darbinių nesutarimų sprendimui ir tokiu būdu dirbtinai kriminalizuojant V. P. veiksmus.

303.9.

31Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimybės nutraukti baudžiamąją bylą, egzistuojant BK 37 straipsnio nuostatoms. Pažymima, kad net jei ir būtų nustatyta, jog V. P. atliko veiksmus, kurie buvo užfiksuoti minėtame vaizdo įraše, nukentėjusiajam kilę neigiami padariniai, liktų objektyviai neįrodyti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas nevertino to, jog policijos pareigūnas atliekantis sulaikytojo apžiūrą, kiekvieną kartą jaučia grėsmę dėl savo gyvybės ir sveikatos, bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas, numatančias policijos pareigūnams teisę atlikti fizinės prievartos veiksmus. Apelianto manymu, V. P. veiksmai prieš nukentėjusįjį K. P. turėjo būti vertinami minėtų nuostatų kontekste, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai to nepadarė.

323.10.

33Taipogi apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas analizuodamas, neva tai dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų kilusius neigiamus padarinius, net išeina iš kaltinimo ribų, pateikdamas šališkas prielaidomis grįstas išvadas apie tai, kad žala buvo padaryta ne tik šioje byloje nukentėjusiojo K. P., bet ir nuo jo nukentėjusiųjų asmenų K. C., M. M. ir P. J. teisėtiems interesams. Be to, apylinkės teismas pats sau prieštarauja, kadangi skundžiamame nuosprendyje kaip galimus nukentėjusiuosius įvardina K. C., M. M. ir P. J., ignoruodamas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę teismui savo iniciatyva pripažinti asmenis nukentėjusiaisiais.

343.11.

35Taip pat apeliaciniame skunde ginčijama ir skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad žala buvo padaryta ir vaizdo įrašą patrulių rinktinėje stebėjusiems asmenims, kurie po V. P. suduotų smūgių trumpam net nusuko „38" vaizdo kamerą į šoną. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nepagrįstai nekvestionuoja aptariamo vaizdo įrašo autentiškumo, bet dar ir neturėdamas jokių patikimų duomenų dar nukentėjusiaisiais pripažįsta ir patrulių rinktinėje vaizdą stebėjusius asmenis. Nuteistojo vertinimu, tokie apylinkės teismo argumentai nėra teisiniai, ir tik rodo teisėjo nagrinėjusio bylą šališkumą ir išankstinį nusistatymą prieš jį. Taipogi apeliantas nepritaria ir skundžiamo nuosprendžio teiginiui, jog šiuo atveju žala buvo padaryta ir policijos pareigūnams buvusiems kartu su kaltinamuoju, kai šis dalinės apžiūros metu smurtavo prieš nukentėjusįjį, dėl ko jie, kaip matyti iš vaizdo įraše, nusisuko į šonus bei nuėjo nuo V. P. toliau. Nuteistojo manymu, tokie apylinkės teismo argumentai grindžiami vien tik spėjimais, o toks teismo vidinis įsitikinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

363.12.

37Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio motyvais, iš kurių seka tai, jog buvo padaryta didelė neturtinė žala šioje byloje. Visuomenėje yra priimta, kad policijos pareigūnas turi ginti, saugoti ir padėti asmenis. Šiuo atveju, V. P. ir atliko veiksmus, kuriais jis apgynė asmenis, nukentėjusius, nuo nusikaltėlių. Tą įrodo ir baudžiamosios bylos Nr. 1-2703-954/2015 medžiaga, kuri buvo prijungta prie bylos ir iš kurios matyti, kad K. P. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl aptariamų įvykių metu padarytos nusikalstamos veikos. Todėl, apelianto nuomone skundžiamas nuosprendis, kuriuo V. P. buvo nuteistas už tai, jog vykdė policijos pareigūno pareigą užtikrinti viešąją tvarką, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

383.13.

39Be kita ko apeliaciniame skunde ginčijamas ir V. P. paskirtos baudos dydis, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė protingumo ir teisingumo principams prieštaraujančią pernelyg griežtą baudą. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad nors apylinkės teismas V. P. ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tačiau baudos dydis visiškai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Atkreipiamas dėmesys, jog V. P. niekada nevengė duoti parodymų, netrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui, tačiau šios aplinkybės liko neįvertintos. Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, klaidingai išskiria aplinkybę, kad V. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo veiksmų nevertina kritiškai (BK nenumato baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės asmeniui, kuris neprisipažįsta dėl pareikšto kaltinimo). Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas V. P. paskirdamas 400 MGL dydžio baudą, nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tos pačios kategorijos bylose , kadangi analogiškose situacijose teismai arba skyrė ženkliai mažesnes baudas (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-531/2016) arba išteisino kaltinamąjį (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-337/2018). Pažymima, kad net ir asmenis nuteistiems už kvalifikuotą piktnaudžiavimą teismai skiria mažesnio dydžio baudas nei buvo skirta V. P. (pvz. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-531-245/2016).

403.14.

41Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai buvo išgaunami jų apklausų metu pateikiant jiems peržiūrėti BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkantį vaizdo įrašą. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino visi ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti asmenys, buvę įvykio vietoje, bei nukentėjusysis K. P., kurie parodė, kad prieš apklausas, arba jų metu jiems buvo parodytas vaizdo įrašas, lyg bandant priminti įvykio aplinkybes. Be to, minėto fakto apklausiama neneigė ir šį ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja E. A., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji nesugebėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių minėtiems asmenims, jų apklausų metu rodė aptariamą vaizdo įrašą. Pažymėta ir tai, kad nukentėjusysis K. P. teismo posėdžio metu, parodė, jog per apklausą jis netgi neprašė, kad jam būtų parodytas vaizdo įrašas, o tai buvo atlikta primygtinai Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taipogi atliko analogiškus veiksmus, t. y. liudytojų apklausų metu rodė jiems aptariamą vaizdo įrašą, taip bandydamas formuoti liudytojų nuomonę, o ne siekdamas gauti objektyvią informaciją.

423.15.

43Apelianto nuomone, tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo išankstinį nusistatymą dėl šio tyrimo baigties įrodo ir šios aplinkybės: 1) ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė E. A. teisme patvirtino, kad jai nekilo jokių abejonių, kad šioje byloje anonimiškai atsiradęs vaizdo įrašas yra fiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų; 2) imuniteto skyrius net nesprendė klausimo dėl kitų K. P. apžiūroje dalyvavusių ir ją stebėjusių policijos pareigūnų veiksmų ar neveikimo; 3) Liudytoju apklausto imuniteto skyriaus pareigūno viršininko A. R. parodymai, jog jo skyriuje gavus anoniminį pranešimą, pirmiausiai yra tikslinamos įvykio aplinkybės, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo.

444.

45Atsiliepimų į nuteistojo V. P. apeliacinį skundą negauta.

465.

47Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. P. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nuosprendį, nuteistojo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis nurodė palaikantis V. P. apeliacinį skundą ir prašė išteisinti jo ginamąjį, prokuroras Gintautas Tamulionis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

486.

49Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

507.

51Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, ir išanalizavusi nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

528.

53Pažymėtina, jog teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl teismas turi imtis priemonių pašalinti iškilusias abejones ir tik išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti in dubio pro reo principas įpareigoja visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-110/2013).

549.

55Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išanalizavusi skundų argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad kaltinime nurodyta V. P. veika atitinka visus BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

5610.

57Baudžiamojoje teisėje sprendžiant ar tam tikra veika laikytina nusikalstama yra naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, nusikalstama veika gali būti pripažįstama tik tokia veika, kurioje egzistuoja nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tačiau svarbu pažymėti, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

5811.

59Nagrinėjamu atveju V. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-693/2016, 2K-335-699/2017, 2K-104-696/2018). Dėl įrodymų vertinimo

6012.

61Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys iš tiesų patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku V. P. K. P. dalinės apžiūros metu atliko fizinio poveikio veiksmus – stumtelėjo jo galvą link tarnybinio automobilio durelių stiklo ir du kartus ranka sudavė jam į pilvo sritį. Aukštesniojo teismo vertinimu minėtą aplinkybę, visų pirma, patvirtina paties nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog K. P. apžiūros metu jis galbūt ir panaudojo smūginę techniką, tačiau neatsimena kiek ir kokių smūgių sudavė minėtam asmeniui. Tai, kad nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko fizinio poveikio veiksmus, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas G. K., parodęs, jog „V. P. sudavė suimtajam (t. y. K. P.) dėl grasinimų ir dėl to, kad bandė atsistumti nuo automobilio“ bei nukentėjusysis K. P. apklausos teisiamojo posėdžio metu teigęs, jog asmens kratą atlikęs policijos pareigūnas jo galvą trenkė į automobilio stiklą, o vėliau ranka sudavė jam į pilvą. Be to, aptariamą aplinkybę neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas „2015-05-23_00-18-00_38_kamera38_2015-05-23_00-25-00_1_143254272019“ (toliau – Vaizdo įrašas), kuriame užfiksuota kaip V. P. atlikdamas nukentėjusiojo apžiūrą viena ranka laiko jį už sprando ir keletą kartų nulenkia jo galvą žemyn (tačiau, kad ji prisiliečia ar atsitrenkia į automobilio durelių stiklą nematyti) bei du kartus ranka suduoda jam į pilvą. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Vaizdo įrašas neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymams keliamų reikalavimų, todėl juo negalima remtis sprendžiant V. P. kaltės klausimą, tačiau teisėjų kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria.

6213.

63Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais gali būti pripažįstami tiek BPK, tiek ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Minėta teisės norma reiškia, kad asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti grindžiama tikėtinais, nepakankamais ar keliančiais abejonių duomenimis. Be to, BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus minėtus reikalavimus ir turi baudžiamojoje byloje turi įrodomąją vertę bei kokios išvados darytinos jais remiantis.

6414.

65Sprendžiant, ar Vaizdo įrašas atitinka minėtus BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus, pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad šis vaizdo įrašas policijos pareigūnams buvo pateiktas anonimiškai, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesuponuoja išvados, jog jis buvo gautas neteisėtu būdu. Ir nors šiuo atveju iš tiesų lieka neįvardintas asmuo šį vaizdo įrašą perkėlęs į laikmeną, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrįsto pagrindo išvadai, jog minėtas įrašas neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Netgi priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir visapusiškai ištyrė Vaizdo įrašo kilmę bei įvertino jo patikimumą ir pagrįstai pripažino jį įrodymu, kadangi šiuo atveju Vaizdo įrašas patvirtina šioje baudžiamojoje byloje itin reikšmingas aplinkybes, o jame užfiksuotos aptariamo įvykio aplinkybės yra patvirtintos liudytojų, nukentėjusiojo ir paties nuteistojo parodymais (t. y. patikrintos BPK numatytais veiksmais).

6615.

67Apeliaciniame skunde itin akcentuojama tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog minėtas vaizdo įrašas buvo padarytas oficialia ( - ) miesto stebėjimo vaizdo įranga – stacionaria valdoma stebėjimo kamera Nr. 38, kuria visą parą stebima kriminogeniniu požiūriu svarbi ( - )ir ( - ) gatvių sankryža, nes ši išvada neparemta jokiais rašytiniais, oficialiais duomenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad Vaizdo įrašas padarytas stacionaria valdoma stebėjimo kamera Nr. 38 patvirtina baudžiamojoje byloje esatys duomenys, todėl minėta išvada negali būti traktuojama tik kaip prielaidomis paremta teismo nuomonė. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas G. R. patvirtino, kad eidamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės miesto kamerų stebėtojo pareigas kaltinime nurodytu metu, būtent jis kartu su kolega A. Š. „valdė pultelį“, t. y. filmavo aptariamą įvykį, artino ir tolino šio įvykio vaizdą. Be to, minėtas liudytojas patvirtino, kad šio įvykio vietoje, t .y. ( - ) rajone yra tik viena kamera Nr. 38. Pastarąjį G. R. teiginį patvirtina ir UAB „Lyderio grupė“ socialinės integracijos direktoriaus patvirtintas ( - ) miesto vaizdo kamerų sąrašas, kuriame nurodyta, jog kamera Nr. 38 yra ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl aptariamo vaizdo įrašo autentiškumo, išreikalavo kitoje baudžiamojoje byloje esantį vaizdo įrašą, kurio patekimas į šią bylą nebuvo anonimiškas ir kuris buvo padarytas stacionaria valdoma stebėjimo kamera Nr. 38, toje pačioje vietoje, kurioje įvyko kaltinime nurodytas įvykis, tik truputį anksčiau ir kuris tam tikra dalimi „persidengia“ su Vaizdo įrašu, kuriuo remiamasi nuosprendyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vaizdo įrašas buvo padarytas stacionaria valdoma stebėjimo kamera Nr. 38.

6816.

69Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas Vaizdo įrašo autentiškumo klausimą, teismo posėdyje liudytoju apklausė ir UAB „( - )“ inžinieriaus – programuotojo pareigas einantį A. Č., kuris ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje diegė stebėjimo sistemą ir buvo atsakingas už šios sistemos priežiūrą. Minėtas liudytojas nurodė, kad jis neturi galimybės nustatyti, kada tiksliai buvo padarytas Vaizdo įrašas ir patikrinti ar jis nėra modifikuotas, tačiau pažymėjo, kad nustatyti ar aptariamas failas nebuvo modifikuotas gali tik sistemos gamintojas. Tačiau nepaisant to, nei kaltinamasis ir jo gynėjas, nei prokuroras bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė paskirti Vaizdo įrašo ekspertizės. Pažymėtina ir tai, jog daugybė abejonių dėl aptariamo vaizdo įrašo autentiškumo išreiškiama ir apeliaciniame skunde, tačiau nepaisant to nei šiame skunde, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis ir jo gynėjas neišreiškė prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti vaizdo įrašo ekspertizę. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso metu ne kaltinamojo gynėjas turi įrodyti jo nekaltumą, o prokuroras privalo įrodyti minėto asmens kaltumą bei atkreipiamas dėmesys į tai, jog pastabos dėl vaizdo įrašo autentiškumo buvo išsakytos šio vaizdo įrašo peržiūros, pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo abejoti vaizdo įrašo autentiškumu nėra. Ta aplinkybė, jog apeliantas keldamas vaizdo įrašo autentiškumo klausimą, vis tik nemano, kad reikalingas šio įrašo ekspertinis tyrimas, leidžia pagrįstai teigti, jog jis žino ir supranta, kad įrašas nėra sumontuotas.

701.

71Aptartų duomenų kontekste, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad į kaltinime nurodytą įvykio vietą policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl prie greitojo maisto užkandinės ,, ( - )“, esančios ( - )g. 1 ( - ) įvykusio konflikto tarp M. M., K. C., K. D. ir K. P., kurio metu K. D. sudavė smūgį kumščiu K. C. į veidą, o K. P. sudavė vieną smūgį galva M. M. į galvą. Policijos pareigūnus iškvietė minėto konflikto metu nukentėję M. M. ir K. C., todėl atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai sulaikė būtent K. D. ir K. P.. BPK 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog sulaikant ar suimant asmenį gali būti daroma asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad V. P. visiškai pagrįstai vykdė K. P. kratą, tačiau jos metu nepagrįstai naudojo fizinio poveikio veiksmus K. P. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. P. tik pasinaudojo Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte policijos pareigūnams numatyta teise naudoti fizinio poveikio priemones, tuo atveju jei sulaikomas asmuo priešinasi, tačiau kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Nors skundo autorius nurodo, jog asmens kratos metu K. P. priešinosi V. P. (nurodant, jog šią aplinkybę patvirtina policijos pareigūnų G. K. ir A. I., kurie kartu su apeliantu dalyvavo nukentėjusiojo sulaikyme, parodymai), tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad Vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, jog asmens kratos metu nukentėjusysis K. P. aktyviais veiksmais nesipriešino, fizinio smurto prieš nuteistąjį V. P. nenaudojo. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai: A. I. parodė, jog K. P. buvo neblaivus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus ir jiems grasino, o liudytojas G. K. teigė, jog sulaikomas asmuo grasino policijos pareigūnams. Nors G. K. nurodė ir tai, kad sulaikytasis bandė atsistumti nuo automobilio, tačiau teismas tai vertina tik G. K. nuomone, kadangi ši aplinkybė nėra patvirtinta kita baudžiamosios bylos medžiaga (be kita ko ir Vaizdo įrašu). Be to, pažyminėtina, kad minėtų liudytojų nurodyti K. P. veiksmai (grasinimas, necenzūrinių žodžių vartojimas) nelaikytini priešinimusi teisėtiems policijos pareigūnų veiksmais, todėl net V. P. vertinant šiuos veiksmus kaip keliančius jam grėsmę, tai nesuteiktų jam pagrįsto pagrindo vartoti fizinę jėgą prieš sulaikytąjį. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Ir nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų bandęs sustabdyti netinkamą K. P. elgesį psichologinės prievartos pagalba (vaizdo įraše nematyti ir negirdėti, ar nuteistasis ką nors sako sulaikytajam), tačiau akivaizdu tai, kad nagrinėjamoje situacijoje, t. y. sulaikymo vietoje būnant ir daugiau policijos pareigūnų, nėra pagrindo teigti, kad K. P. veiksmai būtų kėlę kokią nors grėsmę. Dėl didelės žalos

722.

73Vis dėlto, net ir nustačiusi, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku V. P. atlikdamas K. P. dalinę apžiūrą panaudojo fizinio poveikio veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veiksmai negali būti pripažįstami BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu, kadangi neegzistuoja visi būtinieji BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. kaltinime nurodytais V. P. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

743.

75Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, formuluotė ,,didelė žala“ yra vertinamasis požymis, todėl žalos pobūdis ir dydis nustatomi, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, į tai, kokios reikšmės interesai pažeisti, kaltininko užimamų pareigų svarbą ir pan. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-622/2004, 2K-7-638/2005, 2K-76/2007, 2K-P-549/2007, 2K-108/2009, 2K-355/2009, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98-2014, 2K-354-511/2015 ir kt.). Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog valstybės tarnautojo veiklos teisėtumą nulemia ne vien tik aplinkybė, ar vykdydamas savo pareigas jis nepažeidė norminiuose teisės aktuose nurodytų draudimų. Tokiu atveju, ne mažiau svarbu yra įvertinti, ar atlikdamas pareigas jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais, bei neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008). Taigi, sprendžiant dėl BK 228 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimo, būtina nustatyti didelės žalos požymį.

764.

77Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad neteisėtais V. P. veiksmais K. P. buvo padaryta didelė žala (iš nuosprendžio turinio darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. P. buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, ši teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad K. P. parodymai, duoti viso proceso metu, buvo prieštaringi ir nenuoseklūs ir todėl, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais vadovavosi spręsdamas nukentėjusiajam padarytos žalos klausimą. K. P. parodymų nenuoseklumą patvirtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu K. P. nors ir teigė, kad jam padaryta moralinė žala, tačiau apklausiamas teisme vienu metu nurodė, jog jokio skausmo nepajuto, vėliau jau teigdamas, jog jam šiek tiek skaudėjo, tačiau nelaiko, jog buvo padaryta žala (vėliau jis nurodė, kad jam buvo padaryta žala, tik nedetalizavo kokia). Vis dėlto šiuo atveju yra itin svarbu paminėti, kad K. P. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nereiškė. Be to, tai, jog V. P. veiksmais galimai K. P. sukeltas fizinis skausmas nesukėlė jam didelės žalos leidžia teigti ir aplinkybė, jog jis į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o apklaustas buvo tik ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų iniciatyva.

785.

79Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuosprendyje nurodytas teiginys, jog K. P. buvo suduoti du stiprūs smūgiai į pilvo sritį nepatvirtinti jokiais duomenimis, priešingai – šis teiginys paneigtas K. P. parodymais dėl skausmo pojūčio. Taip pat niekuo nepagrįstas nuosprendžio teiginys, jog K. P. galva buvo trenkiama į automobilio durelių stiklą ir tai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo nematyti, jog galva būtų trenkta ar bent jau prilietusi stiklą, o K. P. nenurodė, kad dėl tokio pareigūno veiksmo patyrė fizinį skausmą. Ir nors skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota, jog aptariamais V. P. veiksmais nukentėjusiajam, dėl sukelto fizinio skausmo ir viešo pažeminimo buvo padaryta didelė neturtinė žala, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apklausų metu nukentėjusysis nenurodė patyręs nei viešo pažeminimo, nei su tuo susijusių neigiamų pasekmių, todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas aptariamą išvadą padarė nepagrįstai. Aplinkybę, kad K. P. pažeminimo nepatyrė patvirtina ir įvykio vietoje buvusių liudytojų – M. M., K. C. – parodymai, kurie nurodė net nesupratę apie tai, jog prieš sulaikytąjį K. P. būtų vartojamas fizinis smurtas, daroma kokia nors žala. Priešingai – K. C. nurodė, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jam nekilo jokio nepasitenkinimo. Tai, kad nematė policijos pareigūnų prieš K. P. naudoto smurto teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas P. J., kuris, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad buvo labai patenkintas policijos pareigūnų darbu. Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas A. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (šiuos parodymus patvirtino ir apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu) parodė nematęs kaip V. P. sudavė K. P. ir teigė, kad jam nekilo jokių abejonių dėl nuteistojo veiksmų teisėtumo, be to, jo manymu, minėto policijos pareigūno veiksmai nieko nešokiravo. Teisėjų kolegijos nuomone aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio vietoje buvę asmenys teigiamai vertino V. P. veiksmus ir nei vienas iš minėtų asmenų nevertino jų kaip neteisėtų ar žeminančių K. P.. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nei vienas iš minėtų asmenų nenurodė jog K. P. kokiu nors būdu būtų išreiškęs patirtą stiprų fizinį skausmą, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti liudytojų parodymai patvirtina ir tai, kad dėl V. P. suduotų smūgių nukentėjusysis fizinio skausmo nepatyrė, o tuo pačiu nepatyrė ir didelės neturtinės žalos.

806.

81Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas išeina iš kaltinimo ribų, analizuodamas neva tai dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų kilusius neigiamus padarinius ir konstatuodamas, kad žala buvo padaryta ne tik šioje byloje nukentėjusiojo K. P., bet ir nuo jo nukentėjusiųjų asmenų K. C., M. M. ir P. J. teisėtiems interesams bei vaizdo įrašą patrulių rinktinėje stebėjusiems asmenims.

827.

83Sutikti su skundo argumentu, kad išeinama iš kaltinimo ribų, pagrindo nėra, kadangi nuosprendžio nustatomoje dalyje nekonstatuota žala minėtiems asmenims (išskyrus nukentėjusįjį K. P.). Tačiau iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvardindamas žalos atsiradimą skunde nurodytiems asmenims, taip grindžia žalą Lietuvos valstybei ir Lietuvos policijai, tačiau šiai teismo išvadai teisėjų kolegija nepritaria.

848.

85Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog liudytojų A. I. ir G. K. parodymai apie tai, kad nematė nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam, vertinami kritiškai, kadangi jie buvo šalia nukentėjusiojo kratos metu ir, duodami parodymus, klysta dėl faktinių aplinkybių nuteistojo naudai. Nors iš G. K. parodymų matyti, kad jis V. P. veiksmus įvykio vietoje matė, o A. I. tik komentavo teisme jam parodytą Vaizdo įrašą – nėra pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai ir teigti, jog A. I. ir G. K. matė V. P. veiksmus ir dėl to jiems buvo padaryta žala. Vaizdo įraše nėra neginčijamai užfiksuota, jog A. I. mato V. P. veiksmus, o vien tik tai, kad jis stovėjo šalia K. P. jo kratos metu, niekaip nepaneigia jo parodymų (jog jokių smūgių sudavimo nematė), kadangi nematyti P. P. veiksmų K. P. apžiūros metu liudytojas galėjo dėl kokių nors aplinkybių (tamsaus paros meto, išsiblaškymo, žvilgsnio nukreipimo kitur ir pan.). Vien tai, jog, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minėti pareigūnai buvo pavaldūs nuteistajam, nesuteikia pagrindo išvadai, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi.

869.

87Kaip jau minėta anksčiau, skundžiamame nuosprendyje buvo visiškai nepagrįstai konstatuota, jog dėl aptariamų V. P. veiksmų didelę žalą patyrė ir vaizdo įrašą patrulių rinktinėje stebėję asmenys. Pažymėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas ( - ) AVPK patrulių rinktinės miesto kamerų stebėtojas G. R., kuris pripažino kartu su kolega A. Š. stebėjęs aptariamą įvykį ir valdęs vaizdo kamerą, tačiau nenurodė, pastebėjęs kaltinime nurodytų nuteistojo veiksmų, nenurodė jų vertinimo ir nelaikė jų neteisėtais, ar dėl jų patyręs moralinę žalą. Taip pat minėtas liudytojas nepatvirtino skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, kad pastebėjęs, jog V. P. sudavė K. P. smūgius, dėl to nusuko kamerą į šoną. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aplinkybė, kad praėjus trumpam laiko tarpui po smūgių sudavimo nukentėjusiajam, šį įvykį fiksavusi kamera buvo trumpam nusukta neleidžia daryti išvados, kad tai buvo padaryta dėl to, jog kamerą valdęs asmuo buvo šokiruotas policijos pareigūno veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju kamera į šoną galėjo būti nusukta ir netyčia ir ši versija nėra paneigta baudžiamosios bylos duomenimis.

8810.

89Aptarti parodymai patvirtina, jog nei vienas įvykio vietoje buvęs ir liudytoju apklaustas asmuo dėl V. P. veiksmų prieš K. P. nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad jie patyrė didelę neturtinę žalą.

9011.

91Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad neegzistuoja pagrįstas pagrindas išvadai, kad dėl V. P. veiksmų būtų padaryta didelė žala valstybei. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog V. P. kaltinime nurodytais veiksmais sukėlė rezonansą visuomenėje, baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo dėl aptariamų nuteistojo veiksmų neturėjo ir neturi jokių pretenzijų, šia veika ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, nekilo ir kiti žalingi padariniai be to šiuo atveju negali būti konstatuota, kad neteisėti veiksmai truko ilgą laiko tarpą ar buvo sistemingi. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas.

9212.

93Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nustatyta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Be to, teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, t. y. jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-396/2009; Nr. 2K-526/2009; Nr. 2K-262/2011; Nr. 2K-573/2012; Nr. 2K-180-693/2015).

9413.

95Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų kontekste yra akivaizdu, kad nustatytuose V. P. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinojo sudėties požymio, t. y. didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei. Be to, kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso ir nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012; Nr. 2K-180-693/2015 ir kt.). Šiuo atveju nustatyta, kad V. P. atlikdamas sulaikyto asmens kratą, naudojo fizinį poveikį, tačiau nėra jokio pagrįsto pagrindo daryti išvadai, jog šis fizinis poveikis sukėlė K. P. fizinį skausmą ar padarė didelę neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nuteistojo eitas pareigas ir padarytų veiksmų pobūdį, akivaizdu, kad V. P. netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nesant nuo jo nukentėjusiojo asmens nusiskundimų, dėl kaltinime nurodytų veiksmų, nesant nustatytam K. P. padarytam kūno sužalojimui, jo mastui ar fizinio skausmo sukėlimo faktui, V. P. galėjo kilti tik tarnybinė atsakomybė. Ir nors šiuo atveju V. P. tarnybinė atsakomybė nebegali būti taikoma (dėl laiku nepateikto esamo vaizdo įrašo negalėjo būti taikoma ir pradėjus ikiteisminį tyrimą), kadangi nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nesuponuoja išvados, kad dėlto jam privalo kilti baudžiamoji atsakomybė. Nesant pagrindo konstatuoti, kad V. P. kaltinime aprašytais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, jog jo veikoje nėra BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis naikinamas, nustačius, jog šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

9614.

97Nors, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, tai nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turėtų būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti šališkas. Antra, teismas turėtų būti nešališkas objektyviąja prasme. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-489-303/2015 ir kt.). Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).

9815.

99V. P. apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad nuteistojo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susiję tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu (dėl ko teisėjų kolegija jau pasisakė ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas), tačiau, šios aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką, nėra pakankamos teismo šališkumui konstatuoti, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjąs teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi – bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

10016.

101Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog dėl aptariamų V. P. veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dirbtinai, siekiant susidorojimo su nuteistuoju. Pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje yra nustatyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Įvertinus minėtą įstatymo nuostatą, sprendžiama, kad ( - ) AVPK Imuniteto skyrius gavęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti galimai neteisėti V. P. veiksmai ir pradėjęs dėl to ikiteisminį tyrimą, tik vykdė jam įstatymu pavestą pareigą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dirbtinai.

10217.

103Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų galimai neteisėtų G. G. ir D. Ž. veiksmų galimai šantažavus V. P. Vaizdo įrašu, dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje esančių neatitikimų ir taisymų. Pažymėtina, jog šioje byloje buvo sprendžiamas V. P. kaltės dėl konkretaus jam inkriminuoto nusikaltimo klausimas, todėl pagrįstai buvo vertinama bylos medžiaga ir liudytojų parodymų patikimumas, o ne liudytojų veiksmai.

104Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Nutarė

105Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti.

106Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

107Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. V. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju –... 6. - Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 įstatymo Nr.... 7. - Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 įstatymo Nr.... 8. - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673... 9. - taip pat netinkamai atliko ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 10. 2.... 11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį,... 12. 3.... 13. Nuteistasis V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio... 14. 3.1.... 15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas... 16. 3.2.... 17. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį,... 18. 3.3.... 19. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoje byloje liudytojais... 20. 3.4.... 21. Taipogi apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojais apklausti policijos... 22. 3.5.... 23. Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą... 24. 3.6.... 25. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas... 26. 3.7.... 27. Be to, apeliaciniame skunde atkreipimas dėmesys, į tai, kad 2017 m. gegužės... 28. 3.8.... 29. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog ikiteisminis... 30. 3.9.... 31. Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 32. 3.10.... 33. Taipogi apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas... 34. 3.11.... 35. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijama ir skundžiamame nuosprendyje padaryta... 36. 3.12.... 37. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio... 38. 3.13.... 39. Be kita ko apeliaciniame skunde ginčijamas ir V. P. paskirtos baudos dydis,... 40. 3.14.... 41. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, pirmosios instancijos teismas... 42. 3.15.... 43. Apelianto nuomone, tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo... 44. 4.... 45. Atsiliepimų į nuteistojo V. P. apeliacinį skundą negauta.... 46. 5.... 47. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. P.... 48. 6.... 49. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas.... 50. 7.... 51. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio... 52. 8.... 53. Pažymėtina, jog teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo... 54. 9.... 55. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išanalizavusi skundų argumentus ir... 56. 10.... 57. Baudžiamojoje teisėje sprendžiant ar tam tikra veika laikytina nusikalstama... 58. 11.... 59. Nagrinėjamu atveju V. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu... 60. 12.... 61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys iš... 62. 13.... 63. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais gali būti pripažįstami tiek BPK, tiek ir... 64. 14.... 65. Sprendžiant, ar Vaizdo įrašas atitinka minėtus BPK 20 straipsnyje... 66. 15.... 67. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama tai, jog pirmosios instancijos teismas... 68. 16.... 69. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas... 70. 1.... 71. Aptartų duomenų kontekste, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog... 72. 2.... 73. Vis dėlto, net ir nustačiusi, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai... 74. 3.... 75. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti,... 76. 4.... 77. Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad neteisėtais V. P.... 78. 5.... 79. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuosprendyje nurodytas teiginys, jog K. P.... 80. 6.... 81. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos... 82. 7.... 83. Sutikti su skundo argumentu, kad išeinama iš kaltinimo ribų, pagrindo nėra,... 84. 8.... 85. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog liudytojų A. I. ir G. K. parodymai... 86. 9.... 87. Kaip jau minėta anksčiau, skundžiamame nuosprendyje buvo visiškai... 88. 10.... 89. Aptarti parodymai patvirtina, jog nei vienas įvykio vietoje buvęs ir... 90. 11.... 91. Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad neegzistuoja... 92. 12.... 93. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje... 94. 13.... 95. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų kontekste yra... 96. 14.... 97. Nors, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 98. 15.... 99. V. P. apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad nuteistojo argumentai dėl... 100. 16.... 101. Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog dėl... 102. 17.... 103. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo... 104. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 105. Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti.... 106. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį... 107. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....