Byla I-1424-171/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. D., D. L., E. S., A. G., J. M. ir I. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjos J. D., D. L. ir E. S. skunde (b. l. 1–4) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

4Pareiškėjos A. G., J. M., I. G. skunde (b. l. 50–54) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Pareiškėjos skunde nurodo, kad jos ginčo laikotarpiu buvo statutinės Lietuvos muitinės pareigūnės: J. D. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkė (pareigybės kategorija 14); D. L. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė (pareigybės kategorija 12); E. S. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė (pareigybės kategorija 12); A. G. – Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji inspektorė (pareigybės kategorija 11), nuo 2012 m. sausio 1 d. Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji kokybės inspektorė (pareigybės kategorija 11); J. M. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė (pareigybės kategorija 12); I. G. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė (pareigybės kategorija 11).

6Nurodo, kad darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai buvo pakeisti VTĮ 25 straipsnis ir 1 priedas, kuriuose nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas)

72013 m. liepos 1 d. nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir nustatė, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas buvo atliktas nesilaikant proporcingumo principo, todėl įpareigojo įstatymų leidėją nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris iki šiol nenustatytas. Taigi, pareiškėjos mano, kad turi teisę į nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

8Pareiškėjos A. G., J. M. ir I. G. taip pat nurodė, kad negaudamos nemažos dalies darbo užmokesčio patyrė nuostolių, todėl vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų.

9Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus teritorinė muitinė prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–11, 60–62). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjoms darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTĮ nuostatomis, o jų netaikyti neturėjo pagrindo. Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažinus VTĮ nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo sumažinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai, prieštaraujančiomis Konstitucijai, įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, todėl atsakovė neturi teisės išmokėti joms darbo užmokesčio nepriemoką. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), 5 proc. palūkanos pareiškėjams negali būti priteisiamos.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 22–23, 71–73) nurodo, kad pareiškėjoms teisėtai buvo taikomi sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas.

11Skundas atmestinas.

12Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo taikymo, priteisimo.

13Byloje nėra ginčo dėl to ir tai patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės pateiktos pažymos, kad visos pareiškėjos, išskyrus D. L., ginčo laikotarpiu buvo statutinės Lietuvos muitinės pareigūnės: J. D. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkė, kurios pareigybės kategorija 14 (b. l. 14, 17); E. S. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė, kurios pareigybės kategorija – 12 (b. l. 16–21); A. G. buvo Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji inspektorė, pareigybės kategorija – 11, nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji kokybės inspektorė, pareigybės kategorija – 11 (b. l. 63, 68, 69); J. M. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė, kurios pareigybės kategorija – 12 (b. l. 64, 66); I. G. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė, kurios pareigybės kategorija – 11 (b. l. 65, 67); D. L. nuo 2011 m. gegužės 2 d. buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė, kurios pareigybės kategorija – 12 (b. l. 15, 18–20).

14Ginčui aktualiu laikotarpiu, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjos, statutinių muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką reglamentavo Statuto ir VTĮ nuostatos. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-227 (Žin., 2009, Nr. 49-13937), kurio 1 straipsniu (įsigaliojo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų algos koeficientus. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-363 (Žin., 2009, Nr. 91-3918), kurio 3 straipsniu (įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

15VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo, inter alia, įtvirtinti tokie pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 14 kategorijos – 7,0. 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai, nustatantys, inter alia, tokius pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 14 kategorijos – 6,86.

16VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.

17Pareiškėjos prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką laikotarpiu nuo

182009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d., bus vertinami pareiškėjų reikalavimai priteisti laikotarpiu iki

192013 m. rugsėjo 30 d. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką.

20Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

21Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieniems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

22Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

231) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui);

243) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieniems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

25Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama

262016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas

27Nr. 903).

28Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

29Taigi, šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

30Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kaip darbdavys, vadovaudamasi Grąžinimo įstatyme nustatytomis sąlygomis, turi pareigą kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Anksčiau išdėstytas išaiškinimas atitinka naujausią LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotą teismų praktiką (LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

31Pareiškėjos skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybei. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis yra Vilniaus teritorinė muitinė.

32Atsižvelgus į išdėstytus argumentus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

34Pareiškėjų J. D., D. L., E. S., A. G., J. M. ir I. G. skundą atmesti.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjos J. D., D. L. ir E. S. skunde (b. l. 1–4) prašo priteisti iš... 4. Pareiškėjos A. G., J. M., I. G. skunde (b. l. 50–54) prašo priteisti iš... 5. Pareiškėjos skunde nurodo, kad jos ginčo laikotarpiu buvo statutinės... 6. Nurodo, kad darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos... 7. 2013 m. liepos 1 d. nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos... 8. Pareiškėjos A. G., J. M. ir I. G. taip pat nurodė, kad negaudamos nemažos... 9. Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus teritorinė... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos... 11. Skundas atmestinas.... 12. Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies,... 13. Byloje nėra ginčo dėl to ir tai patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės... 14. Ginčui aktualiu laikotarpiu, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjos, statutinių... 15. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo,... 16. VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m.... 17. Pareiškėjos prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką... 18. 2009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.,... 19. 2013 m. rugsėjo 30 d. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką.... 20. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės... 21. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25... 22. Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų,... 23. 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą... 24. 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės... 25. Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems... 26. 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015 m. rugpjūčio... 27. Nr. 903).... 28. Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė... 29. Taigi, šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš... 30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d.... 31. Pareiškėjos skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybei. LVAT išplėstinė... 32. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 34. Pareiškėjų J. D., D. L., E. S., A. G., J. M. ir I. G. skundą atmesti.... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...