Byla II-47-1058/2020
Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20290-2019, panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei, Gražinai Osinskajai, dalyvaujant atsakomybėn patrauktam/skundą padavusiam asmeniui G. M., jos atstovui advokatui Jonui Bložei, nukentėjusiajam/skundą padavusiam asmeniui E. B., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nukentėjusiajam V. F. (V. F.), specialistei J. Majauskaitei-Čobot,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos G. M., a. k. ( - ), gyvenančios ( - ), ir nukentėjusiojo E. B., a. k. ( - ), gyvenančio ( - ), skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20290-2019, panaikinimo,

Nustatė

3G. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. Nr. 10-ANR_N-20290-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Jai paskirta galutinė subendrinta 115 EUR bauda. G. M. nubausta už tai, kad ji 2019 m. birželio 19 d., 20.17 val., būdama automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) keleive, prieš atidarydama automobilio galines dešinės pusės keleivio dureles, neįsitikino, kad nesukliudys kitiems eismo dalyviams ir durelėmis kliudė dviračių taku važiavusį dviratininką E. B.. Buvo pripažinta, kad eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas, jam nustatyta paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 piršto srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens srityje, padaryti sužalojimai specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat buvo apgadintas automobilis „Toyota“. Tokiais veiksmais G. M. pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 52 ir 148 punktus.

4Nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu G. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nesivadovavo byloje surinktos medžiagos analize, pažeidė in dubio pro reo principą, ignoravo pareiškėjos paaiškinimus ir kitus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad ji nėra kalta ir negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų. Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį ji kaltinama tuo, kad dėl jos padarytų KET pažeidimų buvo apgadinta transporto priemonė, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ( - ) pavėžėjo V. F. vairuotam automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ), dėl 2019 m. birželio 19 d. įvykio būtų padaryti kokie nors apgadinimai. Šių apgadinimų nematė pati pareiškėja, jie nebuvo fiksuoti policijos patrulių tarnybiniame pranešime, vairuotojo paaiškinimuose, įvykio ir transporto priemonės nuotraukose. Dėl šio ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinojo elemento – automobilio sugadinimo nebuvimo pareiškėja laiko save nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį. Dėl to, kad nebuvo padaryta žala automobiliui „Toyota“, V. F. negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju byloje, tuo labiau, kad jis nėra šio automobilio savininkas. Negalėjo būti pripažinta kalta ir dėl ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, kadangi eismo įvykis kilo ir pasekmės atsirado ne dėl jos kaip automobilio keleivės kaltės. Nepažeidė skundžiamame nutarime nurodytų KET 52 ir 148 punktų. Eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio vairuotojas pažeidė KET 9, 141, 150.6 ir 150.8 punktų reikalavimus, o dviratininkas pažeidė KET 9 ir 59 punktų reikalavimus. Ji ( - ) pavėžėjimo paslaugą teikiančio vairuotojo automobiliu vyko į objektą, esantį Gedimino pr. 9, Vilniuje. Vairuotojas sustojo, jos prie objekto neprivežęs, nurodydamas, kad eismas Gedimino pr. 9, Vilniuje, draudžiamas. Pareiškėja matė kiek toliau iš grindinio išlindusius metalinius stulpus. Kitų priekyje sustojusių automobilių ar spūsties nepastebėjo. Klausė vairuotojo, ar ji gali išlipti toje vietoje, kur jis sustojo, pastarasis patvirtino, kad gali, jų pokalbis su vairuotoju truko ne mažiau 30-40 sekundžių. Ji sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės dešinėje pusėje, prieš išlipant apsižvalgė per galinius automobilio langus ir nematė jokio link sustojusio automobilio iš dešinės pusės judančio objekto, darė galines dešinės pusės automobilio dureles, ir vos jas pravėrusi (pilnai durys nebuvo atidarytos), išgirdo smūgio garsą ir pamatė krentantį dviratininką. Išsigandusi automatiškai uždarė dureles, vėliau išlipo iš automobilio, kai iš jo išlipo vairuotojas, ir pamatė dviratininką, kuris buvo užsigavęs rankos pirštus, jo dviratė transporto priemonė gulėjo ant žemės. Dviratininkas nieko nekalbėjo, buvo supykęs, tik maigė savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną. Tik išlipusi iš automobilio ji pastebėjo, kad automobilis buvo užvažiavęs ir sustojęs ant dviračių tako, be to netoli sankryžos. Taigi pareiškėja vertina, kad ji elgėsi pakankamai atsargiai ir rūpestingai: tik vos pravėrė automobilio dureles, prieš tai pasižiūrėjusi, ar nekliudys kitiems asmenims, ar nekliudys šaligatvio ar jo atitvaro, paklaususi vairuotojo, ar toje vietoje gali saugiai išlipti, ir gavusi teigiamą atsakymą. Ji nepažeidė KET 52 nuostatų, nes ketino išlipti ne iš važiuojamosios dalies pusės, o į šaligatvio pusę. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 3 ir 11 dalių nuostatomis būtent vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams. Saugų keleivių išlaipinimą pirmiausiai turi užtikrinti vairuotojas parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą, taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių: naudojantis galinio ir šoninio vaizdo veidrodėliais pastebėti iš galo ar šoninės pusės artėjančias transporto priemones ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol jos pravažiuos. Keleivio veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – kad jis sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Šiuo atveju būtent automobilio vairuotojas sąlygojo eismo įvykio nutikimą ir atsiradusias pasekmes, nes pažeidė KET 9, 141, 150.6 ir 150.8 punktus sustojęs ją išlaipinti neleistinoje vietoje, vairuotojas pažeidė ir SEAKĮ 13 straipsnio 3, 12 dalis bei KET 18 punktą, neužtikrinęs saugaus keleivio išlaipinimo. Eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad vairuotojas buvo užvažiavęs ir sustojęs ant dviračių tako, t. y. atstumas tarp automobilio priekinio dešinės pusės rato ir dviračių tako dešinės kraštinės buvo 0,9 m., o atstumas tarp automobilio galinio dešinės pusės rato buvo 1 m., kai dviračio tako bendras plotis 1,4 m., be to už 1,7 m iki sankryžos, tuo pažeisdamas KET 150,6 ir 150,8 punktų reikalavimus. Jei jis nebūtų užvažiavęs ir sustojęs ant dviračių tako, eismo įvykio, tikėtina, nebūtų buvę. Savo ruožtu dviračio vairuotojas taip pat privalėjo laikytis KET 9, 57, 59 ir 128 punktų reikalavimų. Važiuodamas jis iš tolo turėjo matyti kliūtį – dviračių take stovintį automobilį, ir imtis priemonių išvengti kliūties: sumažinti važiavimo greitį, apvažiuoti iš kairės, prilėtinti ar sustabdyti dviratį, tačiau to nepadarė. Dviratininkui sulėtinus greitį iki privažiuojant automobilį, jį aplenkus iš kairės, užuot nestabdant važiavus pro pakankamai mažą tarpą tarp šaligatvio ir automobilio, galimai būtų buvę išvengta eismo įvykio. Jis nevertino pravažiavimo pro siaurą tarpą tarp stovinčio automobilio ir šaligatvio galimybės, nenumatė rizikos, kad iš stovinčio pavėžėjo automobilio gali išlipti keleivis, kuriam turi būti duodamas kelias. Kadangi dviratininkas matė visas galimas ir esamas kliūtis, priešingai nei riboto matomumo vietoje sėdintis keleivis, jis kartu su vairuotoju turėjo užtikrinti saugų dalyvavimą eisme. Be to, kyla klausimas, ar E. B. įvykio vakarą apskritai galėjo vairuoto dviratį, nes pagal specialisto išvadą, jis turėjo sveikatos sutrikimą – ( - ) sutrikimą, o jei galėjo, ar jo turimas sveikatos sutrikimas nesąlygojo jo nepravažiavimo pro sustojusią transporto priemonę ir vos prasivėrusias automobilio galines dešinės pusės dureles (t. 1, b. l. 2-8).

5Nesutikdamas su priimtu nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas E. B. pateikė teismui skundą, prašydamas administracinę teiseną G. M. atžvilgiu nutraukti ir pradėti jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo netinkamai nustatytas jo kaip nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo laipsnis. Pareiškėjas neginčija skundžiamu nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad G. M. 2019 m. birželio 19 d. 20.17 val., būdama automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) keleivė, prieš atidarydama automobilio galines dešinės pusės keleivio dureles, neįsitikino, kad nesukliudys kitiems eismo dalyviams ir durelėmis kliudė dviračių taku važiavusį dviratininką (E. B.), tačiau nesutinka su nustatytomis pasekmėmis, o būtent tuo, kad jam nustatytas tik paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 pirštų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens srityje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Remdamasis savo medicininiais dokumentais, nurodė, jog po įvykio jam buvo diagnozuotas ( - ) paūmėjimas, kurį jis gydėsi ilgiau nei numatyta Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte (ilgiau nei 10 dienų), todėl jam turėjo būti nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atitinkamai G. M. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti administraciniai nusižengimai, o kaip BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas, skundžiamame nutarime konstatavo pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį kaip nežymų, neturėdamas visų išsamių medicininių dokumentų apie nukentėjusiajam gydančių medikų diagnozuotą galutinę diagnozę, o specialisto išvadą teikusi teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė-Čobot, prieš atsakydama, kad ( - ) priskirtinas lėtinės ligos pasekmei neturėjo 2019 m. lapkričio 22 d. VšĮ „( - ) poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo, patvirtinančio, jog pareiškėją nukreipus neurologo konsultacijai, šis konstatavo, jog po 2019 m. birželio 9 d. jis buvo be sąmonės, po šio įvykio galvos svaigimas ir koordinacija pablogėjo, po neurologo konsultacijos jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, o nedarbingumas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Papildomai nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi jame nurodyta tik bendriausia forma padarytas pažeidimas – keleivio durelių atidarymas, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, jokių kitų objektyvių duomenų nenurodyta, nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės, nenurodyti „Toyota“ vairuotojo, kurio akivaizdoje padaryti pareiškėjo sužalojimai, neteisėti veiksmai: sustojimas neleistinoje vietoje ant dviračio tako, bei tai, kokią tai turėjo įtaką priežastiniam ryšiui su padariniais pareiškėjo sveikatai (t. 1, b. l. 11-14).

6Atsiliepimu į pateiktus skundus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo palikti nutarimą galioti ir skundų netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisinės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Eismo įvykio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos ekspertė išnagrinėjusi jai pateiktus E. B. medicininius dokumentus bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad jam nustatyta paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 pirštų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens srityje, pagal turimus duomenis, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas ( - ) paūmėjimas siejamas su 2015 m. persirgtu ( - ) ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, kadangi tai yra lėtinės ligos paūmėjimas (t. 1, b. l. 1).

7Pareiškėja G. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. B. skunda, kuriame prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su ta skundo dalimi, kurioje prašoma panaikinti nutarimą jos atžvilgiu, tačiau prieštarauja ikiteisminio tyrimo pradėjimui jos atžvilgiu dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Kadangi ji prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl kaltės nebuvimo jos veikoje, akivaizdu, kad dėl tos pačios priežasties ji negali atsakyti ir baudžiamojo proceso tvarka. Nurodė visiškai sutinkanti su teismo medicinos ekspertės duota išvada dėl E. B. sveikatos sutrikdymo laipsnio. Tai, kad pastarajam paūmėjo jo lėtinė liga ir jis kurį laiką buvo nedarbingas, nereiškia, kad tam įtakos turėjo ginčijamas įvykis. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 22 d. medicininio išrašo, analogiška būsena nukentėjusiajam buvo nuo pat 2015 m., teigti, kad būtent 2019 m. birželio 19 d. eismo įvykis reikšmingai paveikė jo ( - ), nėra pagrindo. Ji pastebėjo, kad po įvykio E. B. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, nekalbėjo, nes buvo supykęs, nesutiko vykti į policijos komisariatą. Jis nesiskundė dideliu skausmu ar kitokiais simptomais, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, jis vaikščiojo, nebuvo nualpęs ar praradęs sąmonę, kaip teigia skunde. Be to, jo minimame medicininiame išraše nurodyta, kad neurologas konstatavo, jog po 2019 m. birželio 9 d. E. B. buvo be sąmonės, kai įvykis vyko 2019 m. birželio 19 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas galimai buvo praradęs sąmonę iki įvykio, arba jis sąmoningai klaidina medikus ir teismą, siekdamas pasipelnyti pareiškėjos sąskaita (t. 1, b. l. 135-137).

8Pareiškėjas E. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos G. M. skundą, kuriame prašė jį atmesti. Nurodė, kad būtent transporto priemonės „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) keleivė G. M., nesilaikė KET 8, 9, 148 punktų reikalavimų, t. y. prieš atidarydama galines dešinės pusės pavėžėjo vairuotos transporto priemonės dureles, neįsitikino pirmiausia tuo, kad transporto priemonė pastatyta iš dalies dviračių juostoje, ko negalėjo būti, be to, neįsitikino, kad jos pačios atidarytomis durelėmis ji nekliudys dviračių juosta važiuojančiam E. B. ir durelėmis kliudė dviračių juosta važiavusį E. B., tokiu būdu pastaroji aiškiai padarė minėtų KET taisyklių, SEAKĮ 16 straipsnio 7 dalies pažeidimą, nulėmusį dviratininko sveikatos ir jo turto pažeidimą. G. M. neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalis, o pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad be sužalojimų, kuriuos 2019 m. rugsėjo 12 d. nustatė specialisto paaiškinimą davusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė - Čobot, jo šeimos gydytoja 2019 m. birželio 26 d. gydymosi metu diagnozavo ir ( - ), kurio teismo medikė nepagrįstai nepriskyrė prie susijusių su eismo įvykiu tariamai dėl to, kad tai lėtinės ligos pasekmė. G. M. užimta pozicija, jog už jo sveikatos sutrikdymą atsakomybėn trauktina ne ji, o automobilio „Toyota“ vairuotojas, nepagrįsta, tai bandymas pasiteisinti dėl didelio jos pačios neapdairumo bei būtinos kaip tik jos pačios atsakomybės ir pareigų nepaisymo. G. M. skundo argumentai, kad ji tik turi kažkokią išskirtinę teisę naudotis teikiamomis pavėžėjo paslaugomis, o šis, kažkokiu nesuvokiamu būdu turėtų už ją saugiai atidaryti dureles ir išlipti iš automobilio keleivio vietos, kad jai kaip kelių eismo dalyvei, naudojantis susisiekimo teise jokia atsakomybė už nerūpestingumą nėra numatyta ir atsakyti už jos neatidumą tariamai turėtų arba pavežėjas arba pagal jos skundo esmę jos partrenktas dviratininkas, yra ne tik neteisėti ir prieštaraujantys Konstitucijos 28 straipsnio nuostatoms bet ir neatitinkantys elementarios žmonių etikos, visuomenės narių savitarpio pagarbos ir apsaugos taisyklių nerašytiems reikalavimams (t. 1, b. l. 138-140).

9Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

10Teismo posėdžio metu G. M. palaikė savo skundą ir nurodė, kad ji per „( - )“ programėlę išsikvietė pavėžėją, kuris atvažiavo prie ( - ). Sustojus automobiliui „Toyota“ ji įlipo, atsisėdo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, pradėjo važiuoti link Gedimino prospekto. Neprisimena, ar prisisegė saugos diržą. Automobiliui sustojus, apsisuko ir pamatė, kad vairuotojas nepasiekė galutinio tikslo, kurį ji buvo nurodžiusi programėlėje – Gedimino pr. 9. Paklausė, dėl kokių priežasčių jie sustojo ir nevažiuoja toliau. Vairuotojas paaiškino, kad iki Gedimino pr. 9 negalima privažiuoti, nes šiuo metu ten eismas uždraustas, rankos mostu parodė, kad yra išlindę metaliniai stulpai. Ji matė tuos stulpus ir suprato, kad eismas yra uždraustas. Kai taksi vairuotojas sustojo, ji jo kelis kartus perklausė, ar tikrai čia turi išlipti. Vairuotojas pasakė „taip“. Ji to klausė dėl to, kad vairuotojas ją nuvežė ne į galutinį kelionės tikslą. Pokalbis su taksistu truko 30-40 sek. Sėdėdama nematė, kad automobilis stovi ant dviračių tako. Ji apsižiūrėjo, kiek fiziškai galėjo matyti iš galinės sėdynės: atsisukusi pažiūrėjo pro galinį stiklą, pro šoninį, kiek buvo įmanoma pro dešinę pusę. Tiksliai neprisimena, ar tik galvą pasuko ar pati pasisuko žiūrėdama. Per galinius automobilio langus ji matė pėsčiųjų taką, pėsčiuosius, jokio judančio link automobilio objekto nematė. Negali pasakyti, koks atstumas metrais jai buvo matomas. Įvertino, ar automobilio durelėmis nekliudys šaligatvio, ir nesuklydus kitiems eismo dalyviams, tada ji truputį pravėrė automobilio duris, kiek tiksliai pravėrė nepamena, lipo iš dešinės pusės. Pamatė dviratininką nukritusį ir jau iš karto atsistojusį, t. y. kai pamatė per stiklą nukentėjusįjį, jau matė jį su telefonu rankoje, keletas paspaudimų buvo į telefoną, telefonas buvo pridėtas prie ausies. Dviratis gulėjo nugriuvęs ant grindinio. Nelabai gali apibūdinti paties susidūrimo momento, dviratininko kritimo mechanizmo nematė. Kai pravėrė automobilio dureles, nepamena, ar girdėjo arba pajautė smūgį. Nelabai suprato, kas įvyko. Įvykus įvykiui, automatiškai priėmė sprendimą uždaryti dureles ir sėdėti automobilyje. Dviratininkas rankoje laikė telefoną, maigė jį pridėjęs prie ausies. Taksistas išlipo. Ji išgirdo, kad dviratininkas kviečia policiją ir greitąją, pasakoja įvykio aplinkybes, sako adresą, pasakė, kur jis yra tuo metu. Pamačius E. B., neatrodė, kad jam reikalinga skubi pagalba. Jei būtų matę, jie patys būtų kvietę greitąją, bet jis atrodė sveikas, išskyrus du sumuštus pirštus. Nematė, kad E. B. būtų praradęs sąmonę. Kiek tiksliai galėjo praeiti laiko, kol atvyko pagalba, negali pasakyti. Tik išlipusi iš automobilio, pamatė taksi automobilį stovintį ant dviračių tako. Jokių kitų automobilių ar kitų objektų prieš jų taksi automobilį nebuvo, spūsties nebuvo. Dviratininkas buvo labai supykęs, vaikščiojo su telefonu. Kai atvyko pareigūnai, jie apklausinėjo kitus eismo dalyvius, ji pasikvietė taksistą, jie apžiūrėjo jo automobilio dureles ir nematė jokio, net menkiausio įbrėžimo. Dviratis taipogi atrodė techniškai tvarkingas, išoriškai nieko nesimatė ir niekas nesikreipė dėl dviračiui galimai padarytos žalos atlyginimo. V. F. jai taip pat neturėjo pretenzijų dėl automobilio apgadinimo. Automobilio savininkas ir draudimo kompanija nesikreipė į ją dėl žalos atlyginimo dėl automobilio apgadinimo. Nežino, kodėl byloje nurodyta, kad buvo apgadintos automobilio užpakalinės dešinės pusės durys. Prie nukentėjusiojo buvo priėjusi iš karto, išlipusi iš automobilio. Paklausė dviratininko, kaip jis jaučiasi, nes matė, kad jis buvo supykęs ir sutrikęs, bet jis nenorėjo kalbėti. Jis užsisuko, kažką rašė bei kalbėjo telefonu, greitai atvažiavo policija ir greitoji ir užėmė nukentėjusįjį. Grįžusi į namus po įvykio ir iki šiol, kokia dviratininko sveikata, nesidomėjo. Ji nesikreipė į policiją, nes E. B. pats iškvietė policiją ir greitąją, girdėjo, kaip jis diktuoja adresą ir įvykio aplinkybes. Ji apie 10 metų turi vairuotojo pažymėjimą, bet vairuoja ne kasdien, susipažinusi su KET, žino bendrąsias keleivių pareigas (t. 1, b. l. 195-197).

11Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. B. paaiškino, kad jis važiavo po darbo pavakare nuo parlamento pusės link Katedros aikštės ties Vilniaus gatve įprastu būdu laikydamasis dešinės dviračio tako pusės. Prietaisas, kuriuo važiavo tai itališkas elektrinis dviratis, kuris varomas elektra, jis yra 220 vatų. Važiuodamas dviračių taku matė kliūtį – automobilį, bet ar tai buvo judantis automobilis, ar stovintis, buvo sunku identifikuoti. To, kad automobilis užvažiavęs vienu ratu ant dviračio tako kaip grėsmės nevertina, nes dviračio takas yra platus. Kad dega galiniai automobilio žibintai neatkreipė dėmesio, jokio manevro nematė. Tais atvejais, kai automobilis stovi su automatine pavarų dėže įjungęs „P“ ir nelaikomas stabdis, galiniai žibintai nedega. Kai jo dviračio priekinis ratas susilygino su automobilio galiniu ratu, pradėjo atsidarinėti galinės durelės ir jis atsitrenkė į patį durų smaigalį, į kampą, todėl buvo viso kūno sutrenkimas. Jeigu tas dureles atidarinėjantis žmogus būtų pilnai atidaręs dureles, durys gal net būtų išlūžusios nuo inercijos, nes jo svoris apie 90 kilogramų. Durelės buvo atidarytos iki pusės, gal net šiek tiek mažiau. Jei durelės nebūtų prasidariusios būtų lengvai pravažiavęs. Po smūgio buvo trumpam praradęs sąmonę, nes paties kritimo momento, kaip tiksliai krito, neatsimena. Sąmonės praradimo trukmė buvo greičiausiai trumpa, nes aplink nesusirinko žmonės. Atsimena, kad atsidarė durelės ir vėliau atsimena, jau kaip gulėjo ant žemės. Vėliau buvo šoko būsenoje, nes skausmo nejuto, tik iš varvančio kraujo sužinojo, kad pažeista ranka. Jam apie tai ligoninėje pasakė, jog skausmas atsirado tik po keleto valandų, nes būdamas šoko būsenoje galėjo nejusti skausmo. Jam 2 kartus leido nuskausminamuosius. Pirmą kartą nuskausminamuosius leido greitojoje, todėl tokio skausmo nejuto. Kadangi buvo ligoninėje apie 5 valandas, teko pakartotinai leisti nuskausminamuosius. Po smūgio jis tiksliai veiksmų nepamena, tik tai, kad pamatė, jog niekas, nei vairuotojas, nei kiti asmenys juo nesirūpina, visi buvo užsiėmę savimi. Jis paspaudė greitojo rinkimo mygtuką, adreso nežinojo, pasakė orientacinę vietą ir kas atsitiko, kad žinotų. Jis krisdamas negalėjo skambinti, todėl tikrai praėjo laiko, kol pamatė, kad juo niekas nesirūpina. Jam spengė ausyse, savijauta buvo prasta, buvo sužeisti du pirštai. Jei tokia žaizda būtų ant kūno, tai būtų paviršinis sužalojimas, kadangi žaizda trečdalio piršto storio. Dviratį nutempė jo pažįstamas namo. Nežino, ką tuo metu darė G. M. ir vairuotojas, G. M. buvo išlipusi, apžiūrinėjo automobilį, bet pagalbos jam nesiūlė. Po įvykio jį paviršutiniškai apžiūrėjo, konstatavo ne tik, kad ranka pažeista ir susiuvo, bet nustatė ir kitus sumušimus, vėliau tos žymės padidėjo, po smūgio tik po kurio laiko išryškėjo kraujosruvos. Jo kairės rankos 4-to piršto nervai liko pažeisti. Porą mėnesių po tokio smūgio buvo nedarbingas. Po bendro kūno sutrenkimo ir galvos sutrenkimo pradėjo smarkiai sunktis galva. Jam anksčiau buvo ( - ) ir ( - ) po peršalinimo, bet tuo metu jautėsi gerai: galėjo ir vairuoti, ir nardyti, ir sportuoti ar pilotuoti lėktuvą, kur ši funkcija svarbi. Po šio įvykio jam gana stipriai svaigsta galva ir net sunku eiti, greitai pervargsta, po 1 val. žiūrėjimo į ekraną, negali tęsti darbo. Nedarbingumą buvo gavęs mėnesiui laiko, vėliau buvo surengta komisija iš 5 žmonių, taip pat dalyvavo Sodros darbuotoja, jam paskyrė neurologą ir rekomendavo dar vienam mėnesiui pratęsti nedarbingumą. Šio nedarbingumo priežastis buvo po įvykio atsiradęs galvos svaigimas. Dėl savo darbo specifikos turėjo pradėti darbą, todėl vėliau nesikreipė į GKK, bet mano, kad dar būtų gavęs nedarbingumą mėnesiui ar dviem. Jo darbas susijęs su mokslo metų ciklu ir prieš rugsėjį turėjo pradėti dirbti. Jo nedarbingumas po dviejų mėnesių buvo nepratęstas, sustabdytas jo prašymu. Pareigūnas nešnekėjo su juo, nesidomėjo GKK komisijos išvadomis ir išrašais, nes tai vyko gana ilgai. Jis tuos dokumentus gavo, kai jo darbingumas buvo nesibaigęs, todėl nesupranta, kodėl didžiausią žalą atnešęs sutrikimas apskirtai nebuvo įtrauktas į padarytos žalos ekspertizės sprendimą. Specialistė, teikdama paaiškinimą ir priėmusi nutarimą, neįvertino visų medicininių dokumentų, neatsižvelgė į padarinius. Šį kartą jis kreipėsi tik į ( - ) polikliniką, prieš 4-5 metus dėl tokių požymių buvo gydytas ir greitosios ligoninėje ( - ) ir ( - ), sėkmingai praėjo reabilitaciją. Jis turi eilę automatinių įgūdžių, yra treniruotas žmogus ir moka elgtis ekstremaliose situacijose, daug ką daro šoko būsenoje. ( - ) simptomus – galvos svaigimą- buvo jautęs prieš metus iki įvykio. Ne mažiau negu metus iki įvykio ligos požymių nejautė. Įvykio metu jokių vaistų dėl šio sutrikimo nevartojo. Kai buvo diagnozuota liga, porą kartų jautė paūmėjimus po ligos diagnozavimo: iškart po ligos po mėnesio ir dar maždaug po mėnesio. Nepasakys, kokiomis aplinkybėmis būdavo paūmėjimai. Tie ligos paūmėjimai nebuvo susiję su kažkokiais įvykiais. Papildomai nurodė, kad tokio fakto, jog buvo praradęs sąmonę 10 dienų iki įvykio, kaip nurodyta bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 13), neatsimena. Prieš įvykį nebuvo praradęs sąmonės. Įvykio metu galvos traumos nepatyrė. Nemano, kad kas nors užfiksavo jo važiavimo dviračiu greitį, koks leistinas dviračio greitis, nežino. Jis pats turi vairuotojo pažymėjimą (t. 1, b. l. 197-200).

12Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. F. paaiškino, kad jis gavo iškvietimą adresu ( - ), iš kurio turėjo paimti klientą. Atvykus į automobilį įsėdo ponia. Jis identifikavo, kas atsisėdo, paklausė vardo, moteris patvirtino, kad tai ji. Važiuodamas pamatė, kad reikės važiuoti į G9. Buvo po 19 val., jis dar važiuojant Žvėryne pasakė, kad ten neprivažiuos, nes bus uždraustas eismas. Pasakė, kad nuveš iki Kudirkos aikštės. Matė, kad ponia skubėjo. Privažiuojant prie Jogailos sankryžos, yra ženklas „pėsčiųjų perėja“. Ponia paklausė, kur galės išeiti, jis pasakė: „Palaukit, tuoj žiūrėsime“. Ties Vilniaus g. prieš jį važiavo pilkas „Toyota Prius“ automobilis. Šis automobilis sustojo, ir jis sustojo prieš tą automobilį, jis buvo pastatęs „P“ ir buvo užspaudęs stabdį, turėjo degti galiniai „Stop“ žibintai. Pareiškėja bandė lipti iš automobilio ir išgirdo garsą. Tai buvo momentalusis atvejis. Toliau paklausė: „ponia, ką darot?“, įjungė avarinį signalą ir pastatė pavarą ant parkingo. Pamatė, kad ant bordiūro žmogus laiko pirštus ir maigo juos, matosi, kad nukrito ant jų. Nežino, dešinę ar kairę ranką buvo susižalojęs E. B.. Pamena, kad žmogus maigė ranką, o vėliau prasidėjo kraujavimas. Po to, sekundžių bėgyje E. B. išsitraukė telefoną, praeiviai pradėjo prieidinėti, vėliau ponia išėjo iš automobilio. Iš pradžių ji neišėjo, nes turbūt jai išlipti trukdė dviratis. Iškart atvažiavo pareigūnai, visus patikrino alkotesteriu. E. B. labai keikėsi, pasakojo apie ligas, jis sustojo atokiau, kad nepasikartotų situacija. Pareigūnai prašė nuvažiuoti į Mėnulio gatvę ir ten parašyti parodymus. Pareigūnai darė matavimus, kaip stovi automobilis, eismo įvykio schemoje viskas turėtų būti užfiksuota. Atžymėtas buvo dviračių takas, bet toje vietoje dviračių tako žymėjimas padangomis greitai nutrinamas, nes visi sustoja ant to žymėjimo. Iš Jogailos g. žymėjimo, kad ten dviračių takas nesimato, nes po savaitės nusitrina, matosi tik tie akmenukai. Kaip užfiksuota nuotraukose (t. 1, b. l. 63-69), taip automobilis ir stovėjo nuo to momento, kai pareiškėja išlipo iš automobilio. Jis automobilio nepajudino, tik įjungė avarinį. Pas jį automobilyje variatorius, o ne automatinė pavarų dėžė. Tuo metu, kai pareiškėja bandė išlipti iš automobilio, jokio signalo nebuvo, jis sustojo, nes prieš jį sustojo mašina. Sustojo taip, kaip pavaizduota nuotraukose, kokiu atstumu sustojo nuo sankryžos, nežino, nematavo, gali būti, kad buvo 1,7 metrai nuo sankryžos. Pristabdžius prie automobilio, pareiškėja bandė išlipti, bet jai nieko nesakė. Lipdama iš automobilio pareiškėja neklausė, ar gali išlipti, ji duris atidarė netikėtai. Sustojęs prieš kitą mašiną jis nesitikėjo, kad iškart iššoks kažkas iš automobilio. Galvojo, kad automobilis priešais jį praleidžia pėsčiuosius, o jis pareiškėją išleisti ketino prie Kudirkos g., prie požeminės aikštelės, nes ten yra kišenė, autobusų stotelė, ten galima sustoti. Jo paaiškinime (t. 1, b. l. 31) parašyta, kad pareiškėja prieš išlipant pasiteiravo, ar gali išlipti galimai todėl, kad tai nėra jo gimta kalba ir jis galėjo ne taip parašyti, bet buvo taip kaip jis aiškina teisme, t. y. pareiškėja išlipo iš automobilio jo neatsiklausus. Jis paklausė pareiškėjos, ar jai tiks toje vietoje ar ne, turbūt paklausė Gedimino prospekte. Važiavimo maršrutas buvo sustoti prie Kudirkos stotelės arba apvažiuoti iš tos pusės prie Gedimino pr. 9 pastato. Automobilis „Toyota Prius“ sustojo jam prieš nosį ir paleido keleivius, jis (V. F.) sustojo viduryje kelio kaip tas automobilis. Jis stovėjo ant dviračių tako ribos, bet nedarė manevro, kad paleistų keleivę. Keleivė neklausė, kodėl jis sustojo, ji atsidarė dureles. Prieš tai buvo pokalbis su ja ties sankryža su Jogailos g., jau po to – ties įvykio vieta pokalbio nebuvo. Laiko tarpas tarp sustojimo ir durelių atidarymo buvo apie 2-3 sekundės. Užtikrino ir keleivės saugumą sustojęs už automobilio, žiūrėjo į galinius žibintus ir laikė stabdį. Jis pats išlipo iš automobilio 5-10 sekundžių bėgyje. Pareiškėja tuo metu grįžo atgal į mašiną, nes jam atrodo, tiesiai į dviratininką ir atsidarė durys. Būdamas automobilyje į šonus nežiūrėjo, nes priekyje pamatė kliūtį ir sustojo. Kai pamatė viską kas nutiko, sustojo ir pastatė automobilį ant parkingo. Tuo momentu, kai pamatė dviratininką po įvykio, jis arba atsisėdo, arba stojosi nuo bordiūro. Pareiškėja iškart išlipo iš automobilio, E. B. pradėjo skambinti į pagalbą, todėl jiems dubliuoti skambučio ir užiminėti liniją nebuvo prasmės. Girdėjo, kaip nukentėjusysis aiškino, kad prie „Zara“ parduotuvės kraujuoja pirštai, viską pasakė ir 2-5 min. bėgyje atvažiavo policija. Jis nuėjo į šoną, žiūrėjo, kad nieko neatsitiktų. Pareiškėja buvo priėjusi, bendravo su E. B., bet apie ką jie kalbėjo, nepamena. Ant mašinos buvo kraujo lašas, tačiau jo vairuotas automobilis įvykio metu nebuvo apgadintas. Nežino, kodėl byloje papildomuose duomenyse nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys. Galbūt pareigūnai pamatė įbrėžimą, kuris buvo padarytas anksčiau. Ten automobilio apačioje yra įbrėžimų, jis tokį automobilį nupirko. Nepamena, ar pareigūnai apžiūrinėjo automobilį. Prisimena, kaip su pareiškėja žiūrėjo automobilį. Dėl šio įvykio automobilio netvarkė. Automobilis priklauso jam, jį išpirkinėja, su „Mogo“ lizingu yra sudaręs sutartį. Gavo administracinį nurodymą su bauda už stovėjimą ant pėsčiųjų tako, jam skirta 30 EUR bauda, bet mokėjo 15 EUR. Jo automobilyje ant galinių durelių yra užraktas. Vežant keleivius ir prieš veždamas to mygtuko (užrakto) nespaudė, kad keleivės durelės neatsidarytų. Tai apsauga vaikams, kol vaikų neveža, to nedaro. Nėra jokio būdo apsaugoti keleivį, kad šis neiššoktų, tokios funkcijos neturi, „Child block“ naudojamas tik vežant vaikus. Norint vežant apsaugoti vaikus, reikia atsidaryti galines duris, paspausti mygtuką, tada uždaryti duris ir keleivis negalės atsidaryti durų. Senose mašinose naudojamas atsuktuvas, pirštu mygtuko nepaspausi. Kai naudojamas „child block“ iš vidaus durų neatidarysi. Jo automobilyje galima abejose pusėse reguliuoti funkciją „child block“. Užtikrinti, kad keleivis neatidarys durelių, kitų priemonių nėra, yra tik diržas. Jo automobilyje diržuose stovi davikliai. Kai keleivis diržą atsisega, jis pradeda pypsėti. Jei mašina stovi, tada garso nebūna, šis signalas veikia tik tada, kai ratai sukasi. Kai pareiškėja išlipo, ratai nesisuko. Pareiškėja įsėdus į automobilį saugos diržą užsisegė, jeigu būtų neužsisegusi, automobiliui pajudėjus, būtų tai pamatęs ekrane, šiuo atveju ant ekrano nieko neiššoko. Užsisegus saugos diržus galima judėti, sukinėtis, atsisukti pasižiūrėti per galinį vaizdo langą, matomumas geras, sėdynės ir pagalvės atlošas žiūrėti pro galinį langą netrukdo. Pareiškėjai atsisukus pro galinį langą, ji galėjo viską matyti. Jo automobilio bagažinės plastikinė dalis yra permatoma, todėl viskas matosi. Pareiškėjai negalima buvo išlipti iš automobilio, jis sakė jai: „Palaukit, tuoj surasim vietą“, tiesiogiai uždraudė išlipti. Šią frazę pasakė tikriausiai judant automobiliui, sustojimas tikrai nebuvo ženklas, kad galima išlipti. Kai sustojo pieš pilką automobilį, jis nieko ir negalėjo pasakyti keleivei, nes vairavo. Papildomai nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. paaiškinimą pareigūnams rašė Mėnulio g. maždaug po valandos po įvykio. Įvykio schema buvo pasirašyta Mėnulio g., o kur ji buvo braižoma, nepasakys. Nuo to momento, kai sakė savo pirminį paaiškinimą pareigūnams Gedimino prospekte iki praėjus valandai, kai rašė pareigūnams paaiškinimą, aplinkybės galėjo pasikeisti (t. 1, b. l. 200-203).

13Teisme teismo medicinos specialistė J. Majauskaitė - Čobot paaiškino, kad vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) metodinių nurodymų 13.1 papunkčiu, po eismo įvykio nustatytas bet kokios lėtinės ligos paūmėjimas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Specialistai tokiu atveju tiesiog konstatuoja, kad būtent dėl to įvykio yra lėtinės ligos paūmėjimas, bet kaip sužalojimo jo kvalifikuoti negali. Nagrinėjamu atveju tai buvo lėtinė liga, kuri paūmėjo dėl eismo įvykio: žmogui pradėjo skaudėti, svaigti, silpna darytis. Kadangi jie neturi dokumentų, kad E. B. buvo ( - ) pablogėjimas iki eismo įvykio, tai galėtų traktuoti, kad eismo įvykis iššaukė paūmėjimą. Nepaisant to, sveikatos sutrikdymo mastas nuo to nesikeičia. Išnagrinėjus byloje pateiktus naujus E. B. medicininius dokumentus: VšĮ ( - ) poliklinikos ligos istoriją, VšĮ ( - ) poliklinikos ligos istoriją, VšĮ ( - ) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo kortelę, išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto nesikeičia. Teikdama išvadą, ji dar neturėjo duomenų, kada tiksliai buvo pašalintos siūlės iš susiūtų žaizdų, pagal medicininius dokumentus siūlės buvo pašalintos po 9 parų, o visos kitos nustatytos ligos buvo ir anksčiau, t. y. prieš eismo įvykį: ( - ), dešinio peties sužalojimas – 2018 m. atliktas magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatytas senas ( - ) lūžis, su tuo susiję ( - ) pakitimai. Peties sužalojimo irgi negalėtų kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pakitimai buvo iki eismo įvykio. Visa kita yra aprašyta ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Jei blogai gyja žaizdos, supūliuoja kraujosruvos ar jos gyja ilgiau nei 10 dienų arba iš viso labai blogai gyja ir įgyja antrinių požymių – susiformuoja labai negražus randas, remiantis Taisyklėmis yra nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Šiuo atveju siūlės pašalintos 28 dieną, kai susiūta buvo 19 dieną. ( - ) paūmėjimas gali būti dėl kelių priežasčių: 1) savaiminis, kai yra ausies nervo (sraigės) uždegiminis procesas; 2) dėl laikino kraujotakos sutrikimo ausies kraujagyslių srityje; 3) dėl trauminio poveikio, kai sujudinami sraigėje esantys skysčiai ir pusiausvyra yra sutrikdoma žmogui, kuris jau turi lėtinę ligą. Specialistė neturi duomenų, kad E. B. kelios dienos ar savaitė iki įvykio būtų aprašyta, jog yra kažkas negerai. Kadangi pirmas nusiskundimas yra potrauminiu laikotarpiu, negali atmesti, jog paūmėjimas šiuo atveju yra traumos pasekmė. Laikas, kada prasideda ligos paūmėjimas po trauminio poveikio kiekvienam žmogui, yra individualus: vienam iš karto po traumos, kitam po paros ar dviejų. Inkubacinis periodas labai platus. Ar gali ( - ) turėti įtakos asmens koordinacijai ne paūmėjimo metu, reikia klausti gydančio neurologo: vienam liga praeina be pasekmių, o kitam visą gyvenimą lieka lengvos pasekmės, pavyzdžiui, galvos svaigimas. Esamuose dokumentuose apie tai duomenų nėra, yra tik faktas, kad E. B. persirgo ( - ), 2015 m. medicininiuose dokumentuose yra rašoma, kad E. B. yra persirgęs ( - ). Tam, kad nustatyti, ar jis buvo pasveikęs nuo šios ligos, reikalinga ligos istorija su surašyta epikrize, kurioje būtų nurodyta asmens būklė išrašymo metu ir rekomendacijos tolesniam gyvenimui. Darant tyrimą, klausimo, kokiomis ligomis persirgo E. B., iš tyrėjo ji negavo, todėl neturėjo pagrindo išsireikalauti visų dokumentų. Susipažinus su teismo išreikalautais nukentėjusiojo medicinos dokumentais ir kortelėmis, nurodė, jog nukentėjusiajam 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo nurodyta diagnozė – ( - ) paūmėjimas, to užtenka konstatuoti neūmią ligą, ji negali traktuoti, jog yra ūmi liga. Kadangi turėjo duomenų, jog 2015 m. buvo persirgta ( - ), jai ir nereikėjo jokių kitų duomenų. Ar ligos paūmėjimas būtų savaiminis ar dėl trauminio poveikio, sveikatos sutrikdymo mastas nuo to nesikeičia. Pagal VšĮ ( - ) 2015 m. išrašą nukentėjusysis gydytas ( - ), pagal gydymą buvo skirti pusiausvyrą lavinantys pratimai ir išvykstant surašyta, kad nepakankamai kompensuota pusiausvyra, atsakas į gydymą silpnas. Iš to galima traktuoti, kad asmuo buvo pilnai neišgydytas, toliau jis lankėsi reabilitacijoje, kur pastoviai skundėsi galvos svaigimu ir nestabilumu. 2016 m. sausio mėnesį asmuo vėl tirtas ( - ) klinikose, išvadose nurodoma, kad ( - ) abipus ir nepakankama koncentracija. Iš to išrašo taip pat galima spęsti, kad asmuo pilnai neatsistatė. 2015 m. atliktas galvos magnetinio rezonanso tyrimas ir jokios organinės patologijos nerasta, atmesta, kad dėl galvos smegenų pažeidimo ( - ). 2016 m. asmuo šeimos gydytojui vėl skundėsi pusiausvyros sutrikimu. Toliau skundėsi lėtiniu bronchitu, įtariama bronchinė astma. Tolesnių įrašų apie ( - ) nerado. Toliau tęsiamas asmens gydymas dėl kvėpavimo takų ligų. Medicininių dokumentų iš ( - ) poliklinikos duomenimis, 2016 m. balandžio mėnesį E. B. skundėsi galvos svaigimu, nustatoma diagnozė ( - ), paskirtas gydymas. 2016 m. liepos mėn. 13 d. išraše nurodoma diagnozė – ( - ) reabilitacijos programa, rekomenduojama jei nebus pagerėjimo, tretinio lygio neurologo konsultacija. Po gydymo išlieka pastovus apsvaigimo jausmas. Iš to įrašo galima spręsti kad asmuo pilnai neatsistatęs po ( - ). 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi dėl žaizdos pašlapiavimo dešinėje čiurnoje, 2018 m. rusėjo mėnesį fiksuota, jog išlieka galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas ir diagnozuojamas ( - ) sutrikimas. 2018 m. rugpjūčio mėnesį konsultuotas LOR gydytojo, aprašomi nusiskundimai: pasvaigsta, paskauda galva, klausa nesutrikusi, užgulimas ausyse, pykinimas. Nustatoma diagnozė – ( - ) sutrikimas. Tais pačias metais tą patį mėnesį nustatomas lėtinis veido daubų uždegimas. 2018 m. rugsėjo 11 d. skundai dešinio peties skausmais, atsiradusiais po nikstelėjimo, 2018 m. rugsėjo 25 d. asmuo kreipėsi su skundais, kad išlieka galvos svaigimas. Tęsiama diagnozė ( - ), kartu eina dešinio peties sąnario pažeidimas. 2018 m. spalio mėnesį nustatytos diagnozės: dešinio peties sąnario patempimas, nepatikslintas minkštųjų audinių sužalojimas. 2018 m. lapkričio mėnesį asmuo kreipėsi dėl kosulio, yra įrašas, kad asmuo lanko reabilitacines procedūras dėl galvos svaigimo. Gydytoja rašo, jog išlieka galvos svaigimas ir dešinio peties skausmas. 2019 m. liepos 16 d. įrašas – reikalinga neurologo konsultacija dėl ( - ) paūmėjimo. Toliau įklijuoti įrašai susiję su 2019 m. birželio 19 d. patirtu eismo įvykiu. 20.20 val. atvykus gydytojo traumatologo įrašas, kad asmuo nežino, ar buvo be sąmonės, jaučia galvos svaigimą, toliau gydytojo neurochirurgo įrašas, jog išorinių galvos traumos požymių nėra, asmuo skundžiasi žaizdomis, ribota kairės plaštakos funkcija, asmens nepykina, nusiskundimų, susijusių su galva, nėra įrašyta, gydytojo neurochirurgo įrašas, kad duomenų apie galvos smegenų traumą nėra, kompiuterinis galvos smegenų tyrimas neindikuotinas. Išleidžia asmenį su diagnoze – išorinių galvos traumų nėra, tramatologo diagnozė – kairės plaštakos 4-5 pirštų žaizdos bei dešinio peties ir žasto sumušimas. Toliau atliktos rentgenogramos, jog galima įtarti penkto piršto pamatinio pirštakaulio ampulsiją, asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jei pareigūnas būtų pateikęs visą išankstinę medžiagą nuo 2013 m., remiantis įrašais, jog asmuo nebuvo visiškai pasveikęs po ligos, specialistė net nerašytų, kad eismo įvykis įtakojo ligos paūmėjimą, nes liga tęsiasi visą laiką. Negali atmesti, kad iki eismo įvykio, jo metu ir po jo buvo tos pačios ligos tąsa. Nėra įrašo, kad asmuo būtų sveikas. Medicininiai įrašai patvirtina, jog buvo nuolatinis galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas, nuolat tęsiama diagnozė – ( - ). Jei duotų specialisto išvadą šiuo metu, susipažinusi su visais medicininiais dokumentais, sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) nesikeistų, nes kraujosruvos ir žaizdos neišnyktų, bet nebūtų punkto, kad yra lėtinis ligos paūmėjimas, nes liga tęsiasi, ji nebuvo išgydyta, nuo 2015 m. ji nerado įrašo, jog asmuo besikreipdamas į gydymo įstaigą nesiskųstų svaigimu ir pusiausvyros sutrikimu, gydytojai niekada neparašė, kad yra pilnas pasveikimas, gydytojai visą laiką rašė, kad yra ( - ). Įrašą apie pilną pasveikimą įrašo gydantis gydytojas. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. birželio 9 d. nėra įrašo, kad būtų konstatuotas E. B. pasveikimas, kad tęsiamas gydymas paskutinis įrašas 2018 m. lapkričio mėnesį. Remiantis medicininiais dokumentais, jei nuo 2018 m. lapkričio mėnesio nėra gydančio gydytojo įrašo, kad E. B. pasveiko, serga, ar išvyko gydytis kitur, ji vadovaujasi paskutiniu įrašu, jog ( - ) yra išlikęs. Ji kaip ekspertė negali parašyti, kad jei nėra duomenų, kad asmuo nesigydo, tai jis yra pasveikęs. Yra gydytojos įrašas, kad ji rekomenduoja tęsti reabilitaciją, nes yra nuolatinis pusiausvyros sutrikimas. Reikia kviesti gydytoją neurologą, kuris apžiūrėtų žmogų ir sakytų, yra sutrikusi pusiausvyra, jutimų sutrikimas ar nėra, asmuo pasveikęs ar ne. Žmogus gali nesikreipti 10 metų, bet ji negali pasakyti, kad jis yra sveikas. 2019 m. lapkričio 22 d. ( - ) poliklinikos gydytojų koordinacinės komisijos įrašas, kad E. B. 2015 m. persirgo ( - ), atsistatinėjo labai sunkiai, buvo pripažintas darbingumo netekimas pusmečiui, po to lieka sutrikusi koordinacija, eina plačiau statydamas kojas kaip jūreivis, labiausiai padėjo reabilitacija ( - ) klinikose, po to neskraido, nenardo, neburiuoja, nejodinėja, ką darė anksčiau, buvo pradėjęs griuvinėti, neprieštarauja jos žodžiams, jame nėra įrašo, kad asmuo būtų pasveikęs. Čia komisija aprašo būklę nuo 2015 m. Toliau minėtoje gydytojų komisijos išvadoje rašoma, jog po minėtos traumos, svaigimas ir koordinacija pablogėjo, - tai reiškia ne atsirado naujai, o pablogėjo tas, kas buvo aprašoma nuo 2015 m. Čia reikia gydytojų komisijos klausti, kodėl jie ne konstatuoja naują ligą, o rašo, kad asmuo buvo nepasveikęs ir jam vis blogėja. Tikriausiai E. B. neatitiko nedarbingumo komisijos nustatytų kriterijų, dėl ko jam nebuvo tęsiamas nedarbingumas nuo 2018 m. lapkričio. Jei būtų pateiktas klausimas, ar po 2015 m. persirgto ( - ) E. B. išliko pasekmės, tai Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių priede Centrinės nervų sistemos liekamųjų reiškinių (nežymus koordinacijos sutrikimas), bet kadangi tos pasekmės nuo 2015 m., o čia yra tik paūmėjimas, tai galioja tik Taisyklių 13 punktas. Jei asmeniui nustatoma lėtinė liga (tai reiškia, ji yra pastoviai), yra jos paūmėjimas, remisija arba eiga tyli (be jokių simptomų), teismo medicinos ekspertas lėtinės ligos kvalifikuoti sužalojimu, remiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, neturi teisės. Kas nutiko 2019 m. – tai ne ligos pasekmė, ji senosios lėtinės ligos pasekmė. Jei ausų, nosies gerklės gydytojas po eismo įvykio būtų nustatęs ausies nervo pabrinkimą, dalinį plyšimą, vidinės ausies kraujosruvas, kraujo išsiliejimą į sraigę, tikrai kvalifikuotų, kad yra ausies sužalojimas, sukėlęs ( - ). Šito ji nei viename medicinos dokumente nerado, yra žodis senos ligos, nustatytos 2015 m., paūmėjimas. Nei išorinės, nei vidinės traumos po eismo įvykio nebuvo nustatyta. Specialistė nesutinka, kad gydytojai neprofesionaliai atliko nukentėjusiojo apžiūrą. Teismo medicinos ekspertai atlieka paties asmens apžiūrą, tik gavę ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimą, kai pats asmuo, užsiregistruoja išankstine registracija ar atvykęs į įstaigą, ateina, asmuo būna apžiūrimas. Pats teismo medicinos ekspertas apžiūri medicinos dokumentus dėl pirminių klausimų (kokie padaryti sužalojimai ir koks sveikatos sutrikdymo mastas), esant gydytojų pilnai aprašytiems medicininiuose dokumentuose išoriniams sužalojimams. Jei gydytojas tų požymių neaprašė, jis jų nerado. Šiuo atveju buvo aprašytos kraujosruvos, žaizdos, kaip jos gyja, kada siūlės pašalintos. Jai to užteko, kad nustatyti pirminį sveikatos sutrikdymo mastą. Tai kad žmogus galimai buvo be sąmonės – jo subjektyvi nuomonė. Viskas ką pasako asmuo, yra subjektyvu. Objektyvu yra tai, ką rado greitosios pagalbos gydytojai, kurie įrašo, jog jie atvykę rado žmogų be sąmonės arba liudytojų teigimu, asmuo buvo be sąmonės. Kad žmogus sako, kad buvo be sąmonės, įrašoma kaip nusiskundimas, bet gydytojas remiasi objektyviais duomenimis – ką jis rado (t. 2, b. l. 21-25).

14Teisme liudytojas Ž. B. paaiškino, kad eismo įvykio dalyviai papasakojo, jog pavėžėjo taksi automobilis sustojo ant dviračių tako, keleivė išlipo iš dešinės pusės keleivio vietos automobilio gale, tuo metu važiavo dviratininkas ir jai atidarant dureles, susidūrė. Ką konkrečiai pasakojo keleivė G. M., neprisimena. Ji sakė, kad išlipo būtent toje vietoje, nes vairuotojas negalėjo toliau važiuoti, toliau važiavimas buvo uždarytas, todėl ją vairuotojas išleido šioje vietoje. Taip pat keleivė aiškino, kad ji sakė vairuotojui, jog jai reikia toliau važiuoti, bet vairuotojas pasakė lipti čia, nes toliau uždarytas kelias. Jai atrodo, kad vairuotojas pasakė, kad išleis toje vietoje, nes toliau negali pravažiuoti. Dviratininkas aiškino, kad jis važiavo dviračių taku, matė, kad sustojo automobilis, bet jis važiavo toliau, nesitikėdamas, kad kas nors atidarys keleivio dureles. Taksi automobilio vairuotojas pasakė, kad toliau negali pravažiuoti, todėl nusprendė čia sustoti. Kodėl nusprendė sustoti taip arti dviračių tako, nors priekyje dešiniau už 10-15 metrų yra įvažiavimas į Vilniaus gatvę, kur buvo laisvas tarpas ir galima sustoti, negalėjo pasakyti. Nebuvo kalbos, kad keleivė pati netikėtai išlipo iš automobilio. Tokio vairuotojo pasakymo, kad jis sustojo stabtelėjus priešais važiavusiam automobiliui, o keleivė tuo metu be jo leidimo išlipo iš automobilio, negirdėjo arba apie tai ne su juo kalbėjo. Jo kolega pirmas pradėjo bendrauti su vairuotoju V. F., tačiau apie tokias aplinkybes jo kolega D. B. (D. B.) taip pat nieko nesakė. Apžiūrėjo automobilį, bet atrodo, kad apgadinimų nerado, durys nebuvo visiškai pravertos, smūgis buvo į jų kampą. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys. Kai atidaro dureles yra kantas, su ta dalimi buvo šiek tiek dažų (nubraukta). Keleivė sakė, kad buvo nepilnai pravertos durelės, norėjo pažiūrėti tą vietą, ar tikrai ten buvo nusilupę dažai. Šiuo metu negali pasakyti, ar tikrai ten buvo dažai nusilupę. Nepamena, ar vairuotojas sakė, kad jo automobilis buvo apgadintas. Su pravertomis durimis nuotraukų daugiau nebuvo. Eismo įvykio vietos planas buvo užpildytas kelių policijoje, vietoje išmatavimus darė jis, kas tiksliai darė nuotraukas jis ar kolega, nepamena. Pagal eismo įvykio schemą nurodyta, kad automobilis sustojo 1,7 m. iki sankryžos, tai yra pažeidimas. Eismo įvykio schemą perduoda tyrėjui, yra mastelis, subraižyti atstumai, jis taip pat gali atsižvelgti į tai, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą dėl netinkamo sustojimo. Abu automobilio dešinieji ratai buvo užvažiavę ant dviračių tako, atstumas tarp dešinio rato ir šaligatvio buvo 0,9 m. Visada rašo vieną tarnybinį pranešimą nuo patrulių ekipažo. Šiuo atveju tarnybinį rašė D. B.. Pats apžiūrėjo automobilį „Toyota“, galinėse sėdynėse buvo įrengti saugos diržai. Negali atsakyti, ar buvo ženklų, kad keleivė buvo prisisegusi saugos diržą. Taip pat negali atsakyti, ar vairuotojui indikacinės priemonės rodė, kad keleivė užsisegusi saugos diržą. Kai atvyko keleivė atrodo buvo išlipusi, bet tiksliai neatsimena. Pažymėjo, kad automobilio keleivis turi pareigas, viena kurių išlipant įsitikinti, kad tai daryti yra saugu (t. 2, b. l. 25-26).

15Teisme liudytojas D. B. paaiškino, kad „Toyota“ vairuotojas taksistas-pavėžėjas sustojo Gedimino pr. – Vilniaus sankryžoje, išlipanti keleivė atidarė dešinės pusės galines duris, o dviratininkas važiuodamas dviračių taku, atsitrenkė į automobilio duris. Į eismo įvykio vietą atvyko su kolega Ž. B., jie kartu išlipo iš mašinos. Jis pradėjo bendrauti su dviratininku dėl sužalojimų, klausė, ar reikia greitosios. Dviratis gulėjo, visi (dviratininkas, vairuotojas, keleivė buvo prie mašinos. Dviratininkas papasakojo, kad važiavo dviračiu taku link katedros, sustojusio automobilio „Toyota“ galinės durys staiga atsidarė ir jis nespėjo sustoti bei atsitrenkė. Taksi vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo, turėjo išlaipinti keleivę. Jis keistai motyvavo, kodėl sustojo sankryžoje, ar tai prieš jį automobilis sustojo, pravažiuoti negalėjo, ar kad ženklai draudžiantys stovėjimą buvo. Iš vairuotojo paaiškinimo suprato, kad vairuotojas sustojo išleisti keleivio. Ir keleivė pati sakė, kad važiavo, pasakė, kur jai reikia, vairuotojas sustojo ir sako: „va čia lipkit“, ji pradeda lipti ir buvo smūgis į duris jas atidarius. Keleivė su jais važiavo iki kelių policijos, ir pakeliui šnekėjo. Neatsimena, kad būtų buvę sakyta, jog vairuotojas tik stabtelėjo praleisti sustojusio automobilio, o keleivė netikėtai tuo metu išlipo. Eismo įvykio vietos planą braižė jo kolega Ž. B. kelių policijoje, vietoje buvo padarytas tik juodraštis, nurodant atstūmus. Tiesiai dar buvo galima pavažiuoti, toliau stovi ribojantys ženklai. Vilniaus gatvėje stovi taksi automobiliai, renka keleivius. Jie klausė vairuotojo, kodėl sustojo būtent toje vietoje. Jis atsakė, kad norėjo pasukti į dešinę link Vilniaus gatvės, bet priekyje buvo sustojęs automobilis, tiesiai važiuoti toliau buvo negalima, todėl sustojo čia. Apžiūrėjo automobilį, apgadinimai atrodo nebuvo nustatyti, nes dviratininkas atsitrenkė į patį durelių kampą. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, nurodyta, kad apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys, nes, kai vedi pirminę eismo įvykio informaciją, turi suvesti apgadinimus, kitaip nebus įvykio sudėties. Eismo įvykių registras neduos kitaip išsaugoti. Jam atrodo, kad dviratininkas atsitrenkė į kampą ir nieko nebuvo. Nuotraukas darė jis. Automobilio nuotraukas daro, kokį randa eismo įvykio vietoje, situacijos neatkuria. Jei žmogus sužalotas, tai atžymima, vedama vairuotojas Nr. 2, žymimi dviračio apgadinimai, daromos nuotraukos. Jei buvo automobilio apgadinimas, tai turėtų būti parašyta tarnybiniame pranešime. Gal ir buvo koks nubrozdinimas, todėl buvo pažymėta. KET numato, kad keleivis prieš išlipdamas turi įsitikinti, ar tai daryti yra saugu. Automobilio „Toyota“ gale buvo įrengti saugos diržai. Jis neuždavė klausimo G. M., ar ji buvo prisisegusi saugos diržą, nes stovinčioje transporto priemonėje jį segėti nebūtina. E. B. atvykus sėdėjo ir skundėsi rankos, pirštų skausmais, pradžioje klausė, kas nukentėjo, kokie sužalojimai, ar kviestina greitoji. Tą informaciją per raštinę perduoda budėtojams, o jie GMP. Neatsimena, ar E. B. skundėsi galvos svaigimu. Liudininkai galbūt sakė, kad jis nukrito ir nejudėjo, sunkiai atsimena tą patį momentą. Jis buvo pasimetęs. Apie tai papasakojo eismo įvykio dalyviai, praeivių nebuvo. Nukentėjusysis pats norėjo važiuoti į gydymo įstaigą, bet jie pasakė, kad privalo kviesti GMP, nes tik tada gali forminti eismo įvykį su nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 26-27).

16Pareiškėja G. M. 2019 m. birželio 19 d. paaiškinime nurodė, jog kelionė su taksi (( - )) automobiliu „Toyota Prius“ 2019 m. birželio 19 d. prasidėjo 20.01 val., adresu ( - ) (šalia ( - ) namo). Galutinis kelionės tikslas buvo Gedimino pr. 9. Atsisėdo ant galinės keleivio sėdynės dešinėje pusėje. Vairuotojo vardas buvo V.. Automobiliui sustojus pilnai žvilgtelėjo į priekį, šonus ir apsidairė, paklausė, kodėl neveža į galutinį kelionės tikslą, t. y., Gedimino pr. 9, nes sustojo ne ten, kur jai reikėjo. Taksistas V. jai pasakė, kad šiuo metu eismas link Gedimino pr. 9 yra uždraustas. Ji atkreipė dėmesį į jo rodomą gestą ranka į priekį, pamatė iš grindinio išlindusius metalinius stulpus. Taksistas pasakė, kad toliau važiuoti negalintis. Priekyje nebuvo jokios spūsties ar automobilio, matėsi išlindę stulpai. Taksistas buvo sustojęs sankryžoje ir ant dviračių tako. Paklausė, ar čia ji ir turėtų išlipti, taksistas atsisuko ir pasakė „taip“. Pinigų neturėjo mokėti, nes pinigai už ( - ) taksi suteiktą paslaugą automatiškai nusirašo nuo jos bankinės kortelės. Pasitikslinimas, ar gali išlipti iš taksi automobilio vyko apie 30-40 sekundžių. Dėl taksi automobilio gabaritų iš vidaus, kas vyksta išorėje nesimatė. Žvilgtelėjus per šoninį galinės sėdynės langą nesimatė jokio objekto. Ji darė galines dureles ir išgirdo garsą bei pamatė krentantį dviratininką. Išlipusi iš taksi automobilio pamatė, kad dviratininkas užsigavo rankos pirštą. Dviratis gulėjo, atrodė nestandartiškai, stambus, akumuliatorinis. Dviratininkas išsitraukęs savo asmeninį telefoną maždaug per 3-4 min. paskambino policijai ir greitajai pagalbai. Į nuovadą kviečiamas policijos dviratininkas nesutiko vykti (t. 1, b. l. 59).

17Nukentėjusysis E. B. 2019 m. birželio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. 20.15 val. važiavo dviračiu Gedimino prospektu link Katedros. Važiuojant dviračių taku, važiuojamojoje dalyje stovėjusio taksi galinės durelės staiga atsidarė ir jis atsitrenkė į jas. Tai įvyko sankryžoje prie Vyriausybės. Jį išvežė greitoji pagalba suteikti pirmosios pagalbos (t. 1, b. l. 32).

18Liudytojo V. F. 2019 m. birželio 19 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 20.15 val. atvažiavo automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. ( - ) juodos spalvos, priklausančiu jo žmonai N. F.. Buvo giedra, važiuojamoji danga buvo sausa. Vežė keleivę į Gedimino pr. 9. Privažiavus prie stulpelių Gedimino pr. stovėjo automobilis, nepastebėjo jo valstybinio numerio. Sustojo už jo ir paklausė keleivės, ar čia gerai, nes po 19 val. toliau Gedimino prospektu važiuoti negalima. Ji pasakė: „a, gerai“ ir atidarė galines dešines duris. Tuo metu į duris įvažiavo žmogus su panašiu į dviratį prietaisu ir nukrito, paskui atsikėlė ir iškvietė greitąją ir policiją (t. 1, b. l. 31).

19BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. birželio 19 d., 20.20 val. gautas E. B. pranešimas, kad Gedimino pr. 18, Vilniuje, gatvėje prie sankryžos susidūrė automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) ir dviratininkas ( - ) m., pranešėjui (dviratininkui) kraujuoja iš rankos (t. 1, b. l. 28).

20Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 20.17 val. buvo gautas pranešimas, jog Gedimino pr. 18 automobilis partrenkė dviratininką. Atvykus pareigūnus pasitiko automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas V. F., kuris paaiškino, kad važiavo Gedimino pr. ir teis Vilniaus g. sankryža sustojo, kad išleistų keleivę, kuri atidarė automobilio galines dešinės pusės duris, ir tuo metu atvažiuojantis dviratininkas atsitrenkė į atidarytas duris ir susižalojo. Automobilio „Toyota“ keleivė G. M. paaiškino kad važiavo pavėžėjo automobiliu „Toyota“, kuris turėjo ją nuvežti į Gedimino pr. 9, bet važiuojant Gedimino pr. automobilio vairuotojas sustojo prieš pat Gedimino pr. – Vilniaus g. sankryžą šalia dviračių tako, teigė, kad toliau nevažiuos, kadangi eismas toliau draudžiamas ir nurodė jai išlipti iš sustojusio automobilio. Po ko G. M. atidarė galines automobilio dešinės pusės dureles, ir tuo metu į jas atsitrenkė iš galo atvažiavęs dviratininkas. Dviratininkas E. B. paaiškino, kad važiavo Gedimino pr. link Katedros aikštės, kai pamatė Gedimino pr.-Vilniaus g. sustojusį automobilį „Toyota“, kuris dviem ratais buvo užvažiavęs ant dviračių tako, pravažiuojant pro jį staiga atsidarė automobilio galinės durys, į kurias jis ir atsitrenkė (t. 1, b. l. 27).

21Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Vilniaus g.-Gedimino pr. sankryžoje, schemoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, matyti eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymas: automobilis „Toyota“ stovi Gedimino pr., šalia 18 namo, esant 1,7 m. atstumui iki sankryžos su Vilniaus gatve, jo dešinė dalis užvažiavusi ant dviračių tako (dviračių tako plotis 1,4 m., nuo automobilio dešinio priekinio rato iki šaligatvio krašto 0,9 m., nuo galinio rato iki šaligatvio krašto – 1 m.) (t. 1 b. l. 29).

22Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. ( - ) buvo apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys (t. 1 b. l. 30).

23Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. Majauskaitės-Čobot 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime nurodyta, kad E. B. nustatyta paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 pirštų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas ( - ) paūmėjimas siejamas su 2015 m. persirgtu ( - ), ir remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių metodinių nurodymų 13 punkto 13.1 papunkčiu su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, kadangi tai yra lėtinės ligos paūmėjimas (t. 1, b. l. 33).

24Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. spalio 11 d. V. F. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-90408-2019 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. birželio 19 d. 20.17 val. vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) sustojo ant dviračių tako, tuo pažeisdamas KET 150.6 punkto reikalavimą, jam paskirta 15 EUR bauda (t. 1, b. l. 24).

25Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 23.59 val. iš VšĮ ( - ) ligoninės gautas pranešimas, kad į juos kreipėsi E. B., kuriam ligoninėje nustačius kairės plaštakos IV-V piršto žaizdą, dešinės peties ir žasto sumušimus, išleistas gydytis ambulatoriškai. Buvo nustatę, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Gedimino pr. 18, V. F., vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) sustojo išleisti keleivės G. M., kuri atidarydama automobilio dureles kliudė pravažiuojantį dviratininką E. B. (t. 1, b. l. 26).

26Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos įvykio aplinkybės, stovintis automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) bei dviratis, taip pat nukentėjęs dviratininkas E. B. (t. 1, b. l. 63-69).

27Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentą dėl nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašų pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi 60 parų ir galimybės pateikti 2019 m. birželio 19 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašų nėra (t. 1, b. l. 116, 129-130).

28VšĮ ( - ) ligoninės 2019 m. birželio 20 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad E. B. diagnozuota kairės plaštakos IV-V pirštų žaizdos, užfiksuoti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – dešinio peties ir žasto sumušimas. Pacientas teigė, kad buvo sužalotas Vilniuje, Gedimino pr., važiuodamas dviračiu atsitrenkė į lengvojo automobilio taksi atidarytas dureles. Nežino, ar buvo be sąmonės, jaučia galvos svaigimą. Nukreiptas neurochirurgo konsultacijai. Tame pačiame išraše užfiksuota, kad 2019 m. birželio 19 d. atlikus paciento apžiūrą išorinių galvos traumos požymių nepastebėta. E. B. skundėsi žaizdomis, ribota kairės plaštakos funkcija. Pateiktos rekomendacijos: kontrolinės rentgenogramos ir traumatologo konsultacija po 7-10 dienų, analgetikai, šaltis lokaliai, tausojantis režimas, perrišimai PSPC, siūlus išimti PASPĮ po 10-22 dienų atsižvelgiant į žaizdos gijimą, imobilizacija (t. 1, b. l. 34, 38-39).

29VšĮ „( - ) poliklinikos“ 2019 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. E. B. patyrė traumą važiuodamas dviračiu. Jam buvo sužalota kairė plaštaka, sumuštas dešinys petys ir žastas. Asmuo kreipėsi į RVUL priėmimą, jam susiūtos žaizdos. 2019 m. birželio 26 d. paūmėjo galvos svaigimas. 2019 m. birželio 28 d. išimti siūlai. 2019 m. liepos 16 d. rekomenduota nukreipti neurologo konsultacijai dėl paūmėjusio galvos svaigimo (t. 1, b. l. 17).

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti nukentėjusiojo/skundą padavusio asmens E. B. ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo administracinio nusižengimo byloje (b. l. 52-53).

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nutarta netenkinti nukentėjusiojo E. B. atstovo prašymo dėl papildomos teismo medicinos ekspertizės paskyrimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (t. 2, b. l. 31-37).

32G. M. skundas tenkintinas iš dalies. E. B. skundas netenkintinas.

33ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

34Nagrinėjamu atveju G. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus, numatytus ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse. ANK 428 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta kelių eisme dalyvaujančių asmenų – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, atsakomybė už KET pažeidimo, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, padarymą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta kelių eisme dalyvaujančių asmenų atsakomybė už KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Vadovaujantis SEAKĮ 2 dalies 12 dalimi, eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Taigi atsižvelgiant į SEAKĮ nuostatas bei galiojančią teismų praktiką (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-222/2019), nors ANK 428 straipsnyje „keleivis“ nėra įvardintas kaip atsakomybės subjektas, jis yra priskiriamas kelių eismo dalyvio sąvokai, atitinkamai jis privalo laikytis KET ir taip pat gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį. KET 52 punktas numato, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. KET 148 punkte įtvirtintas draudimas atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

35Dėl G. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį.

36Skundžiamu nutarimu G. M. pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį patraukta atsakomybėn už tai, kad būdama automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) keleive, eismo įvykio, kurį pati sukėlė, metu, apgadino minėtą automobilį. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. ( - ) buvo apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys. Atsakomybėn traukiama G. M. savo kaltės nepripažino ir teigė, jog apžiūrėjusi transporto priemonę kartu su taksi vairuotoju jokių apgadinimų nematė ir pretenzijų dėl šio automobilio apgadinimo nei taksi vairuotojas, nei draudimo bendrovė jai nepateikė. Teisme nukentėjusiuoju byloje pripažintas taksi vairuotojas V. F. patvirtino, jog po įvykusio eismo įvykio jis kartu su G. M. apžiūrėjo jo vairuotą automobilį ir jokių pažeidimų nebuvo. Nukentėjusysis pažymėjo, kad pareigūnai galimai matė senesnį automobilio apačioje buvusį įbrėžimą, tačiau tokį automobilį jis jau nupirko ir tas įbrėžimas su nagrinėjamu įvykiu nėra susijęs, dėl įvykusio įvykio automobilio jis netvarkė. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai Ž. B. ir D. B. taip negalėjo patvirtinti, jog po eismo įvykio automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. ( - ) tikrai buvo apgadintas, neprisiminė ir to, kad vairuotojas būtų jiems kažką sakęs apie automobilio apgadinimus. Be to, liudytojas D. B. pažymėjo, jog registruojant įvykį eismo įvykių registre reikia suvesti apgadinimus, kitaip registras neduos išsaugoti įvykio, todėl ar iš tiesų buvo padarytas apgadinimas ar jis buvo įvestas dėl registro pildymo specifikos, negalėjo nurodyti. Apie automobilių apgadinimus nieko nėra nurodyta ir pareigūnų tarnybiniame pranešime bei V. F. rašytiniame paaiškinime. Be to, eismo įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad dviratininkas atsitrenkė į automobilio durelių kampą, taip pat leidžia abejoti, jog šiuo atveju automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) buvo padaryti apgadinimai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. ( - ) buvo apgadintas, todėl G. M. skundas šioje dalyje tenkintinas ir administracinio nusižengimo byla dalyje dėl jos patraukimo atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutrauktina, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Dėl G. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį.

38Iš skundžiamo nutarimo bei administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. M. pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) keleive, prieš atidarydama automobilio galines dešinės pusės keleivio dureles, neįsitikino, kad nesukliudys kitiems eismo dalyviams ir durelėmis kliudė dviračių taku važiavusį dviratininką E. B., dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta dviratininko sveikata. Atsakomybėn patraukta G. M. savo kaltės nepripažino ir teigė, jog dėl kilusio eismo įvykio atsakingas yra vairuotojas V. F., kuris sustojo jos išlaipinti tam neskirtoje vietoje, pažeisdamas KET, taip pat dviratininkas E. B., kuris matydamas kliūtį – stovintį automobilį, nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nesumažino važiavimo greičio ar nesustojo. Vis tik teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagristus, G. M. kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

39Iš eismo įvykio schemos matyti, kad pavėžėjo V. F. automobilis eismo įvykio metu buvo užvažiavęs ant dviračių tako, taip pažeidžiant KET reikalavimus, už ką vairuotojui V. F. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, padaryto nusižengimo pastarasis neginčijo. Teismas sutinka, jog vairuotojui neabejotinai kyla pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams, tačiau netinkami vairuotojo V. F. veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir savaime nepašalina keleivio pareigų, numatytų KET 52, 148 punktuose, todėl nelaikyti pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Vertinant, ar atsakomybėn patraukta G. M. pažeidė KET 52 ir 148 punktus bei padarė ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ji išlipo iš transporto priemonės ir ar atliko visus būtinus veiksmus, siekiant įsitikinti, kad išlipti yra saugu. G. M. teigė, kad pamačiusi, jog pavėžėjo vairuojamas automobilis sustojo nepasiekęs galutinio jos nurodyto tikslo, ji kelis kartus atsiklausė vairuotojo, ar tikrai čia turi išlipti ir vairuotojas jai patvirtino. Tuo tarpu teisme apklaustas V. F. nurodė, jog jis buvo sustojęs, nes priešais sustojo kitas automobilis, pareiškėja neatsiklausė, ar gali išlipti, neklausė ir kodėl jis sustojo, duris atidarė netikėtai. Vis tik, šie vairuotojo parodymai skiriasi nuo jo rašytinių paaiškinimų, kuriuose buvo nurodęs, kad sustojęs už priekyje stabtelėjusio automobilio, paklausė keleivės „Ar čia gerai?“, po ko pastaroji išlipo. Tokį parodymų neatitikimą liudytojas aiškino tuo, kad lietuvių kalba nėra jo gimtoji ir jis galėjo ne taip išsireikšti rašydamas paaiškinimą. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai Ž. B. ir D. B. nurodė, kad neatsimena, jog būtų buvę sakyta, kad vairuotojas tik stabtelėjo praleisti sustojusio automobilio, o keleivė netikėtai tuo metu išlipo. Liudytojas D. B. pažymėjo, kad iš vairuotojo paaiškinimo suprato, jog jis sustojo būtent išleisti keleivės. Iš čia darytina išvada, kad vairuotojas V. F., negalėdamas toliau pravažiuoti, eismo įvykio vietoje buvo sustojęs išleisti keleivės. Kita vertus, vairuotojas negali kontroliuoti keleivio veiksmų, kaip nurodė pats V. F., jo automobilyje nors ir yra įrengta „child block“ funkcija“, ji skirta apsaugoti vaikus nuo nesavalaikio automobilio durelių atidarymo, tačiau tokia funkcija nėra naudojama suaugusiems, todėl keleivė buvo asmeniškai atsakinga už išlipimo saugumą. Iš liudytojų bei vairuotojo paaiškinimų akivaizdu, jog tarp G. M. ir V. F. įvyko nesusikalbėjimas dėl išlipimo iš automobilio, tačiau tai nepašalina keleivės atsakomybės už KET reikalavimų nesilaikymą. Teisme pareiškėja tvirtino, jog keleivės pareigas atliko, t. y. prieš išlipdama iš transporto priemonės pažiūrėjo pro galinį stiklą, pro šoninį, kiek buvo įmanoma pro dešinę pusę ir kiek fiziškai buvo įmanoma įsitikino, ar nekliudys kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja neprisiminė, ar buvo tik pasukusi galvą ar pati pasisuko žiūrėdama, tačiau teigė, jog per galinius automobilio langus matė pėsčiųjų taką, pėsčiuosius, o jokio judančio link automobilio objekto nematė. Visgi byloje esantys įrodymai bei eismo įvykio aplinkybės leidžia teigti, jog G. M. nebuvo pakankamai atidi. Teisme apklaustas vairuotojas V. F. nurodė, kad automobilio dureles keleivė atidarė netikėtai, laiko tarpas tarp sustojimo ir durelių atidarymo buvo apie 2-3 sekundės. Šie liudytojo parodymai atitinka jo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad automobilio dureles keleivė atidarė staiga. Teisme apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad durelės atsidarė iki pusės, gal net mažiau ir jis atsitrenkė į patį automobilio durelių kampą. Kad durelės buvo atsidariusios nepilnai patvirtino ir pati G. M. bei teisme apklausti vairuotojas V. F. ir pareigūnai Ž. B. ir D. B.. Teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė patvirtina, kad G. M. neskyrė pakankamai laiko įsitikinti išlipimo saugumu. Jeigu ji būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, būtų labiau atkreipusi dėmesį į aplinką, bei galėjusi žymiai iš toliau pamatyti atvažiuojantį dviratininką, skyrusi protingą laiką įvertinti eismui už automobilio ribų, lukterėjusi protingą laiką, kad įsitikinti ar nėra eismo dalyvių, kuriuos pamatyti jai trukdo mašinos gabaritai. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad už automobilio buvusi kelio atkarpa yra tiesi bei gerai apžvelgiama, todėl objektyvių kliūčių iš anksto pastebėti artėjantį objektą nebuvo. Teisme V. F. parodė, jog pareiškėjai atsisukus jį galėjo viską matyti pro galinį automobilio langą, jo automobilyje matomumas geras, sėdynės ir pagalvės atlošas žiūrėti pro galinį langą netrukdo, bagažinės plastikinė dalis yra permatoma. Tą patvirtina ir byloje esančios automobilio fotonuotraukos. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjai matomumo niekas neribojo. Be to, eismo įvykis kilo Gedimino pr., kur eismas yra pakankamai intensyvus, todėl visi eismo dalyviai turi būti itin atsargūs – tą turėjo suvokti ir apie 10 metų vairavimo stažą tyrinti G. M.. Dviračių takas Gedimino prospekte taip pat yra įrengtas seniai, todėl Vilniaus gyventojams visuotinai žinomas. Šiuo atveju automobilis sustojo ties sankryža, neleistinoje stovėti vietoje, ties kuria tęsiasi ir dviračių takas, šios aplinkybės G. M., kaip vairuotojai ir Vilnietei, turėjo būti žinomos, atitinkamai ji turėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją ir skirti pakankamai laiko įsitikinti išlipimo nurodytoje vietoje saugumu, tačiau to nepadarė.

40G. M. ir jos atstovas teigė, jog dviratininkas nesilaikė KET kas taip pat lėmė eismo įvykio kilimą, vis tik dviratininko elgesys tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu nesietinas. Dviratininko greitis byloje nebuvo nustatytas, todėl teismas negali vertinti kokiu greičiu jis važiavo ir G. M. bei jos atstovo argumentą dėl galimai netinkamai pasirinkto dviratininko greičio teismas atmeta kaip nepagrįstą. E. B. važiavo dviračių taku ir nors matė tam neskirtoje vietoje sustojusį pavėžėjo automobilį, negalėjo prognozuoti, kad iš jo gali kažkas išlipti, t. y. neprivalėjo iš anksto preziumuoti kitų asmenų būsimų pažeidimų. Be to, kaip nustatyta, G. M. dureles atidarė staiga, kai dviratininkas jau nebegalėjo sulėtinti greičio ar sustabdyti dviratį, siekiant išvengti susidūrimo. Kaip teisme parodė E. B., kai jo dviračio priekinis ratas susilygino su automobilio galiniu ratu, pradėjo atsidarinėti galinės durelės ir jis atsitrenkė į patį durų smaigalį, todėl bet kuriuo atveju važiuodamas jis negalėjo išvengti susidūrimo. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis nepilnai buvo užvažiavęs ant dviračių tako (dviračių tako plotis 1,4 m, nuo automobilio dešinio priekinio rato iki šaligatvio krašto – 0,9 m, nuo galinio rato iki šaligatvio krašto – 1 m), taigi dviratis būtų galėjęs pravažiuoti, jeigu automobilio durelės nebūtų prasivėrusios. Pats nukentėjusysis E. B. teisme taip pat paaiškino, kad jis automobilio nevertino kaip kliūties, trukdančios jam pravažiuoti, nes dviračio takas yra platus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent G. M. veiksmai – durelių atidarymas, sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad galimai dėl sveikatos būklės E. B. apskritai negalėjo važiuoti dviračiu, byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Be to, dviratininko būklė neturi reikšmės vertinant keleivės elgesio atitiktį KET reikalavimams ir jokiu būdu negali pašalinti G. M. atsakomybės už KET reikalavimų pažeidimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė-Čobot nustatė, jog E. B. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad G. M. pagrįstai pripažinta kalta padarius ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

41Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. G. M. bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškų nusižengimų padarymą nebausta. Už ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 90 EUR iki 140 EUR. Skundžiamu nutarimu G. M. paskirta nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjos asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.

42Apibendrinant tai, kas išdėstyta, G. M. skundas dalyje dėl nutarimo panaikinimo dėl ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo netenkintinas, nutarimo dalis, pripažinti G. M. kalta pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį ir paskirti jai 115 EUR baudą, paliktina nepakeista.

43Dėl E. B. skundo.

44Teisme ir savo skunde nukentėjusysis E. B. bei jo atstovas kėlė klausimą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, teigdami, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryti sužalojimai turėtų būti vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis akcentavo, kad po minėto eismo įvykio jam buvo diagnozuotas ( - ) paūmėjimas, kurį jis gydėsi ilgiau nei numatyta Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte, t. y. ilgiau nei 10 dienų. Nukentėjusiojo vertinimu teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė-Čobot pateikdama išvadą neturėjo visų medicininių dokumentų – 2019 m. lapkričio 22 d. VšĮ „( - ) poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo, patvirtinančio, jog pareiškėją nukreipus neurologo konsultacijai, šis konstatavo, jog po 2019 m. birželio 9 d. jis buvo be sąmonės, po eismo įvykio galvos svaigimas ir koordinacija pablogėjo, po neurologo konsultacijos jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, o nedarbingumas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vis tik teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, specialistės išvadoje nurodyta, jog E. B. po nagrinėjamo eismo įvykio buvo nustatytos paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 pirštų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens dešinėje. Minėti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisme J. Majauskaitė-Čobot paaiškino, kad vadovaujantis Taisyklių metodinių nurodymų 13.1 papunkčiu, po eismo įvykio nustatytas bet kokios lėtinės ligos paūmėjimas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Tokiu atveju specialistai gali konstatuoti tik tai, kad paūmėjimą sąlygojo būtent tam tikras įvykis, bet kaip sužalojimo jo kvalifikuoti negali. Specialistė nurodė, kad net ir susipažinusi su visais naujais į bylą pateiktais dokumentais, tarp jų ir minėtu 2019 m. lapkričio 22 d. VšĮ „( - ) poliklinika“ medicinos dokumentų išrašu, VšĮ „( - ) poliklinika“ pateikta E. B. asmens sveikatos istorija, nukentėjusiojo ambulatorine kortele iš VšĮ „( - ) klinikos“ bei VšĮ „( - ) ligoninė“ atsiųsta asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele, jos išvada dėl E. B. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto nesikeičia. Iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų matyti, jog po eismo įvykio jo nepykino, nusiskundimų, susijusių su galva, nėra įrašyta, gydytojas neurochirurgas nurodė, kad duomenų apie galvos smegenų traumą nėra, kompiuterinis galvos smegenų tyrimas neindikuotinas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. B. 2015 m. persirgo ( - ), kuris, pasak specialistės, tęsėsi nuo jo diagnozavimo iki pat nagrinėjamo eismo įvykio, duomenų, kad nukentėjusysis būtų pilnai pasveikęs, nėra. Specialistė pažymėjo, kad jei asmeniui nustatoma lėtinė lig, tai reiškia, kad ji yra pastovi. Niekur nėra nurodoma, kad po eismo įvykio ( - ) nukentėjusiajam būtų atsiradęs naujai, todėl tai vertinama tik kaip anksčiau nustatytos ligos paūmėjimas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. B. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas tinkamai, teismas neturi pagrindo abejoti specialistės kvalifikacija bei jos pateikta išvada ir paaiškinimais, todėl nukentėjusiojo skundas netenkintinas.

45Pareiškėjas E. B. ir jo atstovas teigė, jog administracinis procesas neužtikrina nukentėjusiojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje buvo išsamiai pasisakyta, kodėl šioje byloje nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakyta priimti, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako. Nors teismas byloje pripažino, kad nukentėjusysis E. B. patyrė žalą ir G. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas. Kita vertus, tai neužkerta kelio nukentėjusiajam kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

46Nors nukentėjusysis ir jo atstovas teigė, kad skundžiamas nutarimas nėra pakankamai motyvuotas, jame tik bendrai aprašytas pažeidimas, tačiau neaprašyti kitų asmenų veiksmai – vairuotojo, jų įtaka eismo įvykio kilimui, pažymėtina, kad nutarime nustatytos aplinkybės turi būti dėstomos glaustai, atskleidžiant padarytų pažeidimų esmę, kitų asmenų, kurie nėra traukiami administracinėn atsakomybėn, veiksmai nutarime nevertintini. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti ar keisti jį dėl turinio nėra pagrindo.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48Nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas E. Dereškevičius teisme pareiškė prašymą atlyginti procesines išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos E. B. teikimu. Teismui pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad išlaidos teisinei pagalbai sudaro 1 004,03 EUR. Advokatas E. Dereškevičius nurodė, kad nagrinėjamoje byloje jis suteikė šias paslaugas: susipažino su administracinio nusižengimo byla, suteikė konsultaciją nukentėjusiajam dėl jo teisės apskųsti pririmtą nutarimą, parengė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, suteikė konsultaciją dėl teisės parengti ir pateikti teismui atsiliepimą į G. M. skundą ir parengė minėtą atsiliepimą, suteikė konsultaciją dėl nukentėjusiojo teisės pateikti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš bendraatsakovų, parengė ieškinį, suderino nukentėjusiojo procesinės ir faktinės pozicijos byloje apimtį pirmos instancijos teisme, buvo pasirengta nukentėjusiojo paaiškinimų davimui pirmosios instancijos teisme, atstovavo nukentėjusįjį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

49ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Administracinio nusižengimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama tiek pagal atsakomybėn patrauktos G. M., tiek ir pagal nukentėjusiojo E. B. pateiktus skundus. Nukentėjusiojo skundas buvo atmestas, tuo tarpu atsakomybėn patrauktos G. M. skundas tenkintas iš dalies. Kita vertus, teismas peržiūrėjęs institucijos priimtą nutarimą, paliko galioti sprendimą dėl G. M. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį, t. y. toje dalyje, kur nukentėjusiuoju pripažintas E. B.. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje dalyje G. M. procesinė padėtis, palyginus su skundžiamu nutarimu, išliko nepakitusi, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo ir jo atstovo pateikto skundo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju netikslinga priteisti visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi didžioji dalis advokato atliktų veiksmų yra susijusi su reikalavimais, kurie teisme iš esmės nebuvo būtini, ir netgi pertekliniai (pvz. civilinio ieškinio parengimas), be to, kaip minėta, visi nukentėjusiojo prašymai byloje buvo atmesti ir iš esmės neturėjo įtakos G. M. veiksmų kvalifikavimui. Nepaisant to, nukentėjusiojo atstovas konsultavo E. B. dėl atsiliepimo į pareiškėjos G. M. skundą pateikimo ir parengė minėtą atsiliepimą, padėjo pasirengti nukentėjusiajam teisminiam bylos nagrinėjimui bei atstovavo jį teisme trijuose teismo posėdžiuose (2020 m. vasario 14 d. – 2 val., 2020 m. vasario 25 d. – 2 val., 2020 m. birželio 5 d. – 1 val.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, advokato E. Dereškevičiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš G. M. nukentėjusiojo E. B. naudai priteisiant 400 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Nutarė

51E. B. skundo netenkinti.

52G. M. skundą tenkinti iš dalies.

53Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20290-2019 dalyje, kurioje konstatuota, kad G. M. 2019 m. birželio 19 d., 20.17 val., būdama automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) keleive, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalyje, už kurį jai skirta 50 EUR bauda bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, nustatyta galutinė subendrinta 115 EUR bauda, panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalį G. M. atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti.

54Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistu.

55Advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. M. nukentėjusiojo E. B. naudai 400 EUR turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

56Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. G. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos... 4. Nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu G. M. pateikė teismui skundą,... 5. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas E. B. pateikė... 6. Atsiliepimu į pateiktus skundus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 7. Pareiškėja G. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. B. skunda, kuriame... 8. Pareiškėjas E. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos G. M. skundą,... 9. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas... 10. Teismo posėdžio metu G. M. palaikė savo skundą ir nurodė, kad ji per „(... 11. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. B. paaiškino, kad jis važiavo po... 12. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. F. paaiškino, kad jis gavo... 13. Teisme teismo medicinos specialistė J. Majauskaitė - Čobot paaiškino, kad... 14. Teisme liudytojas Ž. B. paaiškino, kad eismo įvykio dalyviai papasakojo, jog... 15. Teisme liudytojas D. B. paaiškino, kad „Toyota“ vairuotojas... 16. Pareiškėja G. M. 2019 m. birželio 19 d. paaiškinime nurodė, jog kelionė... 17. Nukentėjusysis E. B. 2019 m. birželio 19 d. rašytiniame paaiškinime... 18. Liudytojo V. F. 2019 m. birželio 19 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m.... 19. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. birželio 19 d., 20.20 val.... 20. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 21. Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Vilniaus g.-Gedimino pr. sankryžoje,... 22. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Toyota... 23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 24. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 25. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 26. Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos įvykio aplinkybės, stovintis automobilis... 27. Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto... 28. VšĮ ( - ) ligoninės 2019 m. birželio 20 d. medicinos dokumentų išraše... 29. VšĮ „( - ) poliklinikos“ 2019 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nutarta... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nutarta... 32. G. M. skundas tenkintinas iš dalies. E. B. skundas netenkintinas.... 33. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas... 34. Nagrinėjamu atveju G. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už... 35. Dėl G. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį.... 36. Skundžiamu nutarimu G. M. pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį patraukta... 37. Dėl G. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį.... 38. Iš skundžiamo nutarimo bei administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad... 39. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad pavėžėjo V. F. automobilis eismo... 40. G. M. ir jos atstovas teigė, jog dviratininkas nesilaikė KET kas taip pat... 41. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. M. atsakomybę lengvinančių ar... 42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, G. M. skundas dalyje dėl nutarimo... 43. Dėl E. B. skundo.... 44. Teisme ir savo skunde nukentėjusysis E. B. bei jo atstovas kėlė klausimą... 45. Pareiškėjas E. B. ir jo atstovas teigė, jog administracinis procesas... 46. Nors nukentėjusysis ir jo atstovas teigė, kad skundžiamas nutarimas nėra... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 48. Nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas E. Dereškevičius teisme pareiškė... 49. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 51. E. B. skundo netenkinti.... 52. G. M. skundą tenkinti iš dalies.... 53. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 54. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistu.... 55. Advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...