Byla 2K-143-696/2017
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui, nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovei pagal įstatymą J. G. ir jos atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo 1) R. D. gynėjo advokato Aivaro Raišučio, 2) nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo advokato Henriko Mackevičiaus, 3) civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovo advokato Stepono Virkečio kasacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties.

2Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius.

3Priteista iš KB „L.“ nukentėjusiesiems P. A. 2000 Eur, V. L. 2000 Eur, K. A. B. 14 000 Eur, J. G. 30 298,69 Eur, D. G. 17 140,35 Eur, K. G. 16 298,69 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Priteista iš VĮ „Automagistralė“ nukentėjusiesiems P. A., V. L., K. A. B., J. G., D. G., K. G. kiekvienam po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. G. 22 365,95 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiesiems D. G. ir K. G. po 270 Eur kiekvienam kas mėnesį netekto išlaikymo dėl tėvo mirties nuo 2014 m. vasario 7 d. iki jų pilnametystės ( - ).

6Priteista iš R. D. nukentėjusiosioms K. A. B. 289,62 Eur, J. G. 2896,10 Eur už advokato darbą; valstybei 157,03 Eur teismo proceso išlaidų.

7Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nuteistojo R. D., nukentėjusiosios K. A. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio, civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės ,,L.“ atstovo advokato Kęstučio Virkečio apeliaciniai skundai atmesti.

8Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš VĮ „Automagistralė“ nukentėjusiesiems P. A., V. L., K. A. B., J. G., D. G., K. G. priteista po 1000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

9Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. G. priteista turtinė žala sumažinta iki 1092,26 Eur.

10Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš AB ,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems D. G. ir K. G. priteista po 270 Eur kas mėnesį netekto išlaikymo dėl tėvo mirties nuo 2014 m. vasario 7 d. iki jų pilnametystės ( - ).

11Pripažinta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. G., D. G., K. G. teisė į ieškinio dėl netekto išlaikymo patenkinimą ir šis į klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12Iš kooperatinės bendrovės „L.“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems P. A. padidintas iki 3000 Eur, V. L. iki 3000 Eur, K. A. B. iki 15 000 Eur, J. G. iki 31 298,69 Eur, D. G. iki 18 140,35 Eur, K. G. iki 17 298,69 Eur.

13Civilinio atsakovo VĮ ,,Automagistralė“ prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkintas.

14Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. A. reikalavimas dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atmestas.

15Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

16Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo kasacinio skundo netenkinti, nukentėjusiosios ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo kasacinio skundo bei civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovo advokato Stepono Virkečio kasacinių skundų netenkinti, civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovo advokato Kęstučio Virkečio, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo kasacinio skundo netenkinti, civilinio atsakovo Lietuvos draudimas atstovo G. Tunkevičiaus, prašiusio nukentėjusiosios ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo kasacinio skundo netenkinti, o bendrovės ‚‚L.“ skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio visų kasacinių skundų netenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

171. R. D. nuteistas už tai, kad 2014 m vasario 7 d., apie 1.35 val., Raseinių r., Ariogalos sen., Butkiškės kaimo ribose, automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda 146-ajame kilometre, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Actros“ (valst. Nr. ( - )) su priekaba „Schmitz“ (valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 19, 28, 133 punktų reikalavimus, nes neatsižvelgė į kelio būklę, kurio danga buvo slidi, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, dėl to nesuvaldė sunkvežimio ir šis slysdamas kirto kelio atitvarus, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su R. G. vairuojamu vilkiku „Iveko LD 440E42“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe „Samro“ (valst. Nr. ( - )), o dėl sudarytos avarinės situacijos siekdamas išvengti susidūrimo su šiomis transporto priemonėmis P. A. vairuojamas vilkikas „MAN TG460A“ (valst. Nr. (duomenys neskelbti)) su puspriekabe „,Schitz“ (valst. Nr. ( - )) nuvažiavo nuo kelio. R. D. sukelto eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas vilkiko „Iveko LD 440E42“ (valst. Nr. ( - )) vairuotojas R. G., jo keleiviui D. G., vilkiko „MAN TG460A“ (valst. Nr. ( - )) vairuotojui P. A. ir jo keleiviui V. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

182. Kasaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas advokatas A. Raišutis prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, arba pakeisti šias nuosprendžio bei nutarties dalis ir R. D. taikytą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki šešių mėnesių.

192.1 Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad R. D. baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones paskirta nepagrįstai, nesant visų sąlygų, nes teismai neatsižvelgė į gausią teismų praktiką, netinkamai taikė ir aiškino BK 68 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę nemotyvavęs jos būtinumo ir reikalingumo, nenurodė, kaip ji gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus ir ar apskritai ji būtina šiems tikslams įgyvendinti, t. y. tinkamai jos neindividualizavo. Kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje, kurią plačiai cituoja skunde, baudžiamojo poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas taikomas tais atvejais, kai padaryta neatsargi veika pasižymi dideliu pavojingumu, kai kaltininkas vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų medžiagų, KET pažeidimai itin šiukštus, įžūlūs, kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už tokius pažeidimus ir tai rodo, kad jis linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių ir taip kelia didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai – nuteistasis R. D. automobilį vairavo blaivus, anksčiau už tokio pobūdžio KET pažeidimus baustas nebuvo, nėra duomenų, kad jis sistemingai pažeidinėja KET taisykles. Teismai nusprendė, kad R. D. padarė šiurkštų KET pažeidimą, remdamiesi specialisto išvada Nr. 11-1972(14), kuri nebuvo vertinama kartu su kitais įrodymais, ir sprendžiančia tik techninius, o ne teisinius klausimus, kurie yra išskirtinė teismų kompetencija, ir atsižvelgę vien tik į kilusius eismo įvykio padarinius, kurie, nors ir labai skaudūs (žmogaus žūtis ir dviejų žmonių sužalojimas), yra nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ir negali lemti jos vertinimo kaip šiurkščios, pasižyminčios dideliu pavojingumu, nes pagal teismų praktiką KET pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu atsižvelgiant tik į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltės formą – sąmoningą asmens veikimą ar neveikimą priešingai KET reikalavimams), rodančius asmens padarytos veikos pavojingumą, nes tik pavojingam visuomenei asmeniui gali būti taikomos prevencinės baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to, kasatoriaus manymu, teismai, šioje byloje vertindami eismo įvykio aplinkybes, padarė loginio samprotavimo klaidą, darydami prielaidą, kad R. D., vairuodamas pakrautą vilkiką, žinodamas (suvokdamas – turėdamas pareigą suvokti), kad kelio danga yra slidi, į tai neatsižvelgė, dėl to sąmoningai nepasirinko saugaus greičio, kad, iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų suvaldyti transporto priemonę, sulėtinti važiavimo greitį, vairuojamos transporto priemonės nesustabdė, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismai savo išvadą, kad R. D. padarė KET pažeidimus dėl nusikalstamo nerūpestingumo, grindė vien specialisto išvada, bet nemotyvavo, nepaaiškino, kuo pasireiškė reali galimybė R. D. konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

202.2. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio vietoje (automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda 146-ajame kilometre) įvykio metu (2014 m. vasario 7 d. 1.35 val.) kelio danga buvo slidi, o nuteistasis R. D. neviršijo leistino greičio (važiavo apie 80 km/h greičiu) ir nuo kelionės pradžios maršrutu Utena–Kaunas–Klaipėda iki įvykio momento jau buvo saugiai įveikęs apie 177 kilometrų atstumą. Prieš įvykį R. D. buvo patikrinęs, kad kelio danga yra šlapia, nes kelionės metu nuolat iš po transporto priemonės ratų tiško vandens purslai. 2014 m. vasario 7 d. 1 ir 2 val. oro sąlygos buvo – rūkana, debesuotumas 10 balų, oro temperatūra -0,2 C. Važiuodamas automagistrale į Dubysos įkalnę R. D. pajuto, kad kelias staiga tapo slidus, dėl to jo vairuojamos transporto priemonės priekaba tapo nevaldoma, pradėjo stumti vilkiko priekį į atitvarą, o jis nesuvaldė sunkvežimio ir slysdamas kirto kelio atitvarus, kurie neatlaikė smūgio. Atsitrenkus į atitvarus vilkiko priekiu, vilkiko kabina nuo smūgio atsivertė į priekį, todėl R. D. nieko negalėjo matyti, nei valdyti situacijos, tik juto, kad vilkikas sukasi aplink savo ašį ir toliau slysta, o po kelių sekundžių pajuto, kad dar į kažką atsitrenkė. Vilkiko judėjimo sekimo programa parodė, kad įvykio metu R. D. vairuojama transporto priemonė važiavo apie 80 km/h greičiu, po to buvo fiksuotas posūkis bei 50 km/h greitis, po kelių sekundžių fiksuotas jau 0 km/h greitis. Tarp sumažėjusio greičio ir sustojimo nustatytos vos kelios sekundės. Taigi susidūrimo su kita transporto priemone momentu R. D. valdyta transporto priemonė judėjo vos 20 km/h greičiu, o žuvusiojo R. G. valdyta transporto priemonė – apie 69 km/h greičiu. Vėliau į įvykio vietą atvykusi gaisrinė dėl slidžios kelio dangos taip pat apsisuko, sustoti pavyko tik ant žalios vejos, išlipę gaisrininkai griuvinėjo, nes automagistralė įvykio vietoje buvo padengta ledu. Barstytuvai kelią eismo įvykio atkarpoje pradėjo barstyti tik gerokai po įvykio, o pranešimų apie pavojingus kelio ruožus dėl staigaus užšalimo prieš įvykį nebuvo. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis R. D. neturėjo realios galimybės konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos, jeigu tokią apskritai darė, rizikingumo, neturėjo realios galimybės numatyti eismo įvykio, dėl kurio kilo skaudūs padariniai. Teismai netaikė būtino tokio pobūdžio byloms objektyvaus išvengiamumo kriterijaus, kai sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš esmės patvirtino, kad R. D. neturėjo objektyvios galimybės išvengti įvykio, bet į tai nebuvo atsižvelgta teismui sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės jam taikymo, o tik dėl bausmės. Iš to matyti, kad teismai neteisingai pripažino, jog R. D. padarė šiurkštų KET pažeidimą, nes visa eismo įvykio eiga neturi ryšio su R. D. sąmoningumu, įvyko kazusas, kurio nei realiai numatyti, nei pakeisti jau prasidėjusio įvykio eigos R. D. neturėjo galimybės. Todėl liko neįrodyta R. D. reali galimybė konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. D. padarė šiurkštų sąmoningą KET pažeidimą ir taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje. Kasatorius pažymi, kad byloje nesant duomenų, jog R. D. būtų pavojingas vairuotojas, nėra tikslo takyti jam baudžiamojo poveikio priemonę, kuri šiuo atveju tik esmingai pakenks R. D. asmeninei ir šeiminei padėčiai, nes eliminuos galimybę dirbti vairuotoju, kuriuo jis nepriekaištingai dirbo ilgus metus, uždirbti pajamas, iš kurių galėtų išlaikyti savo šeimą ir dengti regresinius reikalavimus, dėl to teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones naikintina arba jos terminas trumpintinas iki šešių mėnesių termino, kuris atitiktų teisingumo reikalavimus.

213. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovė pagal įstatymą J. G. ir jos atstovas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme arba pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį; pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo R. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę bei padidinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki trejų metų; padidinti nukentėjusiesiems J. G., D. G. ir K. G. priteistas neturtinės žalos kompensacijas; padidinti J. G. priteistos turtinės žalos dydį iki 22 365,95 Eur; priteisti nukentėjusiųjų J. G., D. G. ir K. G. kasacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.

223.1. Kasatoriai pažymi, kad jie ne kartą pasisakė, jog šioje byloje nebuvo pakankamai įsitikinta nuteistojo blaivumu, t. y. veikos kvalifikavimą galinčia nulemti aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis R. D. vairavo transporto priemonę ir eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, bet nepasisakė dėl nuteistojo neblaivumo nustatymo aplinkybių ir jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, deklaratyviai nurodė, jog vien dėl to, kad per valandą nebuvo patikrintas nuteistojo blaivumas, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nukentėjusieji remiasi tik savo pasvarstymais ir sau norima linkme interpretuoja nustatytas aplinkybes. Taip padarytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų pažeidimas, nes nebuvo tinkamai ištirta ir išnagrinėta aplinkybė, turinti lemiamą reikšmę veikos kvalifikavimui, dėl to teismas galėjo priimti neteisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį turėdamas teisę perduoti bylą prokurorui, kai bylos nagrinėjimo metu nustatomi baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą, o apeliacinės instancijos teismas turėdamas teisę tiek atnaujinti įrodymų tyrimą pagal BPK 326 straipsnio 6 dalį, tiek ir panaikinęs priimtą nuosprendį grąžinti bylą prokurorui pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nekreipė deramo dėmesio į minėtą nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimą lemiančią aplinkybę, dėl to priimti teismų sprendimai negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir teisingais.

233.2. Šioje byloje teismai netinkamai taikė bendrosios dalies normas, nes nepagrįstai pripažino nuteistojo R. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teisme R. D. nurodė, kad kelias buvo labai slidus, pradėtas barstyti tik po įvykio ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, t. y. laikėsi nuomonės, jog eismo įvykis kilo ne dėl jo padarytų KET pažeidimų, o tai reiškia, kad savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertino ir jo gailėjimasis negali būti laikomas nuoširdžiu. Taigi tai, kad nuteistasis eismo įvykio priežastimi įvardijo kelio sąlygas, o ne savo neatsakingus ir prieštaraujančius KET 9, 19, 133 punktų reikalavimams veiksmus, reiškia kad jo teiginiai apie prisipažinimą yra formalūs ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas turėjo dar mažiau pagrindo manyti, jog nuteistasis nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, nes, kaip nurodyta ir nutartyje, nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendį tuo aspektu, kad nebuvo atsižvelgta į VĮ „Automagistralė“ netinkamą pareigos prižiūrėti kelią vykdymą, nukentėjusiųjų D. G. ir V. L. neatsargumą (važiavimą transporto priemone neprisisegus saugos diržais), eismo įvykio metu žuvusio R. G. vairuotos transporto priemonės techninės apžiūros termino pasibaigimą, nors tai, kad ši aplinkybė jokios įtakos eismo įvykiui neturėjo, konstatavo specialųjį tyrimą atlikęs ekspertas. R. D. iki teismo proceso pradžios neišreiškė nukentėjusiesiems užuojautos ir neatsiprašė, o pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiesiems išsakytas atsiprašymas buvo formalus.

243.3. Teismai neargumentavo, kodėl nuteistajam skirtas būtent toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas, t. y. pusė įstatyme numatyto maksimalaus šios priemonės taikymo laikotarpio, nesusiejo šios priemonės taikymo termino su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jos tinkamai neindividualizavo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas trejiems metams, specialia teise vairuoti transporto priemones nuteistasis galėtų pradėti naudotis dar nesibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, ir į tai, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, teismo nustatytas vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas šiuo atveju negali būti laikomas pakankamu, kad nuteistasis būtų paveiktas ir ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. R. D. padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes, nes eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiesiems itin brangus žmogus, po eismo įvykio, R. G. likus deformuotos transporto priemonės kabinoje, jo kūnas sudegė, tai įvyko R. G. ir J. G. sūnaus nukentėjusiojo D. G., kuris ir pats eismo įvykio metu buvo rimtai sužalotas, akivaizdoje. Net praėjus daug laiko po eismo įvykio nukentėjusieji vis dar patiria ir toliau patirs netekties sukeltus neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to pateisinamas jų noras, kad nuteistajam už nusikaltimo padarymą būtų skirta pelnyta ir teisinga bausmė.

253.4. Nukentėjusiesiems priteista neturtinės žalos kompensacija yra per maža ir neproporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patirtam vyro ir tėvo praradimui. Teismai nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą įvertino vienodomis sumomis, J. G. priteisdami 31 298,69 Eur, D. G. 18 140,35 Eur, K. G. 17 298,69 Eur neturtinei žalai atlyginti, tik apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nėra VĮ „Automagistralė“ atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio turtinės žalos, todėl neturtinės žalos kompensaciją, kuri buvo priteista iš VĮ „Automagistralė“, papildomai priteisė iš KB „L.“. Nukentėjusiųjų pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo kur kas didesnis. Reikalauta 2 024 077,58 Eur suma – tinkama, atspindi nukentėjusiųjų patirtus ir tebepatiriamus dvasinius išgyvenimus, bet, atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl eismo įvykių metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pragyvenimo standartus Lietuvoje, mažai tikėtina, kad tokio dydžio neturtinė žala galėtų būti priteista. Tačiau šiuo metu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos kompensacijos nėra pakankamos, nustatydami neturtinės žalos dydį ir teismai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma didinti (ar mažinti) neturtinės žalos kompensacijas, rėmėsi 2010-2013 m., t. y. nebeaktualia teismų praktika, nes, įvertinus vėlesnes baudžiamąsias bylas dėl BK 281 straipsnio 5 dalies, matyti, jog yra priteisiamų neturtinės žalos kompensacijų augimo tendencija. Teismai iš esmės vadovavosi tik tomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis neturtinės žalos kompensacijos dydis mažintinas, o aplinkybės, dėl kurių šios kompensacijos galėjo ir turėjo būti didinamos, liko neįvertintos. Nebuvo deramai įvertinta tai, kad eismo įvykio padariniai – R. G. žūtis – yra negrįžtami, dėl jos nukentėjusieji D. G. ir K. G. neteko ne tik maitintojo, bet ypač jiems svarbiu paauglystės metu neteko tėvo, o tai gali turėti nemažą įtaką tolesniam jų gyvenimui. Neįvertinta tai, kad neturtinės žalos kompensacija priteisiama ne iš fizinio asmens (nuteistojo), o iš juridinio asmens KB „L.“, kurio turtinė padėtis yra pakankamai gera.

263.5. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiajai J. G. turtinę žalą iki 1092,26 Eur, t. y. daugiau nei 20 kartų, palyginus su pirmosios instancijos teismo priteista 22 365,95 Eur suma, nepagristas konkrečiais įrodymais ir skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino J. G. patirtą turtinę žalą su neturtine žala, nurodydamas, kad neatlygintinos išlaidos medikamentams ir medikų konsultacijoms, nes dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos kompensacija. Turėdamas galimybę pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį patikrinti ne tik teisiniu, bet ir faktiniu aspektu, apeliacinės instancijos teismas galėjo šalinti kilusias abejones dėl ieškinio pagrįstumo pats arba BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, o kilus abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, perduoti šio klausimo sprendimą civilinio proceso tvarka. Atmetus didelę ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį, neįsitikinus ieškinio nepagrįstumu, nukentėjusiajai iš esmės buvo atimta galimybė reikalauti ieškinyje nurodytų sumų, taigi iš esmės atimta galimybė gauti teisingą patirtos žalos kompensaciją.

274. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovas advokatas Steponas Virketis prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis dėl iš kooperatinės bendrovės „L.“ nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš civilinio atsakovo KB „L.“ nukentėjusiesiems P. A. 2000 Eur, V. L. 2000 Eur, K. A. B. 2000 Eur, J. G. 10 000 Eur, D. G. 6000 Eur, K. G. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

284.1. Pagal byloje surinktus duomenis, 2014 m. vasario 7 d. įvykusio eismo įvykio metu žuvusysis R. G. vairavo vilkiką su priekaba, neturėdamas galiojančios techninės apžiūros dokumentų, vilkiko kabinoje kartu su vilkiko vairuotoju R. G., šiam vykdant darbo funkcijas (pareigas), buvo jo nepilnametis sūnus D. G., kuris nesėdėjo keleiviui skirtoje vietoje ir nebuvo prisisegęs saugos diržo. Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. G 246/15 (10) nurodyta, kad, įvertinus D. G. patirtų sužalojimų pobūdį, tuo atveju, jeigu jis būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje prisisegęs saugos diržu, jo kūno sužalojimai būtų ne tokio intensyvumo, mažai tikėtina, kad jis būtų iškritęs pro automobilio priekinį stiklą. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad paties nukentėjusiojo D. G. didelis neatsargumas reikšmingai lėmė tiek žalos jam padarymą, tiek ir žalos padidėjimą. Be to, R. G. ir D. G. elgesys neatitiko ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 1, 2, 5 dalių reikalavimų, nes R. G. 2014 m. vasario 7 d. vairuojamo vilkiko techninė būklė buvo labai bloga ir tokios transporto priemonės tomis sąlygos nebuvo galima eksploatuoti. Dėl nurodytų aplinkybių teismai turėjo CK 6.282 straipsnio 1 dalį nustatytą pagrindą ir kartu reikšmingą kriterijų mažinti tiek dėl R. G. žūties jo artimiesiems, tiek dėl nukentėjusiojo D. G. patirtų sužalojimų jam pačiam priteistinų kompensacijų dydį.

294.2. Byloje nustatyta, kad prieš P. A. vilkiką apie 100 metrų atstumu važiavo vilkikas su puspriekabe. Maždaug iš 200 metrų atstumo P. A. pamatė kažkokio sunkvežimio žybčiojančias šviesas, kibirkščiuojant metalą ir suvokė, kad priekyje yra kliūtis, ėmė stabdyti, žinojo, jog kelio danga yra slidi, bet nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė saugaus atstumo. Itin didelis, tokiomis eismo sąlygomis akivaizdžiai nesaugus greitis lėmė tai, kad P. A. laiku nesustabdė vilkiko, o vėliau, siekdamas išvengti susidūrimo su kitomis transporto priemonėmis, nuvairavo į šalikelę ir patyrė kūno sužalojimus. Tokį nukentėjusiojo P. A. elgesį, atsižvelgiant į KET 127, 128 punktuose nustatytus reikalavimus, teismai turėjo vertinti pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį kaip didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą iki eismo įvykio.

304.3. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu vilkiką vairavo R. D., o transporto priemonėje buvęs V. L. buvo ne keleivio sėdynėje ir neprisegęs saugos diržo, gulėjo už vilkiko vairuotojo sėdynės įrengtoje lovoje. Akivaizdu, kad V. L. taip pat sąmoningai nesilaikė paprasčiausių teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų, kad transporto priemonėje įrengtose miegojimo (poilsio) vietose vairuotojas ir (ar) keleivis gali būti tik tada, kai transporto priemonė nevažiuoja, o kitais atvejais abu turi sėdėti tam skirtose vairuotojo ir keleivio vietose ir būti užsisegę saugos diržus. Papildomos ekspertizės akte Nr. GP 6/15 (10)- G 133/15 (10) nurodyta didelė tikimybė, kad tuo atveju, jeigu V. L. būtų sėdėjęs keleivio vietoje prisisegęs saugos diržu, būtų galėjęs išvengti tam tikro pobūdžio sužalojimų. Dėl to nukentėjusiojo V. L. elgesys turėjo būti vertinamas kaip CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas mažinti iš civilinio atsakovo priteistiną kompensaciją.

314.4. Apeliacinės instancijos teismas dėl R. G. žūties jo motinai nukentėjusiajai K. A. B. ir vaikams nukentėjusiesiems D. G., kuris ir pats eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimų, ir K. G. priteisė iš esmės panašaus dydžio sumas neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius nesutinka su tokia teismo pozicija, iš kurios galima spręsti, kad šeiminiai santykiai (ryšiai) savo pobūdžiu, intensyvumu tarp žuvusiojo R. G. ir jo vaikų buvo iš esmės panašūs į jo santykius su motina, nes žuvusiojo R. G. motina iki eismo įvykio gyveno atskirai nuo R. G. ir jo šeimos, dėl to, priešingai nei teigė nukentėjusioji K. A. B., kasdieninių buitinių reikalų negalėjo padėti tvarkyti, ir kaip nurodė ji pati, R. G. lankydavosi tik kartą per mėnesį, bet nenurodė nei darbų, nei daiktų, kuriuos jis būtų atlikęs ar nupirkęs. Eismo įvykio metu nukentėjusioji K. A. B. buvo ( - ) metų amžiaus. Vadinasi, žuvusiojo R. G. santykiai su motina nukentėjusiąja K. A. B., nepaisant jų artumo (tvirtumo), nebuvo nuolatinio (kasdienio) pobūdžio. Akivaizdu, kad žuvusiojo R. G. ryšiai su motina K. A. B., kuri nebuvo R. G. šeimos narys, buvo mažiau glaudūs nei ryšiai (santykiai) su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais. Dėl prastos UAB „K.“, kurios 100 proc. akcijų priklausė žuvusiajam R. G., finansinės padėties (2009, 2014 metais UAB „K.“ turėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, mokestinę nepriemoką), R. G. negalėjo teikti motinai nukentėjusiajai K. A. B. didelės paramos. Dėl to nukentėjusiajai K. A. B. priteista 15 000 Eur dydžio kompensacija, kuri negali būti laikoma teisinga, pagrįsta ir atitinkanti teismų praktiką, mažintina iki 3000 Eur sumos.

324.5. Eismo įvykio metu nukentėjusioji K. A. B. buvo ( - ) metų, t. y. pakankamai senyvo amžiaus žmogus. Nukentėjusiosios K. A. B. teisė į šeimą (šeiminius santykius (ryšius)) savo esme, turiniu ir pobūdžiu jau buvo visiškai kitokia iki eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sūnus R. G., dėl to pakenkimas šiai teisei taip pat negali būti nagrinėjamu atveju pripažįstamas itin reikšmingu, pateisinančiu 15 000 Eur kompensacijos jai priteisimą.

334.6. CK 6.250 straipsnio 2 dalies požiūriu, kasatorius pažymi, kad, išskyrus D. G., nukentėjusiųjų J. G., K. G., K. A. B. reikalavimai priteisti neturtinę žalą iš esmės grindžiami tik nukentėjusiųjų dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimais (dvasinės būklės pakitimais). Byloje nėra pakankamų įrodymų, kad artimo žmogaus mirtis jiems sukėlė psichines ligas, kitokius psichikos sutrikimus ir kad tai turės reikšmingos įtakos jų tolesniam gyvenimui, psichinei raidai. Nors žuvusiojo vaikams dėl jų tėvo mirties, atsižvelgiant į jų amžių, brandą, tokio amžiaus nepilnamečio vaiko psichines savybes, kilę dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai pagal savo pobūdį ir padarinius galėjo būti sunkesni, palyginus su žuvusiojo sutuoktinės nukentėjusiosios J. G. dvasinėmis kančiomis. Tačiau teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad nukentėjusiųjų D. G., K. G. socialinė adaptacija po tėvo netekties bus itin sudėtinga, o vaikų dvasinei–psichinei būklei padaryti pakitimai bus ilgalaikiai ar negrįžtami, nes bylos duomenys to nepatvirtina.

344.7. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad, nustatant iš bendrovės nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę (neatsargumą), tai neatsispindi teismo nustatytose pinigų sumose neturtinei žalai atlyginti. Pagal bylos duomenis, nukentėjusiųjų J. G., D. G., K. G., K. A. B. artimo žmogaus R. G. gyvybė nebuvo atimta dėl tyčinių bendrovės darbuotojo A. D. neteisėtų veiksmų, tai buvo neatsargaus KET reikalavimų pažeidimo padarinys. Vien tai buvo pakankamas teisinis pagrindas nurodytiems asmenims iš bendrovės priteisti ne didesnes, o santykinai mažesnes neturtinės žalos kompensacijos sumas.

354.8. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgia į bendrovės turtinę padėtį nurodydamas į 2014 m. rugpjūčio 25 d. sudaryto laikinojo bendrovės nuosavybės teisės apribojimo turto aprašą, kuriame nurodytas didesnis kaip 8 mln. Lt (2 316 960,15 Eur) vertės turtas, t. y. 24 automobiliai (transporto priemonės). Tačiau nė vienas iš minėtame apraše nurodytų 24 automobilių nuosavybės teise nepriklauso bendrovei, o yra lizinguojami, jų savininkas yra lizingo davėjas. Iš viešame Juridinių asmenų registre esančių 2015 m. duomenų, pridedamų ir prie kasacinio skundo, matyti, kad bendrovės turto vertė 2015 m. sudarė 3,822 mln. Eur, kai 2014 m. bendrovė turėjo 5,121 mln. Eur vertės turto, taigi bendrovės turto vertė labai sumažėjo. Be to, didžioji dalis bendrovės turto yra transporto priemonės (3,133 mln. Eur), nes bendrovė užsiima krovinių pervežimu, bet, kaip minėta, transporto priemonės priklauso lizingo bendrovėms, nors ir įtrauktos į apskaitą. 2015 m. pabaigoje bendrovės lėšos buvo tik 3253 Eur, nemažą dalį bendrovės turto sudarė iš trečiųjų asmenų gautinos sumos (0,486 mln. Eur), t. y. lėšos, kurių bendrovė faktiškai neturi, bet tikisi ir turi pagrindą jas gauti ateityje. Bendrovės įsipareigojimai tretiesiems asmenims 2015 m. siekė 2,247 mln. Eur, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1,393 mln. Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas 2015 m. sumažėjo nuo 474 527 Eur iki 238 446 Eur, t. y. du kartus. 2014 m. bendrovė patyrė 11 531 Eur, o 2015 m. 236 081 Eur dydžio grynąjį nuostolį. Taigi bendrovės veikla 2014–2015 metais buvo nuostolinga ir bendras nuostolis per dvejus metus siekė 0,250 mln. Eur. Esminiai bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rodikliai 2016 m., palyginus su 2015 m., nesikeitė, bet iki šiol bendrovės 2016 m. finansinė atskaitomybė nėra patikrinta, patvirtinta akcininkų ir dėl to nėra pateikta viešajam Juridinių asmenų registrui. Dėl to, kasatoriaus manymu, bendros didesnės kaip 87 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos priteisimas galėtų neigiamai paveikti bendrovės vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, nes bendrovės padėtis pagal bylos duomenis, negali būti vertinama kaip pakankamai gera.

364.9. Byloje nagrinėjimas atvejis savo pobūdžiu, padariniais nėra išskirtinis, reikšminga tai, kad eismo įvykį sukėlė neatsargus bendrovės darbuotojo R. D. elgesys. Dėl to, yra teisėtas pagrindas teismų nuosprendį ir nutartį pakeisti, sumažinant dėl R. G. mirties priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą nukentėjusiesiems K. A. B. iki 2000 Eur, J. G. iki 10 000 Eur, D. G. ir K. G. iki 4000 Eur.

374.10. Teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems P. A., V. L. dėl sveikatos sutrikdymo padarytos neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos dėl tokiose bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Bylos duomenys patvirtina, kad visų trijų nukentėjusiųjų patirti sveikatos sužalojimai yra nesunkūs, išgydyti, nesukėlė jokių žymesnių padarinių, nedarys neigiamos įtakos jų tolesniam gyvenimui ir veiklai, neturtinė žala jų sveikatai padaryta dėl neatsargumo, bendrovės turtinė padėtis nėra gera, šiems asmenims turtinė žala, susijusi su jų sveikatos sutrikdymu, atlyginta, byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti nukentėjusiųjų D. G., P. A., V. L. didelį neatsargumą, reikšmingai nulėmusį žalos jiems atsiradimą ar jos padidėjimą; tokį eismo įvykį, kurio metu žuvo R. G., kaltininkas R. D. padarė pirmą kartą, toks įvykis yra pirmas bendrovės veikloje. Dėl šių priežasčių, teisinga kompensacija dėl patirtų sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems D. G., P. A., V. L. turėtų sudaryti kiekvienam iš jų po 2000 Eur.

38Nuteistojo R. D. gynėjo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, o nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo advokato Henriko Mackevičiaus, civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovo advokato Stepono Virkečio kasaciniai skundai netenkinami.

39Dėl R. D. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

405. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu R. D. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius.

416. Nuteistojo R. D. gynėjas prašo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones arba uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki šešių mėnesių. Savo ruožtu nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovė pagal įstatymą J. G. ir jos atstovas prašo pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo R. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę bei padidinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki trejų metų. Analogiškus prašymus kasatoriai išreiškė savo apeliaciniuose skunduose.

427. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas 1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, 2) nuoširdžiai gailisi, 3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši nuostata yra imperatyvi ir teismas esant šioje dalyje išvardytiems pagrindams privalo skirdamas bausmę vadovautis šia nuostata.

438. Šioje byloje nagrinėjamą veiką numatančios BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra ketveri metai. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nukentėjusioji ir jos atstovas ginčija šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti privalu nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Taigi vien tik asmens prisipažinimas yra nepakankamas šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, nurodė aplinkybes kurias prisiminė, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio, iškart po įvykio ėmėsi priemonių padėti nukentėjusiesiems – V. L. ištraukė iš degančio automobilio, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, su nukentėjusiuoju V. L. susitaikė ir jis R. D. atleido. Į visas šias aplinkybės atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos Teisėjų kolegija laiko, kad teismai pagrįstai pripažino R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tą faktą, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

449. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pažymėjo, kad R. D. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų, savo kaltę visiškai pripažįsta, padarė neatsargų nusikaltimą; kai sąmoningai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės ir kai dėl nepakankamo rūpestingumo transporto eksploatavimo ir saugumo srityje atsiranda sunkūs padariniai, skiriasi kaltės laipsnis, nes pirmuoju atveju galimybė numatyti sunkius padarinius yra daug realesnė, o antruoju atveju dažnai lemia atsitiktinių aplinkybių sutapimas; šiuo atveju sunkius padarinius – vieno asmens žūtį, lėmė ne sąmoningi veiksmai ( kaip antai – greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, vairavimas apsvaigus ir pan.), o aplinkybės susijusios su blogomis oro sąlygomis, slidžia kelio danga. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. nusikaltimą padarė pirmą kartą, niekada nebuvo teisiamas, nebaustas administracine tvarka, darbdavio apibūdinamas teigiamai, byloje nėra jokių neigiamai R. D. apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį nuteistojo asmens pavojingumą visuomenei. Taigi teismai pagal BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus išsamiai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė bausmę, atitinkančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai skirdami bausmę netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskirta bausmė per švelni. Be to, teismas pažymėjo, kad iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privaloma suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją; be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, nėra teisinga nubaudimą sieti tik su padariniais; teismas laiko, kad R. D. nebūtina izoliuoti nuo visuomenės, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad teismas nustatė BK 75 straipsnyje numatytus bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus ir tinkamai motyvavo savo sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, dėl to neturi pagrindo keisti šią teismų sprendimų dalį.

4510. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Tačiau savo sprendimą uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones teismas motyvavo tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. D. administracine tvarka už KET pažeidimus nebuvo baustas, tačiau dėl R. D. padarytų KET pažeidimų, dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo kilo nepataisomi padariniai – žuvo žmogus ir buvo sužaloti kiti nukentėjusieji.

4611. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. D. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles: vairuodamas pakrautą vilkiką, neatsižvelgė į vairavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad, iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų suvaldyti transporto priemonę, sulėtinti važiavimo greitį, vairuojamos transporto priemonės nesustabdė, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors nuteistasis yra pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimą, tačiau vien kilę didesni padariniai už minimalius leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam vidutiniam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis.)

4712. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Tą aplinkybę konstatavo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą abu teismai motyvo pažeidimo šiurkštumu ir sunkais eismo įvykio padariniais.

4813. Teisėjų kolegija sutinka su teismų sprendimais dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. Po tokio tragiško eismo įvykio pačiam R. D. reikia laiko atgauti psichologinę pusiausvyrą. Kitas klausimas dėl uždraudimo asmeniui naudotis specialiomis teisėmis termino. Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

4914. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai akcentavo, kad kaltinamasis R. D. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, KET pažeidimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, tačiau abiejų instancijų teismai, skirdami ir palikdami galioti baudžiamojo poveikio priemonę, akcentavo tik eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, pavadindami jį šiukščiu, ir sunkius padarinius. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo eismo įvykio vertinimu. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo. Tą aplinkybę akcentavo ir teismai. Šiuo atveju atsižvelgiant į įvykio laiką ir vietą –žiemos metas, autostrada – valstybinės reikšmės kelias, eismo saugumui jame skiriamas ypatingas dėmesys, leidžiamas autostradoje greitis (iki 110 km/h), R. D. vairuojamos transporto priemonės greitis (apie 80 km/h), t. y. žymiai mažesnis už leistiną autostradoje greitį, atsižvelgiant į tai, kad automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ne dėl vairuotojo sąmoningų neteisėtų ar didelio neatsargumo veiksmų, pasireiškusių KET reikalavimų nevykdymu, o dėl apledėjusio kelio ruožo, dėl to vairuotojas nesugebėjo suvaldyti automobilio, nebuvo pagrindo teismams pripažinti pažeidimą šiurkščiu. Juo labiau kad, kaip matyti iš nuosprendžio, R. D. inkriminuoti tik bendro pobūdžio KET pažeidimai (nepasirinko saugaus greičio, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų suvaldyti transporto priemonę, sulėtinti važiavimo greitį, vairuojamos transporto priemonės nesustabdė). Tuo tarpu padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant KET pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad nuo kelionės pradžios maršrutu Utena–Kaunas–Klaipėda iki įvykio momento vairuotojas jau buvo įveikęs apie 177 kilometrų atstumą ir galėjo įvertinti kelio dangą. Taigi eismo įvykyje yra didelė dalis atsitiktinumo, o kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę vieneriems metams šešiems mėnesiams nėra pagrįstas nei padaryto R. D. pažeidimo šiurkštumu, nei jo asmenybės požymiais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia sumažinti uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti) laiką.

50Dėl nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo advokato Henriko Mackevičiaus, civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovo advokato Stepono Virkečio kasacinių skundų dėl turtinės ir neturtinės žalos

5115. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu buvo priteista iš KB „L.“ nukentėjusiesiems P. A. 2000 Eur, V. L. 2000 Eur, K. A. B. 14 000 Eur, J. G. 30 298,69 Eur, D. G. 17 140,35 Eur, K. G. 16 298,69 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš VĮ „Automagistralė“ nukentėjusiesiems P. A., V. L., K. A. B., J. G., D. G., K. G. kiekvienam po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. G. priteista 22 365,95 Eur turtinei žalai atlyginti. Be to, iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems D. G. ir K. G. buvo priteista po 270 Eur kiekvienam kas mėnesį netekto išlaikymo dėl tėvo mirties nuo 2014 m. vasario 7 d. iki jų pilnametystės ( - ).

5216. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš VĮ „Automagistralė“ nukentėjusiesiems P. A., V. L., K. A. B., J. G., D. G., K. G. priteista po 1000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš kooperatinės bendrovės „L.“ priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems P. A. padidintas iki 3000 Eur; V. L. iki 3000 Eur; K. A. B. iki 15 000 Eur; J. G. iki 31 298,69 Eur; D. G. iki 18 140,35 Eur; K. G. iki 17 298,69 Eur. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. G. priteista turtinė žala sumažinta iki 1092,26 Eur.

5317. Nukentėjusioji J. G. ir jos atstovas prašo priteistos turtinės žalos dydį padidinti iki 22 365,95 Eur. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jei dėl nusikalstamos veikos sužalojamas asmuo, kuris dėl mažametystės ar kitų priežasčių negali apginti savo teisių, jo teises gina asmuo, dalyvaujantis procese kaip atstovas pagal įstatymą, kuriam leidžiama dalyvauti procese ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu (BPK 53 straipsnis). BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje (Priežastinis ryšys) nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas; šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

5418. Kasaciniame skunde nukentėjusioji ir jos atstovas nedetalizuoja, kokių sumų dėl patirtos turtinės žalos apeliacinės instancijos teismas nepriteisė, o tik konstatuoja, kad priteista ne visa patirtų nuostolių suma ir toks sprendimas atima iš jos galimybę gauti teisingą patirtos žalos kompensaciją. Nukentėjusioji neprašo šią nuosprendžio dalį naikinti ir perduoti turtinės žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau prašo padidinti J. G. priteistos turtinės žalos dydį iki 22 365,95 Eur nepateikdama konkrečių motyvų, kokių sumų ir už ką teismai nepriteisė. Pažymėtina, kad J. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 22 365,95 Eur dėl neatlygintos turtinės žalos. Apylinkės teismas konstatavo, kad J. G. įrodė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad didelę dalį civiliniame ieškinyje nurodytų sumų pagal draudimo sutartį nukentėjusiajai J. G. ir jos atstovaujamiems nepilnamečiams D. G. ir K. G. atlygino AB ,,Lietuvos draudimas“. Liko neatlygintos tik išlaidos kapo sutvarkymui, kurios siekė 1092,26 Eur ir kurias papildomai teismas priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas detaliai gilinosi ir apskaičiavo visas nukentėjusiosios turėtas išlaidas ir dėl to sumažino iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistiną turtinę žalą iki 1092,26 Eur.

5519. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad civilinio atsakovo nukentėjusiajai J. G., išskaičius valstybės sumokėtą laidojimo pašalpą, sumokėta 6799,90 Lt (1969,39 Eur) suma laikytina pakankama ir protinga kompensacija būtinoms laidojimo išlaidoms padengti. Šis teismas taip pat konstatavo, kad J. G. prašomos atlyginti 2015 m. patirtos išlaidos medikamentams, mokamoms medicinos specialistų konsultacijoms ir kt., byloje nenustačius, kad 2015 m. pablogėjusi J. G. sveikata yra minėto 2014 m. vasario 7 d. eismo įvykio, kuriame žuvo J. G. sutuoktinis, padarinys, nekompensuotinos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ tiek J. G., tiek jos sūnui K. G. dėl prarastų daiktų, eismo įvykio metu sudegusių automobilyje, atlygino atitinkamas sumas – iš viso 4411,94 Eur, o ieškinių dėl parastų daiktų didesnės kompensacijos reikalavimui pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Nepateikė kasatorė tokių įrodymų ir kasacinės instancijos teismui. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nelaikytina civilinio atsakovo atlygintinais nuostoliais dėl fizinio asmens mirties išlaidos, susijusios su mirusiojo turto paveldėjimu, atsiminimų apie mirusįjį nuotraukų albumų darymo, ir panašios išlaidos. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl savo artimo žmogaus netikėtos žūties J. G. patyrė negatyvių moralinių, dvasinių išgyvenimų, tačiau tokių potyrių tinkama satisfakcija šioje byloje yra neturtinės žalos atlyginimas.

5620. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies, BPK 115 straipsnio 2 dalies, 328 straipsnio 4 punkto, CK 6.254, 6.987, CK 6.247, straipsnių, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 6.290 straipsnio 1 dalies, 6.291 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, tinkamai išsprendė turtinės žalos nustatymo klausimą. Konstatuotina, kad pagal byloje paduoto kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus dėl turtinės žalos (BPK 369 straipsnis).

5721. Kasatoriai nukentėjusioji J. G. ir jos atstovas prašo padidinti nukentėjusiesiems J. G., D. G. ir K. G. priteistas neturtinės žalos kompensacijas, nurodydami 2 024 077,58 Eur sumą. Kasatorius KB „L.“ atstovas prašo mažinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems J. G. iki 10 000 Eur, D. G. iki 6000 Eur, K. G. iki 4000 Eur, K. A. B., P. A. ir V. L. po 2000 Eur. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, iš KB „L.“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems P. A., V. L. po 3000 Eur, K. A. B. 15 000 Eur, J. G. 31 298,69 Eur, D. G. 18 140,35 Eur, K. G. 17 298,69 Eur.

5822. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

5923. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai tinkamai įvertino šiuo nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir nenukrypo nuo galiojančios teismų praktikos. Šioje byloje dėl KET pažeidimo žuvo R. G., o nukentėjusiaisiais pripažinti jo žmona, du vaikai ir motina. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais. Teismų sprendimais iš KB „L.“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems K. A. B. 15 000 Eur, J. G. 31 298,69 Eur, D. G. 18 140,35 Eur, K. G. 17 298,69 Eur dėl R. G. mirties, iš viso 81 737,73 Eur. Taigi bendra priteista suma neturtinei žalai dėl eismo įvykio dalyvio mirties artima, bet neviršija teismų praktikoje numatytų maksimalių dydžių. Nors nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovė pagal įstatymą J. G. ir jos atstovas prašo padidinti priteistiną neturtinės žalos dydį, o civilinio atsakovo KB „L.“ atstovas prašo sumažinti priteistus neturtinės žalos dydžius, teisėjų kolegija laiko, kad teismai tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, sąlygojančius neturtinės žalos atlyginimą, ir tinkamai pritaikė įstatymą, esmingai nenukrypo nuo teismų praktikos ir nėra pagrindo keisti šią teismų sprendimų dalį.

6024. Šioje byloje keleiviui D. G., vilkiko „MAN TG460A“ (valst. Nr. ( - )) vairuotojui P. A. ir jo keleiviui V. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų. Šioje byloje nukentėjusiesiems P. A. ir V. L., kuriems buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo priteista iš KB „L.“ po 3000 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ P. A. ir V. L. išmokėjo po 868,87 Eur neturtinės žalos. Nors civilinio atsakovo KB „L.“ atstovas prašo sumažinti priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti, laikytina, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka teismų praktikoje numatytus vidutinius neturtinės žalos dydžius, Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose ir nėra pagrindo keisti šią teismų sprendimų dalį.

61Dėl atstovavimo išlaidų

6225. Nukentėjusioji ir jos atstovas kasaciniu skundu prašo išieškoti iš nuteistojo R. D. proceso (atstovavimo kasacinio proceso metu) išlaidas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios kasacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Tokie duomenys nepateikti ir bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu.

6326. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

6427. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios ir jos atstovo bei civilinio atsakovo kasacinius skundus. Nukentėjusiosios ir jos atstovo kasacinis skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nukentėjusiosios ir jos atstovo kasacinis skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Minėta, kad, priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Kadangi nukentėjusiosios ir jos atstovo kasaciniai skundai netenkinami, o nuteistojo gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, be to, atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti duomenys apie turėtų proceso išlaidų dydį, prašymas priteisti proceso išlaidas iš nuteistojo netenkintinas. Nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme, dėl šių aplinkybių iš nuteistojo nepriteistinos.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

66Nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. atstovės pagal įstatymą J. G. ir jos atstovo advokato Henriko Mackevičiaus, civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“ atstovo advokato Stepono Virkečio kasacinius skundus atmesti.

67Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį: sumažinti R. D., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones iki vienerių metų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu 3. Priteista iš KB „L.“ nukentėjusiesiems P. A. 2000... 4. Priteista iš VĮ „Automagistralė“ nukentėjusiesiems 5. Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai 6. Priteista iš R. D. nukentėjusiosioms K. 7. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendis... 9. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. G.... 10. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš AB ,,Lietuvos draudimas“... 11. Pripažinta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams 12. Iš kooperatinės bendrovės „L.“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas... 13. Civilinio atsakovo VĮ ,,Automagistralė“ prašymas dėl proceso išlaidų... 14. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. A. reikalavimas... 15. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 16. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 17. 1. R. D. nuteistas už tai, kad 2014 m vasario 7 d., apie... 18. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas advokatas... 19. 2.1 Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad R.... 20. 2.2. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio vietoje (automagistralės A1... 21. 3. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų 22. 3.1. Kasatoriai pažymi, kad jie ne kartą pasisakė, jog šioje byloje nebuvo... 23. 3.2. Šioje byloje teismai netinkamai taikė bendrosios dalies normas, nes... 24. 3.3. Teismai neargumentavo, kodėl nuteistajam skirtas būtent toks uždraudimo... 25. 3.4. Nukentėjusiesiems priteista neturtinės žalos kompensacija yra per maža... 26. 3.5. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiajai 27. 4. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo kooperatinės bendrovės „L.“... 28. 4.1. Pagal byloje surinktus duomenis, 2014 m. vasario 7 d. įvykusio eismo... 29. 4.2. Byloje nustatyta, kad prieš P. A. vilkiką apie 100... 30. 4.3. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu vilkiką vairavo 31. 4.4. Apeliacinės instancijos teismas dėl R. G. žūties... 32. 4.5. Eismo įvykio metu nukentėjusioji K. A. B. buvo ( -... 33. 4.6. CK 6.250 straipsnio 2 dalies požiūriu, kasatorius pažymi, kad,... 34. 4.7. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad, nustatant... 35. 4.8. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgia į... 36. 4.9. Byloje nagrinėjimas atvejis savo pobūdžiu, padariniais nėra... 37. 4.10. Teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems P. A., 38. Nuteistojo R. D. gynėjo kasacinis skundas iš dalies... 39. Dėl R. D. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio... 40. 5. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu 41. 6. Nuteistojo R. D. gynėjas prašo panaikinti paskirtą... 42. 7. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę... 43. 8. Šioje byloje nagrinėjamą veiką numatančios BK 281 straipsnio 5 dalies... 44. 9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pažymėjo, kad 45. 10. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. D.... 46. 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R.... 47. 12. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės... 48. 13. Teisėjų kolegija sutinka su teismų sprendimais dėl BK 68 straipsnyje... 49. 14. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai akcentavo, kad... 50. Dėl nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir 51. 15. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu... 52. 16. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 53. 17. Nukentėjusioji J. G. ir jos atstovas prašo... 54. 18. Kasaciniame skunde nukentėjusioji ir jos atstovas nedetalizuoja, kokių... 55. 19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad civilinio atsakovo... 56. 20. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas,... 57. 21. Kasatoriai nukentėjusioji J. G. ir jos atstovas... 58. 22. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 59. 23. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai tinkamai įvertino šiuo nusikaltimu... 60. 24. Šioje byloje keleiviui D. G., vilkiko „MAN... 61. Dėl atstovavimo išlaidų ... 62. 25. Nukentėjusioji ir jos atstovas kasaciniu skundu prašo išieškoti iš... 63. 26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 64. 27. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. G. ir 67. Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį...