Byla A-858-1591-12
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui E. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 91-92), patikslintu skundu (t. I, b. l. 107), prašydamas priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos.

5Paaiškino, jog neturtinė žala kilo dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) pareigūnų veiksmų, t. y. dėl Šiaulių RAAD pareigūno V. V. (bei kitų neetatinių gamtos apsaugos darbuotojų) veiksmų 2008 m. spalio 12 d. surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus M. Š. bei B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalį už medžioklės taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas nurodė, jog 2008 m. spalio 12 d. apie 23 val. į jo sodybą, esančią Priešginių kaime, Gataučių sen., Joniškio rajone, be jo sutikimo savavališkai įsiveržė Šiaulių RAAD darbuotojai V. V., V. L., V. Č., V. P., S. J., jie nepakluso jo reikalavimui palikti privačias valdas, filmavo jo nuosavybę, atliko jo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų kratą, jam grasino. Dėl to, kad 2008 m. spalio 12 d. Šiaulių RAAD pareigūnai savavališkai įsiveržė į pareiškėjo valdas ir be jo sutikimo atliko jo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų kratą bei jam grasino, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 100 000 litų neturtinė žala.

6Pažymėjo, kad buvo patekta į P. Š. gyvenamąjį būstą be savininko sutikimo. Tokiais neteisėtais veiksmais P. Š. kilo negatyvių pasekmių, jis turėjo nepatogumų, buvo sukrėstas nesankcionuoto sekimo ir įsiveržimo beveik vidurnaktį ne tik į privačias valdas, bet ir į gyvenamąsias patalpas. Nurodė, jog pareigūnams įsiveržus P. Š. siūlė palikti jo nuosavybę. Pareigūnai nepateikė jokių dokumentų, nepateikė sankcijos kratai, sakė, kad kratos nedarė. Jie landžiojo po jo tvartą, tą matė liudininkai. B. K. pareigūnai paprašė atnešti medžioklės licenciją žvėriui ir jam nuėjus V. V. įėjo į pareiškėjo privačią nuosavybę, į jo kambarį ir pagrobė licenciją, kuri gulėjo ant stalo. Pabrėžė, jog pareigūnai įsibrovė į tvartą, kuriame buvo pradėta lupti stirna, neparodė jokių pažymėjimų akcentuodami, kad visi juos pažįsta.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad Šiaulių RAAD pareigūnai atvyko ne darbo metu. Laisvalaikio metu jie neturi įstatyme numatytų įgaliojimų. Jeigu asmenys savo veiksmus atlieka valstybės vardu ne darbo metu, jie neturėtų grasinti. Apklausti etatiniai ir neetatiniai Šiaulių RAAD darbuotojai pripažino, jog stebėjo P. Š. sodybą, jį sekė, naudojo naktinio matymo prietaisus. Informacijos rinkimas ir fiksavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio 1 daliai, nes P. Š. jokių pažeidimų nedarė. Teritorijoje nevyko jokie nusikaltimai. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Amstrong prieš Jungtinę Karalystę (byla Nr. 48521-99), kai buvo stebima A ir B klasės narkotikų prekyba, pastebėjo, kad stebėjimo vykdymo nereguliavo įstatymo normos, todėl toks stebėjimas nebuvo ir negalėjo būti teisėtas, kaip to reikalauja EŽTK 8 straipsnio 1 dalis. Pažymėjo, kad iš 2010 m. rugsėjo 30 d. V. V. paaiškinimo matyti, jog informacija buvo renkama, kad pareiškėjas buvo stebimas. Manė, jog P. Š. bei jo sodybos stebėjimas nebuvo reikalingas, nebuvo pagrįstas įstatymais. Aplinkos apsaugos įstatymai nereglamentuoja informacijos rinkimo, nenumato, kad asmuo galėtų būti stebimas, sekamas, kad būtų stebima jo teritorija. Dėl nesankcionuoto sekimo, kuris nereglamentuotas įstatymais, pareiškėjas negalėjo skųstis. Laikė, jog buvo pažeistas EŽTK 13 straipsnis. Nurodė, jog patekimas į gyvenamąsias patalpas yra nepateisinamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 1 dalį, EŽTK 8 straipsnio 1 dalį. Sekimas ir stebėjimas turėtų būti sankcionuojamas. Pareiškėjas buvo sekamas dėl nepagrįstų gandų, jo atžvilgiu buvo naudojamos specialiosios priemonės, buvo įsiveržta į jo negyvenamas, į gyvenamas patalpas. Nurodė, jog po šių įvykių pablogėjo pareiškėjo sveikata.

8Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepimu į pareiškėjo skundus (t. I, b. l. 110-112) prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus.

9Atsiliepime į skundus ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog Šiaulių RAAD pareigūnas įėjęs į ūkinius pastatus parodė pažymėjimą. Krata yra tada, kai pareigūnai įeina, žiūri spinteles, kažką naršo. B. K., kuris buvo medžioklės vadovas, turėjo pateikti licenciją. Pareigūnas ėjo jam iš paskos dėl to, kad licencija nebūtų užpildyta po laiko. B. K. pateikė nevisiškai užpildytą licenciją. Tai buvo ne krata, ne dokumento paėmimas, o savanoriškas dokumento pateikimas. Pabrėžė, jog pažyma dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimo išduota 2011 m. birželio 1 d., t. y. praėjus trims metams nuo 2008 m. spalio mėnesio, todėl negali būti siejama su įvykusiu įvykiu. Paaiškino, jog sekimas nebuvo vykdomas, buvo atliekamas reidas, kuris yra užregistruotas. Reidus pareigūnai gali vykdyti ir poilsio dienomis ir po darbo valandų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pareigūnai gali vykdyti kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tam nėra ribotas laikas. Darbo laiko apskaita skirta tam, kad darbuotojui būtų sumokėta už sugaištą laiką. Esant pagrįstam įtarimui, pareigūnai privalo nustatyti pažeidimą, užkirsti jam kelią.

10Atsakovas pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pareigūnai turi teisę netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius ir pan.), tai ir buvo padaryta. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnis taikomas, kai nustatomas pažeidimas. Šiuo atveju buvo pagrįstas įtarimas apie pažeidimą. Pareigūnai patvirtino, kad buvo gauta informacija, kad tose vietose gali būti brakonieriaujama. Pareigūnai palaukė tam tikrą laiką ir nuvažiavo patikrinti ir įtarimas pasitvirtino.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundus (t. I, b. l. 119-121) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

12Atsiliepime į skundus nurodyta, kad pareiškėjas nepagrindžia įrodymais savo teiginių dėl jo pablogėjusios reputacijos, bendravimo sumažėjimo, prašomos priteisti žalos dydžio.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodoma, kad pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Būtent šio įstatymo ribose veikė Šiaulių RAAD pareigūnai atlikdami reidą. Pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdant savo pareigas patekti ir į privačias teritorijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių RAAD pareigūnai reido metu siekdami nustatyti pažeidėjus bei juos nubausti teisės aktų nustatyta tvarka atliko neteisėtus veiksmus. Nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

14II.

15Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu (t. I, b. l. 197-203) pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, remiantis administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. 564 ir Nr. 565 duomenimis, nustatyta, kad M. Š. bei B. K. įvykdė medžioklės taisyklių pažeidimus, t. y. 2008 m. spalio 12 d. apie 23 val. Šiaulių r. Sukmedžio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose B. K. bei M. Š. medžiojo tykojant, medžioklės metu M. Š. nušovė stirnos patelę, kurią pasibaigus medžioklei dorojo neužpildę licencijos, nors stirnos patelei buvo nuluptas visas kailis. Remiantis administracinių teisės pažeidimų protokolais, 2008 m. spalio 22 d. nutarimais B. K. bei M. Š. buvo paskirtos administracinės nuobaudos – atitinkamai teisės medžioti atėmimas 1 metams bei teisės medžioti atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams su medžioklinio šautuvo konfiskavimu. Nutarimais taip pat konstatuota, kad laukinei gyvūnijai buvo padaryta 584 litų dydžio žala.

17Teismas pabrėžė, jog administracinės nuobaudos pagal surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus AM Nr. 044535 bei AM Nr.044534 yra įsiteisėjusios, vykdymo procesai administracinėse bylose Nr. 564 ir Nr. 565 yra užbaigti. Taigi administracinio teisės pažeidimo faktas bei aplinkybės yra neįrodinėtinos. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad įprasto reido metu gamtos apsaugos pareigūnai iš pradžių M. Š. ir B. K. stebėjo medžioklės plotuose vykdomos medžioklės metu, o vėliau atvyko į P. Š. sodybą, kur ūkinėse patalpose pažeidėjai dorojo medžioklės metu nušautą žvėrį. Bylos medžiaga rodo (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 564 ir Nr. 565), kad, esant pakankamai duomenų apie vykdomą teisės pažeidimą, įvykio vietoje teisėtai ir pagrįstai buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, o vėliau ir paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti nustatyta ir administracinio subjekto pareigūnų kaltė, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Šiaulių RAAD pareigūnų kaltę ar tyčią. Pareiškėjui žala nebuvo padaryta, nes patys teisės pažeidėjų persekiojimo veiksmai buvo teisėti – tokia yra įstatymų nustatyta procedūra, tiriant ir aiškinant padarytus administracinius teisės pažeidimus.

18Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 nurodoma, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Teismas nurodė, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbūs įrodomieji faktai. Šiuo atveju teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių išgyvenimų, patirtų dėl procesų teismuose su atsakovu metu, ir jog nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sielvartą – patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, yra nepakankamas priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.

19III.

20Pareiškėjas P. Š. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 210-212) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jam priteisti iš Lietuvos Respublikos 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2008 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodyta, jog V. V. 2008 m. spalio 12 d. buvo poilsio diena. Poilsio dieną V. V. neturėjo jokių tarnybinių įgaliojimų ir buvo eiliniu piliečiu. Remiasi 2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto V. V. paaiškinimu ir pažymi, kad tokiais paaiškinimais V. V. pripažino, jog gautos informacijos jis neužregistravo Pranešimų apie Gyvosios gamtos apsaugos pažeidimų registracijos žurnale, tačiau sekė pareiškėją ir pats sekimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas bei nereglamentuotas įstatymais. Sekimo metu Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojai naudojo specialiąją techniką – naktinio matymo prietaisus, racijas. Pažymi, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad privati teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus asmens būstą. Byloje yra nenuginčijamai nustatyta, kad į pareiškėjo gyvenamąjį būstą buvo patekęs V. V.. Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. V. V. neturėjo teisės patekti į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, jo veiksmai yra neteisėti. Dėl to, jog 2008 m. spalio 12 d. Šiaulių RAAD darbuotojai sekė pareiškėją ir sekimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas bei nereglamentuotas įstatymais, pareigūnai savavališkai įsiveržė į pareiškėjo valdas, be jo sutikimo atliko gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų kratą bei pareiškėjui grasino, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus.

22Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 7-9) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Vien tik pareiškėjo abstrakčiai suformuluoti argumentai dėl pareigūnų atvykimo ir neva atliktos kratos siekiant nustatyti pažeidimą ir sulaikyti pažeidėjus neįrodo pareiškėjo teiginių dėl jam sukeltų nepatogumų.

24Pažymi, kad administracinės nuobaudos pagal surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus AM Nr. 044535 bei AM Nr. 044534 yra įsiteisėjusios, vykdymo procesai administracinėse bylose yra užbaigti. Taigi administracinio teisės pažeidimo faktas bei aplinkybės yra neįrodinėtinos. Bylos medžiaga rodo, kad, esant pakankamai duomenų apie vykdomą teisės pažeidimą, įvykio vietoje teisėtai ir pagrįstai buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, o vėliau ir paskirtos administracinės nuobaudos. Remiasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 15 punktu. Mano, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl Šiaulių RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų P. Š. patyrė 100 000 litų žalą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 2-4) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog P. Š. argumentų dėl patirtos neturtinės žalos nepagrindžia jokiais įrodymais, nepagrindžia prašomos priteisti žalos dydžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, nes Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ribose veikė Šiaulių RAAD pareigūnai atlikdami reidą. Pabrėžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog patyrė dvasinius išgyvenimus yra nepakankamas priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo P. Š. reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad 2008 m. spalio 12 d. apie 23 val. į jo sodybą, esančią Priešginių kaime, Gataučių sen., Joniškio rajone, be jo sutikimo savavališkai įsiveržė Šiaulių RAAD darbuotojai V. V., V. L., V. Č., V. P., S. J., jie nepakluso jo reikalavimui palikti privačias valdas, filmavo jo nuosavybę, atliko jo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų kratą, jam grasino ir, pareiškėjo teigimu, dėl šių veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

31Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

32Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

33Šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009). Taigi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

34Tačiau pirmiausiai siekiant nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga CK 6.271 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija nurodo, jog teismo sprendimo paskirtis – išspręsti konkretų šalių ginčą. Teismas turi nustatyti, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos. Šiuo atveju siekiant byloje nustatyti, ar yra pagrindai priteisti neturtinės žalos atlyginimą turi būti įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, surinkti įrodymai, tarp jų ir patvirtinantys ar paneigiantys tariamus neteisėtus veiksmus, ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, įrodymai turėtų būti vertinami teismo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

35Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje ginčo nėra, jog M. Š. bei B. K. įvykdė medžioklės taisyklių pažeidimus, t. y., kad jie 2008 m. spalio 12 d. apie 23 val. Šiaulių r. Sukmedžio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo tykojant, medžioklės metu M. Š. nušovė stirnos patelę, kurią pasibaigus medžioklei dorojo neužpildę licencijos. 2008 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimais B. K. bei M. Š. buvo paskirtos administracinės nuobaudos – atitinkamai teisės medžioti atėmimas 1 metams bei teisės medžioti atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams su medžioklinio šautuvo konfiskavimu. Nutarimais taip pat konstatuota, kad laukinei gyvūnijai buvo padaryta 584 litų dydžio žala. Administracinės nuobaudos pagal surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus AM Nr. 044535 bei AM Nr.044534 yra įsiteisėjusios, vykdymo procesai administracinėse bylose Nr. 564 ir Nr. 565 yra užbaigti (t. I, b. l. 18-37, 68). Taigi nurodytų administracinių teisės pažeidimų faktas bei aplinkybės yra neįrodinėtinos. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog analizuojamo įvykio metu, kai M. Š. bei B. K. buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, į pareiškėjo sodybą atvyko Šiaulių RAAD vyresnysis valstybinis inspektorius V. V. ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai V. L., V. Č., V. P., S. J.. Visi nurodyti asmenys įėjo į pareiškėjo ūkinį pastatą, tačiau į gyvenamąjį namą pasiimti medžiotojo licencijos iš nurodytų pareigūnų ėjo tik Šiaulių RAAD vyresnysis valstybinis inspektorius V. V. (t. I, b. l. 138) ir dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš administracinių teisės pažeidimų įforminimo, o grindžia kitomis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes. Pirma, pažymėtina, jog pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2008 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodyta, kad V. V. 2008 m. spalio 12 d. buvo poilsio diena ir mano, kad poilsio dieną V. V. neturėjo jokių tarnybinių įgaliojimų. Byloje esantys įrodymai patvirtina šias aplinkybes (t. I, b. l. 158). Šiuo atveju teismas nesiaiškino ir nepareikalavo įrodymų, ar V. V., vyresnysis valstybinis inspektorius, 2008 m. spalio 12 d. ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo atšauktas iš poilsio dienos, kokiu pagrindu jis atliko savo tarnybines funkcijas, numatytas Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2008 m. birželio 1 d. redakcija) (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 12 straipsnyje, įskaitant ir šio straipsnio 15 dalyje numatytą pareigą, gavus pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Be to, byloje turėjo būti įvertintas Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas (t. I, b. l. 159-160). Visų šių nurodytų aplinkybių teismas nevertino ir nepasisakė dėl jų skundžiamame teismo sprendime, nenurodė, ar Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje numatyta pareiga yra taikoma pareigūnui bet kuriuo metu, įskaitant ir poilsio dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti atskiriamos situacijos, kai pareigūnas ne darbo metu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių atlieka pagal jo pareigas jam priskirtą pažeidimų prevenciją, kontrolę ir kai tai yra daroma specialiai vykstant į pažeidimų vietas, aktyviais veiksmais aiškinantis potencialius pažeidimus, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar pareigūnas vykdydamas tam tikrus veiksmus prisistato, nurodydamas savo pareigas, ar jis vilki tarnybinę uniformą, ar jo atliekami veiksmai yra fiksuojami išvykų dokumentuose.

37Antra, pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl to, kad V. V. neteisėtai įėjo į jo gyvenamąsias patalpas ir taip pažeidė įstatymų nuostatas. Dėl šio pareiškėjo argumento teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 24 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnis įtvirtina būsto neliečiamybės principą ir numato, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šiuo atveju pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą ir jo 12 straipsnio 1 dalis numato valstybinės kontrolės pareigūnų teisę, pateikus tarnybinį pažymėjimą, patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis privačią teritoriją apibrėžia kaip fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdomą, naudojamą teritoriją, išskyrus asmens būstą. Taigi remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 12 straipsnio 1 dalies teisės normų sisteminiu aiškinimu darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas vyresniajam valstybiniam inspektoriui suteikia ne absoliučią teisę patekti į visas patalpas. Šiuo atveju įstatymas jam expressis verbis nesuteikia teisės patekti į asmens būstą. Tokia jo teisė neišplaukia ir vertinant kitas nurodyto įstatymo nuostatas.

38Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų buvimo patenkant į jo gyvenamąsias patalpas. Viena vertus, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog licencijos paimti ėjo būtent B. K. ir V. V., kuris be leidimo įėjo į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas (t. I, b. l. 136, 190). Tai, kad gyvenamosiose patalpose esančios licencijos paimti ėjo B. K. patvirtino ir pareiškėjo sūnus M. Š. (t. I, b. l. 192). Kita vertus, liudytojas V. V. (t. I, b. l. 138-139) pažymėjo, kad licencijos paimti į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas ėjo jis ir P. Š., kuris priekaištų dėl to, kad jis ėjo kartu į gyvenamąsias patalpas nereiškė (t. I, b. l. 139). Šiuos parodymus patvirtino liudytojai V. Č. (t. I, b. l. 140), V. P. (t. I, b. l. 141). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, nepasisakė dėl jų prieštaringumo ir kuriais argumentais jis remiasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje, siekiant panaikinti įrodymų prieštaringumą, nustatyti, ar į gyvenamąsias patalpas buvo patekta turint pareiškėjo, kaip savininko sutikimą (einant su juo kartu), kyla būtinybė surinkti papildomus įrodymus ir juos įvertinti.

39Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie šioje byloje nebuvo pakankamai įvertinti ir ištirti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

40Remdamasi tuo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl nurodytų priežasčių administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų būti aktyvus, surinkti įrodymus ir nustatyti visas svarbias bylos aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai jas ištirti (ABTĮ 10, 81 str.).

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, jog ginčijamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė, ištirti visi įrodymai dėl neaptartų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi šiame bylos nagrinėjimo etape jie nėra aktualūs.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

44Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu... 5. Paaiškino, jog neturtinė žala kilo dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos... 6. Pažymėjo, kad buvo patekta į P. Š. gyvenamąjį būstą be savininko... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad Šiaulių... 8. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 9. Atsiliepime į skundus ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog... 10. Atsakovas pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 12. Atsiliepime į skundus nurodyta, kad pareiškėjas nepagrindžia įrodymais... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Aplinkos apsaugos valstybinės... 14. II.... 15. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, remiantis administracinių teisės... 17. Teismas pabrėžė, jog administracinės nuobaudos pagal surašytus... 18. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje... 19. III.... 20. Pareiškėjas P. Š. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 210-212) prašo panaikinti... 21. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pirmosios instancijos... 22. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė, kaip... 24. Pažymi, kad administracinės nuobaudos pagal surašytus administracinių... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog P. Š. argumentų dėl... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo P. Š. reikalaujamos... 31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjo P.... 32. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 33. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą,... 34. Tačiau pirmiausiai siekiant nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į... 35. Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje ginčo nėra,... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo... 37. Antra, pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl to, kad V. V. neteisėtai įėjo... 38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegija negali daryti... 39. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo atlyginti neturtinę žalą,... 40. Remdamasi tuo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla grąžinama pirmosios... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 44. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą... 45. Nutartis neskundžiama....