Byla 2K-138/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, išteisintajam A. Č. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Juciui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties.

2Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. Č. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo A. Č. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5A. Č. buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) agentūros vedėju, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, 2009 m. lapkričio 27 d. savo tarnybiniame kabinete ( - ), iš A. B. tiesiogiai priėmė 200 nominalo (200 Lt vertės) kuponus, kuriais už paslaugas galima atsiskaityti viešbučių komplekse „K.“, esančiame ( - ), už tai, kad, esant neužpildytiems statybos darbų žurnalams (15 vnt.), grafose „Statybinių ir griovimo atliekų išvežimas iš statybvietės“ dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „K.“ ( - ), nefiksuotų šių pažeidimų ir, nepaisydamas šių trūkumų, pasirašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-931-(14.7)-P; tai jis 2009 m. gruodžio 17 d. ir padarė.

6Pirmosios instancijos teismas A. Č. dėl šio kaltinimo išteisino nustatęs, jog nepadaryta veika, turinti BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, motyvuodamas tuo, kad: A. Č. gautų kuponų nevertino kaip kyšio, nes juos parodė liudytojui V. K., laikė darbovietėje ir savanoriškai pateikė kratos metu; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis iš A. B. gavo „K.“ kuponus už jo neteisėtą (ar teisėtą) veikimą vykdant įgaliojimus; liudytojo V. K. parodymai, kad tuos kuponus A. Č. gavo iš architektės A. už objekto pridavimą, vertintini kritiškai, nes tokius parodymus šis liudytojas davė tik apklausiamas teisme; byloje nėra duomenų, kad teisės aktai A. Č. įgaliojo pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą tik tada, kai užpildyti statybos darbų žurnalai; byloje nėra duomenų, kad statybinės atliekos iš „K.“ nebuvo išvežtos ir A. Č., kaip komisijos narys, atsakingas už aplinkos kontrolę, pasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą žinodamas, jog veikia neteisėtai, t. y. kad objektas netenkina teisės aktų reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga.

7Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, nuosprendį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai išteisino A. Č.

8Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nesutinka su apygardos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. Č. išteisinimo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad: 2010 m. kovo 8 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-9, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp išteisintojo ir A. B., neįrodo A. Č. kaltės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį; A. Č. nesuprato jam primygtinai siūlomų kuponų materialinės vertės bei paskirties; A. Č. ir A. B. sieja draugiški santykiai, todėl logiška, kad A. B. norėjo perduoti 200 Lt vertės kuponus kaip dovaną; nėra pagrindo teigti, kad išteisintajam dovanojami kuponai būtų konkrečiai siejami su A. Č. tarnybine veikla ir kad A. B. mainais už juos būtų prašiusi A. Č. neteisėto veikimo (neveikimo); prokuroras skunde išdėstė tik prielaidas, jog išteisintasis priėmė kuponus dėl to, kad pasirašydamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą netikrintų statybos darbų žurnalų dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „K.“. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje vienas iš pagrindinių, objektyvių įrodymų yra A. B. ir A. Č. pokalbis, užfiksuotas techninėmis priemonėmis 2009 m. lapkričio 27 d., todėl šis įrodymas turėjo būti vertinamas itin kruopščiai, tačiau teismai to neatliko, vertindami tik atskiras pokalbio ištraukas.

9Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tik A. Č. teiginiu, kad liudytojas V. K. gali jį apkalbėti, nesirėmė šio liudytojo parodymais apie tai, jog A. Č. jam pasakojo, iš ko ir už ką gavo minėtus kuponus, juos nemotyvuotai atmetė nurodydamas, kad, jeigu kuponus A. Č. būtų priėmęs kaip kyšį, tikrai nebūtų jų demonstravęs savo pavaldiniui V. K. Teismas, faktiškai pripažinęs, kad liudytojas V. K., prisiekęs sakyti tiesą, melavo, turėjo priimti BPK 257 straipsnyje numatytą nutartį, tačiau to nepadarė.

10Kasaciniame skunde nurodoma, jog valstybinis kaltinimas sutinka su teismo išvada, kad pokalbio metu A. B. tiesiogiai neprašė A. Č. pasirašyti pastatų komplekso „K.“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors nebuvo užpildytų statybos darbų žurnalų dėl atliekų sutvarkymo, tačiau iš šio pokalbio matyti, kad A. Č. turėjo suprasti ir suprato, kokių veiksmų iš jo norima sulaukti. Tai nebuvo pirmas A. B. ir A. Č. susitikimas dėl nurodyto objekto, nes iš karto po kuponų perdavimo A. Č. pasakė, kad visi turi pildyti žurnalus (prieš pasakant tai pokalbio metu nė vienas iš jo dalyvių apie žurnalus nebuvo užsiminęs). Iš pokalbio matyti, kad A. Č. „padovanoti“ kuponai tiesiogiai susiję su jo tarnybine veikla – jis buvo komisijos, turėjusios spręsti klausimą dėl objekto (pastatų komplekso „K.“) pripažinimo tinkamu naudoti, narys, šio komplekso statytojas buvo V. Š. (kuris paminėtas pokalbyje kaip asmuo, davęs A. B. kuponus), jo statyba vyko pagal projektus, iš kurių vieno vadovė buvo A. B., ir tai, priešingai nei tvirtino teismui A. Č., leidžia teigti, kad jis melavo sakydamas, jog nežinojo, kad ši turi interesų „K.“. Pokalbio metu A. Č., priėmęs kuponus, abejojo, ar atsakingi asmenys tikrai tinkamai utilizavo statybines atliekas. Kasatorius pažymi, kad A. Č. teismui tvirtino, jog žinojo, kad statybvietėje buvusios šiukšlės buvo išvežtos ir kad jis tai patikrino pagal sąskaitas, tačiau iš pokalbio darytina kita išvada – kad jis netikrino atliekų išvežimo procedūros, abejojo, ar šiukšlės nebuvo išvežtos į pamiškę, todėl ir sakė A. B., kad statybos darbų žurnaluose turi būti žymos apie atliekų išvežimą. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, A. Č. pokalbio metu suprato ir jam perduotų kuponų vertę, kad jais galima atsiskaityti komplekse „K.“. Teismas neanalizavo ir pokalbio pabaigos, nors ji labai svarbi vertinant A. Č. veiksmus, nes joje minimas A. T. buvo komisijos, kuri turėjo priimti sprendimą dėl pripažinimo tinkamu naudoti pastatų kompleksą, pirmininkas. Tos komisijos narys buvo ir A. Č., kuris pasirašė 2009 m. gruodžio 17 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-931-(14/.7)-P. Š. aplinkybės bei visas pokalbio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes netinkamai, paviršutiniškai vertino įrodymus, patvirtinančius A. Č. kaltę.

11Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė šioje byloje prokuroro priimtų sprendimų nenuoseklumui (kad A. Č. veika buvo perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 228 straipsnio 1 dalį). Kasatorius pažymi, kad 2010 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras nutarime nurodė, jog A. Č. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, byla perduota teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, A. Č. jį apskundė; supratęs, kad suklydo, prokuroras prašė teismo perduoti bylą prokurorui, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ėmėsi veiksmų teisingai kvalifikuoti A. Č. veiksmus. Kasatoriaus manymu, nors proceso dalyvių (tarp jų – ir prokuroro) nuomonė yra svarbi vertinant tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau kaltinimo negalima grįsti nuomone, ja negalima remtis kaip vienu iš asmens išteisinimo motyvų. BPK 20 straipsnis reglamentuoja ne nuomonių, o įrodymų įvertinimą; BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarime išdėstytos prokuroro nuomonės sureikšminimas yra perteklinis, neatitinkantis nurodytų įstatymo reikalavimų.

12Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė ir kaltinimo trūkumus (kaltinime nenurodyta (nekonkretizuota), kokius norminius aktus A. Č. pažeidė (( - ) regiono Aplinkos apsaugos departamento ( - ) miesto agentūros nuostatus ar šios agentūros vedėjo pareigybinius nuostatus, ar kt.), t. y. kaltinime nenurodyta, kokie buvo A. Č. įgaliojimai ir kokius jam suteiktus administracinius įgaliojimus jis pažeidė. Kasatorius pažymi, kad kyšininkavimas nėra blanketinė norma, todėl, inkriminuojant BK 225 straipsnio 2 dalį, neprivalu nurodyti, kokio norminio akto reikalavimus asmuo pažeidė. A. Č. neginčijo, kad jis, kaip valstybės tarnautojas, buvo atsakingas už atliekų išvežimo iš statybvietės tinkamo įforminimo kontrolę. Nors jis teigė, kad neprivalėjo tikrinti, ar yra užpildytas statybos darbų žurnalas, bet būtent A. Č., kaip parodė liudytojas A. T., buvo atsakingas už aplinkos sritį, t. y. ir už šiukšles; A. Č. ne vienerius metus dirbo aplinkos apsaugos departamente ir jis negalėjo nežinoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte numatyto privalomo reikalavimo dėl duomenų apie statybinių medžiagų išvežimą įrašymo Statybos darbų žurnale. Būtent apie tokius žurnalus kalbėjo A. Č. su A. B. delsdamas pasirašyti kaltinime nurodytą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

13Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „K.“ rašte nurodyta, jog visų „Kuršių šilingų“ vertė nepadengta jų nominalą atitinkančiais pinigais, jų vertė labiau sietina ne su jų turėjimu, bet su realiu jų panaudojimu įsigyjant paslaugas, todėl jie traktuotini kaip nuolaidų ir dovanų kuponai, skirti „K.“ paslaugoms ir nuolaidoms gauti. Kasatoriaus manymu, nesvarbu, su kuo sietina kuponų vertė, svarbu tai, kad kuponai turi materialinę vertę (tai pripažino ir teismas), todėl jie yra kyšio dalykas. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pagal prokuroro prašymą ji buvo perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau prokuratūra jokių papildomų A. Č. kaltės įrodymų nesurinko. Kasatorius pažymi, kad byla buvo perduota prokurorui ne papildomiems įrodymams surinkti, bet tyrimui papildyti, o veikos kvalifikavimo pakeitimas, naujo pranešimo apie įtarimą įteikimas ir yra tyrimo papildymas.

14Apibendrindamas savo argumentus kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai, paviršutiniškai, vienpusiškai įvertino įrodymus, nutartį grindė nemotyvuotomis prielaidomis, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis, nes, palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį, esant A. Č. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, patvirtinantiems įrodymams, kalto asmens nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn.

15Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

17Šioje byloje nustatyta, kad A. Č., dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ( - ) regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) agentūros vedėju, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, 2009 m. lapkričio 27 d. savo tarnybiniame kabinete iš A. B. priėmė 200 nominalo kuponus, kuriais už paslaugas galima atsiskaityti viešbučių komplekse „K.“.

18Vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo operatyvinių veiksmų atlikimo metu techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio, kuris įvyko 2009 m. lapkričio 27 d. tarp A. Č. ir A. B. A. Č. darbo kabinete, turinį. Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad iš to pokalbio negalima daryti pagrįstos išvados, jog A. Č. A. B. „dovanų“ davė už tai, kad šis pasirašytų „K.“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą, esant neužpildytoms tam tikroms statybos darbų žurnalų grafoms, ar už bet kokį kitą jo, kaip valstybės tarnautojo, veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus. Ištyręs bei įvertinęs ir kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog „K.“ kuponus iš A. B. A. Č. gavo už jo neteisėtą ar teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Teismas padarė išvadą, jog byloje surinkti įrodymai nepaneigia A. Č. parodymų, kad: su A. B. jis seniai ir artimai bendrauja; „K.“ kuponus yra gavęs iš jos kaip artimos draugės dovaną; su jo tarnybine veikla ar tarnybine padėtimi tai niekaip nesusiję. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą A. Č. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė prokuroras, prašydamas išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šį prašymą prokuroras grindė teiginiu, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas rėmėsi tik A. Č. prieštaringais parodymais ir visiškai nevertino kitų įrodymų. Apeliantas skunde išdėstė savą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teigė, kad jie patvirtina, jog A. Č. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y. priėmė iš A. B. kuponus už tai, kad pasirašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą esant neužpildytiems statybos darbų žurnalams. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė išsamiai, juos įvertino nepažeisdamas BPK reikalavimų ir padarė juos atitinkančias išvadas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nes prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog išteisintasis A. Č. priėmė kuponus dėl to, kad pasirašydamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą netikrintų statybos darbų žurnalų dėl statybinių atliekų sutvarkymo statant viešbučių kompleksą „K.“, yra tik prielaida, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.

20Prašymą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka kasatorius grindžia teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas A. Č., įvertino netinkamai, paviršutiniškai, vienpusiškai, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Anot kasatoriaus, šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes jis sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorius skunde dar kartą analizuoja įrodymus, ypatingą dėmesį sutelkdamas į operatyvinių veiksmų atlikimo metu techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio, kuris įvyko 2009 m. lapkričio 27 d. tarp A. Č. ir A. B. A. Č. darbo kabinete, turinį. Kasaciniame skunde pažymima, kad valstybinis kaltinimas sutinka su teismo išvada, jog pokalbio metu A. B. tiesiogiai neprašė A. Č. pasirašyti pastatų komplekso „K.“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą esant neužpildytiems statybos darbų žurnalams dėl atliekų sutvarkymo, tačiau iš pokalbio turinio (viso, o ne jo atskirų ištraukų) matyti, kad ir tiesiogiai neprašant A. Č. turėjo suprasti ir suprato, kokių veiksmų iš jo norima sulaukti. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis, nes, palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį, esant A. Č. kaltės įrodymams padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, kalto asmens nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn.

21Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro kasacinio skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas A. Č., įvertino netinkamai, paviršutiniškai, vienpusiškai, yra deklaratyvus, nes kasatorius neatskleidžia, kuo pasireiškė to vertinimo netinkamumas, paviršutiniškumas, vienpusiškumas. Skunde konkrečiai yra nurodyti tik vieno iš įrodymų – techninėmis priemonėmis užfiksuoto 2009 m. lapkričio 27 d. įvykusio A. Č. ir A. B. pokalbio – vertinimo trūkumai. Kasatorius skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visą pokalbį, o tik atskiras jo ištraukas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis teiginys prieštarauja skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Nutartyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde pateiktu įrodymų vertinimu ir daro priešingą išvadą, kad byloje esantis operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-9 (kuriame užfiksuotas 2009 m. lapkričio 27 d. įvykusio A. Č. ir A. B. pokalbio turinys), neįrodo A. Č. kaltės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visą pokalbį, o atskiras jo ištraukas tik pacitavo. Todėl prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad vertindamas tą pokalbį apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ir prokuroras kasaciniame skunde cituoja tam tikras to pokalbio ištraukas, tačiau tai nereiškia, kad jis nevertina viso pokalbio.

22Didžioji prokuroro kasacinio skundo dalis yra skirta įrodymų vertinimui. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus kasatorius daro analogišką kaip ir prokuroro apeliaciniame skunde išvadą – kad jie patvirtina, jog A. Č. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y. priėmė iš A. B. kuponus už tai, kad pasirašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą esant neužpildytiems statybos darbų žurnalams. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir to vertinimo pagrindu išvadų apie bylos aplinkybes padarymas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu: ar pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Pats įrodymų vertinimas ir to vertinimo pagrindu padarytos išvados apie bylos aplinkybes gali būti ginčijami tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant šią bylą teisme esminių BPK reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta, o pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 2 straipsnis, reglamentuojantis pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas) pritaikytas tinkamai. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad A. Č. veika neatitinka jam inkriminuoto BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties (nustatytas tik materialinių vertybių priėmimo faktas, tačiau liko neįrodyta, kad tas vertybes A. Č. priėmė už savo teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus).

23Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. Č.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 5. A. Č. buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad tiesiogiai... 6. Pirmosios instancijos teismas A. Č. dėl šio kaltinimo išteisino nustatęs,... 7. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal Klaipėdos... 8. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu... 9. Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, jog valstybinis kaltinimas sutinka su teismo... 11. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas daug... 12. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 13. Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „K.“ rašte nurodyta, jog visų... 14. Apibendrindamas savo argumentus kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos... 15. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas... 16. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ... 17. Šioje byloje nustatyta, kad A. Č., dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos... 18. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas detaliai... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė prokuroras,... 20. Prašymą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir... 21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro... 22. Didžioji prokuroro kasacinio skundo dalis yra skirta įrodymų vertinimui. Dar... 23. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 25. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus...