Byla 1A-84-361/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno,

2sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei ir Linai Gricienei,

3dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,

4nuteistajam L. R., jo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

5nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

7V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 298 Eur) bauda;

9pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – terminuoto laisvės atėmimo 2 metams bausme.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

11Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas 2 dienų V. Š. laikinojo sulaikymo laikas, t. y. nuo 2016-11-21 iki 2016-11-23, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

12Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį V. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

13Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje ar valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekant viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikti viešąsias paslaugas visuomenei, atėmimas 2 metus.

14L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

15pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (9 415 Eur) bauda;

16pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme.

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė.

18Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta 1 diena jo laikinojo sulaikymo laiko, t. y. 2016-11-21, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

19Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

20Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. R. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje ar valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekant viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikti viešąsias paslaugas visuomenei, atėmimas 1 metus 6 mėnesius.

21Teisėjų kolegija

Nustatė

221. V. Š. nuteistas už tai, kad dirbdamas valstybės įmonės ( - ) miškų urėdijos (toliau – VĮ ( - ) miškų urėdija, urėdija) miškų urėdu pagal: 1) Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, be kito, privalėdamas gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, būti nešališkam; 2) Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) 3 straipsnio 1, 2 dalių, VĮ ( - ) miškų urėdijos miškų urėdo 2015-01-07 įsakymu Nr. V-6 patvirtintų VĮ ( - ) miškų urėdijos viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių 4.6 punkto, VĮ ( - ) miškų urėdijos miškų urėdo 2013-02-06 įsakymu Nr. V-31 patvirtintų VĮ ( - ) miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių I skyriaus 5 punkto reikalavimus, privalėdamas kontroliuoti viešųjų pirkimų vykdymą taip, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, pažeisdamas šias pareigas, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įgaliojimais priešingais tarnybos interesams tikslais, telefoninio pokalbio su L. R., vykusio 2016-07-15 nuo 08.44.25 val. iki 08.46.13 val. metu susitarė, kad L. R. atgaline data pakeis VĮ ( - ) miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų ( - ) miškų urėdo 2013-02-06 įsakymu, Nr. V-31 (toliau – Taisyklės), 71 punktą, numačiusį, kad „pirkimo vertei viršijant 85 tūkst. Lt be PVM pirkimas privalo būti skelbiamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Mažesnės vertės apklausos procedūros vykdymą Komisijai savo sprendimu gali pavesti perkančiosios organizacijos vadovas“, nauja redakcija, pagal kurią „Pirkimo vertei neviršijant įstatymo tvarka nustatytos mažos vertės pirkimų, pirkimas privalo būti skelbiamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Mažesnės vertės apklausos procedūros vykdymą Komisijai savo sprendimu gali pavesti perkančiosios organizacijos vadovas“, taip pat padarys taisyklėse tikrovės neatitinkantį įrašą, jog jos buvo patvirtintos urėdo ankstesnės, nei pakeitimai buvo padaryti faktiškai, datos įsakymu. L. R. sutartus veiksmus 2016-07-15 atlikus, V. Š., vykdydamas susitarimą, įsakymą, patvirtinantį L. R. parengtų taisyklių redakciją, pasirašė atgaline, t. y. taisyklėse nurodyta 2016-04-26 data. Nurodytus veiksmus bendrininkai atliko siekdami teisinėje apyvartoje įtvirtinti tikrovės neatitinkantį faktą, kad 2016-06-07 vykusio viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ ( - ) miškų urėdijoje“ metu, galiojo ne urėdo 2013-02-06 įsakymu Nr. V-31, o suklastotu 2016-04-26 įsakymu Nr. V-91 patvirtintos Taisyklės.

23Šiais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. nurodytus dokumentus suklastojo.

24L. R., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. Š., suklastotas taisykles per interneto prieigą 2016-07-15 paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Be to, jis, siekdamas bendro su V. Š. tikslo – palankaus Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1381-730/2016 (teisminio proceso Nr. 2-57-3- 500451- 2016-6), nurodytus suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-07-21 elektroniniu paštu perdavė VĮ ( - ) miškų urėdijai civilinėje byloje atstovaujančiai advokato padėjėjai L. S.. Pastaroji nesupratusi, kad taisyklės ir jas patvirtinantis įsakymas yra suklastoti, šiuos dokumentus 2016-07-21 pateikė civilinę bylą Nr. e2-1381-730/2016 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00451-2016-6) pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį dėl viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ ( - ) miškų urėdijoje“ pagal 2016-06-07 paraišką Nr. 5 02-575 pripažinimo neteisėtu ir sutarties panaikinimo atsakovei VĮ ( - ) miškų urėdijai nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

25Nurodytais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. aiškiai suklastotus dokumentus panaudojo.

26Dėl šių V. Š. bendrai su L. R. atliktų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė žala VĮ ( - ) miškų urėdijai, kadangi šiais veiksmais buvo pažeisti ne tik imperatyvūs Viešųjų pirkimų įstatymo deklaruojami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo vykdant viešuosius pirkimus principai, bet ir diskredituotas VĮ ( - ) miškų urėdijos vardas, sumenkintas pasitikėjimas šios valstybinės įmonės veiklos skaidrumu bei patikimumu. Be to, tyčia klaidinant bylą nagrinėjantį teismą apie tikrovės neatitinkančių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimą, sukelta grėsmė teismui priimti aiškiai neteisingą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą bei padarant didelę žalą Valstybei.

27L. R. nuteistas už tai, kad dirbdamas valstybės įmonės VĮ ( - ) miškų urėdijos ( - ) specialistu, vykdančiu šios įmonės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko ir viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas, pagal: 1) Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, be kito, privalėdamas gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, būti nešališkam; 2) Viešųjų pirkimų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) 3 straipsnio 1, 2 dalių, VĮ ( - ) miškų urėdijos miškų urėdo 2015-01-07 įsakymo Nr. V-6 Dėl VĮ ( - ) miškų urėdijos viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių patvirtinimo bei atsakingų asmenų paskyrimo, bei 2013-02-06 įsakymu Nr. V-31 patvirtintų VĮ ( - ) miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių I skyriaus 5 punkto nuostatas privalėdamas viešuosius pirkimus vykdyti taip, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, pažeisdamas šias pareigas, tyčia pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, priešingais tarnybos interesams tikslais telefoninio pokalbio su V. Š., vykusio 2016-07-15 nuo 08.44.25 val. iki 08.46.13 val., metu susitarė atgaline data pakeisti VĮ ( - ) miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų ( - ) miškų urėdo 2013-02-06 įsakymu, Nr. V-31 71 punktą, numačiusį, kad „pirkimo vertei viršijant 85 tūkst. Lt be PVM pirkimas privalo būti skelbiamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Mažesnės vertės apklausos procedūros vykdymą Komisijai savo sprendimu gali pavesti perkančiosios organizacijos vadovas“, nauja redakcija, pagal kurią „Pirkimo vertei neviršijant įstatymo tvarka nustatytos mažos vertės pirkimų, pirkimas privalo būti skelbiamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka ir vykdomas Komisijos. Mažesnės vertės apklausos procedūros vykdymą Komisijai savo sprendimu gali pavesti perkančiosios organizacijos vadovas“, taip pat padaryti taisyklėse tikrovės neatitinkantį įrašą, jog jos buvo patvirtintos urėdo ankstesnės, nei pakeitimai buvo padaryti faktiškai, datos įsakymu. Vykdydamas šį bendrai pasiektą susitarimą, L. R. nurodytus veiksmus atliko 2016-07-15 VĮ ( - ) miškų urėdijos patalpose, esančiose ( - ). Savo ruožtu V. Š., vykdydamas susitarimą, įsakymą, patvirtinantį L. R. parengtų taisyklių redakciją, pasirašė atgaline, t. y. taisyklėse nurodyta 2016-04-26 data. Nurodytus veiksmus bendrininkai atliko siekdami teisinėje apyvartoje įtvirtinti tikrovės neatitinkantį faktą, kad 2016-06-07 vykusio viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ ( - ) miškų urėdijoje“ metu galiojo ne urėdo 2013-02-06 įsakymu Nr. V-31, o 2016-04-26 suklastotu įsakymu Nr. V-91 patvirtintos Taisyklės.

28Šiais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. nurodytus dokumentus suklastojo.

29L. R., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. Š., suklastotas taisykles per interneto prieigą 2016-07-15 paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Be to jis, siekdamas bendro su V. Š. tikslo – palankaus Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1381-730/2016 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00451- 2016-6), nurodytus suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-07-21 elektroniniu paštu perdavė VĮ ( - ) miškų urėdija civilinėje byloje atstovaujančiai advokato padėjėjai L. S.. Pastaroji, nesupratusi, kad taisyklės ir jas patvirtinantis įsakymas yra suklastoti, šiuos dokumentus 2016-07-21 pateikė civilinę bylą Nr. e2-1381-730/2016 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00451-2016-6) pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį dėl viešojo pirkimo „Miško kelių taisymo darbai VĮ ( - ) miškų urėdijoje“ pagal 2016-06-07 paraišką Nr. 02-575 pripažinimo neteisėtu ir sutarties panaikinimo atsakovei VĮ ( - ) miškų urėdija nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

30Nurodytais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. aiškiai suklastotus dokumentus panaudojo.

31Dėl šių L. R. bendrai su V. Š. atliktų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė žala VĮ ( - ) miškų urėdijai, kadangi šiais veiksmais buvo pažeisti ne tik imperatyvūs Viešųjų pirkimų įstatymo deklaruojami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo vykdant viešuosius pirkimus principai, bet ir diskredituotas VĮ ( - ) miškų urėdijos vardas, sumenkintas pasitikėjimas šios valstybinės įmonės veiklos skaidrumu bei patikimumu. Be to, tyčia klaidinant bylą nagrinėjantį teismą apie tikrovės neatitinkančių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimą, sukelta grėsmė teismui priimti aiškiai neteisingą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą bei padarant didelę žalą Valstybei.

322. Nuteistojo L. R. gynėjas advokatas M. Martinaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, kuriuo L. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

332.1. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nes nepagrįstai suvaržė kaltinamųjų teises įrodymų tyrimo metu, t. y. nesuteikė galimybės užduoti klausimus liudytojui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalis). Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad L. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatomis ir teigia, jog teismas nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Abejotini duomenys negali būti patikimi įrodymai, pagrindžiantys kaltinamųjų kaltes (Barbėra, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001, kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015).

342.2. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų. L. R. 2016-11-21 įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį bei BK 200 straipsnio 1 dalį, 2017-05-26 patikslintas pranešimas apie įtarimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį ir jis apklaustas pagal pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-29 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017-10-31 nutartį dėl L. R. atleidimo pagal BK 40 straipsnį ir ikiteisminio tyrimo medžiagą sugrąžino prokuratūrai. 2017-12-20 L. R. atliktos akistatos su V. Š. metu patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, tačiau prokuroras bei ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė įvertino tai, kaip parodymų keitimą iš esmės ir šiuo pagrindu 2018-01-24 pateikė pranešimą apie įtarimą L. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 3 dalį. Būtent 2018-01-24 pranešimas apie įtarimą, kuris vėliau tapo pamatiniu kaltinimu L. R. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, reikalauja didesnės analizės bei įvertinimo. Būtina įvertinti, kad galbūt padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nekito nuo 2016-11-21, tačiau teisinis šių veikų įvertinimas iš esmės pakito po Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-20 nutarties. Liko neatsakytas klausimas, kodėl prokuroras 2017-10-30 priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą L. R. pagal BK 40 straipsnį neįžvelgė jo galbūt neteisėtai atliktuose veiksmuose didelės žalos valstybei bei juridiniam asmeniui VĮ ( - ) miškų ūkiui ir L. R. atliktus veiksmus kvalifikavo būtent pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Šios pozicijos laikėsi ir ikiteisminio tyrimo teisėja, kuri 2017-10-31 patvirtino prokuroro priimtą nutarimą ir jokios didelės žalos valstybės ar juridinio asmens teisėms ir interesams nenustatė. Akivaizdu, kad L. R. galbūt atliktos veikos perkvalifikavimas iš BK 300 straipsnio 1 dalies į įtariamojo teisinę padėtį sunkinantį BK 300 straipsnio 3 dalį susijęs su procesiniu kerštu pastarajam, kadangi jis atsisakė toliau bendradarbiauti su tylimą atlikusiais pareigūnais ir be pagrindo apkalbėti V. Š.. Įtarime nurodyta didelės žalos sąvoka yra nesuprantama ir neaiški, t. y. ar dėl tariamai suklastoto dokumento bei panaudojimo kilo turtinė ar neturtinė žala juridiniam asmeniui ir (arba) valstybei ir kuo tai konkrečiai pasireiškė. Analogiška situacija ir dėl didelės žalos požymio pagal kaltinimą padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi byloje pareikšti L. R. kaltinimai yra nekonkretūs, netikslūs, neaiškūs ir prieštaringi. Kaltinamajame akte nedetalizuota, nekonkretizuota, dėl kokių konkrečiai atliktų veiksmų buvo sukelta didelė žala valstybei bei juridiniam asmeniui ir kokios konkrečiai pasekmės kilo. EŽTT byloje Sipavičius prieš Lietuvą pasisakė, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. L. R. atliktų veiksmų kvalifikacija kito ir tai buvo daroma nesilaikant BPK 166 straipsnio reikalavimų bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-153 patvirtintų rekomendacijų „Dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos“ (toliau – Rekomendacijos). Teismas neįvertino, jog 2016-10-03 ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybiniame pranešime nurodytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes bei konkretiems asmenims. L. R. tyrimas pradėtas turint duomenų apie galbūt pastarojo padarytą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kuris su papildomai nurodytu BK 228 straipsniu. tęsėsi iki 2017-10-30, kai prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą L. R. pagal BK 40 straipsnį ir šį nutarimą patvirtino teismas. Mano, jog tyrėjai pažeidė rekomendacijų 12 punkto reikalavimus ir 2018-01-24 pranešimu apie įtarimą nepagrįstai ir neteisėtai pasunkino įtariamojo padėtį. Jokio papildomo procesinio sprendimo dėl veikos perkvalifikavimo nėra ir nebuvo priimta. Ant 2016-10-03 tarnybinio pranešimo Nr. L-08-372 nėra papildomos rezoliucijos dėl tyrimo vizai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ar BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis. Papildomai nutarimas dėl veikos perkvalifikavimo nepriimtas, todėl yra realus pagrindas manyti, kad galbūt neužpildyta 10 kortelė dėl veikos (-ų) perkvalifikavimo. Byloje pažeistos BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, Rekomendacijos, todėl yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, todėl baudžiamoji byla šiam nuteistajam nutrauktina. Esant ydingam kaltinimui, buvo pažeista kaltinamojo (nuteistojo) teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, neužtikrinta teisė tinkamai pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a“ punktas, EŽTT byla Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis). L. R. teisė į gynybą buvo pažeista ir teismas šio procesinio pažeidimo neištaisė. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, jog „baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas“.

352.3. Iš nuosprendyje teismo nurodytų piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumento suklastojimo bei panaudojimo aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl tokių veiksmų padaryta didelė žala. Nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, byloje nėra nukentėjusiųjų, o kaltinamojo (-ųjų) veiksmai, siekiant išviešinti 2016-04-26 priimtas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tikėtina, pažeidžiant nustatytą jų skelbimo CVP tvarką, nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje ar kitokių neigiamų pasekmių valstybei ar juridiniam asmeniui. Inkriminuotomis veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui ir negali būti konstatuota, jog nuteistųjų veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi. VĮ ( - ) miškų urėdija tinkamai neišviešino 2016-06-09 mažos vertės pirkimo ir tuo pažeidė VPĮ 86 straipsnį. Tai nustatė Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1381-730/2016. Kitų, esmingai žalingų padarinių nekilo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012). Teismas šiais šaltiniais nesirėmė ir tinkamų išvadų nepadarė. Nuosprendyje teismas neišdėstė teisinių argumentų, pagrindžiančių padarytos žalos valstybės interesams dydį. Teismas neargumentavo teiginių, kaip buvo sumenkintas valstybės įstaigos autoritetas bei valstybės tarnautojo vardas, pažeistos Konstitucijos, įstatymų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos principus. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė neturi būti automatiškai taikoma dėl kiekvieno valstybės tarnautojo padaryto jo tarnybos veiklą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, nes už tarnybinių nusižengimų padarymą pirmiausia kyla drausminė, tarnybinė, tam tikrais atvejais politinė, atsakomybė ir tik išimtiniais atvejais už šiuos pažeidimus turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-383/2011, 2K-559/2011, Nr. 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-138/2012). Teismas, nustatęs tam tikrus nuteistojo L. R., tikėtina, padarytus tarnybinius pažeidimus, be pagrindo pripažino jį padarius piktnaudžiavimo nusikalstamą veiką. Nei L. R. atliktų veiksmų pavojingumas, nei kilusios pasekmės nesiekia nusikalstamų veikų pavojingumo lygmens, nėra ir būtinųjų piktnaudžiavimo sudėties požymių. L. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iš esmės nenustačius būtino šios nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos. Iš teismo motyvų neaišku, ar valstybei buvo padaryta didelė žala, ar ji yra turtinė ar neturtinė. Nuosprendyje pateiktas deklaratyvus, neinformatyvus, subjektyvus pasekmių vertinimas negali būti pripažintas pagrįstu. Toks vertinimas nepagrįstas konkrečių bylos aplinkybių analize ir įtikinamais teisiniais motyvais. Nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų atlikimu sukelti konkretūs padariniai privalėjo būti teismo įvertinti nurodant konkrečiai kiekvieno pažeidimo padarytą žalą valstybės valdymo tvarkai, valstybės institucijų (VĮ ( - ) miškų urėdija) ir teismo autoritetui, pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir tarnautojais. Tačiau nuosprendyje padarytos žalos dydis ir jos išraiška vienokia ar kitokia forma ir jos reikšmingumas vertinamuoju aspektu nebuvo nagrinėjami. Valstybės tarnautojas, atlikdamas veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau tai yra tik formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks tarnautojo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar valstybės institucijai. Nuteistasis L. R. negalėjo sumenkinti ar diskredituoti VĮ ( - ) miškų urėdijos vardo, nes tokių pareigų neužėmė, o dirbo paprastu ( - ) su papildomai deleguotomis pareigomis. Tuo tarpu teiginys, jog buvo sumenkintas juridinio asmens autoritetas, yra deklaratyvus ir niekuo nemotyvuotas, kaip ir nuosprendžio frazė, kad buvo „sukelta grėsmė teismui priimti žinomai neteisingą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą, bei padarant didelę žalą Valstybei“.

362.4. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Šiuo atveju, kvalifikuojant L. R. veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo svarbu nustatyti, ar juridiniam asmeniui bei valstybei buvo padaryta didelė žala, ar veika buvo padaryta tyčia, ar tyčia apėmė didelės žalos padarymą ir pan. Spręsdamas šiuos klausimus teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent 2016-04-26 įsakymu Nr. V-91 buvo patvirtintos Supaprastintos viešųjų pirkimų taisyklės ir šis įsakymas buvo užregistruotas įsakymų registracijos žurnale. Todėl visi vėlesni viešieji paslaugų pirkimai buvo vykdomi pagal naujai patvirtintas taisykles ir buvo priskiriami prie mažos vertės pirkimų, o paslaugų / prekių pirkimo kaina buvo daug didesnė, nei buvo numatyta ankstesnėse taisyklėse. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis 2018-02-22 VPT raštas Nr. 4S-284, kuriame nurodyta, kad VĮ ( - ) miškų urėdija nuo 2016-04-26 iki 2016-07-15 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą įvykdė 8 mažos vertės pirkimus. Nė vienas iš šiame konkurse dalyvavusių asmenų, kurie tinkamai ir laiku buvo susipažinę su aktualios redakcijos Supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis, neapskundė VĮ ( - ) miškų urėdijos teismui ar VPT dėl procedūrinių pažeidimų ar netinkamai išviešintų taisyklių. UAB „( - )“ į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl viešojo pirkimo konkurso pripažinimo neteisėtu ir sutarties panaikinimo, žinodama, kad konkursas vyko pagal naujai priimtas taisykles, nes pirkimų vertė buvo išreikšta eurais, o ne litais, kaip buvo nurodyta senos redakcijos taisyklėse. Visais atvejais paslaugos pardavėjas būtų pasiteiravęs raštu apie jiems aktualių sąlygų galiojimą, tačiau UAB „( - )“ iš viso nebuvo pakviesta dalyvauti konkurse, todėl kreipėsi į teismą. Teismas neįvertino, kad 2016-04-26 taisyklės galiojo daugiau nei 2 mėnesius ir apie jas žinojo visi juridinio asmens darbuotojai, kurie buvo atsakingi už viešųjų pirkimų organizavimą. Todėl L. R. 2016-07-15 negalėjo suklastoti oficialaus dokumento, kuris buvo įsakymu patvirtintas bei išviešintas atsakingiems asmenims. L. R. pripažino tik faktą, kad 2016-07-15 atliko naujai patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių išviešinimą VPT informacinėje sistemoje WORD formatu ir tai padarė 2013-02-06 senųjų taisyklių pagrindu, padaręs tam tikras rašybos bei skyrybos korekcijas. 2016-07-15 telefoninio pokalbio metu V. Š. nurodytas posakis „persitvirtinti“ reiškia išviešinimą VPT sistemoje, kadangi šios taisyklės laiku nebuvo įkeltos į informacinę sistemą. Todėl L. R. ir V. Š. manė, kad šį dokumentą galima paskelbti balandžio ar gegužės mėnesį. Tačiau šie duomenys sistemoje fiksuoti tik 2016-07-15. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad į bylą yra pateiktas VĮ Valstybinių miškų urėdijos ( - ) regioninio padalinio 2018-04-18 raštas Nr. V2-279, kuriame yra nurodyta, kad 2016-11-21 atliktos kratos metu buvo paimti du vidiniai standieji diskai po 320 GB bei vienas išorinis 320 GB diskas. Kitas išorinis 80 GB standusis diskas liko anksčiau minėtame kompiuteryje ir kratos metu nebuvo paimtas. Šiame standžiajame diske buvo saugoma visa urėdijos veiklai reikalinga informacija bei su L. R. darbu susijusi informacija. Kitą dieną visi duomenys, kurie buvo paimtuose diskuose, buvo atkurti L. R. ir įmonė toliau vykdė įprastą darbą. Šias aplinkybes patvirtina L. R. parodymai, kad jis savo darbinėje veikloje naudojosi 4 standžiuosiuose diskuose esančiais duomenimis, juos dubliuodavo bei kopijuodavo vieną iš kito. Duomenys apie 2016-04-26 paruoštas taisykles bei priimtą įsakymą buvo minėtame ketvirtajame diske. Todėl 2017-04-26 bei 2018-01-03 standžiųjų diskų apžiūros protokolo duomenys yra gana neinformatyvūs bei neišsamūs, nes tyrimo metu iš viso nesiaiškinta, kada ir kokiu įrenginiu buvo atspausdintos 2016-04-26 taisyklės bei jas patvirtinantis įsakymas, nesiaiškinta, koks dokumento turinys buvo pakeistas lyginant su pirminiu dokumento turiniu. Liko neatsakytas klausimas, kodėl tyrimo metu ieškant duomenų apie dokumento sukūrimo datą ir laiką buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2016-07-15 iki 2016-08-08, o ne atvirkščiai, t. y. nuo 2016-07-15 iki 2016-04-01. Todėl yra realus pagrindas manyti, kad įvedus paieškos duomenis atvirkštine tvarka, paieškos rezultatai būtų visiškai priešingi, juolab liko neištirtas ir ketvirtasis 80 GB standusis diskas. Todėl akivaizdu, kad duomenys apie 2016-04-26 paruoštas taisykles bei priimtą įsakymą yra ketvirtajame diske, kurio dėl neaiškių priežasčių nepaėmė kratą atlikę pareigūnai. Todėl 2017-04-26 bei 2018-01-03 standžiųjų diskų apžiūros protokolo duomenys, apelianto manymu, yra neinformatyvūs, neišsamūs. Tyrimo metu nesiaiškinta, kada ir kokiu įrenginiu buvo atspausdintos 2016-04-26 taisyklės bei jas patvirtinantis įsakymas, koks dokumento turinys buvo pakeistas lyginant su pirminiu dokumento turiniu.

372.5. Teismas byloje įrodymus vertino atskirai nuo jų viseto. Todėl nesutinka, kad liudytoja G. S. davė pagrįstus bei teisingus parodymus teismui dėl 2016-04-26 taisyklių parengimo bei užregistravimo įsakymu žurnale. Šis asmuo, siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą bei piktnaudžiavimą tarnyba, nepagrįstai apkalbėjo L. R. bei V. Š.. Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-30 lydraščiu STT atsiuntė VĮ ( - ) miškų urėdijos įsakymų registravimo žurnalo kopiją, kuri buvo sulyginta su papildomai tyrimo metu gauta kopija iš įsakymų registracijos žurnalo. Įvertinus gautas kopijas matyti, kad būtent du įrašai yra galbūt suklastoti, t. y. 2016-04-26 įrašas dėl įgaliojimo suteikimo vyr. inžinieriui Ž. M., registracijos numeris V-90, ir 2016-04-26 įrašas dėl valytojos darbo grafiko patvirtinimo – registracijos numeris V-90/A . Šias aplinkybes patvirtino minėtoji G. S., nurodydama, kad tokia praktika yra priimta ir galioja 10 metų, kai atgaline data daromi įrašai žurnale. Teismas neįvertino, kad V. Š. dirbo mažiau nei 6 mėnesius ir apie tokią praktiką nieko nežinojo. Būtent 2016-04-26 įrašas, kurio registracijos numeris V-91 „Dėl supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“, nesiskiria abiejuose dokumentuose. Teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad ji privalėjo ir galėjo registruoti pateiktą įsakymą bei taisykles 2016 m. liepos mėn. arba iš viso atsisakyti atlikti šiuos neteisėtus veiksmus, jei ji suprato, kad pateikti dokumentai yra suklastoti ar neatitinka realios tikrovės. Tačiau šiuose dokumentuose nurodyta informacija nesukėlė pastarajai abejonių bei buvo užregistruoti 2016-04-26. Šio įrašo sukūrimo data nėra paneigta įstatymo nustatyta tvarka, todėl ja privalu vadovautis. Todėl liudytojos pamąstymai apie tai, kad ji anksčiau nurodytus dokumentus registravo 2016 m. liepos mėnesį, o ne anksčiau, neatitinka tiesos, todėl vertintini neigiamai. Ši liudytoja siekia išvengti galimo ikiteisminio tyrimo jai dėl anksčiau nurodytų įrašų tyrimo, todėl sutiko patvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudingą informaciją. Liudytojo D. A. duoti parodymai iš esmės yra neinformatyvūs, todėl detaliau neaptarinėjami.

382.6. L. R. ir V. Š. kaltei pagrįsti buvo panaudoti kriminalinės žvalgybos būdu gauti duomenys. Tačiau žvalgybiniai veiksmai prieš L. R. nebuvo sankcionuoti, o V. Š. tyrimas buvo atliekamas pagal kitus BK straipsnius, t. y. BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Todėl buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos keliami reikalavimai tokių duomenų tikrinimui ir vertinimui. Teismas neanalizavo 2016-03-03 bei 2016-06-03 Klaipėdos apygardos teismo nutarčių turinio bei nevertino jų teisėtumo bei pagrįstumo, sankcionuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei sekimą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus reikalavimus. Iš šių nutarčių matyti, kad teismas sankcionavo techninių priemonių panaudojimą tik tiriant V. Š. galbūt padarytas veikas ir tai patvirtina 2016-04-11 pažyma Nr. S17-08-136 bei 2016-05-20 pažyma Nr. S8-08-246. Nuteistiesiems inkriminuotų veikų laikotarpis yra nuo 2016 m. liepos 15 d. iki liepos 21 d. Duomenų, ar teismui su teikimu buvo pateiktas faktinis kreipimosi pagrindas, byloje nėra. Motyvuoja, jog tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams proceso dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio aprašomojoje dalyje šios abejonės turi būti išanalizuojamos ir padaroma kategoriška išvada, ar laikytini tokie duomenys įrodymais, ar ne (2007 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos Nr. 27-1 3.4.2 punktas). L. R. bei V. Š. yra nuteisti remiantis įrodymais, gautais kriminalinės žvalgybos būdu, nors prieš L. R. jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai niekada nebuvo sankcionuoti, o V. Š. šios priemonės sankcionuotos ne pagal BK 300 straipsnio 3 d., BK 228 straipsnio 1 dalį. Taigi negalima teigti, kad nuteistųjų veikos, dėl kurių prieš V. Š. buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, ir veikos, už kurias L. R. nuteistas, yra panašios. Akivaizdu, kad apygardos teismo sankcionuoti operatyviniai veiksmai neapima V. Š. ir L. R. bendravimo fiksavimo. Žvalgybinių duomenų panaudojimas šiuo atveju turėjo būti sankcionuotas BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka, o pradėjus ikiteismini tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, duomenys nebuvo gauti BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka. BPK 162 straipsnyje numatyti reikalavimai dėl vienoje byloje surinktos informacijos panaudojimo kitoje byloje, negali būti apeinami nuslepiant kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo tikslus. Kai sankcionuojant žvalgybinio tyrimo veiksmų atlikimą nurodoma, kad siekiama nustatyti net kelių BK numatytų nusikalstamų veikų požymius, niekaip nekonkretizavus, kaip atsirado pagrindas manyti, kad tokios veikos gali būti daromos, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes prievartinio pobūdžio priemonių taikymas motyvuotai nesusiejamas su taikant tas priemones keliamais tikslais.

393. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas R. Girevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir V. Š. išteisinti neįvykdžius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Teismas objektyviai ir visapusiškai neatskleidė visų faktinių bylos aplinkybių, nevisapusiškai įvertino bylos įrodymus, o kai kurių įrodymų visai neįvertino. Teismas iš esmės neišanalizavo V. Š. parodymų, jo paaiškintų faktinių aplinkybių nevertino kartu su kitais bylos įrodymais, o tik formaliai nurodė, kad abiejų kaltinamųjų parodymus vertina kaip gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Tokios teismo išvados yra neteisėtos, paremtos prielaidomis. Teismas tik perrašė V. Š. parodymus, o tai netoleruotinas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos procesinės normos pažeidimas. Teismas nepagrįstai V. Š. pripažino kaltu ir nuteisė, taip pat padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės, teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

403.1. V. Š. pirmosios apklausos 2016-11-21 metu aiškiai pasakė, jog pradėjęs dirbti urėdu nuo 2016-04-01, siekdamas supaprastinti sudėtingas viešųjų pirkimų taisykles, pavedė atsakingiems urėdijos darbuotojams viešųjų pirkimų taisykles suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimais. Kadangi urėdijoje už viešųjų pirkimų taisykles buvo atsakingas L. R., V. Š. pavedė pastarajam atlikti taisyklių pakeitimo, paskelbimo darbus. V. Š. kelis kartus klausė L. R. dėl pakeitimų, į tai pastarasis atsakė, jog rengia taisykles. 2016-04-26 L. R. parengė supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimus ir juos patvirtinantį urėdo įsakymą. V. Š. pasirašė įsakymą, gavo taisykles su pakeitimais, šiuos dokumentus įdėjo į aplanką ir su kitais dokumentais perdavė sekretoriatui. Nei taisyklių pakeitimo, nei įsakymo registravimo procesų V. Š. nekontroliavo, nes tai buvo savarankiškai darbuotojų atliekamos funkcijos. V. Š. aiškiai nurodė, kad įsakymo ir taisyklių neklastojo, o L. R. paprasčiausiai pamiršo jas paviešinti. 2017-07-20 įtariamojo apklausoje V. Š., perklausęs slapta darytą 2016-07-15 V. Š. ir L. R. pokalbio telefonu garso įrašą, be jokios dvejonės patvirtino, kad jų pokalbio metu turėjo omenyje taisyklių paviešinimą ankstesne data. Teismas nepasisakė ir nevertino nei šių, nei kitų proceso dalyvių parodymų, o būtent: kaltinamojo L. R. paaiškinimo, kad netrukus nuo darbo urėdijoje pradžios urėdas pavedė jam taisykles pakeisti pagal įstatymų reikalavimus, kad jis parengė taisyklių pakeitimus 2016-04-26, įsakymo projektą, o sekretoriate paprašė G. S. palikti įsakymo registracijai eilės numerį; liudytojos G. S. paaiškinimo, jog apie 2016-04-26 L. R. prašė jos palikti 2016-04-26 įsakymo registracijai eilės numerį, kad dėl šių procesinių veiksmų urėdas su ja nekalbėjo ir nesitarė. Akivaizdu, kad urėdas V. Š.: 1) savo valiniais veiksmais išreiškė subjektyvią poziciją dėl viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimų – taisyklių pakeitimus suderinant su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis; 2) savo valią išreiškė iki 2016-04-26; 3) jokia forma nesikišo į 2016-04-26 įsakymo ir viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimų rengimo bei registravimo procesą; 4) pritarė 2016-04-26 įsakymui.

413.2. Teismas dėl kito kaltinamojo – L. R. – parodymų pasisakė plačiau, tačiau jų taip pat iš esmės pagal įstatymų reikalavimus neištyrė ir neįvertino, o sugebėjo tik konstatuoti, jog netiki pastarojo parodymų nuoširdumu ir juos vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Teismas naudojo literatūrines „tikiu“, „netikiu“ sąvokas, taigi vertino įrodymus tik pagal (ne)tikėjimo principą. Toks įrodymų vertinimas yra akivaizdus ir šiurkščiausias BPK normų ir principų pažeidimas (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnis). Teismas be pakankamos išsamios ir motyvuotos analizės atmetė kaip BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkantį įrodymą – veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės 2018-01-25 protokolą, kuris buvo atliktas nedalyvaujant gynėjui. Teismas formaliai vertino teisės pažeidimus, kurie padaryti atliekant šį slapto pobūdžio procesinį veiksmą. Pareigūnams buvo sankcionuoti slapto pobūdžio, neatskleidžiant savo tapatybės, ikiteisminio tyrimo veiksmai, tuo tarpu STT pareigūnai L. R. „apklausą“ vykdė po kratų darbo vietoje atlikimo, po L. R. sulaikymo, neslepiant savo tapatybės, veiksmai atlikti STT Klaipėdos valdybos patalpose, iš to L. R. aiškiai suprato, kad su juo bendrauja STT pareigūnai, prieš apklausiamąjį naudodami ne tik procesines prievartos, bet ir psichologinio poveikio priemones, nukreiptas prieš žmogaus adekvatų mąstymą ir suvokimą. L. R. „apklausoje“ nebuvo jokio apklausiamo pasakojimo savarankiškumo, nes pareigūnai nuolat, sistemingai reikalavo patvirtinti jų teiginius, uždavinėjo atsakymus menančius klausimus, o gautus atsakymus ginčijo ir jiems prieštaravo. Pareigūnai patys aiškino ir pasakojo įvykio aplinkybes, teikė L. R. savo vertinimus, net jį įkalbinėjo: „S - Nu. Aš tik papasakoju savo irgi poziciją, kokią aš žinau, tu turi savo tiesą, aš turiu savo. L - Nu. S - Bet reik prieit kažkokios bendros, kad visiems būtų gerai.“ Pareigūnai L. R. tiesiogiai grasino: „Jo, jūs dar pabūkit, nes dar truks“, „Mielasai, aš tau papasakosiu, iš naujo pasakok.: L. R. net nurodė pareigūnams: „Ne, ne, palaukit, jau šitą pasakojau. Toliau žiūrėkit, ką jūs mane prie to spaudžiat.“ „Apklausa“ buvo vykdoma neišaiškinus L. R. įtariamojo teisių. Teismas konstatavo, jog yra pažeidimų dėl gynėjo nedalyvavimo „apklausoje“, tačiau neaišku, ar 2018-01-25 protokolą teismas prilygino įtariamojo apklausai, ar kaip Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolą. Savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų protokolas surašomas po slaptų veiksmų, kai pokalbio dalyvis nesupranta, jog bendrauja su pareigūnais ir tokiu būdu savanoriškai, be provokacijų, atskleidžia tikrąsias įvykių aplinkybes. Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas neįmanomas. Priešinga yra situacija, jei vyksta įtariamojo apklausa – gynėjo dalyvavimas būtinas, jei to įtariamasis pageidauja. Teismas visiškai nevertino, jog L. R. „apklausa“ įvykdyta 2016-11-21, o protokolas surašytas daugiau nei po metų laiko – 2018-01-25. Šis procesinis veiksmas buvo nuslėptas nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei aukštesnės instancijos teismo, kurie vertino kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo vertinimas buvo grindžiamas ne visais tyrimo duomenimis, neatskleidžiant procesinių veiksmų tendencingumo ir šiurkščių procesinių pažeidimų. Teismas šių pažeidimų nepastebėjo, todėl iš esmės pažeidė ne tik pareigą objektyviai ir visapusiškai vertinti bylos įrodymus, bet ir pareigą aiškiai įvertinti bei nurodyti, kodėl įrodymus atmeta, įvertinti ir nurodyti esminius procesinių normų pažeidimus. Teismo padarytos esminės įrodymų vertinimo klaidos sąlygojo tolimesnį klaidingą ir neadekvatų L. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu vertinimą. L. R. duotų parodymų savarankiškumas ir savanoriškumas nuosprendyje objektyviai neįvertintas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog įtariamojo apklausa buvo vykdoma nedelsiant po prieš jį pavartoto smurto ir nedalyvaujant gynėjui. Gynėjas pradėjo dalyvauti įtariamojo apklausoje tik jai įpusėjus, o tai leidžia manyti, kad L. R. pageidavo, jog jo apklausoje dalyvautų gynėjas. Ši įtariamojo teisė buvo pažeista, o jo atsisakymas nuo gynybos buvo nulemtas prieš jį pavartoto psichologinio smurto. Teismas formaliai nurodė L. R. apklausų datas, tačiau apklausų turinio nevertino. Ikiteisminio tyrimo metu išgautų iš L. R. parodymų teismas neišanalizavo, nelygino jų su teismui duotais parodymais ir kitais bylos įrodymais.

423.3. Tariamai savanoriškai prisipažindamas 2016-11-21 apklausoje, L. R. ne tik patvirtino V. Š. poziciją, kad nurodymą dėl taisyklių pakeitimo davęs netrukus nuo darbo pradžios. Apie tai L. R. ne kartą nurodė ir jį tardžiusiems pareigūnams iki oficialios apklausos (t. 1, b. l. 80–86), bet, akivaizdžiai siekdamas išvengti atsakomybės, nurodė ir objektyviai neegzistavusias aplinkybes, kaip antai: kad, jo vertinimu, taisyklių pakeitimai buvo nereikalingi ir buvo geros 2013 m. patvirtintos viešųjų pirkimų taisyklės, tačiau šių teiginių nepagrindė konkrečiais faktais ar taisyklių analize; kad 2016-04-26 ginčo įsakymą įsakymų registracijos žurnale užregistravo ir įrašus padarė jis pats – L. R., nors tyrimo metu atskleista, kad žurnalas užpildytas sekretorės G. S.. Vien šie keli akivaizdūs faktai byloja, jog L. R. buvo primesta tyrėjų valia. Tariamas L. R. prisipažinimas dėl 2016-04-26 įsakymo ir taisyklių suklastojimo nepatvirtina tariamo nusikaltimo įvykdymo aplinkybių: kada tiksliai, kokiu kompiuteriu jis naudojosi; kokios elektroninės laikmenos buvo naudojamos; kokie konkrečiai taisyklių pakeitimai ir kokiu būdu buvo padaryti; kokiose laikmenose pakeitimai buvo išsaugoti; ar buvo naudojama išorinė kompiuterinė laikmena – standusis išorinis diskas. Teisme L. R. nurodė visas inkriminuojamų įsakymo ir taisyklių sukūrimo bei registravimo faktines aplinkybes, jas pagrindė kitomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Tačiau teismas šiuos L. R. paaiškinimus nepagrįstai atmetė kaip jo gynybinę poziciją ir neleistinai pasisakė, kad jais „netiki“. Vėlesnės L. R. apklausos tyrimo metu nebuvo savanoriškos. L. R. buvo apklausiamas siekiant formaliai užrašyti, kad jis palaiko ankstesnius parodymus (2017-04-19, 2017-05-26, 2017-07-31). L. R. 2016-11-21 buvo apklausiamas apie galimus kitus jo nusikaltimus, kaip antai, apie urėdijos rangovo iškastą L. R. sklype vandens telkinį, nors dėl to įtarimai jam nepareikšti, leidžiant suprasti, kad neatsisakant prievarta išgautų parodymų, kiti įtarimai nebus pareikšti. L. R. buvo pažadėtas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau pareiškimas dėl L. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo vertinamas nuo 2018-05-30 net iki 2018-10-30 tam, kad išlaikytų jį priklausomą nuo prokuroro.

433.4. Teismas nevertino 2017-12-20 akistatos tarp V. Š. ir L. R. metu L. R. teiktų paaiškinimų, jog inkriminuojami dokumentai nebuvo suklastoti. Ši akistata pradėta nuo klausimų L. R. ir jis iškart paneigė kaltinimus. L. R. parodymus davė dar nežinodamas V. Š. paaiškinimų bei su byla nebuvo susipažinęs. Akistatos metu L. R. nurodė, kad jam taikytas neleistinas psichologinis poveikis. Dar iki akistatos atlikimo tyrimą atlikę pareigūnai manė, jog L. R. neleistiną įtaką galėjo padaryti V. Š., dėl to 2017-12-13 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista slapta klausytis V. Š. pokalbių. Jokių duomenų apie V. Š. neleistiną poveikį L. R. nėra nustatyta, nes tokio poveikio V. Š. nedarė. Atlikę slapto pobūdžio veiksmus, laikotarpiu nuo 2017-12-13 iki 2017-12-27 tyrėjai konstatavo, jog tokių duomenų nėra. Tyrimo metu ir teisme neatsižvelgta į tai, jog L. R. nepažeidė jam taikytos kardomosios priemonės – draudimo bendrauti su V. Š., o V. Š. viso tyrimo metu buvo nušalintas nuo darbo ir su L. R. visiškai nebendravo.

443.5. Kadangi L. R. teisme duoti paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas turėjo pareigą vadovautis teismo posėdžio metu pastarojo nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais. L. R. teismui duotų paaiškinimų nepakeitė net ir po to, kai teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir net po valstybinio kaltintojo užduotų klausimų. Pastarosios faktinės aplinkybės patvirtina L. R. teismui duotų parodymų objektyvumą. Nors teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo L. R. parodymus dėl VĮ ( - ) miškų urėdijos taisyklių suklastojimo po 2016-07-15 telefoninio pokalbio su urėdu V. Š. patvirtina kiti bylos įrodymai, tokios išvados yra nepagrįstos išsamiu ir visišku bylos įrodymų viseto išnagrinėjimu. Daug kitų byloje esančių duomenų teismas neįvertino kaip įrodymų, jų net neišvardijo ir dėl jų nepasisakė, neatskleidė, kodėl juos atmeta. Teismas iš esmės vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu gautais apibendrintais L. R. parodymais. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų ištyrimo betarpiškumo principą ir BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

453.6 Teismas neteisėtai ir nepagrįstai lakoniškai motyvavo, jog „neturi pagrindo netikėti“ Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016-11-16 protokole Nr. S6-08-29 užfiksuotais

462016-07-15 telefoninio pokalbio tarp V. Š. ir L. R. duomenimis. Teismas iš esmės neišnagrinėjo šio įrodymo ir neįvertino jo turinio. 2017-07-20 apklausos metu V. Š. pateikus 2016-07-15 telefoninio pokalbio garso įrašą, jis paaiškino, jog žodis „persitvirtinti“ jų, t. y. miškininkų žargonu, reiškia viešųjų pirkimų taisyklių paviešinimą Centinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). V. Š. teisme detaliai paaiškino, jog naujosios 2016-04-26 taisyklės įsigaliojo nuo jo įsakymo pasirašymo, tačiau jas dar reikėjo paviešinti CVP IS, tokiu būdu patvirtintas taisykles tarsi „persitvirtinant“. Tokius paaiškinimus teismui patvirtino ir L. R., tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Teismas nepasisakė dėl aiškių kaltinamųjų paaiškinimų norėjus taisykles, dėl kurių inkriminuojama neteisėta veika, „persitvirtinti“, t. y. paviešinti atgaline data. Tačiau L. R. po minėto pokalbio atvykęs į darbą, atgaline data į CVP IS įkelti taisyklių negalėjo. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamos naujosios taisyklės nebuvo paviešintos atgaline data, o jos buvo paviešintos 2016-07-15. Be to, L. R. nurodė, jog pamiršo taisykles paviešinti CVP IS, todėl siekė savo klaidą ištaisyti ir tai nurodė urėdui. Kitaip tariant, kaltinamieji pripažino tikslą dėl taisyklių paviešinimo CVP IS atgaline data, tačiau šie veiksmai net nebuvo inkriminuoti, o hiperbolizuotai traktuoti kaip dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas.

473.7. Teismas neįvertino 2016-07-15 slapta padaryto telefoninio pokalbio garso įrašo turinio. V. Š. aiškiai paskaitė Klaipėdos apygardos teisme pateikto UAB „( - )“ ieškinio motyvų dalį ir pacitavo su ieškiniu pridėtas senąsias taisykles. Dėl pacituotos ieškinio ir senųjų taisyklių dalies L. R. aiškiai ir nedviprasmiškai iš karto urėdui V. Š. nurodė: „L - Nu, tai čia jie daug ką gali reikalaut, tai čia mažos vertės pirkims, tegu ne ne nešnek vėjų.“ Ginčo viešasis pirkimas buvo mažos vertės. L. R. net atostogų metu, netikėtai užkluptas sudėtingo klausimo, nedvejodamas atsakė ir nurodė, kad vadovavosi 2016-04-26 taisyklėmis, ko nebūtų galėjęs pasakyti, jei urėdijoje būtų galiojusios ir taikytos 2013 m. patvirtintos taisyklės. Aplinkybę, jog kaltinamieji kalbėjo apie naujųjų taisyklių paviešinimą, o ne suklastojimą, patvirtina jau minėti neabejotini įrodymai ir faktai. V. Š. iki 2016-04-26 liepė tokius pakeitimus padaryti ir parengti įsakymo projektą, eilės tvarka jį įregistruoti įsakymų registravimo žurnale. Įsakymui suteiktas eilės numeris su 2016-04-26 data, o laikotarpiu nuo 2016-04-26 iki 2016-07-15 pagal 2016-04-26 taisykles buvo vykdomi net keli mažos vertės viešieji pirkimai. Teismas formaliai nurodė, kad 2016-07-15 telefoninio pokalbio slaptas klausymasis ir įrašymas buvo sankcionuotas 2016-03-03 ir 2016-06-03 teismo nutartimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra aiškiai nurodęs, jog teismai, vertindami, ar kriminalinės žvalgybos veiksmais gauti duomenys gali būti laikomi įrodymais baudžiamajame procese, reikalauja išsiaiškinti ne formalų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisinį ir faktinį pagrindus, bet esmines aplinkybes.

483.8. Iš teismo išreikalautų Kriminalinės žvalgybos veiksmų duomenų atskleista, jog

492016-03-03 kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš V. Š. buvo taikomi siekiant nustatyti galimas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. G. 2016-03-03 teikime Nr. 4-SS-119 yra aiškiai nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo yra prašoma siekiant nustatyti galimą V. Š. konkrečią nusikalstamą veiką – nenustatytų asmenų papirkimą didesniu nei 250 MGL vertės kyšiu, siekiant laimėti VĮ ( - ) miškų urėdijos urėdo konkursą. Nurodyta galbūt vykdoma veika – BK 226 straipsnio 3 dalis. Tačiau iš 2016-03-03 teikimo 2.2.1.–2.2.3 punktų turinio matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ir kitais laikotarpiais, o per trijų mėnesių terminą negavus jokių minėtoms prielaidoms pagrįsti duomenų žvalgybos veiksmai nenutraukti. STT pareigūnai suformulavo prokuratūrai niekuo nepagrįstas „legendas / spėjimus“ apie galimą urėdo V. Š. piktnaudžiavimą, dėl to kitais išgalvotais faktiniais pagrindais slapti žvalgybos veiksmai prieš jį pratęsti 2016-06-03 nutartimi pagal prokuratūros 2016-06-03 teikimą Nr. 4-TR-292. Teikime nurodyta, kad urėdas galbūt piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, kyšininkauja bei prekiauja poveikiu, t. y. daro naujas nusikalstamas veikas, to nebuvo siekiama nustatyti pirminiu teikimu. Taigi darytina išvada, kad buvo nepagrįstai ir neteisėtai naudojamos perteklinės prievartos priemonės, o vienintelis 2016-07-15 telefoninis pokalbis savaime nėra nei nusikalstamas, nei atskleidžiantis nusikalstamus ketinimus. Šios atsitiktinai gautos vienintelės informacijos turinys įrodo, jog V. Š. nevykdė ir neįvykdė nusikalstamų veikų. V. Š. pirminiuose įtarimuose inkriminuota veika, kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, prokuroro iniciatyva perkvalifikuota į šio straipsnio 1 dalį. Prielaidų pagrindu pradėti tyrimai dėl kitų trijų nusikalstamų veikų buvo nutraukti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pagal V. Š. inkriminuotų veikų sunkumo laipsnį nebuvo pagrįsta ir teisėta sankcionuoti, tuo labiau 2016-06-03 nutartimi tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 ir 15 straipsnius. Nors gynyba prašė teismo Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gautus duomenis detaliai įvertinti kartu su Konstitucijos, Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktika, tačiau to teismas nepadarė.

503.9. Be faktinio pagrindo, 2016-03-03, 2016-06-03 sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kurie tęsėsi nepagrįstai ilgai ir tokiu būdu ne tik esminiai pažeidė V. Š. teises ir laisves, bet ir leido eskaluoti „atsitiktinį tyrimo radinį“ (kasacinės nutarties Nr. 2K-7-8-788/2018 24 punktas). Teismas nevertino faktinių aplinkybių ir įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2016-04-26 iki 2016-07-15 pagal 2016-04-26 taisykles buvo vykdomas ne vienas mažos vertės viešasis pirkimas. Šie duomenys yra objektyvūs ir turintys galios atskleisti visų inkriminuojamų veiksmų tikrąją eigą ir turinį. 2016-11-14 prašymuose dėl kratų atlikimo buvo prašoma leisti paimti ir viešųjų pirkimų dokumentus nuo 2016-04-01. V. Š. apklausoje nurodė, kad naujosios 2016-04-26 taisyklės nėra suklastotos, jomis buvo vadovautasi skelbiant ir kitus mažos vertės viešuosius pirkimus, vykdytus iki 2016-07-15 (paaiškino, kad šių pirkimų kaina viršijo pagal senąsias taisykles patvirtintą maksimalią mažąją vertę – 85 000 Lt). Šių duomenų tyrimo metu niekas neanalizavo, teismas jų taip pat neanalizavo ir nevertino. Tik tyrimo pabaigoje, gynybai paprašius papildyti tyrimą, šie duomenys ir CVP IS buvo gauti, bet teismo palikti neįvertinti. Jei teismas būtų išsiaiškinęs, jog be viešojo pirkimo buvo skelbiami ir rengiami pagal naująsias 2016-04-26 taisykles ir kiti viešieji pirkimai, kaip antai: „( - ) girininkijos ( - ) kelio remontas“, „Dėl mažos vertės medelyno žemės ūkio inventoriaus ir technikos laikymo ir remonto patalpos statybos pirkimo“, būtų supratęs, jog kelių subjektyvių liudytojų parodymų ar neteisėtai išgautų „prisipažinimų“ nepakanka paneigti objektyvioje tikrovėje egzistavusius faktus – pagal 2016-04-26 įsakymą parengtas naująsias taisykles skelbtus ir įvykdytus mažos vertės pirkimus. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pagal naująsias taisykles viešuosius pirkimus organizavo net ne urėdas V. Š., o viešųjų pirkimų komisija. Šios komisijos nariai net nebuvo apklausti, o jie nebūtų leidę vykdyti viešųjų pirkimų supaprastinta tvarka, jei pirkimų vertė pagal senąsias taisykles būtų viršijusi maksimalią mažos vertės pirkimo sumą.

513.10. V. Š. kaltę teismas grindė kratos metu L. R. darbo vietoje paimtų kompiuterių standžiuosiuose diskuose užfiksuota informacija, jog įsakymo dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir Viešųjų pirkimų taisyklių paskutinė keitimo data – 2016-07-15, ir tą pačią dieną taisyklės buvo paskelbtos CVP IS. Su tokiomis išvadomis apeliantas kategoriškai nesutinka. Teismas formaliai iš kaltinamojo akto perrašė duomenis apie kompiuterių standžiuosiuose diskuose rastą informaciją, tačiau jos neanalizavo, nevertino kartu su kitais bylos įrodymais ir įvykių aplinkybėmis, todėl objektyviam bylos išnagrinėjimui be adekvataus įvertinimo liko ypač reikšmingi duomenys. Neįvertinta, kad kratos metu paimti ne visi L. R. darbe naudoti standieji diskai, todėl teismas ištyrė ne visus įrodymus ir dėl to pasidarė šališkas ir neobjektyvias išvadas. 2018-04-18 urėdijos rašte aiškiai nurodyta, kad ketvirtasis standusis išorinis diskas 80GB talpos kratos metu nebuvo paimtas, kad jis susijęs su urėdijos veikla, todėl po kratos L. R. remdamasis minėtame diske likusia informacija atkūrė visą urėdijos veiklą.

523.11. Apžiūros metu tyrėjai ieškojo laikmenų su trumpiniu „taisyki“, tačiau paieškos laikotarpis / kriterijus pasirinktas nuo 2016-07-15 iki 2016-08-08. Ši aplinkybė rodo tyrimo tendencingumą, o ne norą nustatyti objektyvią tiesą, nes objektyviam tyrimui būtų reikėjo suformuoti užklausą nuo urėdo darbo pradžios – 2016-04-01 arba bent nuo 2016-04-26. Iškyla natūralus klausimas, kaip galima rasti failus, kurie sukurti ar redaguoti bei išsaugoti 2016-04-26, jei kompiuterių standžiuosiuose diskuose ieškoma informacijos tik nuo 2016-07-15 iki 2016-08-08. Tyrėjai, siekdami nustatyti, kada tyrimui aktualūs aplankai (failai) buvo sukurti, pakeisti ir kada spausdinti, nenaudojo jokių specialių tyrimų ir programų, pasinaudojo tik paviršutiniška laikmenų analize su standartinių duomenų peržiūrėjimu. Būtent dėl to byloje nebuvo gauti duomenys apie tarpinius reikšmingų laikmenų pakeitimus ar spausdinimus, o apsiribota tik pirminių ir paskutinių duomenų fiksavimu. Formaliai iš kaltinamojo akto perrašyta informacija: „Apžiūros metu nerasta minėtų failų turinio redagavimo duomenų, taip pat duomenų, koks turinys buvo pakeistas.“ Teismas nevertino gynybos teiginių, jog tyrime nebuvo naudojama speciali programinė įranga ir todėl nebuvo galima nustatyti tarpinių redagavimo duomenų. Remiantis standžiojo disko Nr.4_5QF5XHRQ apžiūros duomenimis, buvo nustatyta, jog programa surado tris failus, iš kurių „Supaprastintos viešųjų pirkimų taisyklės.doc“ ir „Įsakymas dėl viešųjų pirkimų taisyklių 2013-02-06.doc“, paskutinė šių failų spausdinimo data – 2013-02-06. Nurodyta, kad šiuose failuose yra 2016-04-26 VĮ ( - ) miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės. Nėra ginčo dėl to, jog minimi dokumentai yra realiai atspausdinti ant popieriaus, įsakymas pasirašytas urėdo ir rengėjo, o popierinis variantas pateiktas į bylą. Jei teismas sutinka su prielaida, jog minimų failų paskutinio spausdinimo data yra 2013-02-06, tai kaip paaiškinti, iš kokių laikmenų ir kokiais įrenginiais buvo atspausdinti bei pasirašyti 2016-04-26 dokumentai. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, iš kokios laikmenos minėti dokumentai buvo spausdinti, todėl logiškai paaiškintina, kad jie spausdinti 2016-04-26. Tačiau šis laikotarpis netirtas ir byloje nėra duomenų, kad dokumentai spausdinti 2016-04-26 iš ketvirtojo kratos metu nepaimto standžiojo išorinio disko. Nurodytų gynybos argumentų teismas nuosprendyje neaptarė, o tik formaliai perrašė kaltinamojo akto turinį. Nuosprendyje pažodžiui perrašyta – „Reikšmingas tyrimui standusis diskas „Seagate“ <...>“, „2017-04-26 apžiūros protokole užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys <...>“, nors reikėtų rašyti, kad bylai ar teismui, o ne tyrimui reikšmingi duomenys. Tendencingai ir neobjektyviai nuosprendyje nurodyta, jog „2016-06-23 VĮ ( - ) miškų urėdijos atsakyme į UAB „( - )“ pretenziją, kurią pasirašė kaltinamasis V. Š., remiamasi iš esmės ne VĮ ( - ) miškų urėdijos taisyklėmis, o ginčo sprendimo laikotarpiu galiojusiu Viešųjų pirkimų įstatymu. Teismas net necituodamas šio dokumento, akivaizdžiai iškraipo jo turinį, nes šiame dokumente atsakant į UAB „( - )“ pretenziją aiškiai nurodyta, jog ginčo viešasis pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis ir Viešųjų pirkimų įstatymu. Atsakyme nėra nurodoma taisyklių data ir numeris, taip pat nenurodoma ir įstatymo data, redakcija bei numeris, o 2016-07-21 atsiliepime į ieškinį yra nuoroda į konkrečias 2016-04-26 taisykles, tačiau tai savaime nereiškia, jog urėdija 2016-06-23 nesivadovavo naujosiomis 2016-04-26 taisyklėmis.

533.12. Didelės žalos požymis, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, nėra aiškiai įvardytas, tai yra vertinamasis požymis. Tačiau pagal baudžiamosios teisės doktriną ir teismų praktiką šioje normoje inkriminuojama didelė žala turi būti esminė, sukėlusi labai dideles ir negrįžtamas pasekmes, dažniausiai žala susijusi su didelės materialinės žalos sukėlimu. Inkriminuojamu atveju tiek valstybinis kaltintojas, tiek teismas didelės žalos požymį įvardijo ir grindė tik deklaratyviais, bet nepakankamais kriterijais. Teigia, jog V. Š. nepažeidė imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo deklaruojamų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo vykdant viešuosius pirkimus principų. 2016-04-26 įsakymu patvirtintos taisyklės buvo pakeistos pagal galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją ir net nurodant tiesioginę nuorodą į šį įstatymą (Taisyklių 71 punktas). Taisyklėmis buvo siekta ne pažeidinėti įstatymą, o jį vykdyti, todėl įstatyme deklaruojami principai nebuvo pažeisti, nes įstatymo nuostatos lygiai vienodai buvo taikytos visiems subjektams.

543.13. Nesutinka su nuosprendžio deklaratyviais teiginiais, jog buvo diskredituotas urėdijos vardas, sumenkintas pasitikėjimas šios valstybinės įmonės veiklos skaidrumu bei patikimumu. Urėdija, kaip juridinis asmuo, nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Urėdijos vykdytas mažos vertės 2016-06-07 skelbtas konkursas buvo įvykdytas, pirkimo vertė neviršijo Viešųjų pirkimų įstatymu tuo metu reglamentuotos mažos vertės pirkimo vertės (VPĮ 2 straipsnio 15 dalis), darbai atlikti, konkursas nepanaikintas, dėl ginčo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pritaikymo urėdijos veikla nesutriko. Urėdija toliau vykdė viešuosius pirkimus, o tai leido išrinkti geriausias prekių bei darbų kainas. Urėdija nepatyrė nuostolių, priešingai, vadovaujant V. Š., 2016 m. urėdijos veiklos rezultatai buvo pelningi. Visiškai nepagrįsta prielaida, jog buvo sukelta grėsmė teismui priimti aiškiai neteisingą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą bei padarant didelę žalą valstybei. Pažymi, kad BK 300 straipsnio 3 dalis reikalaujama, jog didelė žala jau turi būti kilusi. Tuo tarpu kaltinime kalbama apie grėsmę žalai atsirasti ateityje. Jokie bylos įrodymai nepagrindžia, kad 2016-04-26 taisyklių vertinimas civiliniame procese buvo nepagrįstas, tuo labiau, jog net liudytoja teisėja E. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, neturėjo pagrindo patvirtinti, jog net esant duomenims apie galbūt kito turinio taisykles, teismo sprendimas būtų kitoks. Teismas neįvertino labai svarbios aplinkybės, jog tiek 2013 m. patvirtintų senųjų taisyklių, tiek 2016-04-26 taisyklių 66 punkte identiškai buvo reglamentuota, jog apklausos būdu vykdomi tik mažos vertės pirkimai. Tai reiškia, kad pagal VPĮ (redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) apklausos būdu galėjo būti vykdomi mažos vertės pirkimai – „Mažos vertės viešasis pirkimas (toliau – mažos vertės pirkimas) – supaprastintas pirkimas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Taigi 2016-06-07 įvykęs viešasis pirkimas „Miško kelių taisymo darbai VĮ ( - ) miškų urėdijoje“ neviršijo įstatymu reglamentuotos mažos vertės sąvokos. Kadangi inkriminuojamas viešasis pirkimas visiškai atitiko VPĮ reikalavimus. Todėl nėra pagrindo remiantis kaltinimo prielaidomis, kad „buvo sukelta grėsmė“, teismui priimti aiškiai neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Be to, 2016-09-14 Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.e2-1381-730/2016, teismas nurodė, kad viešasis pirkimas pagal VPĮ 2 straipsnio 15 dalį yra priskiriamas prie mažos vertės supaprastinto viešojo pirkimo (10 p.), teismas šiam konstatavimui vadovaujasi įstatymu ir taisyklėmis nesivadovauja. Teismas sprendimo 14 punkte net nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo pirkimas buvo mažos vertės pirkimas. Sprendimo 19 punkte teismas dar kartą pasisakė dėl abiejų redakcijų taisyklių 66 punkte reglamentuotos procedūros esant mažos vertės pirkimui, o 20 punkte padarė neginčijamą išvadą, jog vadovaujantis abiejų redakcijų taisyklių 71 punkto nuostatomis, apie pirkimą turėjo būti paskelbta taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka, t. y. pirkimą tinkamai paviešinant centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir kituose šaltiniuose. Taip pat sprendimo 22 punkte aiškiai pasisakyta, kad abiejų taisyklių nuostatos supaprastintų viešųjų pirkimų apklausos būdu organizavimo tvarkos yra praktiškai identiškos, todėl naujos redakcijos taisyklių nepaskelbimas neturi įtakos šiuo konkrečiu atveju viešojo pirkimo teisėtumui. Teismas konstatavo tik mažos vertės pirkimo paskelbimo pažeidimą (VPĮ 86 str.), už tai atsakovei skyrė piniginę baudą, kuri, baudžiamosios teisės požiūriu, pagal jos dydį – 1 117,56 Eur, taip pat negali suponuoti didelės žalos požymio. Tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala, o tuo labiau didelė, nebuvo sukelta ir nebuvo prielaidų žalai kilti ateityje.

554. Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus, nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.

56Apeliaciniai skundai atmetami.

575. Įvertinusi byloje surinktus ir apylinkės teisme ištirtus įrodymus, apeliantų skundų argumentus, atlikusi papildomą įrodymą tyrimą – apklaususi nuteistuosius V. Š. ir L. R., liudytoją D. A. (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas, tyręs kratos metu paimtas laikmenas), susipažinusi su 2019-04-03 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis apie sisteminiame bloke esančių standžiųjų diskų vietas, išklausiusi gynėjų ir prokuroro pozicijas, atsižvelgdama į apygardos teismo iniciatyva gautus duomenis iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos ( - ) regioninio padalinio apie vykdytus pirkimus laikotarpiu nuo 2016-04-26 iki 2016-07-15, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

586. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistiesiems, jų gynėjams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliantų kvestionuojamas didelės žalos valstybei požymis nuosprendyje motyvuotas kiek formaliai. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktikoje plačiau atskleistais tokio pobūdžio žalos kriterijų teisinio vertinimo aspektais, papildo šio nuteistiesiems inkriminuotų veikų sudėtyse įrodinėtino požymio motyvaciją.

597. Nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, t. y., kodėl vienais įrodymais teismas rėmėsi, o kitus atmetė. Teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą. Todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiais apie teismo selektyvų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Priešingai, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, siekiant nešališkai ir objektyviai nustatyti galimas nusikalstamų veikų aplinkybes, teismo posėdyje buvo ištirti bylos duomenys, apklausti arba perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų G. S., D. A., E. K. parodymai. Be to, teismas išklausė nuteistųjų paaiškinimus, gynėjų pozicijas ir versijas, ištyrė kratos metu iš L. R. darbo vietos paimtų kompiuterių standžiųjų diskų duomenis, vertino kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotus duomenimis ir kitą bylos medžiagą.

608. Skunduose byloje surinkti įrodymai yra vertinami atsietai vieni nuo kitų, siūloma vadovautis išimtinai nuteistiesiems palankiais įrodymais, aplinkybėmis ar jų dalimi. Pavyzdžiui, nepagrįstai sureikšminamos neva ketvirtojo disko buvimo ir jo nepaėmimo kratos metu ir neva jame buvusios svarbios informacijos bylai aplinkybės. Kolegija pažymi, jog kratos metu joks skunde nurodomas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apibūdinamas ketvirtas diskas tyrėjų nerastas ir nepaimtas. Nėra pagrindo abejoti kratos metu paimtų, apžiūrėtų ir teismo ištirtų laikmenų ar standžiajame diske užfiksuotų duomenų, patvirtinančių teisiškai reikšmingas taisyklių suklastojimo ir jų registracijos atgaline data aplinkybes, patikimumu. Liudytojų G. S., D. A. parodymai dera su ištirtų kompiuterinių duomenų turiniu ir patvirtina inkriminuotas faktines veikų aplinkybes ir kartu nuteistųjų siekį suklastoti tikras taisykles bei tokiu veikimu teisinėje apyvartoje įtvirtinti tikrovės neatitinkantį faktą. D. A. apygardos teisme patvirtino, jog jis, kaip informacinių technologijų specialistas tikrai būtų pastebėjęs ir paėmęs ketvirtąjį diską, jeigu jis būtų buvęs darant kratą. Kita vertus, kratos metu dalyvavęs L. R. pastabų dėl kratos protokolo nepateikė. Pastebėtina, kad apie ketvirtąjį diską L. R. prabilo tik duodamas parodymus apylinkės teisme, tuo tarpu ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. R. apie ketvirtąjį diską net neužsiminė, nors apklausos vyko dalyvaujant advokatui. Taigi apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu L. R. duotais parodymais, kuriuose jis parodė kad viešųjų pirkimų taisykles jis keitė po 2016-07-15 telefoninio pokalbio su V. Š., tas pačias aplinkybes L. R. nurodė ir savarankiškai, prašydamas tenkinti laiduotojos Ž. M. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

619. Teigdami, jog byloje nesiaiškinta, kada ir kokiu įrenginiu atspausdintos 2016-04-26 taisyklės ir jas patvirtinantis įsakymas, koks dokumento turinys pakeistas lyginant su pirminių taisyklių turiniu, gynėjai nepagrįstai sureikšmina tokias aplinkybes. Bet kuriuo atveju tokios prašomos ištirti aplinkybės savaime nepaneigtų byloje leistinais ir patikimais faktiniais duomenimis įrodyto fakto, kad nuteistieji suklastojo urėdijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles ir jas kaip neva galiojančias pateikė civilinę viešųjų pirkimų bylą nagrinėjusiam apygardos teismui. Aplinkybė, jog vėlesni pirkimai urėdijoje vyko pagal 2016-04-26 redakcijos taisykles, dar nereiškia, jog galima sutapatinti aktualų ir vėlesnius urėdijos vykdytus viešuosius pirkimus.

6210. Teigdami, jog V. Š. žodis „persitvirtinti“ reiškia taisyklių išviešinimą pirkimų sistemoje, apeliantai gudrauja ir tokiu būdu bando švelninti kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoto V. Š. pokalbio su L. R. tikrąjį turinį, tikslą (t. 1, b. l. 52–53). Nors V. Š. pokalbis telefonu su L. R. truko neilgai, t. y. apie 2 minutes, tačiau pokalbio metu nuteistųjų išsakytos frazės: V. Š. – „Nu dėl tų, ( - ). Dėl penkių procentų žinai. Nu bet tai gal čia reikia tas taisykles persitvirtinti?“, L. R. – „Nu jie visąlaik, tada irgi davė į teismą, nu i kas iš to?. Tai galim persitvirtinti atbuline data i visks.“, V. Š. – „Jo jo“, L. R. „I sėdim atsipūtę, nu.“, V. Š. – „Jo, jo, jo. Persitvirtinam kokia gegužės mėnesio. Pasidarom ir taisykles, ar balandžio net, žinai, ir čia bus laimingi visi.“, L. R. – „Taip. Tai čia nesukam, sau galvos. Jo.“, leidžia daryti išvadą, jog V. Š. ir L. R. nebuvo siurprizinė ar netikėta aplinkybė dėl UAB „( - )“ kreipimosi į teismą dėl viešojo pirkimo pripažinimo neteisėtu. Taigi galima pagrįstai manyti, jog nuteistieji žinojo, kad apie ginčo pirkimą yra nepaskelbta pagal Viešųjų pirkimų įstatymo ir urėdijoje galiojusių taisyklių reikalavimus, o į pirkimą nepagrįstai nepakviesta potenciali urėdijos tiekėja UAB „( - )“. Bendrai sutarę realizuoti aptartus veiksmus, nuteistieji pasirinko neteisėtą, nusikalstamą elgesio modelį, kuris savo pobūdžiu ir pasekmėmis objektyviai peraugo tarnybinio nusižengimo ribas. Tokiais veiksmais buvo siekiama eliminuoti UAB „( - )“ iš vykdomo viešojo pirkimo ir suklaidinti civilinę bylą pagal UAB „( - )“ ieškinį nagrinėjantį teismą.

6311. Nors iš tiesų pirminiai kaltinimai L. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį vėliau pakeisti į aktualius, tačiau tai, priešingai nei teigia gynėjai, atlikta teisėtai ir pagrįstai. BK 300 straipsnio 3 dalis numato kvalifikuotą dokumentų klastojimo sudėtį, jei padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tačiau didelės žalos padarymo požymio paneigimas dar nepaneigia BK 300 straipsnio sudėties apskritai. BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą net ir nepadarius didelės žalos. Šio straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Be to, pažymėtina ir tai, kad apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą abu nuteistieji buvo informuoti ir kaltinamuoju aktu, kurio turinys jiems ir gynėjams buvo suprantamas. Pagrindo abejoti tyrėjų, prokurorų ar nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu nuteistiesiems L. R. ar V. Š. nėra.

6412. Skunduose teigiama, jog nuteistieji yra nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už dvi, esant idealiajai sutapčiai, nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje. Kvestionuojama ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

6513. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, nuteistųjų padarytos siekiant užmaskuoti jiems žinomo kaip neteisėto viešojo pirkimo vykdymo aplinkybes, be kita ko, dėl neaiškių priežasčių ignoruojant ir privalomai į pirkimą nepakviečiant minėtosios UAB „( - )“. Todėl apylinkės teismas pagrįstai įžvelgė esant idealiąją aptariamų veikų sutaptį ir skirdamas bausmes pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, paskyrė teisingas bausmes, jų vykdymą pagrįstai atidėjo bei teisėtai skyrė nuteistiesiems su bausmės tikslais derančius įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

6614. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas, tačiau gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikrų pavojingų padarinių, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus be diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors atsižvelgus į bylos aplinkybes ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (kasacinės nutartys Nr. 2K-125/2012, Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-21/2014 ir kt.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2009, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

6715. Kita byloje aktuali, BK 300 straipsnio 3 dalies dispozicija, be kita ko, numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo aiškiai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-37/2012).

6816. Įstatymas nepateikia universalių BK 228 straipsnio 1 daliai ir BK 300 straipsnio 3 daliai kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos.

6916.1. Sprendžiant klausimą, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis Nr. 2K-568/2007). Įstatymas nevardija ir neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-432-696/2016).

7016.2. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą, ar aptariami kaltinimai yra pagrįstai, tokių aplinkybių kaip, pavyzdžiui, asmenų teisių bei laisvių pažeidimų nenustatymas ar nukentėjusiųjų – fizinių asmenų nebuvimas, niekaip nelemia išvados, jog didelė žala valstybei nebuvo padaryta. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Todėl kaip nepagrįsti vertinamai gynėjų skundo teiginiai, jog aptariamomis veikomis nesukeltas ypatingas rezonansas visuomenėje, byloje nėra nukentėjusiųjų ar nekilo kitokių neigiamų pasekmių valstybei ar juridiniam asmeniui.

7117. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų V. Š. ir L. R. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, kad pasinaudodami jiems įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktomis teisėmis, pareigomis ir įgaliojimais jie, veikdami bendrininkų grupe, veikė priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, t. y. veikė priešingais jų einamų pareigų ir urėdijos, kaip valstybės įmonės, interesais. Nuteistieji savo nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas ir kitam asmeniui – advokato padėjėjai L. S., būti įtrauktai į nusikaltimų darymą jai apie tai nežinant. Be to, į nuteistųjų nusikalstamų veikų verpetą pateko ir urėdijos darbuotoja – ( - ) (liudytoja) G. S., kuri, be kita ko, apylinkės teisme parodė, jog 2016-04-26 L. R. jos paprašė palikti registre vietą įsakymo dėl taisyklių patvirtinimo registracijai ir ji tai padarė, o taisyklės atsirado vėliau, galbūt gegužės–birželio mėnesiais, o gal liepos pradžioje, ir ji padarė įrašą žurnale, kai gavo urėdo įsakymą, kuriuo patvirtintos taisyklės. L. R. gynėjas skunde kritikuodamas minėtosios urėdijos darbuotojos parodymus, pateikia subjektyvaus pobūdžio, išgalvotus samprotavimus, jog pati G. S. turėjo atsisakyti atlikti neteisėtus veiksmus, jei suprato, kad pateikti dokumentai yra suklastoti.

7218. Apylinkės teismo nuosprendyje yra motyvuotas valstybei padarytos didelės žalos požymis, nurodant, kad nuteistieji pažeidė ne tik imperatyvius, Viešųjų pirkimų įstatymo deklaruojamus, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo vykdant viešuosius pirkimus, principus, bet ir diskreditavo urėdijos vardą, sumenkino pasitikėjimas šios valstybės įmonės veiklos skaidrumu bei patikimumu, tyčia klaidino civilinę bylą nagrinėjantį Klaipėdos apygardos teismą apie tikrovės neatitinkančių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimą, t. y. teismo prašymu pateikė ne aktualias viešojo pirkimo metu urėdijos oficialiai turėtas ir taikytinas, o atgaline data užregistruotas naujos redakcijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Toks nuteistųjų elgesys, juolab žinant savo pareigas laikytis viešųjų pirkimų procedūrose skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitų principų, neabejotinai sukėlė grėsmę teismui civilinėje byloje priimti aiškiai neteisingą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą.

7318.1. Byloje atskleisti nuteistųjų nusikalstamų veikų tikrieji tikslai ir motyvai sudaro pagrindą kolegijai teigti, kad urėdijos, kaip valstybės interesais privalančios dirbti institucijos autoritetas, buvo pažemintas. Fiziniams ir juridiniams asmenims iškilo realios prielaidos nebepasitikėti urėdijos veiklos teisėtumu ir kartu abejoti urėdijos steigėjos – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, autoritetu, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Taigi nusikalstamomis veikomis nuteistieji suklastojo ne bet kokį, o lokalinio (vietinio) pobūdžio tikrą dokumentą – VĮ ( - ) miškų urėdijos miškų urėdo 2013-02-06 įsakymu Nr. V-31 patvirtintas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Tokias aiškiai suklastotas, neva į 2016-04-26 redakcijos oficialiai pakeistas ir užregistruotas taisykles nuteistieji panaudojo kaip tikras – pateikė per urėdijos atstovę advokato padėjėją apygardos teismui viešųjų pirkimų byloje Nr. e2-1381-730/2016.

7418.2. Aptariamas nuteistųjų veiksmų pobūdis leidžia objektyviai formuotis neigiamo pobūdžio visuomenės narių reakcijoms ir atgarsiams apie kompetentingą vykdyti viešuosius pirkimus valstybės įmonę. Urėdijos skaidria, teisėta veikla yra suinteresuota visa visuomenė. Todėl kaip pagrįsta vertinama apylinkės teismo išvada, jog įsakymo ir taisyklių suklastojimas ir šių suklastotų dokumentų pateikimas bylą nagrinėjančiam teismui kaip įrodymą civilinėje byloje sprendžiant ginčą tarp valstybės įmonės ir verslą vykdančios bendrovės UAB „( - )“, neabejotinai yra priešingi viešajam interesui ir teisingumui. Akcentuotina tai, kad kaltinamieji, kaip valstybinės įmonės atstovai ir valstybės tarnautojai reaguodami į teismo reikalavimą pateikti taisykles, galėjo civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nemeluoti ir paaiškinti, jog vykdant viešąjį pirkimą buvo vadovautasi senosiomis taisyklėmis, o naujosios dar nepatvirtintos ir neužregistruotos, tačiau veikė priešingai –suklastojo taisykles ir pateikė teismui. Visa tai dar kartą leidžia įsitikinti tuo, kad nuteistieji padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir todėl neturi likti nenubausti.

7518.3. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog urėdija civilinėje byloje ieškovės UAB „( - )“ kaltinta pažeidusi taisyklių 71 ir 9 punktus – neskelbė apie viešąjį pirkimą CVP IS. Apie pirkimą (pirkimo kaina 92 360,73 + PVM 19 295,75 Eur) urėdija turėjo skelbti laikydamasi VPĮ 86 str. nuostatų, t. y. skelbti per CVP IS, o taisykles paskelbti CVP IS urėdijos tinklalapyje per 3 dienas nuo jų patvirtinimo (VPĮ 85 straipsnis). Tačiau neva naujos redakcijos 2016-04-26 taisyklės iš tikrųjų buvo užregistruotos atgaline data – 2016-04-26, t. y. jau po pirkimo, vykusio 2016-06-07, ir paskelbtos CVP IS ne per 3 dienas, kaip numatyta VPĮ, o po pirkimo praėjus 8 dienoms – 2016-06-15. Iš civilinę bylą Nr. e2-1381-730/2016 nagrinėjusios ir kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo metu apklaustos teisėjos E. K. parodymų, ištirtų apylinkės teismo posėdyje, be kita ko, matyti, jog ji priėmė spendimą pagal byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, todėl, šios liudytojos teigimu, jeigu reikėtų vertinti tik galiojusias taisykles, reikėtų iš naujo išnagrinėti bylą, o koks tada byloje būtų sprendimas, nežino. Šios liudytojos teiginio, jog tiek pagal senųjų, tiek pagal naujųjų taisyklių redakciją apie pirkimą turėjo būti paskelbta, teisingumu leidžia įsitikinti civilinėje byloje Nr. e2-1381-730/2016 priimto sprendimo motyvai ir išvados.

7618.4. Nuteistųjų tiesioginę tyčia padarytų nusikalstamų veikų padarinius – didelės neturtinės žalos valstybei požymį, atskleidžia būtent tai, kad jie minėtas suklastotas 2016-04-26 taisykles parengė ir jas tyčia pateikė kaip tikras civilinę bylą nagrinėjusiam apygardos teismui. Todėl gynėjų skundų argumentai, kad 2016-04-26 taisyklės savo turiniu panašios į 2013-02-06 redakcijos taisykles ir pan., ar tai, kad civilinėje byloje pirkimas pripažintas neteisėtu, o ne negaliojančiu, vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Teismo priimtam sprendimui civilinėje byloje taisyklių patvirtinimo data esminės reikšmės neturėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo 22 punkte urėdijos viešųjų pirkimų taisyklių datos faktinė aplinkybė yra aptariama ir, remiantis urėdo įsakymų registracijos žurnalo duomenimis, daroma išvada, kad taisyklės buvo pakeistos ir patvirtintos žurnale nurodytą datą, t.y. 2016-04-26, o ne 2016-07-15. Taigi tampa akivaizdu, kad šioje dalyje teismo išvada yra nepagrįsta, o teismas tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo suklaidintas.

7719. Iš anksčiau aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš tikrųjų nuteistieji suklastodami tikras taisykles ir jas pateikdami per advokato padėjėją teismui, tokiu būdu maskavo ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei urėdijos pasitvirtintą tvarką paskelbtą pirkimo būdą, tikėdamiesi palankaus urėdijai, o kartu ir sau, kaip viešojo pirkimo organizatoriams, sprendimo. Toks iš anksto aptartas, bendras nuteistųjų veikimo būdas, be kita ko, į nusikalstamą sumanymą įtraukiant ir minėtus trečiuosius asmenis, leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti tuo, kad nuteistųjų veiksmai pasiekė jiems inkriminuotų veikų pavojingumo laipsnį baudžiamojo įstatymo prasme. Todėl priešingus apeliantų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

7820. Kaip nepagrįstus apygardos teismas vertina L. R. gynėjo teiginius, jog L. R. bei V. Š. yra nuteisti remiantis įrodymais, gautais kriminalinės žvalgybos būdu, nors prieš L. R. jokie kriminalinės veiksmai niekada nebuvo sankcionuoti, o dėl V. Š. šios priemonės sankcionuotos ne pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą (anksčiau operatyvinį tyrimą), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalis nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius (be kita ko, ir 228 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.).

7920.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015).

8020.2. Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos ir situacijos, kai atliekant kriminalinės žvalgybos) veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012). Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-9-94-895/2015).

8120.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2016-03-03, 2016-06-03 nutartimis V. Š. sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Atlikus skunduose kvestionuojamus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti teisiškai reikšmingi duomenys, kurie buvo pakankami inicijuoti ir V. Š., ir jo pavaldinio L. R. baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį. Taigi gynėjų abejonės dėl teisinių ir faktinių pagrindų nebuvimo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra nepagrįstos.

8221. Kitas gynėjo R. Girevičius skundo argumentas, jog teismas nevertino, jog L. R. „apklausa“ įvykdyta 2016-11-21, o Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas surašytas 2018-01-25, vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas. Toks protokolas tikrai nėra lemiantis L. R. ar V. Š. kaltės įrodymas, o yra kompensuotas kitais byloje tinkamai ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apylinkės teismas posėdyje ištyrė aptariamą 2018-01-25 protokolą, tačiau tokiu žvalgybos pareigūnų dokumentu užfiksuotomis aplinkybėmis nuteistųjų (ar kurio nors iš jų) kaltės nuosprendyje negrindė. Iš tikrųjų galima pritarti gynėjų pozicijai, jog pareigūnai nekokybiškai atliko dėl L. R. aptariamą kriminalinės žvalgybos veiksmą, nes neslėpė savo pareiginių tapatybių bei pokalbį inicijavo tarnybinėse patalpose. Toks pareigūnų bandymas neva slaptai atliekamo pokalbio su L. R. metu užčiuopti galimas baudžiamojo persekiojimo gijas, nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei tarptautinės teisės normų saugomu ir ginamu žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumu turiniu bei baudžiamojo persekiojimo teisėtumo principu apskritai. Tačiau jokio pagrindo abejoti po 2016-11-21 „slapto“ pokalbio atliktų byloje dar penkių L. R. apklausų teisėtumu nebuvo ir nėra. Nors neva slapto pokalbio duomenys įforminti 2018-01-25 protokolu, tačiau tai nereiškia, kad pareigūnai šio kontakto su L. R. rezultatus slėpė nuo teismo, nes į bylą pateikė minėtą protokolą, o prokuroras pripažino tokio faktinio duomens trūkumus ir prašė juo teismo nesivadovauti priimant nuosprendį. Galiausiai gynėjo teiginiai apie įtariamojo L. R. teisių pažeidimą, t. y. pareigūnų jam neva darytą fizinį ar psichinį spaudimą ir pan. atmetamai kaip išgalvoti. Atitinkamų duomenų – medikų, ekspertų išvadų ir pan., byloje apskritai nėra ir teisėjų kolegija nenustatė byloje jokių aplinkybių apie smurto prieš nuteistuosius ar kurį iš jų pavartojimą.

8322. Papildomai pastebėtina, kad kai valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, priklausančiame valstybei, daro nusikalstamas veikas pasinaudodamas savo pareigomis, itin diskredituojamas ne tik tokios įmonės vardas, bet ir tokio juridinio asmens, kaip valstybės įstaigos, įvaizdis visuomenėje apskritai, nes jų veikla turi būti grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais. Todėl aptariamomis veikomis padaryta didelė žala ne tik urėdijai, bet plačiąja prasme ir valstybei, o šiuo konkrečiu atveju – minėtai Aplinkos ministerijai. Pažymėtina, kad kai nuteistieji darė nusikalstamas veikas, į jas buvo įtraukta ir urėdijos darbuotoja bei minėtoje civilinėje byloje urėdijos interesus gynusi advokato padėjėja, o galiausiai netiesiogiai ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri nors ir nekontroliavo viešojo pirkimo procedūrų, tačiau teikė teismui į civilinę bylą 2016-08-08 išvadą Nr. e2-1381-730/2016 (b.l.54-56, t.2). Minėti asmenys veikė nežinodami nuteistųjų sumanymo vingrybių ir kartu veikė priešingai, neteisėtai urėdijos interesams. Galima pagrįstai teigti, jog V. Š. ne tik naudojosi tarnybine padėtimi, bet ir darė įtaką pavaldiniui, viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui L. R., o pastarasis pritarė ir skatino bendrai veikti judviejų sutartu būdu. Taigi tarp nuteistųjų piktnaudžiavimo tarnyba, aiškiai suklastoto tikro dokumento panaudojimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir taisyklių suklastojimas ir jų panaudojimas – pateikimas teismui, objektyviai, dėsningai nulėmė pirmiau aptartos didelės neturtinės žalos atsiradimą valstybei.

8423. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu nuteistųjų veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Visi bylos įrodymai apylinkės teismo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis). Pripažindamas nuteistuosius kaltais, teismas juridiškai motyvuotai pasisakė dėl nuteistųjų padarytų teisės aktų pažeidimų, atsiradusių padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, jų tyčios. Jokių esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų, gynėjų ar kitų bylos proceso dalyvių teisės ar kurie sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

85Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei ir Linai Gricienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,... 4. nuteistajam L. R., jo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,... 5. nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio... 9. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – terminuoto laisvės atėmimo 2 metams... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 11. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas 2 dienų V. Š.... 12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas... 13. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2... 14. L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 15. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (9 415 Eur) bauda;... 16. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta 1 diena jo... 19. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas... 20. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2... 21. Teisėjų kolegija... 22. 1. V. Š. nuteistas už tai, kad dirbdamas valstybės įmonės ( - ) miškų... 23. Šiais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. nurodytus dokumentus suklastojo.... 24. L. R., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. Š.,... 25. Nurodytais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. aiškiai suklastotus... 26. Dėl šių V. Š. bendrai su L. R. atliktų nusikalstamų veiksmų buvo... 27. L. R. nuteistas už tai, kad dirbdamas valstybės įmonės VĮ ( - ) miškų... 28. Šiais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. nurodytus dokumentus suklastojo.... 29. L. R., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. Š.,... 30. Nurodytais veiksmais bendrininkai V. Š. ir L. R. aiškiai suklastotus... 31. Dėl šių L. R. bendrai su V. Š. atliktų nusikalstamų veiksmų buvo... 32. 2. Nuteistojo L. R. gynėjas advokatas M. Martinaitis apeliaciniu skundu prašo... 33. 2.1. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes,... 34. 2.2. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų.... 35. 2.3. Iš nuosprendyje teismo nurodytų piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumento... 36. 2.4. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir... 37. 2.5. Teismas byloje įrodymus vertino atskirai nuo jų viseto. Todėl... 38. 2.6. L. R. ir V. Š. kaltei pagrįsti buvo panaudoti kriminalinės žvalgybos... 39. 3. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas R. Girevičius apeliaciniu skundu... 40. 3.1. V. Š. pirmosios apklausos 2016-11-21 metu aiškiai pasakė, jog... 41. 3.2. Teismas dėl kito kaltinamojo – L. R. – parodymų pasisakė plačiau,... 42. 3.3. Tariamai savanoriškai prisipažindamas 2016-11-21 apklausoje, L. R. ne... 43. 3.4. Teismas nevertino 2017-12-20 akistatos tarp V. Š. ir L. R. metu L. R.... 44. 3.5. Kadangi L. R. teisme duoti paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo... 45. 3.6 Teismas neteisėtai ir nepagrįstai lakoniškai motyvavo, jog „neturi... 46. 2016-07-15 telefoninio pokalbio tarp V. Š. ir L. R. duomenimis. Teismas iš... 47. 3.7. Teismas neįvertino 2016-07-15 slapta padaryto telefoninio pokalbio garso... 48. 3.8. Iš teismo išreikalautų Kriminalinės žvalgybos veiksmų duomenų... 49. 2016-03-03 kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš V. Š. buvo taikomi... 50. 3.9. Be faktinio pagrindo, 2016-03-03, 2016-06-03 sankcionuoti kriminalinės... 51. 3.10. V. Š. kaltę teismas grindė kratos metu L. R. darbo vietoje paimtų... 52. 3.11. Apžiūros metu tyrėjai ieškojo laikmenų su trumpiniu „taisyki“,... 53. 3.12. Didelės žalos požymis, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, nėra... 54. 3.13. Nesutinka su nuosprendžio deklaratyviais teiginiais, jog buvo... 55. 4. Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus,... 56. Apeliaciniai skundai atmetami.... 57. 5. Įvertinusi byloje surinktus ir apylinkės teisme ištirtus įrodymus,... 58. 6. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismo... 59. 7. Nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus... 60. 8. Skunduose byloje surinkti įrodymai yra vertinami atsietai vieni nuo kitų,... 61. 9. Teigdami, jog byloje nesiaiškinta, kada ir kokiu įrenginiu atspausdintos... 62. 10. Teigdami, jog V. Š. žodis „persitvirtinti“ reiškia taisyklių... 63. 11. Nors iš tiesų pirminiai kaltinimai L. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį... 64. 12. Skunduose teigiama, jog nuteistieji yra nepagrįstai pripažinti kaltais ir... 65. 13. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1... 66. 14. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam... 67. 15. Kita byloje aktuali, BK 300 straipsnio 3 dalies dispozicija, be kita ko,... 68. 16. Įstatymas nepateikia universalių BK 228 straipsnio 1 daliai ir BK 300... 69. 16.1. Sprendžiant klausimą, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas... 70. 16.2. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą, ar aptariami kaltinimai... 71. 17. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų V. Š. ir L. R. piktnaudžiavimas... 72. 18. Apylinkės teismo nuosprendyje yra motyvuotas valstybei padarytos didelės... 73. 18.1. Byloje atskleisti nuteistųjų nusikalstamų veikų tikrieji tikslai ir... 74. 18.2. Aptariamas nuteistųjų veiksmų pobūdis leidžia objektyviai formuotis... 75. 18.3. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog urėdija civilinėje byloje... 76. 18.4. Nuteistųjų tiesioginę tyčia padarytų nusikalstamų veikų padarinius... 77. 19. Iš anksčiau aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 78. 20. Kaip nepagrįstus apygardos teismas vertina L. R. gynėjo teiginius, jog L.... 79. 20.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos ir tokios... 80. 20.2. Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos ir situacijos, kai atliekant... 81. 20.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo... 82. 21. Kitas gynėjo R. Girevičius skundo argumentas, jog teismas nevertino, jog... 83. 22. Papildomai pastebėtina, kad kai valstybės tarnautojui prilygintas asmuo,... 84. 23. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų... 85. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 86. nuteistojo L. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nuteistojo V. Š....