Byla e2A-636-619/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Skeneris“ atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas BUAB „Skeneris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 622,01 EUR žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Nurodė, kad 2014 m. liepos 23 d. nutartimi BUAB „Skeneris“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „SBS Legale“. Nutartis įsiteisėjusi. Atsakovas bendrovės vadovu buvo nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Apie pareigą per 15 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), atsakovas informuotas pasirašytinai 2014 m. spalio 5 d. Direktoriaus perduoto BUAB „Skeneris“ ilgalaikio turto sąrašo duomenimis be kito turto bendrovei priklausė traktorius Mitsubichi MT 20-50576 su freza, tačiau jis iki šiol nėra perduotas administratoriui. Administratoriaus nuomone, yra visos sąlygos įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246-6.249 str.), todėl iš atsakovo priteistina žala, t.y. 622,01 EUR kuri yra lygi traktoriaus likutinei vertei.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. K., BUAB „Skeneris“ naudai 622,01 EUR žalos už neperduotą turtą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. K. valstybės naudai 7 EUR žyminio mokesčio.
  4. Atsakovas A. K. pateikė prieštaravimus, prašė Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. gegužės 7 d. teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-12-01 UAB “Skeneris” sudarė sutartį su užsakovu L. D. dėl tvenkinio Molėtų rajone iškasimo. Darbų vykdymui reikalinga technika nebuvo kasdien vežiojama iš Vilniaus į Molėtus, o nakčiai ir nedarbo metu buvo paliekama saugomoje teritorijoje Molėtų rajone, užsakovo L. D. draugo teritorijoje. 2010 m. pavasarį pabaigus darbus, bendrovės darbuotojai informavo atsakovą, kad saugomoje teritorijoje nebuvo bendrovei priklausančio traktoriaus Mitsubishi MT-20-50576 su freza. Paaiškėjo, kad saugomos aikštelės savininkas mirė ir kad veikiausiai traktorių paėmė aplinkinių teritorijų gyventojai. Atsakovas ėmėsi aktyvių bendrovei priklausančio turto paieškų, tačiau traktorius nebuvo rastas. Atsakovas, kaip UAB “Skeneris” direktorius, apie bendrovės turto dingimą nedelsdamas informavo akcininką ir būtent jo sprendimu pats savo iniciatyva nesiėmė teisinių veiksmų. Atsakovas kategoriškai nesutinka, jog jis yra kaltas dėl traktoriaus dingimo iš saugomos teritorijos, kadangi nėra įstatymo numatančio atsakomybę įmonės vadovui už nesikreipimą į pareigūnus dėl dingusio turto.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų 2015 m. gegužės 07 d. sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai priteisė iš atsakovo A. K. 3,24 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
  2. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovas neperduodamas dalies bendrovės turto bankroto administratoriui pažeidė įstatymų normas, dėl ko sumažėjo neperduoto turto verte, kuri negali būti panaudota bankroto procedūrų vykdymui, atsiskaitymui su kreditoriais.
  3. Atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis savo pareigas vykdė tinkamai, kadangi visus klausimus derino su įmonės akcininku, kuris kontroliavo visus procesus tiesiogiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, būdamas UAB „SKENERIS“ vadovu, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 str. 1 d.), palikdamas bendrovės traktoriaus Mitsubishi MT 20-50576 su freza saugojimu pasirūpinti užsakovui L. D.. Atsakovas nežinojo net traktorių saugojusio asmens vardo nei pavardės, nesudarė su traktoriaus saugotoju nei žodinės nei rašytinės sutarties, kurioje pastarasis įsipareigotų ginčo traktorių saugoti. Atsakovas nepasirūpino ginčo traktoriau su freza saugojimu po traktoriaus saugotojo mirties, perkėlimu į saugomą vietą, t.y. neužtikrino bendrovės turto apsaugos (Įstatų 7.17 d. 2 p.). Tokį atsakovo elgesį teismas laikė atsakovo nerūpestingumu ir aplaidumu.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl turto vagystės į policiją nesikreipė, bendrovės buhalterė neturėjo pagrindo ginčo traktoriaus nurašyti buhalterinėje apskaitoje, ir žymėti ilgalaikio turto sąraše. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., Įstatų 7.11 d. būtent bendrovės vadovui, o ne akcininkui, priskirtina pareiga saugoti bendrovės turtą ir tinkamai organizuoti kasdieninę veiklą, tai reiškia, kad akcininko žodiniai sprendimai nesikreipti į policiją dėl bendrovės turto dingimo ir turto paieškos savo pajėgomis, atsakovui įtakos neturi turėti, nes prieštarauja LR Akcinių bendrovių bei Įstatų paminėtam teisiniam reglamentavimui. Šiuos atsakovo veiksmus teismas vertintino kaip neteisėtus (LR CK 6.246 str.), dėl kurių atsirado 622,01 EUR žala netekus bendrovės traktoriaus Mitsubishi MT 20-50576 su freza (LR CK 6.246 str.), t.y. atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 rugsėjo 25 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino turinčių esminę reikšmę bylai aplinkybių, jog bendrovė vykdė tvenkinių kasimo darbus Molėtų rajone, vienkiemyje ir buvo reikalinga įvairi technika, todėl nebūtų protinga bendrovei priklausantį turtą kasdien atvežti. Todėl buvo kreiptasi į užsakovo pažįstamą asmenį dėl technikos saugojimo. Minėta teritorija buvo aptverta ir užtikrintos kitos saugumo priemonės. Tai įrodo, kad apeliantas dėjo maksimalias pastangas bendrovei priklausančiam turtui apsaugoti, todėl apelianto veiksmuose nėra neteisėtumo. Vien ta aplinkybė, kad dingus traktoriui nebuvo kreiptasi į policiją negali reikšti, jog už turto praradimą asmeniškai turi atsakyti apeliantas. Pažymėjo, kad administratorius iki šiol nėra kreipęsis į policiją dėl dingusio turto paieškų.
  3. Apelianto nuomone, šiuo atveju turėjo būti vertinama ne tai ar buvo sudaryta pasaugos sutartis, bet tai, kaip apeliantas de facto atliko toje situacijoje protingus veiksmus, kad užtikrintų bendrovės turto saugumą. Vietoje kur buvo vykdomi darbai nebuvo oficialiai veikiančių saugomų aikštelių su kuriomis galima būtų sudaryti pasaugos sutartį. Todėl aplinkybė, kad nebuvo sudaryta pasaugos sutartis negali reikšti apelianto atsakomybės turto praradimo atveju.
  4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė visas būtinas sąlygas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nepagrįstai konstatavo esant atsakovo pareigą atlyginti žalą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jokie teisės aktai nenumato pareigos ir teisės juridinio asmens vadovui veikti savo iniciatyva, nepaisant akcininko sprendimų, šiuo atveju apelianto nesikreipimas į policijos pareigūnus negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai.
  5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Skeneris“ atstovaujamas bankroto administratorius UAB „SBS Legale“ prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas būdamas įmonės vadovu jam įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neįvykdė, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, neprotingai, nedėjo maksimaliu pastangų ir taip neužtikrino UAB „Skeneris“ priklausiusio turto apsaugos, o jį praradęs, nesiėmė visu būtinų ir objektyviai reikalingų priemonių turtui surasti. Negali būti laikomas tinkamu toks vadovo elgesys, kai vertingas įmonės turtas paliekamas saugoti nepažįstamam asmeniui, neįsitikinus to asmens patikimumu. Turtą saugojo užsakovas L. D. pažįstamas, kurio nepažinojo atsakovas. Akivaizdu, kad teritorija nebuvo tokia saugi, nes vagystė visgi įvyko. Atsižvelgiant į tai, kad traktorius buvo pavogtas, tikėtina, kad sodybos vartai buvo nerakinami, signalizacija neveikė, arba veikė tik namo viduje, o ne visos sodybos perimetru. Toks vadovo neveikimas traktuojamas kaip aiškiai aplaidus pareigų vykdymas.
  6. Nors atsakovas teigia, kad jis sudarė žodinę pasaugos sutartį su L. D. pažįstamu, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, tokiu atveju tariamą pasaugos sutartį sudarė ne ieškovo vadovas, o L. D.. Apie tai, kad L. D. buvo tinkamai įgaliotas veikti UAB „Skeneris“ vardu, duomenų nėra. Sodybos, kurioje buvo saugojamas traktorius, savininkui mirus, vadovas buvo informuotas, kad traktorius yra faktiškai nebesaugojamas, tačiau atsakovas jo neatsiėmė, kol traktorius galiausiai buvo pavogtas. Atsakovas kaip protingas asmuo, siekdamas užtikrinti maksimalią turto apsaugą ir surasti pavogtą turtą, bei nustatyti ir surasti kaltus asmenis turėjo kreiptis į policiją, tačiau vadovas nusprendė pavogto turto ieškoti savo pastangomis. Jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai apie turto vagystę, pačiam vadovui nesikreipus į ikiteisminio tyrimo institucijas, nesukelia bankroto administratoriui pareigos kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas ir nepanaikina vadovo, kuriam einant pareigas, turtas prarastas, atsakomybės.
  7. Ginčo atveju nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei ieškovo įstatai nesuteikė akcininkui teisės spręsti vadovui priskirtų pareigų, taip pat ir priimti galutinius sprendimus dėl kasdienio įmonės veiklos organizavimo, turto apsaugos, įmonės interesų gynimo. Apelianto teiginys, jog tam tikrų veiksmų nesiėmė (nesikreipė į policiją), nes taip nusprendė akcininkas, papildomai patvirtina, kad Apeliantas tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų.
  8. Nagrinėjamos bylos atveju neteisėti vadovo veiksmai - tai aplaidumas, įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ir turto neišsaugojimas. Atsakovas turėjo teisinę pareigą, ją pažeidė ir pažeidimu padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą. Kad atsakovas turėjo teisines pareigas, kurių nesilaikė, byloje įrodyta, įmonei padarytos žalos fakto Atsakovas neginčija. Yra įrodytos visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, kurioms esant pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą ir tenkino ieškovo ieškinį.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
  2. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo kaip įmonės vadovo pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, pažeidimo atsakomybės klausimas.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsakovas būdamas UAB „SKENERIS“ vadovu, nesielgė sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), palikdamas bendrovės traktoriaus Mitsubishi MT 20-50576 su freza saugojimu pasirūpinti įmonės paslaugų užsakovui L. D., taip pažeisdamas jam numatytas pareigas LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. ir įmonės Įstatų 7.11 d. Šiuos atsakovo veiksmus teismas vertintino kaip neteisėtus (LR CK 6.246 str.), dėl kurių atsirado 622,01 EUR žala netekus bendrovės traktoriaus Mitsubishi MT 20-50576 su freza (LR CK 6.246 str.), t.y. konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
  5. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir vertino jo veiksmus kaip neteisėtus, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti.
  6. Pažymėtina, jog CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
  7. Pažymėtina, kad Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. UAB „Skeneris“ valdyba nebuvo sudaryta. Vienasmeniu valdymo organu bendrovėje buvo jos direktorius – apeliantas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „Skeneris“, įpareigotas perduoti įmonės turtą pagal balansą, tačiau atsakovas įrodinėja, jog į įmonės finansinę atskaitomybę įrašyto bendrovei priklausančio traktoriaus Mitsubishi MT 20-50576 su freza, atsakovas neperdavė, kadangi jis yra pavogtas, o atsakovas ėmėsi visų saugumo priemonių, todėl nėra už tai atsakingas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
  8. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-12-01 d. UAB „SKENERIS“ sudarė sutartį su L. D. dėl tvenkinio iškasimo Molėtų rajone. Tam tikslui buvo panaudotas UAB „SKENERIS“ traktorius Mitsubishi MT 20-50576 su freza. Po darbų nurodytas traktorius buvo laikomas užsakovo L. D. pažįstamo G. B. sodybos aptvertoje teritorijoje (prie namų), paprašius užsakovui ir sutikus sodybos savininkui. Po G. B. mirties, ginčo traktorius buvo laikomas prie jo sodybos, kurioje niekas negyveno, kol buvo pavogtas. Kaip nurodo apeliantas, UAB „Skeneris“ akcininko sprendimu atsakovas į policiją nesikreipė, o su akcininku ieškojo traktoriaus savo jėgomis, tačiau nerado. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jo veiksmus šioje atveju galima vertinti kaip maksimalių pastangų dėjimą bendrovei priklausančiam turtui išsaugoti. Kaip nustatyta bylos medžiaga, dėl ginčo traktoriaus saugojimo susitarė ne pats atsakovas, o įmonės paslaugų užsakovas. Apeliantas nežinojo net traktorių saugojusio asmens vardo ir pavardės, su juo įmonės vadovas nesudarė jokios pasaugos sutarties. Pažymėtina, jog apeliantas įrodinėdamas, jog teritorijoje, kurioje buvo paliktas traktorius buvo užtikrintos saugumo priemonės (aptverta tvora, signalizacija) nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Be kita ko, kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, jog jis nesikreipė į policijos pareigūnus dėl pavogto turto vykdydamas akcininko nurodymus. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovui kaip įmonės vadovui, o ne akcininkui tenka pareiga saugoti bendrovės turtą. Sutiktina su apelianto argumentais, jog įstatymas nenumato sankcijų dėl nesikreipimo į policijos pareigūnus dėl pavogto turto, tačiau manytina, kad bet kuris vidutiniškai protingas ir atidus asmuo, žinodamas apie turto vagystę kreiptųsi į policijos pareigūnus, kurių kompetencijoje yra nusikalstamų veikų tyrimas. Pažymėtina, kad atsakovui kaip įmonės vadovui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, apeliantui nesikreipus į policijos pareigūnus, kitų duomenų apie tai, kad traktorius yra pavogtas, be paties atsakovo ir įmonės akcininko R. K. parodymų, byloje nėra.
  9. Taigi, esant tokiai bylos faktinių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su ieškovo pozicija, jog tokio įmonės vadovo elgesio negalima laikyti atitinkančiu protingo atidaus ir rūpestingo įmonės vadovo elgesio standartą. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs minėtas aplinkybes bei įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, atsakovo veiksmus šioje situacijoje vertino kaip neteisėtus.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai