Byla 3K-3-244/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Star Holidays“

1Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Star 1 Airlines“ ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Star Holidays“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl įmonės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) kaip jo civilinės atsakomybės už rizikingais verslo sprendimais bendrovei padarytą žalą sąlygų (kriterijų) aiškinimo, jų vertinimo ir taikymo.

6Ieškovas BUAB „Star 1 Airlines“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. L. 10 116 404,49 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad UAB ,,Star 1 Airlines“ iš bendrovės ,,Elviria Leasing Limited“ nuomojamu orlaiviu teikė keleivių vežimo oru paslaugas, jos pagrindiniu užsakovu buvo turizmo paslaugas teikianti UAB ,,Star Holidays“.

7Atsakovas nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. ėjo ieškovo vadovo pareigas, o nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. buvo ir UAB ,,Star Holidays“ vadovas. Ieškovo akcininke nuo 2009 m. birželio 12 d. buvo UAB ,,Star Team Group“, kuri nuo 2009 m. kovo 27 d. buvo ir UAB ,,Star Holidays“ akcininkė. Atsakovas nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. birželio 15 d. buvo UAB ,,Star Team Group“ akcininkas, nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. vasario 3 d. ir nuo 2011 m. sausio 27 d. ėjo UAB ,,Star Team Group“ vadovo pareigas.

8Ieškovas ir UAB ,,Star Holidays“ 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. kovo 3 d. sudarė užsakomųjų skrydžių sutartis Nr. 09/06/12-1, Nr. 09/11/04-1 ir Nr. 10/03/03-1, pagal kurias ieškovas įsipareigojo vykdyti UAB ,,Star Holidays“ užsakomuosius skrydžius, o UAB ,,Star Holidays“ įsipareigojo už juos atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka. Sutarčių 3.2 punktu šalys susitarė dėl esminės UAB ,,Star Holidays“ pereigos – per nustatytus terminus iki pirmojo skrydžio sumokėti ieškovui 500 000 Lt depozitą. UAB ,,Star Holidays“ šio įsipareigojimo neįvykdė, tačiau sutartys buvo vykdomos. Ieškovas suteikė keleivių vežimo oru paslaugas, už kurias UAB ,,Star Holidays“ sutartyse nustatytais terminai ir tvarka tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 10 116 404,49 Lt.

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Star Holidays“ bankroto bylą, 2011 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtino ieškovo 10 224 580,71 Lt reikalavimą.

10Ieškovo akcijas iš UAB ,,Hermis fondų valdymas“ 2009 m. gegužės 13 d. įsigijo UAB ,,Star Team Group“, kuri už jas tinkamai neatsiskaitė, todėl UAB ,,Hermis fondų valdymas“ pateikė vykdyti UAB ,,Star Team Group“ ir UAB ,,Star 1 Airlines“ išduotus vekselius.

11Ieškovo teigimu, atsakovas sutartis su UAB ,,Star Holidays“, kurių ši nesilaikė, sudarė žinodamas, kad įmonė dar neatsiskaitė už akcijas, būdamas abiejų sutarčių šalių vadovu, kuriam buvo žinoma prasta įmonių finansinė padėtis, bei jų savininko UAB ,,Star Team Group“ akcininku. UAB ,,Star Holidays“ nesumokėjus ieškovui 500 000 Lt depozito, atsakovas privalėjo neleisti ieškovui vykdyti sutarties, o vėluojant atsiskaityti – imtis priemonių sutartims nutraukti, tačiau šių pareigų neįvykdė. Tokiais savo neteisėtais veiksmai atsakovas pažeidė rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartus. Sutarčių sudarymas ir pratęsimas, esant blogai tiek ieškovo, tiek UAB ,,Star Holidays“ finansinei padėčiai, pažeidžiant sutarčių sąlygas, pripažintinas akivaizdžiai normalią gamybinę-ūkinę riziką viršijančiu atsakovo veiksmu, dėl kurio šiam kyla civilinė atsakomybė.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala, kurią įrodinėja patyręs ieškovas, kildinama iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiklos „išoriniuose“ santykiuose, padarė išvadą, jog atsakovui taikoma civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, jeigu bus nustatytos visos būtinosios jos taikymo sąlygos; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turimas UAB ,,Star Team Group“ akcijas perleido iki pirmosios sutarties sudarymo, t. y. sutarčių sudarymo metu jis nebuvo sutartį sudarančių šalių akcininkas, netaikė jam civilinės atsakomybės kaip įmonės dalininkui.

15Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas tuo pačiu metu buvo abiejų sutarčių šalių vadovas, savaime neįrodo jo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu; kad abi įmonės priklausė vienam savininkui, rodo, jog jų vykdoma veikla turėjo tarnauti bendram tikslui – UAB ,,Star Team Group“ pelno siekimui. Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vykdė skirtingą veiklą – ieškovas – tarptautinių reguliariųjų ir užsakomųjų skrydžių, o UAB ,,Star Holidays“ – masinių poilsinių kelionių organizavimo, – teismas padarė išvadą, kad jos nekonkuravo rinkoje tarpusavyje, todėl atsakovui šioms įmonėms vadovaujant negalėjo kilti ir (ar) nekilo interesų konflikto.

16Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas, kaip ieškovo vadovas, stebėjo skrydžių pelningumą, bilietų pardavimus ir orlaivio užpildymą, UAB ,,Star Holidays“ galimybes apmokėti už teikiamas paslaugas ir, reaguojant į situacijos pokyčius, darydavo numatytų skrydžių krypčių ir apimties pakeitimus; jis buvo paskirtas vadovauti aiškiai nuostolingai veikiančiai įmonei; per pirmąjį vadovavimo ieškovui pusmetį sumažino tipinės veiklos nuostolį. Aplinkybę, kad UAB ,,Star Holidays“ netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pirmąją užsakomųjų skrydžių vykdymo sutartį, teismas vertino kaip verslo riziką, nulemtą itin sudėtingų rinkos sąlygų (didelės konkurencijos). Ieškovas neturėjo jokių alternatyvių pajamų, kurios būtų galėjusios kompensuoti iš UAB ,,Star Holidays“ gaunamas pajamas (50–60 procentų visų ieškovo pajamų), jeigu bendradarbiavimas su šia įmone būtų nutrauktas. Verslo rizika, kurią prisiėmė atsakovas, sudarant antrą sutartį, teismo vertinimu, pasitvirtino, nes pagal šią sutartį ieškovas suteikė 10 861 677,23 Lt vertės paslaugų, už kurias UAB ,,Star Holidays“ pervedė ieškovui net 10 048 375,33 Lt. Kadangi UAB ,,Star Holidays“ buvo pagrindinis ieškovo užsakovas, tai įmonių bendradarbiavimo tęsimas sudarant trečiąją sutartį buvo logiškas, atitiko ieškovo veiklos tikslus. Atsižvelgdamas į tai, kad esminį neigiamą poveikį trečiosios sutarties vykdymui ir jo padariniams turėjo nenugalimos jėgos aplinkybės (dėl Islandijoje 2010 m. kovo–balandžio mėnesiais įvykusių ugnikalnio išsiveržimų buvo uždaryta dauguma Europos, tarp jų ir Lietuvos, oro uostų), nepriklausančios nuo atsakovo valios, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už šia sutartimi ieškovui padarytą žalą. Teismas, remdamasis sutarčių laisvės principu, nelaikė nepervesto depozito sutarčių nutraukimo pagrindu; nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų – dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atskirai nepasisakė.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 2 500 000 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 759 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 29 000 Lt žyminio mokesčio ir 62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo vadovavimas abiem sutartinių santykių šalims per se neįrodo jo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, tačiau laikė tai pakankamai reikšminga aplinkybe, vertinant atsakovo veiksmų pobūdį sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, rizikos protingumo įvertinimo, padarinių numatymo galimybės ir pan. aspektais.

19Teismas, įvertinęs ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis, vykdytos veiklos pobūdį, Lietuvos rinkoje buvusią poilsio organizavimo ir tarptautinių skrydžių srityse situaciją, atsakovo pastangas plėtoti šių paslaugų teikimą, dviejų 2009 metais su UAB „Star Holidays“ sudarytų sutarčių vykdymo ir atsiskaitymo pagal jas aplinkybes, taip pat tai, kad UAB „Star Holidays“ užsakomieji skrydžiai buvo pagrindinis ieškovo pajamų šaltinis, padarė išvadą, kad sutarčių sudarymas su UAB „Star Holidays“ buvo itin svarbus besiformuojančiai, dar neturinčiai įdirbio naujai įmonei, kuri buvo tik pradėjusi naują veiklą paslaugų, teikiant keleivių pervežimus orlaiviu, srityje, todėl nepripažino atsakovo veiksmų sudarant pirmas dvi sutartis su UAB „Star Holidays“ neteisėtais, t. y. aiškiai viršijančiais protingos rizikos laipsnį veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą.

20Įvertinęs sutarčių 3.2, 3.4, 8.3 punktų, CK 6.183 straipsnio 1 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio ir 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad sutarčių sąlyga dėl UAB „Star Holidays“ pareigos prieš pirmą skrydį sumokėti ieškovui 500 000 Lt depozitą yra esminė, be kurios sutarties vykdymas negalimas ir kurios pakeitimas šalių konkliudentiniais veiksmais nėra leistinas. Dėl šios priežasties atsakovo elgesį, ignoruojant esmines sutartines sąlygas ir faktiškai ne vieną kartą atleidžiant kitą sutarties šalį nuo šių sąlygų vykdymo, teismas pripažino neteisėtais veiksmais, lėmusiais 1 500 000 Lt žalos, nepateisinamos normalia ir protinga komercine ūkine verslo rizika, atsiradimą.

21Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad po antrosios sutarties sudarymo, gerėjant atsiskaitymo rodikliams bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Star Holidays“ buvo pagrindinis ieškovo užsakovas, tolesnis bendradarbiavimas su UAB „Star Holidays“, sudarant trečiąją sutartį, iš esmės atitiko ieškovo veiklos tikslus. Tačiau, teismo vertinimu, ne visi trečiosios sutarties vykdymo nulemti nuostoliai priskirtini protingai komercinei ūkinei rizikai ir (ar) nulemti nenugalimos jėgos aplinkybių. Nepaisant pagerėjusių atsiskaitymų rodiklių pagal antrąją sutartį, atsakovas, nusprendęs toliau tęsti sutartinius santykius su gana didelę skolą turinčiu užsakovu, turėjo itin atidžiai stebėti sutartinių santykių vykdymą ir, pastebėjęs įsiskolinimo didėjimą, taigi, ir šios sutarties nenaudingumą įmonei, nutraukti arba sustabdyti tolesnį trečiosios sutarties vykdymą, arba bent jau imtis priemonių konkretiems skolos likvidavimo grafikams numatyti. Kadangi trečiosios sutarties sudarymo ir vykdymo metu tiek UAB „Star 1 Airlines“, tiek UAB „Star Holidays“ finansinė padėtis buvo bloga, o atsakovui, kaip abiejų įmonių vadovui, šios aplinkybės turėjo būti žinomos, tai, pastebėjęs tokią faktinę finansinę padėtį ir nebegerėjančius atsiskaitymus, atsakovas turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, pagal protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties tolesnė atsakovo veikla ignoruojant įsiskolinimų augimą, teismo vertinimu, nebeatitiko protingos verslo rizikos, prieštaravo geriems verslo standartams ir lėmė ieškovo nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios patirtą 4 608 433,72 Lt žalą, kurią sudarė užsakovo skola pagal trečiąją sutartį (5 757 145,5 Lt) ir dėl nesumokėtų depozitų (1 500 000 Lt) atėmus ieškovo 2010 m. balandžio mėn. iš kitos veiklos gautas pajamas (2 648 711,78 Lt). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, sumažino iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą iki 2 500 000 Lt; nesutiko su atsakovo argumentais dėl force majeure aplinkybių, nes iš pajamų suvestinių nustatė, kad 2009 m. balandžio mėn. bendros pajamos buvo netgi didesnės negu 2009 m. gegužės mėn., o pajamos iš UAB „Star Holidays“ visą 2009 m. balandžio – rugpjūčio laikotarpį apie 2,3–2,8 mln. Lt, išskyrus birželį, kai pajamų suma buvo 3,1 mln. Lt.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas M. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas skundą grindžia tuo, kad visi ieškovo patirti turtiniai praradimai buvo nulemti force majeure aplinkybės, t. y. Islandijos ugnikalnio išsiveržimo 2010 m. balandžio 15 d., taip pat paaiškinami įprasta ir neišvengiama verslo rizika, nulemta itin sudėtingų konkrečios rinkos, kurioje ieškovas vykdė savo veiklą, sąlygų. Nurodomi šie konkretūs argumentai:

241. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiosios sutarties vykdymo tęsimo ir dėl to ieškovui atsiradusių nuostolių, neatsižvelgė į užsienio valstybių teisėje pripažįstamą ir plačiai taikomą vadinamąją „verslo sprendimo“ (business judgment) taisyklę ar jos atitikmenis, kurios pagrindu teismai apskritai atsisako vertinti vadovo sprendimus, nes neturi kompetencijos ir specifinių žinių vertinti verslo vadybos sprendimų pagrįstumą ekonomikos ir verslo aspektais. Ši taisyklė paprastai taikoma galiojant keturioms pagrindinėms sąlygoms: 1) priimtas konkretus verslo sprendimas; 2) verslo sprendimas priimtas jį priimančiam subjektui turint tiek informacijos, kiek jis pagrįstai laiko pakankama konkrečioje situacijoje; 3) sprendimas turi būti priimtas veikiant gera valia, sąžiningai ir tikint, kad jis atitinka įmonės interesus; 4) sprendimą priimantis subjektas neturi turėti finansinio intereso į objektą (dalyką), dėl kurio priimamas verslo sprendimas. „Verslo sprendimo“ taisyklė apsaugo sąžiningus juridinio asmens sprendimus priimančius subjektus nuo rizikos, kuri kyla po laiko (hindsight) peržiūrint nesėkmingus sprendimus, leidžia nevaržyti inovacijų ir drąsių verslo sprendimų. Taip užtikrinama, kad vadovai valdytų įmonę be asmeninės atsakomybės baimės, kiek jie veikia laikydamiesi pirmiau nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė informuotą sprendimą sudaryti trečiąją sutartį ir tęsti jos vykdymą ir po 2010 m. gegužės mėn. pradžios. Toks sprendimas buvo priimtas veikiant gera valia ir sąžiningai tikint, kad tai atitinka ieškovo interesus. Pažymėtina, kad teismai nenustatė šalių interesų konflikto. Dėl šios priežasties teismas apskritai turėjo atsisakyti vertinti trečiosios sutarties tolesnio vykdymo pagrįstumo klausimą, nes nenustatyta, kad atsakovas būtų veikęs nesąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys).

252. Teismas, spręsdamas deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimą, netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. L. A., bylos Nr. 3K-3-290/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta jokių veiksmų, kuriais atsakovas būtų veikęs tyčia ar ypač neatsargiai, turėdamas tikslą sukelti žalą ieškovui ar jo kreditoriams. Nė viena iš sutarčių nebuvo sudaryta siekiant sukelti žalą įmonei, juolab iš anksto numatant jos atsiradimą. Aplinkybę, kad buvo siekiama išsaugoti ieškovo veiklą net ir po 2010 m. balandžio mėn. įvykių, parodo UAB „Star Team Group“ akcininkų įmonei suteiktos paskolos, kurios buvo perskolinamos ieškovui, taip užtikrinant šio atsiskaitymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas pripažino, jog atsakovas buvo paskirtas vadovauti jau nuostolingai veikiančiai įmonei, jis dėjo pastangas plėtoti ieškovo vykdomą veiklą ir jam pavyko sumažinti įmonės nuostolius, todėl, ieškovo veiklos rezultatams gerėjant ir nenustačius atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, deliktinės atsakomybės taikymas nėra pagrįstas ir teisingas.

263. Atsakovas, sudarydamas ir vykdydamas trečiąją sutartį, ne tik nesielgė kaltai, tačiau jo veiksmuose nebuvo ir neteisėtumo. Teismas visiškai pagrįstai šios sutarties sudarymo nelaikė neteisėtais veiksmais ir jį pateisino, tačiau nepagrįstai neteisėta veika pripažino sutartinių santykių tęsimą po 2010 m. gegužės mėnesio pradžios. Trečiosios sutarties vykdymas ir siekis šalims ją išsaugoti savaime negali būti laikomas neteisėta veika, teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties vykdymas apskritai negali būti laikomas neteisėtu veiksmu (CK 6.189 straipsnis). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kokius finansinius padarinius būtų sukėlęs sutarties nutraukimas ar jos nevykdymas jau po dviejų mėnesių nuo sudarymo ir ar tai nebūtų sukėlę dar daugiau turtinių praradimų ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui bei jų kreditoriams, įskaitant ir keleivius, kurie iš anksto pirko bilietus ir keliavo užsakomaisiais skrydžiais po 2010 m. gegužės mėnesio; nenustatinėjo, koks buvo trečiojo asmens įsiskolinimas būtent 2010 m. gegužės mėnesio pradžioje, ir ar jis buvo toks reikšmingas, kad pateisintų sutartinių santykių nutraukimą, t. y. nenustatė, kad įsiskolinimas buvo tokio dydžio, kad sutarties vykdymo tęsimas buvo akivaizdžiai neteisėtas. Teismas, pripažinęs įmonių bendradarbiavimą teisėtu, visiškai skirtingai vertino vos po dviejų mėnesių buvusius jų santykius, kuriems ypač reikšmingą įtaką darė nuo šalių valios nepriklausančios (force majeure) ir teismo netinkamai įvertintos aplinkybės, t. y. Islandijos ugnikalnio išsiveržimas, taip pat nuomojamo orlaivio areštas. Dėl šios priežasties tiek trečiosios sutarties sudarymas, tiek ir tolesnis jos vykdymas, esant tokiai situacijai ir didelei konkurencijai rinkoje, ką pripažino ir teismas, buvo ne tik teisėtas, bet ir verslo prasme pagrįstas.

274. Teismas, spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į tai kad žala deliktinėje atsakomybėje negali būti laikomos visos iš sutarties negautos pajamos, nevertinant kokie kaštai būtų patirti šioms pajamoms gauti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žala laikomos negautos pajamos jas suprantant tik kaip negautą grynąjį pelną (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Byloje nebuvo vertinama, kokie buvo ieškovo kaštai vykdant trečiąją sutartį ir kokio pelno jis negavo dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų tęsiant šios sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti tikslų savo tariamai patirtos žalos dydį, tačiau jis šios savo pareigos nevykdė.

285. Teismas, į ieškovui padarytos žalos dydį įskaičiuodamas nesumokėtus depozitus, neatsižvelgė į sutarties laisvės principą ir galimybę šalims savo veiksmais pakeisti sutarties sąlygas, t. y. jų atsisakyti (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog sąlygos dėl avanso sumokėjimo atsisakymas konkrečiais sutarčių pakeitimo momentais būtų pažeidęs ieškovo kreditorių interesus, o ieškovas neįrodinėjo tokių sandorių neteisėtumo. Be to, kaip ir kitos iš sutarties negautos pajamos, ieškovo nuostoliu gali būti laikoma ne visa depozito suma, o tik jos dalis, mažintina patirtomis išlaidomis. Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino, ar į pagal antrąją sutartį gautą 10 048 375,33 Lt sumą negali būti įskaičiuojama ir depozito suma. Atsakovo elgesys nereikalaujant sumokėti depozitus, nelaikytinas tyčiniu neveikimu, nes visos sutartys buvo vykdomos, iš jų buvo gaunama nauda. Vien tai, kad iki sutarčių vykdymo pradžios būtų buvęs sumokėtas depozitas, nereiškia, kad atitinkamai nebūtų padidėję bendri įsiskolinimai pagal sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartys buvo sudarytos ir vykdomos susijusių įmonių, todėl depozitas šiuo atveju neatliko tikrosios savo funkcijos – užtikrinti tinkamą prievolių įvykdymą, nes tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens gerovė priklausė nuo jų bendrų veiksmų vykdant sutartis.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Star 1 Airlines“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

301. Lietuvos teisė ir kasacinio teismo formuojama praktika išsamiai reglamentuoja įmonės vadovo atsakomybės klausimus, todėl, sprendžiant ginčą, nėra pagrindo remtis atsakovo nurodoma „verslo sprendimo“ taisykle ir užsienio valstybių teismų sprendimais, kurie nėra precedentai, reikšmingi aiškinant nacionalinę teisę. Nagrinėjamu atveju negalima saugoti vien tik atsakovo, kaip įmonės vadovo, priimančio verslo sprendimus, interesų. Nuo šių sprendimų priklauso ne tik įmonės, bet ir kitų asmenų – įmonės kreditorių, kurių didžioji dalis yra keleiviai, padėtis. Teismo atsisakymas vertinti verslo sprendimus reikštų, kad įmonės vadovas turi absoliučias galias priiminėti itin rizikingus, avantiūristinius sprendimus, taip sukelti didžiulius nuostolius įmonės kreditoriams ir dėl to, pasiteisindamas „verslo sprendimu“, nesulaukti jokios atsakomybės. Taip būtų paneigtos vadovo, kaip fiduciariniais santykiais su vadovaujamu juridiniu asmeniu susijusio asmens, atsakomybė bei nacionalinėje teisėje ir kasacinio teismo praktikoje suformuota vadovo atsakomybės apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Metalo ženklai“ v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2010). Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas verslo sprendimus, veikė ne tik ieškovo, bet ir jo vadovaujamo trečiojo asmens bei savo asmeniniais interesais ir naudai. Tokie veiksmai pažeidžia įmonės vadovo pareigą veikti tik įmonės interesais, vadovo lojalumo pareigą (duty of loyaltf), pareigą veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai.

312. Teismas, spręsdamas deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimą, tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką. Įmonei veikiant įprastai vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, ši jo pareiga atsiranda suprastėjus įmonės finansinei padėčiai, ir tokiu atveju, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, jis turi atsižvelgti ir į kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. L. A., bylos Nr. 3K-3-290/2013). Atsakovas, priimdamas rizikingus ir nerūpestingus sprendimus tuo metu, kai ieškovo finansinė padėtis labai pablogėjo, šiurkščiai pažeidė savo fiduciarines pareigas ieškovui, taip padarė jam ir jo kreditoriams žalą.

323. Neteisėtas, įmonės ir jos kreditorių interesams prieštaraujantis trečiosios sutarties tęsimas ir vykdymas pagrįstai teismo pripažintas neteisėtais atsakovo veiksmais. Jis, būdamas abiejų įmonių vadovu ir jas kontroliuodamas, leisdamas UAB „Star Holidays“ tinkamai neatsiskaityti su ieškovu ir, būdamas ieškovo vadovu, toleruodamas tokį sutarties sąlygų pažeidimą, atliko veiksmus, akivaizdžiai viršijančius normalią ūkinę komercinę riziką.

334. Ieškovas realiai suteikė paslaugas UAB „Star Holidays“, patyrė dėl to sąnaudas, suteiktų paslaugų fakto trečiasis asmuo neginčijo, tačiau už jas neatsiskaitė, todėl visi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirti nuostoliai pripažintini tiesioginiais ieškovo nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

345. Teismas, nustatęs, kad susitarimas dėl depozito sumokėjimo yra esminis, kurio sutarties šalys negalėjo pakeisti konkliudentiniais veiksmais, pagrįstai į ieškovui padarytos žalos dydį įskaičiavo pagal visas tris sutartis trečiojo asmens nesumokėtas depozitų sumas.

35Trečiasis asmuo atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Dėl bendrųjų juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės pagrindų

39Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

40CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

41Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal nagrinėjamos ABĮ redakcijos 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

42Dėl neteisėtumo kaip vadovo civilinės atsakomybės už rizikingais verslo sprendimais bendrovei padarytą žalą sąlygos vertinimo kriterijų

43Rizikingus verslo sprendimus būtų galima apibrėžti kaip sprendimus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, priimamus tokiomis aplinkybėmis, kai egzistuoja neapibrėžtumas dėl galimų pasirinkto veikimo modelio padarinių, arba šių veiksmų neatlikti (G. J.. Neteisėtumas kaip vadovo civilinės atsakomybės už rizikingais verslo sprendimais bendrovei padarytą žalą sąlyga, www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/dwn.php?id=33309, p. 1554). Suprantama, kad dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslą.

44Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

45Taikant tokį verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, apibendrintai galima konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas.

46Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) kaip vadovo civilinės atsakomybės už rizikingais verslo sprendimais bendrovei padarytą žalą sąlygos vertinimo

47Byloje nustatyta, kad UAB „Star team group“ buvo UAB „Star 1 Airlines“ ir UAB „Star Holidays“ dalyvis (akcininkas) (T. 1, b. l. 28–38). UAB „Star team group“ buvo vienintelis UAB „Star Holidays“ akcininkas, o 2009 m. gegužės 13 d. įsigijęs UAB „Star 1 Airlines“ akcijas iš UAB „Hermis fondų valdymas“ – ir vienintelis UAB „Star 1 Airlines“ akcininkas (T. 1, b. l. 30). Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. birželio 15 d. buvo vienas iš UAB „Star team group“ akcininkų (T. 1, b. l. 39–40). Šiuo laikotarpiu, prieš pat atsakovui parduodant UAB „Star team group“ akcijas, po 2009 m. birželio 8 d. UAB „Star team group“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovas, UAB „HC Airways“ pakeitė pavadinimą į UAB „Star 1 Airlines“, pakeistas šios įmonės vadovas ir naujuoju vadovu tapo atsakovas. Lizingo sutarties pagrindu buvo išsinuomotas lėktuvas. Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. atsakovas taip pat buvo ir UAB „Star Holidays“ generaliniu direktoriumi (T. 1, b. l. 37), taigi atstovavo dviem įmonėms, kurios ginčo sutarčių pagrindu veikė siejamos bendrų ūkinių komercinių interesų. Akivaizdu, kad toks išskirtinai ūkinius komercinius interesus vienijantis veikimas apima ir bendrovių vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) abiejų įmonių atžvilgiu bendrumą. Verslo sprendimų rizikų vertinimo aspektu atsakovas turėjo pareigomis pagrįstą interesą siekti naudingų abiejų bendrovių veiklos rezultatų panaudojant abiejų įmonių resursus. Informacijos apie abiejų įmonių finansinę padėtį valdymas yra vienas iš objektyviai reikšmingų veiksmų pasveriant poreikius skubių ar ilgalaikių verslo sprendimų priėmimui, o verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standarto taikymo aspektu tokios informacijos valdymas šioje byloje nustatytos faktinės situacijos kontekste liudija už bendrovių vadovo veikimą bona fide geriausiais bendrovėms, kurioms jis vadovavo, interesais, o ne prieš juos. Šios bylos kontekste būtina akcentuoti ir įmonių interesų bendrumo jų dalyvio – UAB „Star team group“ kaip vienintelio bendrovių akcininko – interesų užtikrinimo prasme.

48Taikydama verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą turint galvoje pirmiau nurodytus svarbius teisiškai reikšmingus faktus, teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo konstatuojant atsakovo veiksmų neteisėtumą priimant rizikingus verslo sprendimus.

49Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį Nr. 1 UAB „Star 1 Airlines“ suteikė paslaugų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 8 857 015,17 Lt – UAB „Star Holidays“ atsiskaitė iš dalies, pervesdama 5 311 058,08 Lt, pagal Sutartį Nr. 2 suteikė paslaugų už 10 861 677,23 Lt – užsakovas atsiskaitė taip pat iš dalies, pervesdamas 10 048 375,33 Lt. Taigi, 2009 m. sudarytų užsakomųjų skrydžių sutarčių pagrindu UAB „Star Holidays“ didžiąja dalimi atsiskaitė. Iš audito išvados aiškinamojo rašto matyti, kad 2009 m. pelno nuostolių ataskaitoje 7 279 702 Lt nuostolis yra iš netipinės veiklos, t. y. vienkartinis nuostolis, atsiradęs perimant veikiančią įmonę su jos sugeneruotais veiklos rezultatais (T. 7, b. l. 151). Pirmaisiais veiklos metais, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Star 1 Airlines“ balanso duomenimis, tipinės veiklos nuostolį bendrovė sumažino iki 291 967 Lt (2008 m. tipinės veiklos nuostoliai siekė 1 707 456 Lt, o 2009 m. kovo 31 d. – 409 117 Lt) (T. 5, b. l. 18, 22; T. 7, b. l. 141).

50Kasacinis teismas pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog tai, kad atsakovas, nepaisydamas, jog UAB „Star Holidays“ iš dalies netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 1 ir liko UAB „Star 1 Airlines“ skolingas didelę sumą, pasirašė su UAB „Star Holidays“ Sutartį Nr. 2, gali būti vertinama kaip iš dalies pasiteisinusi verslo rizika – pagal Sutartį Nr. 2 atsiskaitymas labai pagerėjo (atsiskaityta beveik 93 proc.). Šiame kontekste reikšminga tai, kad UAB „Star Holidays“ užsakomieji skrydžiai buvo pagrindinis UAB „Star 1 Airlines“ pajamų šaltinis, o UAB „Star 1 Airlines“ veiklos kaštai siekė 1 500 000 Lt mėnesiui. Dėl to nėra teisinio pagrindo 2009 m. pasirašytas ginčo sutartis su UAB „Star Holidays“ vertinti kaip atsakovo neteisėtus, t. y. aiškiai viršijančius protingos rizikos laipsnį, veiksmus, lėmusius žalos ieškovui atsiradimą.

51Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nei sutarčių laisvės principas, nei jokie kiti argumentai nepateisina visose sutartyse numatytų esminių sutarties sąlygų nesilaikymo, šios bylos kontekste vertintina kaip nepagrįsta. Bendrovės vadovui, minėta, atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas yra akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas.

52Šioje byloje nustatyta, kad sudarytų sutarčių 3.2 punkte šalys aptarė, kad UAB „Star Holidays“ įsipareigoja ne vėliau kaip likus septynioms kalendorinėms dienoms iki pirmo skrydžio sumokėti apeliantui 500 000 Lt depozitą ir konstatavo, jog tai yra esminė sąlyga. Reikšminga tai, kad pagal sutarčių 3.4 punktą vežėjui (UAB „Star 1 Airlines“) buvo palikta teisė be jokių neigiamų padarinių atsisakyti vykdyti užsakomuosius skrydžius tuo atveju, jei nevykdomos esminės sutarčių sąlygos, inter alia ir įskaitant užsakovo pareigą atsiskaityti už šiuos skrydžius. Aiškindamas šių sutarties sąlygų vykdymo taisykles bei šių sąlygų pažeidimo padarinius apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys aiškiai susitarė, kad griežtas 3.2 punkte numatytas sutarties sąlygų laikymasis dėl 500 000 Lt depozito pervedimo UAB „Star 1 Airlines“ likus septynioms dienoms iki skrydžio pradžios yra itin reikšmingas ir esminis, be kurios sutarties vykdymas negalimas. Atsakovas, būdamas UAB „Star 1 Airlines“ vadovu, įvykdė visus užsakomuosius skrydžius kitai šaliai nevykdant šios esminės 3.2 punkte numatytos sutarčių nuostatos. Apeliacinės instancijos vertinimu, nors esminių sutarties sąlygų pažeidimas suteikia teisę, o ne pareigą nutraukti sutarties vykdymą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), tačiau tokią atsakovo poziciją, kai pagal sudarytas sutartis negaunama tai, ko iš jų tikimasi (sutarties kainos), faktiškai ne vieną kartą atleidžiant kitą sutarties šalį nuo esminės sutarties sąlygos vykdymo, galima laikyti atsakovo neteisėtais veiksmais, lėmusiais 1 500 000 Lt žalos atsiradimą, ir šios sumos negavimas pripažintas nepateisinama normalia protinga komercine ūkine verslo rizika.

53Kasacinis teismas nemato teisinio pagrindo vien dėl apeliacinės instancijos teismo akcentuotų sutarčių 3.2 punktų, kuriuose įtvirtintas šalių susitarimas, kad UAB „Star Holidays“ įsipareigoja ne vėliau kaip likus septynioms kalendorinėms dienoms iki pirmo skrydžio sumokėti ieškovui 500 000 Lt depozitą ir, jog tai yra esminė sąlyga, nevykdymo pripažinti akivaizdų vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimą ar aiškų aplaidumo faktą.

54Tai, kas buvo nurodyta dėl vadovo fiduciarinių pareigų abiejų įmonių atžvilgiu, įmonių verslų plėtimo interesų bendrumo, neabejotinai lėmė vadybinius sprendimus ir finansų valdymo srityje. Depozitas sutartyse aptarta prasme yra sulygta finansinės garantijos forma, tačiau turint galvoje sutarčių vykdymo metu sparčiai blogėjusią verslo aplinką dėl pasaulinės ekonominės krizės (kurios kaip visuotinai žinomos aplinkybės įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas), o ir ypač didelę konkurenciją įmonių teikiamų paslaugų rinkoje, didelių sumų apyvartinių lėšų įšaldymas ne būtinai veiktų kaip tinkamo sutarties vykdymo garantija. Tai galėtų turėti ir priešingų padarinių – sumažėtų UAB „Star Holidays“ mokumas, galėjęs turėti neigiamų padarinių ieškovo veiklai. Dėl to bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimo teisme rezultatas nepaneigia atsakovo veikimo bona fide geriausiais bendrovėms, kurioms jis vadovauja, interesais prezumpcijos, o tai suponuoja, kad atsakovo verslo sprendimai, kurie nors ir sukėlė nuostolių, nepripažintini bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga.

55Kasacinis teismas nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais grindžiamos išvados, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį Nr. 3, akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką.

56Nors apeliacinis teismas ir pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad po Sutarties Nr. 2 sudarymo, gerėjant užsakovo UAB „Star Holidays“ atsiskaitymo rodikliams bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Star Holidays“ buvo pagrindinis ieškovo užsakovas, tolesnis apelianto bendradarbiavimas su UAB „Star Holidays“, sudarant Sutartį Nr. 3, buvo iš esmės atitinkantis apelianto veiklos tikslus verslo sprendimas, tačiau konstatavo, kad ne visi Sutarties Nr. 3 vykdymo nulemti nuostoliai priskirtini protingai komercinei ūkinei rizikai ir (ar) juolab nulemti nenugalimos jėgos aplinkybių. Tai grindžiama faktinių aplinkybių vertinimu, kad UAB „Star Holidays“ įsiskolinimas ieškovui pagal pirmąsias dvi sutartis jau siekė 4 359 259,07 Lt. Dėl to, nepaisant labai pagerėjusių atsiskaitymų rodiklių pagal Sutartį Nr. 2, atsakovas, nusprendęs toliau tęsti sutartinius santykius su gana didelę skolą turinčiu užsakovu, turėjo itin preciziškai stebėti sutartinių santykių vykdymą, nes tik tam tikra prisiimama rizika gali būti pateisinama, ir, pastebėjęs įsiskolinimo didėjimą, taigi, ir šios sutarties nenaudingumą bendrovei, nutraukti (sustabdyti) tolesnį Sutarties Nr. 3 vykdymą (juolab kad, minėta, sutarčių 3.4 punktas tai leido be jokių neigiamų padarinių grėsmės) ar bent jau imtis priemonių numatyti konkrečius skolos likvidavimo grafikus. Sutarties Nr. 3 pagrindu UAB „Star 1 Airlines“ suteikė UAB „Star Holidays“ paslaugų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 14 860 257,50 Lt, o UAB „Star Holidays“ pervedė ieškovui tik 9 103 112 Lt, likdama skolinga 5 757 145,50 Lt, t. y. pagal šią vieną sutartį daugiau net negu anksčiau nesumokėta suma pagal dvi sutartis. Iš 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytos finansinės ataskaitos, kuri patvirtinta ir pasirašyta 2010 m. balandžio 28 d., matyti, kad UAB „Star 1 Airlines“ finansinė padėtis 2009 m. buvo itin sudėtinga – įmonės turtą sudarė 7 866 527 Lt vertės turtas, iš kurio tik 51 840 Lt vertės materialusis turtas (kita įranga, prietaisai, įrengimai), o per vienerius metus gautinos sumos siekė 4 548 156 Lt. O per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė net 9 099 124 Lt. Nepriklausomo auditoriaus išvadoje konstatuota, kad „egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą“ (T. 1, b. l. 135–151). UAB „Star 1 Airlines“ 2009 m. birželio 19 d. buvo sudariusi vieno „Boeing 737-700“ orlaivio MSN 29083 nuomos sutartį su Elviria Leasing Limited. Iš byloje esančių šios bendrovės raginimų UAB „Star 1 Airlines“ vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus matyti, kad atsiskaitymai su lizingo bendrove nuo 2010 m. balandžio mėnesio strigo (T. 10, b. l. 114–115, 121), kas galėjo taip pat teikti pagrindą bendrovės, turinčios tik šį vieną orlaivį, veiklos grėsmei (kaip matyti iš vėlesnių įvykių, tai ir įvyko). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Star 1 Airlines“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi tokia byla iškelta UAB „Star Holidays“. Šios aplinkybės rodo, kad 2010 m. paskutiniame ketvirtyje abiejų įmonių finansinė padėtis jau buvo kritinė. Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad atsakovui jau po 2010 m. balandžio 28 d. auditoriaus išvados neabejotinai buvo žinomi jo vadovaujamos bendrovės veiklos rezultatai, todėl tolimesnis sutartinių santykių vykdymas, UAB „Star Holidays“ ir toliau pažeidinėjant sutartyje sulygtas atsiskaitymo sąlygas, akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką.

57Pripažindamas apeliacinės instancijos teismo argumentus nepagrįstais, kasacinis teismas remiasi teisinio bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimo teisme kriterijų (sąlygų), nurodytų šioje nutartyje, analize.

58Minėta, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslą. Faktinės aplinkybės, nurodytos apeliacinės instancijos teismo, labiau liudija ne akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimą ar aiškaus aplaidumo faktus, o situaciją, pripažintiną kaip itin nepasisekusią verslininkų investiciją, prie kurios nerezultatyvumo ekonominiu aspektu prisidėjo ir įmonių grupės vadovas, tačiau jo veiksmuose nematyti ūkinės komercinės rizikos akivaizdaus peržengimo, aiškaus aplaidumo ar kitokio pobūdžio esminio neapdairumo verslo sprendimų rizikų vertinimo cikle.

59Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos aiškinimus, nurodytus šioje nutartyje, atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo veiksmai, sudarant ir vykdant ginčo sutartis, jų teisėtumas (neteisėtumas) tinkamai įvertinti kaip nesudarantys pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už rizikingais verslo sprendimais įmonei padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos aplinkybių ir atsakovo veiksmų, netinkamai taikė įmonės vadovo civilinę atsakomybę už įmonei padarytą žalą reglamentuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

61Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas kasaciniu skundu prašė priteisti jo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62Kasacinis teismas turėjo 19,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. pažyma). Teisėjų kolegijai patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos, taip pat apeliacinės instancijos teismo turėtos 62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 81,48 Lt, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

63Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą.

65Priteisti iš ieškovo BUAB „Star 1 Airlines“ (juridinio asmens kodas 125366558) valstybei 81,48 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

66Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

67Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama dėl įmonės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo)... 6. Ieškovas BUAB „Star 1 Airlines“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš... 7. Atsakovas nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. ėjo ieškovo... 8. Ieškovas ir UAB ,,Star Holidays“ 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. lapkričio... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė UAB... 10. Ieškovo akcijas iš UAB ,,Hermis fondų valdymas“ 2009 m. gegužės 13 d.... 11. Ieškovo teigimu, atsakovas sutartis su UAB ,,Star Holidays“, kurių ši... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala, kurią... 15. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas tuo pačiu metu buvo abiejų... 16. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas, kaip ieškovo vadovas,... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 19. Teismas, įvertinęs ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis, vykdytos... 20. Įvertinęs sutarčių 3.2, 3.4, 8.3 punktų, CK 6.183 straipsnio 1 dalies,... 21. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad po antrosios... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas M. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 24. 1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiosios sutarties... 25. 2. Teismas, spręsdamas deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimą,... 26. 3. Atsakovas, sudarydamas ir vykdydamas trečiąją sutartį, ne tik nesielgė... 27. 4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio, nepagrįstai... 28. 5. Teismas, į ieškovui padarytos žalos dydį įskaičiuodamas nesumokėtus... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Star 1 Airlines“ prašo... 30. 1. Lietuvos teisė ir kasacinio teismo formuojama praktika išsamiai... 31. 2. Teismas, spręsdamas deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimą,... 32. 3. Neteisėtas, įmonės ir jos kreditorių interesams prieštaraujantis... 33. 4. Ieškovas realiai suteikė paslaugas UAB „Star Holidays“, patyrė dėl... 34. 5. Teismas, nustatęs, kad susitarimas dėl depozito sumokėjimo yra esminis,... 35. Trečiasis asmuo atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Dėl bendrųjų juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės... 39. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda... 40. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi... 41. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį bendrovės... 42. Dėl neteisėtumo kaip vadovo civilinės atsakomybės už rizikingais verslo... 43. Rizikingus verslo sprendimus būtų galima apibrėžti kaip sprendimus atlikti... 44. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo... 45. Taikant tokį verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą,... 46. Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) kaip vadovo civilinės... 47. Byloje nustatyta, kad UAB „Star team group“ buvo UAB „Star 1 Airlines“... 48. Taikydama verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą turint galvoje... 49. Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį Nr. 1 UAB „Star 1 Airlines“ suteikė... 50. Kasacinis teismas pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo ir... 51. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nei sutarčių laisvės... 52. Šioje byloje nustatyta, kad sudarytų sutarčių 3.2 punkte šalys aptarė,... 53. Kasacinis teismas nemato teisinio pagrindo vien dėl apeliacinės instancijos... 54. Tai, kas buvo nurodyta dėl vadovo fiduciarinių pareigų abiejų įmonių... 55. Kasacinis teismas nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismo... 56. Nors apeliacinis teismas ir pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos... 57. Pripažindamas apeliacinės instancijos teismo argumentus nepagrįstais,... 58. Minėta, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl... 59. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 62. Kasacinis teismas turėjo 19,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 63. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 64. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 65. Priteisti iš ieškovo BUAB „Star 1 Airlines“ (juridinio asmens kodas... 66. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 67. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...