Byla 2A-303-640/2012
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

2kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. V. atstovaujamos pagal įstatymą A. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimams įpėdinei atnaujinimo, skolos ir laidojimo išlaidų priteisimo, atsakovės K. V. priešieškinį ieškovei A. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-4, 1 tomas, 19-20, 3 tomas) prašydama atnaujinti praleistą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdinei K. V., pripažinus, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; priteisti iš atsakovės R. V. įpėdinės K. V. 83000 litų skolą dėl R. V. įsiskolinimo pagal paskolos sutartį ir 8500 litų R. V. laidojimo išlaidų, viso 91500 litų.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reiškia reikalavimą priteisti šį įsiskolinimą ir laidojimo išlaidas iš atsakovės K. V.. Kreditorinis reikalavimas K. V., grindžiamas rašytiniu įrodymu - sudaryta paskolos sutartimi. Nurodo, kad kaip matyti iš 1999-07-11 paskolos raštelio, pastarąjį R. V. pasirašė, sutartimi buvo nurodyta, kad pinigus A. V. sumokėjo, o R. V. juos įsipareigojo grąžinti pareikalavus motinai. Ši sutartis yra rašytinė, R. V. pasirašyta, nurodytos pasiskolintos pinigų sumos, yra sutarties sudarymo data. Šia sutartimi aptarti prievoliniai sutarties šalių santykiai, sutartis yra įvykdyta.

6Atsakovė K. V., atstovaujama atstovės pagal įstatymą motinos A. V., pagal pateiktą priešieškinį (b.l. 27-30, 3 tomas) ieškovei A. V. prašė pripažinti negaliojančia 1999-07-11 sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino R. V. 83000 litų; priteisti iš ieškovės 3361.82 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už 3.361.82 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 300 Lt, 128 Lt žyminio mokesčio, 2 Lt komisinio banko mokesčio, viso 630 Lt.

7Atsakovė nurodė, kad byloje surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir jos sūnaus nebuvo susiklostę jokie paskoliniai santykiai, ir ieškovės sūnus R. V. negavo jokių pinigų pagal surašytą paskolos raštelį, kuris yra fiktyvus ir galimai suklastotas. Pagal ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes akivaizdu, kad R. V. realiai į rankas šios sumos nėra gavęs, nes ieškovė nurodo, kad ji pati už viską mokėjo ir pati disponavo šiais pinigais, o konkrečiai neskolino savo sūnui pinigų, t.y. R. V. realiai šių pinigų negavo, todėl surašytas paskolos raštelis yra fiktyvus. Nurodė, kad rašysenos ekspertizė nepatvirtino, kad paskolos raštelį pasirašė ne R. V., tačiau ir nenustatė, kad jį pasirašė R. V., todėl ekspertizės aktas šiuo atveju yra tik vienas iš įrodymų, vertintinų kitų įrodymų visumoje, kad R. V. negavo jokių pinigų iš ieškovės. Gyvenant santuokoje su R. V., jis niekada nesakė, kad turi kokių nors skolų, išskyrus įsiskolinimą bankui, kitiems asmenims, tame tarpe ir ieškovei. Nurodo, kad pagal byloje pateiktas R. V., kaip buvusio policijos pareigūno, privalomas turto ir pajamų deklaracijas tiek už 1999 metų laikotarpį, tiek ir už vėlesnius laikotarpius, taip pat matyti, kad deklaracijų skiltyse ,,gautos paskolos“ nurodomas tik banko gautas kreditas, ir nėra jokių žymų, kad jis būtų skolinęsis iš fizinio asmens.

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-07-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir pratęsė terminą ieškovei A. V. kreditoriniams reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiai įpėdinei K. V., pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Priteisė iš K. V., atstovaujant nepilnametį vaiką atstovei pagal įstatymą A. V., A. V. 27000 litų skolos, 8486.50 litų laidojimo išlaidų, viso 35486.50 litų. Pripažinto 1999-07-11 paskolos sutartį, sudarytą pagal paskolos raštelį tarp paskolos davėjos A. V. ir paskolos gavėjo R. V. dėl faktiškai gautos dvidešimt septynių tūkstančių litų (27000 Lt) sumos. Atmetė atsakovės K. V., atstovaujant nepilnametį vaiką atstovei pagal įstatymą A. V., ieškinio reikalavimą dėl 3361.82 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Nurodė, kad ieškovė A. V. pagal 1999-07-11 paskolos raštelį R. V. buvo perdavusi 27 000 Lt pinigų. R. V., pirkdamas butą, buvo tik baigęs Policijos akademijos 1-ą kursą, santaupų ar kito finansavimo šaltinio neturėjo. Taigi, pinigus sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį galėjo sumokėti tik tą pinigų sumą, kuriuos gavo pagal paskolos sutartį su banku (30000 Lt). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė A. V. pagal 1999-07-11 paskolos raštelį, kaip paskolos davėja, paskolos gavėjui perdavė 27000 litų. Šią sumą sudaro ieškovės nurodytos pinigų sumos sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų suma, gauta R. V. buto remontui. Ši suma neviršija buto vidutinės rinkos kainos ir yra reali. Atsakovė neįrodė, kad remontas buvo atliktas už kitas lėšas, negu nurodė ieškovė. Nurodė, kad nėra ir įrodyta, kad byloje minimos transporto priemonės buvo įsigytos R. V. nuosavybėn už ar paskolintas lėšas. Taip pat nurodė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kad paskolos sutartis suklastota ar yra fiktyvi. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė teikė finansinę paramą sūnui R. V. yra pagrįsta tik ta apimtimi, kiek nėra susijusi su paskolos santykiais. Akivaizdžiai matyti, kad į R. V. banko sąskaitą ieškovė pervesdavo tam tikras pinigų sumas ir vėliau po paskolos sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad palikėjo laidojimo išlaidas privalo atlyginti palikėjo įpėdinis (CK 5.51, 5.50 str.).

10Pasisakydamas dėl pareikšto priešieškinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė žinojo apie palikimą, nes kreipėsi dėl palikimo priėmimo, o tai reiškia žinojo arba turėjo žinoti apie palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėmimą. Pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus už buto komunalinius ir kitus mokesčius buvo sumokėta, tik nenurodyta, kas tai padarė. Taigi neįrodyta, kad ieškovė naudojosi atsakovės nurodytu butu ir dėl to padarė nuostolius. Atsakovės atstovė pati pripažino, kad nesikreipė į ieškovę ir neprašė net duoti jai įėjimo į butą durų raktą. Byloje neįrodyta, kad ieškovė disponavo atsakovei pagal paveldėjimą priklausančiu turtu ir padarė nuostolius.

11Atsakovė K. V., atstovaujama pagal įstatymą A. V., apeliaciniu skundu (b.l. 152-154, 4 tomas), prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes ieškovė neįrodė termino praleidimo priežasčių svarbumo, o teismas nepagrįstai šį terminą pratęsė. Ieškovės sveikatos būklė ir dvasiniai išgyvenimai dėl sūnaus, visiškai netrukdė pareikšti reikalavimus nustatytu terminu ir atvykti 2007-11-06 pas notarą ir priimti mirusio R. V. palikimą. Nurodo, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl jos reikalavimai turėjo būti atmesti vien šiuo pagrindu. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš skolos raštelio, tačiau net neįrodė, kad raštelį pasirašė R. V., to nepatvirtino ir atlikta ekspertizė. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad butas buvo pirktas iki raštelio sudarymo, be to, buto pirkimui buvo paimta paskola banke. Ieškovė pati pripažino, kad sudarius raštelį pinigai nebuvo perduoti, ji tik mokėjo už viską. Ieškovės pateiktose turto/pajamų deklaracijose, raštelis kaip suteikta paskola nedeklaruotas, nors tai privalėjo būti daroma. Taip pat nurodo, kad per 10 metų buto vertė pakilo, o duomenų apie buto remonto išlaidas nėra. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi nei viena teisės norma nenustato, jog įpėdinis privalo atlyginti laidojimo išlaidas.

13Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu (b.l. 158-160, 4 tomas) į apeliacinį skundą, prašo panaikinti 2011-07-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė galėjo atvykti pas notarą 2007-11-06 ir priimti mirusio sūnaus palikimą, ieškovė gydėsi ne ligoninėje, taip pat procedūras atlikti galėjo per įgaliotą asmenį. Nurodo, kad skolos raštelis buvo pasirašytas 1999-07-11, o Verenių santuoka buvo įregistruota tik 2002-07-27. Todėl A. V. apie skolos raštelį nežino. Taip pat nurodo, kad laidojimo išlaidos mirusiojo artimųjų yra planuojamos pagal jų finansines išgales. Kiek lėšų skirti R. V. laidotuvėms buvo jį laidojusių apsisprendimas, o ne buvusios sutuoktinės ir mažametės dukters. Nurodė, kad priteista didelė pinigų suma iš mažamečio vaiko gali būti nepakeliama našta, turinti įtakos vaiko gyvenimo kokybei bei ugdymo procesui.

14Ieškovė A. V. atsiliepimu (b.l. 162, 4 tomas) į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad jos sveikatos būklė po sūnaus mirties buvo sunki, nuolat vartojo stiprius vaistus, jai dažnai buvo teikiama medicininė pagalba, kas trukdė tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Nurodo, kad skunde nenurodyta jokių objektyvių motyvų, paneigiančių ieškinyje nurodytus paskolos santykius. Teismas yra konstatavęs, kad jos lėšos buvo panaudotos sūnaus buto pirkimui, buto remontui, lėšos buvo realiai suteiktos. Liudytojų parodymais įrodyta, kad R. V. pagal paskolos raštelį gavo pinigus kaip paskolą, kurią ieškovė turi teisę išsiieškoti iš turto paveldėtojų.

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

17Prieš bylos nagrinėjimą ieškovė A. V. 2012-01-09 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei prie jo pridedamus dokumentus. Kolegija, vadovaudamasi CPK 314 str., šių įrodymų nepriima ir nevertina bei dėl jų nepasisako, nes įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o svarbių priežasčių dėl ko jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant anksčiau, ieškovė nenurodė.

18Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė terminą ieškovei kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes ieškovė nenurodė svarbių priežasčių. Kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas ieškovei terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti nurodė, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl sveikatos būklės pablogėjimo. Šios aplinkybės pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o be to, savaime suprantama, jog dėl sūnaus mirties ieškovė patyrė išgyvenimų, kas galėjo sukelti neigiamas pasekmes ieškovės sveikatai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo pratęsimą (CK 5.63 str. 4 d.).

19Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 1999-07-11 paskolos sutartis, sudaryta pagal paskolos raštelį tarp paskolos davėjo ieškovės ir paskolos gavėjo R. V., sudaryta dėl faktiškai gautos 27000 Lt sumos. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs rašytinius įrodymus byloje bei liudytojų parodymus.

20Apeliantė ginčija sprendimą šioje dalyje motyvuodama tuo, jog byloje nėra įrodymų, jog paskolos raštelį pasirašė R. V.. Be to, nurodo, kad teismas neįvertino to, jog tiek automobilis, tiek butas R. V. buvo nupirktas dar iki paskolos raštelyje nurodytos datos. Be to, buto pirkimui buvo paimta paskola banke. Paskolos faktas nebuvo deklaruotas nei ieškovės, nei R. V., nutraukiant santuoką reikalavimas dėl paskolos grąžinimo nebuvo įtrauktas į turto balansą ir ieškovė jokių reikalavimų dėl jo nereiškė, nors apie santuokos nutraukimą žinojo. Teismas savo sprendimą motyvavo tik prielaidomis.

21Kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad butas, esantis ( - ) mieste, R. V. vardu buvo įsigytas 1998-10-30 (b.l. 7, 1 tomas). Nuosavybės teisės įregistruotos 1998-11-04 (b.l. 11, 1 tomas). Transporto priemonė registruota R. V. vardu taip pat buvo įsigyta 1996 metais (b.l. 85-86, 1 tomas). Paskolos raštelis 83000 Lt sumai, kuriuo ieškovė paskolina minėtą sumą sūnui R. V., surašytas nurodant 1999-07-11 datą (b.l. 18, 1 tomas). Pažymėtina, kad byloje atliktos net dvi ekspertizės negalėjo duoti išvados dėl parašo minėtame paskolos raštelyje priklausomumo R. V. (b.l. 53-57, 2 tomas, 26-29, 4 tomas). Be to, butui įsigyti R. V. buvo pasiėmęs paskolą iš banko (1998-11-09 paskolos sutartis, b.l. 148-171, 12 tomas). R. V. turto deklaracijose nebuvo deklaruojama paskola ieškovei (b.l. 150-185, 2 tomas). Nutraukiant santuoką tarp R. V. ir atsakovės įstatyminės atstovės A. V., ieškovė kaip kreditorė savo reikalavimų nebuvo pareiškusi ir santuokos nutraukimo byloje jokie kreditoriniai reikalavimai tarp sutuoktinių nebuvo dalijami (b.l. 62-63, 4 tomas).

22Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog R. V. mokėjo paskolą, tačiau dokumentuose nėra nurodyta, kad už jį mokėjo ieškovė ar kitas asmuo (b.l. 103-107, 4 tomas). Taip pat byloje pateikti mokėjimų kvitai (b.l. 108-113, 4 tomas) patvirtina tam tikras turėtas išlaidas, tačiau nepatvirtina fakto, jog šios išlaidos buvo patirtos R. V. buto remontui.

23Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

24Šioje byloje nagrinėjamu atveju kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą dėl paskolos sutarties sudarymo ir skolos priteisimo. Byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo pagal 1999-07-11 paskolos raštelį, faktą. Tuo labiau, byloje yra atliktos dvi ekspertizės, kuriuos negalėjo patvirtini, jog paskolos raštelyje yra būtent R. V. parašas. Be to, paskolos raštelyje nurodyta, jog pinigai skolinami buto, automobilio pirkimui, tačiau šiam faktui prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai – buto įsigijimą bei automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nes minėtas turtas buvo įsigytas iki paskolos raštelyje nurodytos datos. Taip pat, byloje nėra tiesiogiai patvirtinančių įrodymų, jog iš paskolos raštelyje nurodytų pinigų buvo atliekamas R. V. priklausančio buto remontas. Be to, ir pati ieškovė pripažįsta, jog paskolos raštelyje nurodytos sumos ji neperdavė R. V., o tik už jį visur mokėjo. Tokias savo nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais bei duomenimis apie savo ir sutuoktinio turėtą turtą. Tačiau vien ieškovės paaiškinimais remiantis, nesant kitų byloje tai patvirtinančių įrodymų, teigti, jog paskola buvo suteikta ir pinigai perduoti, nėra teisinio pagrindo. Todėl kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog paskolos raštelyje nurodyti pinigai buvo perduoti. Tokiu būdu vadovaujantis CK 6.875 str. 3 d. pripažintina, jog paskolos sutartis pagal 1999-07-11 paskolos raštelį tarp ieškovės ir R. V. nebuvo sudaryta.

25Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl paskolos pripažinimo sudaryta bei 27 000 Lt skolos priteisimo. Todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, atmetant ieškovės ieškinį.

26Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinio, nes teismo sprendimas nėra motyvuotas. Apeliantė nurodo, kad nė viena teisės norma nenumato, jog įpėdinis turi atlyginti laidojimo išlaidas.

27Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius dėl atsakovės velionio tėvo laidotuvių patirtas išlaidas 8486,50 Lt dydžio (b.l. 113-115, 3 tomas). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, išlaidos buvo patirtos ir apmokėtos būtent ieškovės. Ieškovė tvarkė atsakovės tėvo laidotuvių reikalus ir dėl to patyrė išlaidų. Tai, kad laidotuves organizavo ir už gedulingus pietus apmokėjo ieškovė, neginčijo ir atsakovės įstatyminė atstovė. Atsakovė (jos įstatyminė atstovė) neprieštaravo tam, kad ieškovė organizuotų laidotuves bei tvarkytų jos velionio tėvo kapą. Iš šalių paaiškinimų seka, kad atsakovė bei jos įstatyminė atstovė buvo informuotos, kad yra tvarkomas atsakovės tėvo kapas, tačiau nepareiškė prieštaravimų tam ir prie kapo tvarkymo neprisidėjo, nepaisant to, kad atsakovės įstatyminė atstovė gavo pašalpą mirus R. V. (b.l. 115, 4 tomas). CK 6.229 str. nustato, jog asmuo, savanoriškai be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalaus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovės atliekami veiksmai atsakovės tėvo laidotuvių organizavimo bei kapo tvarkymo klausimais atitiko atsakovės interesus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laidojimo pašalpos gavimas nepatvirtina fakto, kad būtent gavėjas yra atsakingas už laidotuves ir turi padengti visas išlaidas. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog už palikėjo laidotuves yra atsakingas įpėdinis, šiuo atveju atsakovė. Ieškovė, tvarkydama atsakovės tėvo laidotuvių reikalus, veikė būtent kito asmens naudai – atsakovės naudai ir vykdė jos, kaip palikėjo įpėdinės, pareigas. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių turėtų laidojimo išlaidų pagrįstumą bei jų dydį, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.229 str.) ir vadovaujantis CK 6.233 str. 1 d. nuostatomis, minėtos išlaidos pagrįstai priteistos ieškovės naudai iš atsakovės. Tačiau nors ir sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog laidojimo išlaidos iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos mažinant jas gauta laidojimo pašalpa (b.l. 74, 2 tomas), tačiau priteisė laidojimo išlaidų sumą neminusavus minėtos pašalpos – 780 Lt. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas ir priteista laidojimo išlaidų suma yra mažintina 780 Lt suma bei ieškovei priteista suma sudaro 7706,50 Lt (8486,50-780).

28Pagal CPK 93 str. patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovės apeliantės naudai priteistina 833 Lt žyminio mokesčio (atmestų reikalavimų daliai – 27780*3%). Taip pat apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje patyrė 3050 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.61, 1 tomas, 64-65, 2 tomas, 31, 49, 151, 3 tomas). Kadangi jos apeliacinis skundas iš dalies patenkintinas ir ieškovės ieškinys dalyje yra atmestas, tai proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo iš viso nesprendė. Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš ieškovės apeliantės naudai priteistina 2793 Lt bylinėjimosi išlaidų (atmesta ieškovės reikalavimų 91,58 %*3050).

29Žyminio mokesčio paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspęstas atleidžiant nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio šalis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

30Pagal CPK 96 str. pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

31Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Nutarė

32Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti dalyje :

  • sumažinti iš atsakovės K. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. V., ieškovės A. V. naudai priteistų 8486,50 Lt laidojimo išlaidų sumą, nurodant priteisti 7706,50 Lt laidojimo išlaidų;
  • sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovės A. V. naudai 27000 Lt skolos iš atsakovės K. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. V., bei 1999-07-11 paskolos sutarties, sudarytos tarp paskolos davėjo ieškovės A. V. ir paskolos gavėjo R. V., pripažinimo sudaryta dėl faktiškai gautos 27000 Lt sumos panaikinti ir ieškovės A. V. ieškinį šioje dalyje atmesti.

33Priteisti iš ieškovės A. V. atsakovės K. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. V., naudai 833 Lt žyminio mokesčio bei 2793 Lt bylinėjimosi išlaidų.

34Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. V.... 3. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-4, 1 tomas, 19-20, 3... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reiškia reikalavimą priteisti šį... 6. Atsakovė K. V., atstovaujama atstovės pagal įstatymą motinos A. V., pagal... 7. Atsakovė nurodė, kad byloje surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių,... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-07-08 sprendimu ieškinį ir... 9. Nurodė, kad ieškovė A. V. pagal 1999-07-11 paskolos raštelį R. V. buvo... 10. Pasisakydamas dėl pareikšto priešieškinio, pirmosios instancijos teismas... 11. Atsakovė K. V., atstovaujama pagal įstatymą A. V., apeliaciniu skundu (b.l.... 12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą kreditoriniams... 13. Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių... 14. Ieškovė A. V. atsiliepimu (b.l. 162, 4 tomas) į apeliacinį skundą, prašo... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Prieš bylos nagrinėjimą ieškovė A. V. 2012-01-09 pateikė teismui... 18. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė terminą ieškovei... 19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 1999-07-11 paskolos... 20. Apeliantė ginčija sprendimą šioje dalyje motyvuodama tuo, jog byloje nėra... 21. Kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos medžiagos... 22. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog R. V. mokėjo paskolą, tačiau... 23. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 24. Šioje byloje nagrinėjamu atveju kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 25. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 26. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl laidojimo išlaidų priteisimo... 27. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius dėl atsakovės velionio tėvo... 28. Pagal CPK 93 str. patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovės... 29. Žyminio mokesčio paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teismo buvo... 30. Pagal CPK 96 str. pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 31. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija... 32. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti... 33. Priteisti iš ieškovės A. V. atsakovės K. V., atstovaujamos įstatyminės... 34. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....