Byla 2-12-944/2018
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Jūratei Verseckienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Altolėkis“ atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, atsakovei UAB „Altolėkis“, trečiajam asmeniui A. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8305,12 Eur (28675,91 Lt) nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo atlikdamas darbo funkcijas apgadino automobilį. Kadangi transporto priemonė registruota Lietuvoje nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atlyginimo eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas išmokėjo Didžiosios Britanijos draudikų biurui reikalaujamą sumą ir regreso tvarka prašo ją priteisti iš atsakovės.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo apie įvykį pranešė, tačiau jam buvo nurodyta, kad policija nevažiuos, nes nėra sužeistųjų. Pažymi, kad byloje nėra trečiojo asmens kaltę patvirtinančių duomenų. Atsakovė nuomone, nukentėjusio asmens pretenzija nepatvirtina trečiojo asmens kaltės. Teigia, kad automobilio remonto sąmata negalima vadovautis, nes nėra galimybės nustatyti, koks automobilis buvo įvykyje ir padaryti apgadinimai, susiję su eismo įvykiu. Pažymi, kad nėra duomenų dėl kompensacijos už asmens sužalojimą dydžio pagrįstumo, taip pat dėl išorinių išlaidų dydžio. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad ginčo transporto priemonė buvo nedrausta, nesudaro pagrindo priteisti nuostolius regreso teise be kaltės.

6Trečiasis asmuo atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra duomenų, kad buvo remontuojama ta transporto priemonė, kuri dalyvavo eismo įvykio metu, taip pat nėra duomenų dėl asmens sužalojimo. 2018-01-10 teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, kad buvo eismo įvykis, kurio metu susilietė transporto priemonės. Paaiškino, kad Didžiojoje Britanijoje galioja kairės rankos taisyklė, todėl rikiuojantis buvo prisiliesta prie M. B., smūgio nebuvo, tik dažų nubraukimas. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko rikiuojantis iš vienos eismo juostos į kitą. Teismo posėdžio patvirtino, kad nuotraukoje nurodyti automobilio Mercedes Benz apgadinimai dėl eismo įvykio (2018-01-10 teismo posėdžio įrašas 27 min.– 35 min.).

7Teismas

konstatuoja:

8ieškinys tenkintinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonė MAN TGX 26.400, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso UAB „Altolėkis“ (t. 1, b. l. 11). Trečiasis asmuo A. V. dirbo UAB „Altolėkis“ (t. 1, b. l. 12). Transporto biuro raštas dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 13–18). Reikalavimo atlyginti žalą forma (t. 1, b. l. 27–43). Sąskaitos (t. 1, b. l. 43–56). Suvestinė ataskaita (t. 1, b. l. 58–62). Sąskaita Nr. 63152 (t. 1, b. l. 63–64). Didžiosios Britanijos draudikų biuro susirašinėjimas dėl žalos (t. 1, b. l. 65–78). Ieškovo mokėjimo nurodytas (t. 1, b. l. 97). Ieškovo pretenzija atsakovei (t. 1, b. l. 98). Medicininė ataskaita (t. 3, b. l. 100–108).

10Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjęs asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vadovaudamasis savo šalies teisės aktais kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją, Biuras privalo išmokėti tos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą esant bent vienai iš nustatytų sąlygų, viena iš jų – kai kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Byloje nėra ginčo, kad įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė, kurią vairavo trečiasis asmuo neturėjo galiojančio draudimo Lietuvos Respublikoje.

11Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pateikta konkretaus užsienio valstybės teisės akto, kurio pagrindo Didžiosios Britanijos draudikų biurui suteikta galimybė spręsti dėl eismo įvykį sukėlusio atsakingo asmens. Teismas sutinka, kad tokio teisės akto byloje nėra pateikta, tačiau šiuo atveju galima ir pakanka vadovautis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta nuostata, kur nurodyta, kad Vidaus nuostatai yra „Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės“. Vidaus nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius (Vidaus nuostatų 1 straipsnis). Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis) (t. 1, b. l. 88–98). Darytina išvada, kad vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Esant tokia teisminiam reglamentavimui šių nuostatų pagrindu Didžiosios Britanijos Draudikų biuras turėjo teisinį pagrindą administruoti žalą dėl eismo įvykio.

12Lietuvos draudikų biuras, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. dvi sąlygas: transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio; ir aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51, 52 punktai).

13Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl 7024,45 GBP, nes tokio dydžio suma buvo išmokėta užsienio draudikų burui (t. 1, b. l. 97). Šį reikalavimą sudaro: kompensacija už turto apgadinimą – 1280,45 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą – 1725 GBP, teisinės išlaidos – 2440,60 GPB, išorės paslaugos – 761,50 GPB, administravimo mokestis –816,90 GPB. Savo reikalavimą grindžia atliktais mokėjimais nukentėjusiam asmeniui (t. 1, b. l. 43–56). Atsakovė nesutinka, kad dėl eismo įvykio yra kaltas jos vairuotojas, nes nėra duomenų, dokumentų, kuriuose būtų pripažinta jo kaltė dėl eismo įvykio. Papildomai atsakovė paaiškinimais į ieškinį nurodė, kad nėra duomenų dėl 1725 GBP kompensacijos už asmens sužalojimą ir 761,50 GBP už išorines paslaugas.

14Byloje ginčo, kad eismo įvykio metu –2012-08-30, trečiasis asmuo dirbo pas atsakovę nėra (t. 1, b. l. 12). Trečiasis asmuo A. V. duodamas paaiškinimus nurodė, kad eismo įvykio metu transporto priemonių greičio nebuvo, galėjo būti kontakto metu maksimalus 20 km/h greitis, nes prieš tunelį buvo transporto priemonių spūstis, kelio susiaurėjimas. Teigia, kad iš šešių/penkių eismo juostų, kelias į tunelį susiaurėja iki trijų. Paaiškino, kad jis rikiavosi ir nubraukė juodo Mercedes Benz šoną sunkvežimio posūkio stikliuku (kairės pusės duris ir galinį sparną). Mercedes Benz vairavo vyriškis. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo kaltė ginčytina, nes buvo mažas greitis. Nurodė, kad jis turėjo praleisti Mercedes Benz rikiuojantis, t. y. sunkvežimis turėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, kuria važiavo Mercedes Benz. Paaiškino, kad jis išgirdo eismo įvykį. Išlipęs iš transporto priemonės paskambino vadybininkui ir prašė pašnekėti su Mercedes Benz vairuotoju, tuo metu pastarasis padarė kelias nuotraukas, pašnekėjo su vadybininku ir nuvažiavo. Teigia, kad policija į eismo įvykį nevažiavo, nes nebuvo sužeistų asmenų, todėl jis nuvažiavo (teismo posėdžio 2015-08-27 garso įrašas 25 min.–39 min.). Trečiasis asmuo nurodė, kad jis prastai kalba anglų k., su Mercedes Benz vairuotoju telefonu davė pasišnekėti vadybininkui, duomenų apie pokalbio turtinį atsakovė nepateikė, o trečiasis asmuo negalėjo nurodyti. Trečiasis asmuo teigė, kad policija į eismo įvykį nevyko, nes nebuvo sužeistų žmonių. Esant tokiai faktinei situacijai, vien ta aplinkybė, kad nebuvo užpildyta deklaracija dėl eismo įvykio, negali eliminuoti trečiojo asmens atsakomybės dėl eismo įvykio. Trečiasis asmuo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, tačiau duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis su sunkvežimiu nubraukė automobilio šoną, t. y. iš esmės nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu.

15Teismas įvertinęs lengvojo automobilio vairuotojo nurodytas aplinkybės reikalavimo atlyginti žalą formoje ir sunkvežimio vairuotojo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, daro išvadą, kad atsakovės vilkiko vairuotojas pažeidė JK Kelių kodekso 133 taisyklę, kuri numato, kad prieš rikiuodamasi iš vienos eismo juostos į kitą reikia pasinaudoti veidrodžiais, ir, jei reikia, greitai žvilgtelti į šonus, kad įsitikintų, jog neprivers kitų eismo dalyvių keisti važiavimo kryptį ar greitį; įsitikinus, kad saugu rikiuotis iš vienos juostos į kitą, šviesos signalu įspėti kitus eismo dalyvius apie ketinimą atlikti manevrą ir, kai kelias laisvas, rikiuotis (t. 4, b. l. 72–73); taip pat 159 taisyklę, kuri nurodo, kad prieš pradėdami važiuoti, reikia patikrinti „akląją zona“. (t. 4, b. l. 13–16). Trečiasis asmuo nurodė, kad iš karto informavo atsakovę, t. y. vadybininką, apie eismo įvykį. Ieškovei informavus apie žalos administravimo procesą 2013-01-29 raštu Nr. 09-( - )849 (t. 1, b. l. 155), atsakovė jokių veiksmų neatliko, prašomų duomenų ir informacijos nenurodė, t. .y. priešingų duomenų byloje nėra pateikta. Pagal pateiktus duomenis ieškovas sumokėjo užsienio draudikui žalos sumą tik 2013-10-08 (t. 1, b. l. 97). Atsakovė pretenzijas dėl reiškiamo reikalavimo iškėlė tik pradėjus teisminį procesą.

16Teismas nurodo, kad atsakovei nebuvo apribotos galimybės teikti JK kelių eismo įstatymo nuostatas, JK motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatas, JK atsakomybės už žalą įstatymo nuostatas, JK teisės doktriną, kuriomis remiantis eismo įvykio vietos draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui ir nagrinėjant bylą teisme. Pastebėtina ir tai, kad el. susirašinėjimo tarp draudikų biurų turinys rodo, jog Anglijos teisė yra paremta paprotinės teisės principais, susiklosčiusiais remiantis įstatymais ir teisminiu precedentu, ir į kai kuriuos klausimus ji negali atsakyti, pateikdama konkrečią teisės normą, nes ji neegzistuoja.

17Atsakovė taip pat nesutinka su prašoma priteisti žala, papildomai nurodė, kad nėra duomenų dėl 1725 GBP kompensacijos už asmens sužalojimą ir 761,50 GBP už išorines paslaugas.

18Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti suma susideda kompensacijos už turto apgadinimą – 1280,45 GBP. byloje pateiktas patvirtinimas (t. 1, b. l. 23–24), detalizuoja šią suma: 660 GBP dažymo darbai, 327,54 GBP dažai/medžiagos; 76,50 GBP dalių kaina, 3 GBP išlaidos specialistui – iš viso su PVM 1280,45 GBP. Pastebėtina, kad didžioji dalis sumos yra dėl mokesčio už darbą bei už dažus. Suvestinėje ataskaitoje (t. 1, b. l. 57–61, t. 3, b. l. 96–100) nurodyti atliktų darbų aprašymai. Trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus taip pat nurodė, kad buvo nubraukti kairės pusės keleivio durelių ir galinio sparno dažai. Duomenų, kad buvo atliekami su eismo įvykio metu nesusiję darbai nėra pateikta. Pastebėtina, kad šalių prašymu teismas rinko duomenis ir buvo gauta apgadintos transporto priemonės fotonuotrauka (t. 4, b. l. 84). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad fotonuotraukoje užfiksuota apgadinta Mercedes Benz transporto priemonė, tačiau atsakovė prašymų dėl trasologinės ekspertizės skyrimo nepateikė, duomenų, kad ieškovės nurodyti darbai faktiškai negalėjo būti atlikti taip pat nepateikė. Darytina išvada, kad byloje duomenų paneigiančių kompensacijos už turto apgadinimą dydį – 1280,45 GBP, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

19Atsakovė teigė, kad nėra pateikta duomenų už kompensaciją dėl asmens sužalojimo dydį – 1725 GBP. Trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus nurodė, kad Mercedes Benz vairuotojas buvo sveikas, todėl nepagrįstai buvo išmokėta suma. Teismas šalių prašymu rinkdamas įrodymus gavo asmens medicininę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buvo patirta kaklo ir kairio peties sužalojimai (t. 89–91, 101–108). Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma išmokėta pagal Teisėjų kolegijos rekomendacijų nurodytas sumas, t. y. esat kaklo traumai, kai gydymas trunka nuo kelių mėnesių iki vienerių metų, rekomenduojamos žalos dydis įvertinamas nuo 1550 GBP iki 320 GBP, 10 proc. žalos padidėjimo paklaida nuo 1750 GBP iki 3520 GBP (t. 2, b. l. 80–85). Įvertinus šias aplinkybės pripažintina, kad Didžiosios Britanijos draudikų biuro pasiūlyta suma nukentėjusiam atitiko teisės aktų reikalavimus, ir patirtus asmens sužalojimus. Teismo vertinimu ši suma pagal nurodytas rekomendacijas yra minimali, todėl pagrindo pripažinti, kad ji išmokėta nepagrįstai nėra pagrindo.

20Ieškovės prašomą priteisti žalą taip pat sudaro ieškovo išlaidos 2440,60 GBP, t. y. ieškovo patirtos teisinės išlaidos, t. y. „A. H. & Co“ išlaidos už suteiktas paslaugas. Šios sumos dydis priklauso nuo asmens patirtos žalos dydžio. Kadangi nukentėjusio asmens patirta žala mažesnė nei 5000 GBP, todėl yra nustatytas 800 GBP fiksuotas mokestis, papildomai skaičiuojama 20 proc. nuo žalos dydžio mokestis – 516 GBP, taip pat sėkmės mokestis – 164,50 GBP, visos šios sumos skaičiuojamos su PVM – 296,10 GBP, draudimo įmoka draudžiant riziką dėl galimo pralaimėjimo – 424 GBP. Bendra suma sudaro 2200,60 GBP. Byloje pateikti duomenys dėl šių sumų apskaičiavimo pagrįstumo ir atitikimo Didžiosios Britanijos teisės aktams (t. 1, b. l. 174–192, t. 1, 67–68, t. 2, b. . 4–32).

21Ieškovo prašoma priteisti suma nurodoma išorinės paslaugos ir siekia 761,50 GBP. šis išlaidos nurodomos, kaip ekspertų išlaidos (t. 1, b. l. 49–50, 53–54, 55–56). Ši suma susideda iš 505 GBP ir 256,50 GBP išmokėtų medicinos agentūrai (t. 1, b. l. 53–54). Atsakovė nurodė, kad nėra aišku, iš ko susideda šios sumos, tačiau duomenų, kad jos buvo mokamos nepagrįstai nėra pateikta.

22Galiausiai 816,90 GPB yra administravimo mokestis, kuris mokamas kiekvienu atveju. Jo dydis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįstai ieškovės apmokėtas.

23Teismas nurodo, kad šios sumos išmokėtos pagal Didžiosios Britanijos teiės aktus. Byloje yra ir JK biuro pateikta Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauka – Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistema. Joje nurodyta, kad ieškovas, teigiantis, jog aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė asmens sužalojimus ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti 3 dalykus: 1) atsakovui privalomos rūpestingumo pareigos ieškovo atžvilgiu egzistavimą, 2) tos rūpestingumo pareigos pažeidimą dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo bei neveikimo, ir 3) žalą, tiesiogiai padarytą atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kurią įstatymai pripažįsta kaip sudarančią pagrindą atsakomybei. Pateikta 1971 m. Nr. 792 įstatyminė priemonė Kelių eismas; 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės, pagal kurias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas (šio Akto 143 skyrius) ir draudikas privalo atlyginti trečiųjų šalių patirtą žalą, išskyrus esant šio Akto 152 skyriuje numatytoms išimtims, tačiau nagrinėjamo ginčo atvejis į nurodytas išimtis nepatenka. JK biuro pateikta informacija dėl išlaidų atlyginimo pagal jau minėtą dokumentą – Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauką – Teisminės išlaidos p. 5-6, ir Civilinio proceso taisyklių 45 dalis, II skirsnis „Kelių eismo įvykiai – fiksuotos kompensuojamosios išlaidos“ (t. 2, b. l. 33–79).

24Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti duomenys dėl eismo įvykio, jo metu padarytos žalos ir išmokėtų sumų pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, kitokio pobūdžio duomenų nėra pateikta (CPK 178 strapsnis).

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017) suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Lietuvos draudikų biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, paneigiančių ieškovo pateiktus duomenis atsakovė nepateikė. Darytina išvada, kad bendro pobūdžio nesutikimo motyvai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Baigiamųjų kalbų metu atsakovė nurodė, kad Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje kitas pragyvenimo lygis, tačiau realių aplinkybių dėl mažintinos žalos dydžio nepateikė. Pažymėtina, kad dėl sunkios asmens turtinės padėties yra pagrindas prašyti teismo išdėstyti priimto sprendimo vykdymą ar atidėti jo vykdymą (CPK 284 straipsnis). Tokio pobūdžio prašymai gali būti reiškiam ir po bylos išnagrinėjimo.

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs išmoką už vieną iš savo narių, turi teisę susigrąžinti iš šio draudiko išmokėtas sumas. Kadangi prašoma priteisti suma ir jos dydis pagrįsti byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas 8305,12 Eur žalos atlyginimas.

27Teismas nurodo, kad teismo 2014-08-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Bylinėjimosi išlaidos.

30Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

31Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė šias išlaidas: 249,07 Eur (860 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6); 289,62 Eur (1000 Lt) ir 50,78 Eur vertimų išlaidų (t. 1, b. l. 99, t. 3, b. l. 11); 115,85 Eur (400 Lt) išlaidų antstoliui dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo; 102,28 Eur kuro išlaidų dėl vykimo į teismo posėdį (t. 2, b. l. 142, 162, t. 3, b. l. 6, t. 4, b. l. 19, 62). Iš viso ieškovė patyrė 807,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos ir jų dydis atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 p., 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 punkto bei 9 punkto reikalavimus, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui.

32Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 31,66 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

34ieškinį tenkinti.

35Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „SEB bankas“, iš atsakovės UAB „Altolėkis“, įmonės kodas 134770635, 8305,12 Eur nuostoliams atlyginti regreso teise, 6 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 807,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Altolėkis“, įmonės kodas 134770635, 31,66 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

37Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8305,12 Eur (28675,91 Lt) nuostolių... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis... 6. Trečiasis asmuo atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Su... 7. Teismas... 8. ieškinys tenkintinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonė MAN TGX 26.400,... 10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 11. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pateikta konkretaus... 12. Lietuvos draudikų biuras, Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 13. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl 7024,45 GBP, nes tokio... 14. Byloje ginčo, kad eismo įvykio metu –2012-08-30, trečiasis asmuo dirbo pas... 15. Teismas įvertinęs lengvojo automobilio vairuotojo nurodytas aplinkybės... 16. Teismas nurodo, kad atsakovei nebuvo apribotos galimybės teikti JK kelių... 17. Atsakovė taip pat nesutinka su prašoma priteisti žala, papildomai nurodė,... 18. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti suma susideda kompensacijos už turto... 19. Atsakovė teigė, kad nėra pateikta duomenų už kompensaciją dėl asmens... 20. Ieškovės prašomą priteisti žalą taip pat sudaro ieškovo išlaidos... 21. Ieškovo prašoma priteisti suma nurodoma išorinės paslaugos ir siekia 761,50... 22. Galiausiai 816,90 GPB yra administravimo mokestis, kuris mokamas kiekvienu... 23. Teismas nurodo, kad šios sumos išmokėtos pagal Didžiosios Britanijos teiės... 24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 27. Teismas nurodo, kad teismo 2014-08-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 29. Bylinėjimosi išlaidos.... 30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė šias išlaidas: 249,07 Eur (860 Lt)... 32. Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 31,66 Eur pašto išlaidų, kurios... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 34. ieškinį tenkinti.... 35. Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės... 36. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Altolėkis“, įmonės kodas... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...