Byla e2A-413-826/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui L. B., J. T., trečiajam asmeniui notarui G. B., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure 2012-01-27 patvirtintą hipotekos sandorį (notarinio reg. Nr. GB-664), sudarytą tarp kreditorės T. N., skolininko bei įkeičiamo daikto savininko L. B. ir įkeičiamo daikto savininkės J. B., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad J. B. ir L. B. kreipėsi į teismą dėl leidimo įkeisti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią šeimos gyvenamąją patalpą – butą, esantį ( - ), Klaipėdoje. Buto įkeitimas buvo reikalingas siekiant užtikrinti paskolos UAB „SOS Credit“ grąžinimą. Tačiau sutuoktinis L. B. ieškovei nežinant 2012-01-27 sudarė sutartį su privačiu fiziniu asmeniu T. N. dėl 12 743,28 Eur (44 000 Lt) paskolos, gavo pinigus ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Teigia, kad įkeitimo sandoris sudarytas pažeidus CK 3.85 str. 2 dalies nuostatą, kadangi teismas nebuvo išdavęs leidimo įkeisti šeimos būstą atsakovo L. B. asmeninėms piniginėms prievolėms T. N. užtikrinti. Taip pat sandoris negalioja ir dėl to, kad sudarytas dėl apgaulės – suklaidinus ieškovę.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-27 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 821 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2012-01-27 sudaryta sutartinė hipoteka, prievolei užtikrinti įkeistas butas, esantis ( - ), Klaipėdoje. Butas nuosavybės teise priklauso L. B. ir J. B.. CK 3.85 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką L. B., todėl 2012-01-27 hipotekos sandoriui sudaryti buvo būtinas teismo leidimas. 2012-01-27 sutartinės hipotekos lakšto pastabų 4 punkte nurodyta, kad įkeičiamas daiktas yra šeimos turtas, kurį įkeisti gautas teismo leidimas, pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutartis Nr. S2-2477-323/2012. Teismas nurodė, kad L. B. ir J. B. prašymas išduoti teismo leidimą įkeisti butą buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjams. Tai leidžia daryti išvadą, jog teismas siekė pašalinti kilusias abejones dėl tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių buvimo, dėl labiausiai socialiai pažeidžiamo asmens – šalių nepilnamečio vaiko, kurio interesams gali turėti įtakos leidimo išdavimas, teisių apsaugos, gauti papildomus duomenis, reikšmingus bylai išspręsti. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai įkeitus butą nenukentės, todėl išdavė teismo leidimą įkeisti butą, esantį ( - ), Klaipėdoje. Teismas nutartyje nekonkretizavo, kieno prievolėms užtikrinti išduotas teismo leidimas. Tiek paskolos, tiek hipotekos sandoris buvo sudaromi Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure vienu metu, juos patvirtino notaras G.B.. Sandoriai buvo sudaromi šalių pageidavimu. Notarui buvo pateikta 2012 m. sausio 16 d. nutartis dėl teismo leidimo išdavimo įkeitimo sandoriui sudaryti. Sandorių tvirtinimo metu dalyvavo visos sandorio šalys: ieškovė, atsakovas ir T. N.. Ieškovė neneigė, jog dalyvavo sudarant ir tvirtinant sandorius, šią aplinkybę pripažino. Notaras G.B. atsiliepime nurodė, kad iš šalių paprašė ir gavo hipotekos sandoriui reikalingus dokumentus, patikrino jų tikrumą ir galiojimą, įskaitant ir 2012-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl teismo leidimo. Šalims buvo aiškiai ir suprantamai išaiškinta sandorio esmė, pasekmės, perskaitytas turinys, kad hipotekos sandoris sudaromas užtikrinant patvirtintą paskolos sutartį, sudarytą tarp T. N. ir atsakovo L. B.. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovei nežinant atsakovas L. B. 2012-01-27 paskolos sutartį sudarė su T. N. dėl 12 743,28 Eur (44 000 Lt) paskolos ir kad pasinaudodamas aplinkybe, jog teismas leidime įkeisti butą nekonkretizavo, kokiam paskolos sandoriui sudaryti duotas leidimas, suklaidino ieškovę, kuri manė, kad šeimos turtas bus įkeistas siekiant užtikrinti prievolę pagal UAB „SOS Credit“ suteikiamą paskolą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė žinojo, jog sandoriai sudaromi būtent su T. N., o ne su UAB „SOS Credit“. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei galimai neteisėtomis priemonėmis buvo daromas spaudimas ar grasinama, dėl ko ji privalėjo pasirašyti tikrosios jos valios neatitinkantį sandorį. Tai, kad gautus pinigus pagal 2012-01-27 paskolos sutartį atsakovas vėliau panaudojo savo reikmėms, o ne būsto remontui bei paskolos refinansavimui, nesudaro pagrindo panaikinti hipotekos sandorį. Ieškovės atstovas nurodo, kad notaras neužtikrino norinių veiksmų slaptumo, kadangi patalpoje dalyvavo ir kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sudarant hipotekos sandorį dalyvavo ieškovė, atsakovas, T. N., jos dukra atsakovė J. T. bei jos sugyventinis S. M.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notaras G.B. paaiškino, kad T. N. pageidavo, jog kartu su ja dalyvautų jai artimi asmenys, pastaroji buvo senyvo amžiaus žmogus, todėl tokiu būdu jautėsi saugesnė, o Budvyčiai tam neprieštaravo.

4Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino vaiko teisių apsaugą bei šeimos turto ir teismo leidimo jį įkeisti institutus. Ieškovė visą laiką manė, kad leidimas įkeisti šeimos turtą išduotas ir hipotekos sandoris yra sudaromas įsipareigojimams UAB „Sostinės kreditai“ užtikrinti, taip pat manė, jog T. N., kuri paskolino sutuoktiniui lėšas, yra susijusi su UAB „Sostinės kreditai“. Teismas taip pat neįvertino esminio fakto, kad ieškinys buvo pareikštas vaiko interesų apsaugai užtikrinti, nes įkeistas šeimos turtas yra vienintelė gyvenamoji jos ir vaiko patalpa. Šiuo atveju šeimos turtas buvo įkeistas pažeidžiant vaiko interesus. Apeliantės manymu, teismas, išduodamas leidimą įkeitimo sandoriui sudaryti, vertino tik sutartį su UAB „Sostinės kreditai“, o ne su T. N., o turtas buvo įkeistas T. N.. Mano, kad įkeitimo sandoris su T. N. negalėjo būti sudarytas, nes šiam sandoriui teismas nedavė leidimo. Aplinkybė, kad atsakovė nesiėmė jokių priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų, neturi reikšmės, sprendžiant dėl hipotekos sandorio negaliojimo. Po hipotekos sandorio sudarymo ieškovės ir atsakovo L. B., kuriam buvo pervesti T. N. paskolinti pinigai, santykiai pašlijo, o tai patvirtina faktą, kad L. B. ketino nutraukti santuokinius ryšius ir tyčia apgavo ieškovę, gaudamas didelę pinigų sumą šeimos turto sąskaita.

5Atsakovas L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė nebuvo apgauta, ji žinojo apie įkeitimo sandorį, žinojo, kad kreditą jiems suteiks fizinis asmuo. Ieškovė ir pati siekė šios paskolos gavimo, nes abu jie turėjo padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams. UAB „SMS credit“, kurios kredito sutarties pavyzdys buvo pateiktas teismo leidimo byloje, jie būtų turėję parduoti butą, o to nenorėjo. Teismo posėdžio dėl teismo leidimo išdavimo metu jie paaiškino teismui kredito gavimo aplinkybes. Pas notarą jiems abiem buvo išaiškintos sandorio sudarymo sąlygos. Ieškovė dalyvavo visuose sandorio sudarymo etapuose. Pažymėjo, kad šiuo metu jo santykiai su ieškove yra pablogėję, ji siekia nutraukti santuoką ir, ginčydama hipotekos sandorį, palikti skolas atsakovui.

6Atsakovė J. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nebuvo įrodytas ieškovės apgaulės faktas. Ieškovė aiškiai suvokė, kad hipotekos sandoris pasirašomas su fiziniu asmeniu. Teismo leidimas nebuvo išduotas konkrečiam sandoriui sudaryti, o buvo leista įkeisti šeimos turtą apskritai. Ieškovė su sutuoktiniu siekė gauti paskolą ir šios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti šeimos gyvenamąjį būstą. Iš teismo leidimo byloje esančio UAB „SMS credit“ šalių nepasirašytos kredito sutarties pavyzdžio matyti, jog pagal tokią sutartį prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti ne buto įkeitimu, bet butas turi būti parduodamas, išlaikant teisę iki kredito sutarties termino pasibaigimo šį butą atpirkti. Kredito sutartis nebuvo sudaryta, taigi sutuoktiniai net neketino sudaryti sutarties su UAB „SMS credit“, kurią buvo pateikę teismui. Gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams, o vėlesni šeimos finansiniai sunkumai negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

9CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

10Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo apginti jos teises, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Apeliantė pripažįsta, kad kartu su sutuoktiniu turėjo ketinimų gauti paskolą, tačiau ji tikėjosi, kad paskolą suteiks juridinis asmuo UAB „Sostinės kreditai“ ir kad būtent jam ji sutiko įkeisti turtą. Paskolą suteikė T. N., kurios teisių perėmėja yra atsakovė J. T., jos reikalavimams užtikrinti buvo įkeistas šeimos turtas. Tačiau paskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovo L. B. sąskaitą, ji tomis lėšomis nesinaudojo, dėl to buvo apgauta, t. y. šeimos turtą ji sutiko įkeisti dėl atsakovo L. B. apgaulės.

11Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia, jai susidaryti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

13Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino vaiko interesų pažeidimą hipotekos sandorio kontekste, ir mano, kad įkeitus butą fiziniam asmeniui T. N., buvo pažeisti vaiko interesai. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu – atsakovu L. B. – 2012-01-10 kreipėsi į teismą dėl leidimo įkeisti šeimos turtą – butą, adresu ( - ), Klaipėda, kad būtų užtikrintas paskolos UAB „Sostinės kreditai“ grąžinimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-16, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą dėl teismo leidimo išdavimo, išdavė pareiškėjams – J. ir L. B. leidimą įkeisti paminėtą butą. Teismas nutartyje nenurodė, kokiam sandoriui užtikrinti leidžiama įkeisti šeimos turtą. Pareiškėjai teismui nepateikė ir jų su kreditoriumi pasirašytos sutarties, tik jos pavyzdinį variantą. Kaip buvo nustatyta byloje iš šalių bei ginčijamą sandorį tvirtinusio notaro paaiškinimų, teismas, išdavęs leidimą, šalių valiai išsiaiškinti paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą ir nenustatęs, kad ketinamas sudaryti sandoris pažeistų vaiko interesus, teismo leidimą išdavė. Taigi akivaizdu, kad į vaiko interesus buvo atsižvelgta ir jie buvo įvertinti galimo įkeitimo sandorio kontekste, nepaisant to, kam konkrečiai bus įkeistas turtas. Apeliantės teigimu, įkeitimo sandoris pažeidžia vaiko interesus todėl, kad turtas įkeistas fiziniam asmeniui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė, o ypač įvertinus tai, kad paskolos sutartis, kuriai užtikrinti įregistruota hipoteka, yra beprocentė, išieškojimas iš įkeisto turto nėra vykdomas, nepaisant suėjusio paskolos grąžinimo termino.

14Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ji su sutuoktiniu siekė gauti kreditą, taip pat neginčijo, jog sutiko įkeisti šeimos turtą, tačiau teigė, kad buvo apgauta dėl to, kad butas buvo įkeistas ne tam kreditoriui ir kad ji nebūtų sutikusi jo įkeisti fiziniam asmeniui, kad atsakovas L. B. ją apgavo, nes pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditą sutuoktiniams suteikė fizinis asmuo T. N., kuriai mirus jos teises ir pareigas perėmė atsakovė J. T.. Paskola sutuoktiniams buvo suteikta vieno mėnesio laikotarpiui ir šio sandorio įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas šeimos turtas. Įkeitimo sandoris buvo patvirtintas pas notarą, dalyvaujant ieškovei, atsakovui L. B. ir paskolą suteikiančiam asmeniui T. N., ieškovei buvo išaiškintos visos sandorio sudarymo aplinkybės bei nurodytas asmuo, kuriam yra įkeičiamas turtas. Įkeitimo sandoryje, kurį ieškovė pasirašė pas notarą, buvo aiškiai nurodyta, kad įkeitimo sandoris yra sudaromas kreditoriaus fizinio asmens T. N. reikalavimams užtikrinti. Ieškovė teigia, jog ji maniusi, kad T. N. yra susijusi su UAB „Sostinės kreditai“, kuri neva turėjusi suteikti paskolą, tačiau sutartinės hipotekos lakšte apskritai nėra jokių duomenų apie kreditorės sąsajas su UAB „Sostinės kreditai“, dėl to tokie ieškovės teiginiai vertintini kritiškai (CPK 185 str.).

15Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas, šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės valią įkeisti butą suformavo kitas asmuo, šiuo atveju ieškovės nurodomas L. B.. Esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovė visą laiką turėjo aiškų ketinimą įkeisti šeimos turtą, taigi ieškovės valia buvo aiškiai išreikšta, dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji buvusi apgauta ar nesupratusi tikrosios įkeitimo sandorio esmės. Esminė apgaulę indikuojanti aplinkybė, ieškovės teigimu, yra asmuo, kuriam buvo įkeistas turtas. Tačiau šiuo atveju, nepaisant jau nustatyto fakto, kad ieškovei buvo žinoma, kas yra kreditorius, įvertintina ir tai, kad T. N. suteiktos paskolos sąlygos buvo palankesnės nei ieškovės minimos UAB „Sostinės kreditai“, nes suteikta paskola buvo beprocentė. Įvertintina ir tai, kad paskola iki šios dienos nėra grąžinta, tačiau pagal byloje esančius duomenis priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto nevykdomas. Įkeitimo sandoris buvo sudarytas 2012-01-27, ieškovė sandorį pradėjo ginčyti praėjus daugiau nei 3 metams po sandorio sudarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. teiginį, kad atsakovas panaudojo paskolintas lėšas savo asmeninėms reikmėms, daro tikėtiną išvadą, kad ieškovė įkeitimo sandorį pradėjo ginčyti tik po to, kai pašlijo jos santykiai su sutuoktiniu. Tačiau santuokos metu prisiimtų prievolių padalijimo ar kompensacijos priteisimo klausimai gali būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, ieškovei įrodinėjant faktą, kad atsakovas galbūt panaudojo santuokos metu gautas lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti ir pan.

16Apeliantė nurodo ir tai, kad dėl įkeitimo sandorio, kuriuo buvo užtikrinta atsakovo prievolė, ji ir jos vaikas prarado vienintelį gyvenamąjį būstą. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes, visų pirma, sandoris buvo sudarytas su ieškovės sutikimu (jai dalyvaujant), jai esant santuokoje su atsakovu (CK 3.92 str. 4 d., 3.109 str.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų iškeldinama iš buto ar kad jis būtų parduodamas iš varžytynių. Be to, iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad ieškovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitu nei įkeistas butas adresu, ir šiuo metu jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Šilutės r. sav., Vainuto sen., ( - ).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai, aplinkybes, susijusias su paskolos, hipotekos sutarčių sudarymu bei jų įgyvendinimu, atsižvelgdama į CK 1.91 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sandorių nuginčijimo pagrindų: ieškovė neįrodė, jog atsakovai būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekdami paveikti ieškovės valią, kad ieškovė pasirašytų 2012-01-27 sutartinės hipotekos lakštą dėl šeimos turto įkeitimo. Priešingai, ieškovė, būdama atsakovo sutuoktinė, kartu su atsakovu, užtikrindama 2012-01-27 paskolos grąžinimą, pasirašė 2012-01-27 hipotekos sandorį dėl jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto įkeitimo laisva valia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ginčijamo sandorio sudarymą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Įrodymai byloje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veika buvo nukreipta tyčia nesąžiningai ar išankstinio nesąžiningo susitarimo su kredito gavėju pagrindu paskatinti ieškovę sudaryti sandorį (laiduoti už sutuoktinį, įkeičiant šeimos turtą), sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriui sudaryti informaciją ir kad būtent tai nulėmė ieškovės apsisprendimą bei ginčijamos sutartinės hipotekos sutarties sudarymą (CK 1.91 str. 1 d., 5 d., 6 d.). Įkeitimo sandoris negali būti vertinamas kaip sudarytas dėl apgaulės vien dėl to, kad vėliau ieškovei galbūt kils neigiami šio sandorio sudarymo padariniai dėl to, kad pašlijo jos santykiai su sutuoktiniu.

18Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

19Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei J. T. iš ieškovės priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti atsakovei J. T. iš ieškovės J. B. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniu ir... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-27 sprendimu ieškinį atmetė,... 4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsakovas L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą... 6. Atsakovė J. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 10. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo apginti jos teises, remdamasi teisės... 11. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91... 13. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino vaiko interesų pažeidimą... 14. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ji su sutuoktiniu siekė gauti... 15. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios... 16. Apeliantė nurodo ir tai, kad dėl įkeitimo sandorio, kuriuo buvo užtikrinta... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde... 18. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei J. T. iš ieškovės... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti atsakovei J. T. iš ieškovės J. B. 500 Eur išlaidų advokato...