Byla I-133-406/2015
Dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant atsakovo atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „VKK Investicija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas patikslintu skundu (b.l. 50-59) prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir įpareigoti atsakovą ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidas 2012 m. liepos 2 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-120702-00054 ir 2012 m. liepos 4 d. Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054, išbraukiant po žodžių „iš statytojo (užsakovo)“ žodžius „UAB VKK investicija, kodas 30062859, buveinė: Kauno m. sav. Kaunas, ( - )“.

3Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, nurodydamas, kad surašytuose 2012 m. liepos 2 d. savavališkame statybos akte ir 2012 m. liepos 4 d. reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus priestatus yra padarytos faktinių duomenų neatitikimo klaidos, nepagrįstai nurodant UAB „VKK investicija“ kaip savavališkai pastatytų pastato priestatų statytoją ir prašydamas ištaisyti šias faktinių neatitikimų klaidas. Tačiau ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo nutarimu pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Nurodo, kad šis nutarimas nemotyvuotas ir neargumentuotas, jam nurodytos tik faktinės aplinkybės ir pacituotos dvi teisės normos, todėl pažeidus Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus privalomuosius reikalavimus, nutarimas naikintinas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas surašydamas aktą nevertino, ar UAB „VKK investicija“ atitinka statinių statytojo ir/arba naudotojo sampratą. Teigia, kad atsakovo surašytuose dokumentuose, t. y. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ir Savavališkos statybos akte nurodytų kaip savavališkai pastatytų pastato priestatų statytojas yra ne pareiškėjas, bet UAB „Vicus“. Nurodo, jog VŠĮ 35 straipsnyje yra įtvirtinta klaidų ištaisymo procedūra, todėl neprašant naikinti administracinių aktų, atsakovas įpareigotinas ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidas tiek Savavališkos statybos akte, tiek ir Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius. Prašo skundą tenkinti.

42

5Atsakovo atstovė nurodo, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gavo pareiškėjo pranešimą, kuriame buvo prašoma ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidas Savavališkos statybos akte ir Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodant, kad UAB „VKK investicija“ nėra savavališkos statybos statytoja. 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Inspekcijos Kauno skyrius pranešimo netenkino ir jo nagrinėjimą pagrįstai nutraukė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 str. 7 d. Nurodo, kad ginčijamas nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinka visus VAĮ 8 str. individualiam aktui keliamus reikalavimus. Akcentuoja tai, kad pareiškėjas ginčijamų aktų per ABTĮ nustatytus terminus neginčijo, bet kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, taip pripažindamas savo kaip statytojo statusą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, į Inspekciją dėl faktinių duomenų neatitikimo klaidų pareiškėjas kreipėsi daugiau nei po metų laiko nuo prašomų ištaisyti aktų surašymo. Pabrėžia, kad pareiškėjo pranešimas savo esme bei turiniu faktiškai laikytinas ne prašymu ištaisyti klaidas, bet prašymu panaikinti priimtą administracinį aktą ir priimti naują visiškai kito subjekto atžvilgiu. Todėl pareiškėjo patikslinto skundo antrasis reikalavimas atmestinas ir dėl to, kad jo teiginys nesant UAB „VKK investicija“ priestatų statytoju, nelaikytinas faktinių duomenų neatitikimo ar techninio pobūdžio klaida. Be to, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir priimti tokį įpareigojantį sprendimą, kuris yra priskirtas išimtinai Inspekcijos kompetencijai. Atstovė pabrėžia, kad bendrosios kompetencijos teismuose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtais įsiteisėjusiais sprendimais yra konstatuotos prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčios reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios kad statytojas yra būtent UAB „VKK investicija“, taip pat, kad tiek Savavališkos statybos aktas, tiek ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėti.

6Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

7Pareiškėjas, ginčydamas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo (b.l. 18-20) teisėtumą bei prašydamas įpareigoti atsakovą ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidas, keliamu ginču iš esmės nesutinka su Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus UAB „VKK investicija“ 2012 m. liepos 2 d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-120702-00054 (b.l. 60, 61) bei 2012 m. liepos 4 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054 (62, 63), siekdamas, jog UAB „VKK investicija“ būtų pripažinta nesanti savavališkai pastatytų statinių statytoja.

8Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad 2014 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1376-214/2014 pagal ieškovo UAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vicus“ dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkus statybos padarinius panaikinimo ir pareiškėjo ieškinį atmetė. 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-536-173/2015 apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais UAB „VKK Investicija“ ginčijami Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-120702-00054 ir Reikalavimas pašalinti savavališkus statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054 nebuvo panaikinti, taip pat teismų išvadomis buvo paneigti pareiškėjo nurodomi argumentai dėl faktiško savavališkų statinių statytojo, konstatuojant, kad statytojas yra būtent UAB „VKK investicija“. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi UAB „VKK investicija“ kasacinis skundas atsisakytas priimti.

9Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso

103

11šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012). Pažymėtina tai, kad teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

13Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose buvo keliama bylos, išspręstos įsiteisėjusių teismo sprendimu, klausimų, medžiagos, įrodymų „naujo“ įvertinimo kitame procese suderinamumo su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio reikalavimais, yra pažymėjęs, kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką. Šiose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė bendrąjį principą, kad nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio dalimi, tik jei tai pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu; sprendimą iš principo galima panaikinti tik siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai (esminiu trūkumu gali būti pripažinta jurisdikcijos klaida, rimti teisminio proceso pažeidimai, piktnaudžiavimas valdžia ir pan.) (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą Brletič prie Kroatiją).

14Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą (b.l. 19,20), kuris priimtas pagal jo 2013 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą (b.l. 21-25) ištaisyti klaidas Savavališkos statybos akte ir Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumą, nurodydamas, kad UAB „VKK investicijos“ nėra savališkai pastatytų priestatų statytojas, taip pat kad nutarimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis ir tokiu būdu neatitinka VAĮ 8 str. nustatytiems individualiam administraciniam aktui keliamiems privalomiesiems reikalavimams. Taigi pareiškėjo keliamas esminis teiginys, kuriuo jis grindžia savo reikalavimus tiek dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo, tiek ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – UAB „VKK investicija“ nėra savavališkai pastatytų statinių statytojas.

15Vertinant šio argumento pagrįstumą, analizuotini teismų sprendimai aukščiau paminėtose civilinėse bylose. Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-18-527/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodinėjamas faktas dėl savavališkų priestatų statytojo yra jau nustatytas, taip pat, atmetant pareiškėjo ieškinį, konstatuota ir tai, kad Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra pagrįsti bei teisėti. Tokiu būdu, šie teismo nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai, nes tiek paminėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ir nagrinėjamoje administracinėje byloje bylos šalys tos pačios, faktinės aplinkybės, įrodinėjamas faktas ir ginčo dalykas iš esmės tas pats – savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumas ir teisėtumas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą nagrinėjamoje byloje ir nustačius, kad savavališkų priestatų statytojas ne pareiškėjas, bet kitas juridinis subjektas, tai prieštarautų nustatytoms teismų išvadoms. Esant

164

17įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam faktui, kad savavališkų statinių statytojas yra būtent UAB „VKK investicija“, ši aplinkybė neįrodinėtina (ABTĮ 58 str. 2 d.). ir šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tariamai atsakovo padarytais VAĮ 8 str. pažeidimais, konstatuoja, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamas nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nutarime aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyta apskundimo tvarka, taigi jis atitinka VAĮ 8 str. individualiam aktui keliamus reikalavimus.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas jo atžvilgiu atsakovo surašytame Savavališkos statybos akte ir Reikalavime pašalinti statybos padarinius nurodytą aplinkybę, kad savavališkai pastatytų priestatų statytojas – UAB „VKK investicija“, įvardija kaip atsakovo padarytą faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir teigia, kad tokia klaida, vadovaujantis VAĮ 35 str., privalėjo būti taisoma. Tokie pareiškėjo argumentai taip pat nepagrįsti ir atmestini.

20VAĮ 35 straipsnyje nurodyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta faktinių duomenų neatitikimo klaida ir kad ji gali būti taisoma VAĮ 35 str. nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektas gali taisyti tik tokias sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui nenustatoma mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502 1017-14). Taigi klaidos ištaisymas negali būti susijęs su administracinio akto esminiais turinio pasikeitimais, visiškai kitų pasekmių sukūrimu kitų asmenų atžvilgiu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal tikruosius savo ketinimus prašymu ištaisyti faktinių duomenų klaidas siekia ne klaidos ištaisymo, bet administracinio sprendimo turinio (esmės) pakeitimo, t. y. nustatymo, kad savavališkai pastatytų statinių statytojas yra kitas subjektas.

21Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas ginčijamu nutarimu pagrįstai nutraukė 2013 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 str. 7 d., kadangi nuo administracinių sprendimų – 2012 m. liepos 2 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-120702-00054 ir 2012 m. liepos 4 d. Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054, yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2013 m. liepos 8 d. pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos, prašant panaikinti savavališkos statybos aktą (b.l. 104-107). Į šį skundą atsakant atsakovo 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.9)-2D-12562 taip pat buvo remiamasi Statybos įstatymo 27 str. 7 d. nuostatomis (b.l. 108).

22Nustačius, kad ginčijamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, atmestinas išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

23Pareiškėjas skunde kelia daugiau jo reikalavimus pagrindžiančių argumentų, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visi jie pripažintini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

245

25Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

26Skundą atmesti.

27Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas patikslintu skundu (b.l. 50-59) prašo panaikinti Valstybinės... 3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu kreipėsi... 4. 2... 5. Atsakovo atstovė nurodo, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir... 6. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.... 7. Pareiškėjas, ginčydamas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo (b.l. 18-20)... 8. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad... 9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 10. 3... 11. šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi šių pagrindinių... 13. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas,... 14. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Valstybinės teritorijų planavimo... 15. Vertinant šio argumento pagrįstumą, analizuotini teismų sprendimai... 16. 4... 17. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam faktui, kad savavališkų statinių... 18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tariamai atsakovo... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas jo atžvilgiu atsakovo... 20. VAĮ 35 straipsnyje nurodyta, kad administracinės procedūros sprendimą... 21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas ginčijamu... 22. Nustačius, kad ginčijamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, atmestinas... 23. Pareiškėjas skunde kelia daugiau jo reikalavimus pagrindžiančių... 24. 5... 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. Skundą atmesti.... 27. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...