Byla 1A-94-491/2016
Dėl 2016 m. sausio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria S. S., kaltintam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 28 str. 2 d

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant: prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam G. K., asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta - S. S., jo gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės apeliacinį skundą dėl 2016 m. sausio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria S. S., kaltintam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 28 str. 2 d.

3Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

4S. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 2100 vai., ( - ), G. K. gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia du kartus spyrė savo sugyventinės Z. K. broliui G. K. į veidą bei ne mažiau kaip 3 kartus sudavė jam smūgius ranka į krūtinę ir ranką, taip nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, nosies sumušimą su odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva ir nosikaulio lūžiu.

5Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Grušienė prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti nuosprendį: S. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šią bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti jam galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. neįvertinus visų teisiamųjų posėdžių metu ištirtų įrodymų, taip pat netinkamai įvertinus byloje ištirtus įrodymus, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prokurorė mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 28 str., todėl ši byla buvo nutraukta nepagrįstai. Ji nesutinka su teismo išvada, jog nukentėjusiojo G. K. agresyvūs puolamojo pobūdžio veiksmai laikytini pavojingu kėsinimusi, kuriam nepasibaigus G. K. po smurto prieš savo seserį Ž. K. ir jos sugyventinį S. S. pavartojimo gavo pelnytą atkirtį. Prokurorė skunde pateikia savo įvykio aplinkybių versiją ir nurodo, kad kaip objektyvūs ir teisingi turi būti vertinami ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje duoti nukentėjusiojo G. K. ir S. S. parodymai, taip pat S. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad jis pripažįsta kaltinime nurodytus jo spyrius G. K..

6Apeliaciniu skundu kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savo. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai S. S., liudytojų Z. K., G. K. parodymus vertino kaip nuoseklius ir teisingus. Teigia, kad S. S. parodymai yra prieštaringi, nesutampantys su nuoseklia G. K. pozicija, išskyrus teisiamojo posėdžio metu duotus jo parodymus, todėl jais nebuvo galima remtis kaip objektyviais. Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai įvertino nukentėjusiojo G. K. parodymus kaip nenuoseklius ir neteisingai, rėmėsi kaip teisingais tik jo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Taip pat skunde tvirtinama, jog teismas visiškai nevertino teisiamųjų posėdžių metu ištirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų S. S. ir G. K. parodymų, kur abu vieningai teigė, kad stumdymasis ir smūgių vienas kitam sudavimas, t. y. tarpusavio grumtynės, vyko po S. S. spyrių G. K.. Nei vienas nenurodė, kad S. S. spyrė matydamas kaip G. K. suduoda smūgius savo seseriai. Apeliaciniame skunde pažymima apie S. S. parodymų pakeitimą ir jų kaitą teisiamojo posėdžio metu, kas, prokurorės vertinimu, rodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė teigia, kad negalėdamas paaiškinti parodymų pasikeitimo priežasčių, S. S. prisipažino spyrių G. K. aplinkybes, nurodytas kaltinime. Si jo parodymų dalis sietina su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais ir tyrimo metu duotais G. K. parodymais ir turėjo būti vertinama kaip objektyvūs, tarpusavyje sutampantys įrodymai. Skunde taipogi teigiama, kad S. S. nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu duoti parodymai turi būti vertintini kaip neobjektyvūs, nes prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje duotiems jo parodymams, sutapusiems su G. K. parodymais, be to, teisiamojo posėdžio metu duotiems jo parodymams.

7Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu įvertino kaip nenuoseklius, nes jo pozicija dėl konflikto pradžios, smūgių sudavimo eigos ir vietos buvo nuosekli, objektyvi, išskyrus jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kurie vertintini kaip neobjektyvūs ir kaip siekis S. S. padėti išvengti griežtos bausmės. Teigia, kad G. K. pozicija dėl spyrių jam atsispindi protokole -pareiškime, teismo medicinos specialisto išvadoje, surašytoje po kelių dienų po įvykio, apklausų protokoluose. Nurodo, kad ji visiškai sutampa su S. S. šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo parodymais teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino spyręs G. K., ir atskleidė tikrąsias įvykio aplinkybes. Nors G. K. ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu apklaustas 2015-03-09 parodė, kad po S. S. smurtinių veiksmų jie abu nuo laiptų griuvo, ši jo parodymų dalis prieštarauja to paties tyrimo metu 2015-03-09 duotiems S. S. parodymams. Teigia, kad G. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nevertintini kaip objektyvūs, kadangi prieštarauja nuosekliems ir sutampantiems jo ir S. S. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, be to, jie skiriasi nuo S. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu. Prokurorė pažymi, jog G. K. nesugebėjo paaiškinti savo parodymų pasikeitimo priežasčių. Mano, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. K. duoti minėtiems objektyviems įrodymams prieštaringi parodymai - tai nukentėjusiojo pastangos S. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir griežtos bausmės, gresiančios, atsižvelgiant į jo teistumą, kadangi G. K. teisiamojo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad susitaikė su S. S..

8Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų Ž. K. ir G. K. parodymais kaip teisingais ir objektyviais, neatskleidė juose viso jų turinio kaitos, nepalygino jų su kitais įrodymais. Teigia, kad Ž. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu nėra objektyvūs, nes ji siekia sugyventiniui S. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jos parodymai skiriasi ne tik nuo objektyvių S. S. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau ir nuo S. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų dėl G. K. smūgių sudavimo S. S. prieš spyrį aplinkybių. Be to, Ž. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai dalinai prieštarauja ir jos ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu 2015-03-09 duotiems parodymams. Prokurorė mano, kad iš Z. K. visų byloje esamų parodymų analizės akivaizdžiai matyti, kad nuo įvykio pradžios Ž. K. pozicija buvo orientuota į S. S. smurtinių veiksmų G. K. atžvilgiu nuslėpimą, G. K. kaip vienintelio šioje situacijoje agresyvaus smurto naudotojo parodymą.

9Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grįsdamas mažametės G. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nenurodė viso jų turinio, kuris reikšmingas objektyviam, visapusiškam įrodymų susiejimui ir ištyrimui. Mažametės liudytojos parodymai, jos manymu, vertintini kaip neobjektyvūs, kadangi iš jų eigos, pateikimo, matyti, jog juose atsispindi kitų asmenų jai papasakotos aplinkybės. Vertinant šios liudytojos parodymų patikimumą, atkreipia dėmesį, kad liudytoja gyvena kartu su S. S. ir savo mama Ž. K.. Ją į apklausą atvežė S. S. ir liudytoja Z. K.. Prokurorė teigia, kad mažametės G. K. parodymai apie tai, kad S. S. G. K. spyrė į krūtinę paneigti S. S. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, S. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais jis pripažino kaltinime nurodytų spyrių aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip teisingais rėmėsi G. K. ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu duotais parodymais apie tai, kad po įvykio ji per langą matė, kaip dėdė G. tyčia trenkė savo galvą veidu į sieną. Nurodo, kad šie mažametės liudytojos parodymai paneigti G. K. bei liudytojos S. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jų negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti ji pati apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo.

10Cituodama teismų praktiką (b/byla Nr. 2K-7-62-489/2015) prokurorė nurodo mananti, kad šiuo atveju S. S. išgirdus triukšmą bei sugyventinės šūksnius ir atbėgus į įvykio vietą pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs. Po apsižodžiavimo S. S. spyrė du kartus nukentėjusiajam G. K. į nosį. Tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai, t. y. nevienkartinis spyris į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį (galvą) rodo ne S. S. siekį kažką ar save apginti, o tyčia sužaloti, t. y. jo veiksmai vertintini kaip puolamieji, tyčiniai. Teigia, kad būtent S. S., nepasirinkdamas jokių kitų priemonių ginčui su G. K. išspręsti, veikė tiesiogine tyčia ir realizavo visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Vėliau vykstant grumtynėms tarp S. S. ir G. K., kaip nurodė pats S. S. „smūgis į smūgį", nei vienam iš jų neketinant muštynes nutraukti, abiejų veiksmai vertintini kaip puolamieji. O kuomet asmenys tarpusavio muštynių metu vienas kitą sužaloja, abu muštynių kaltininkai laikytini nukentėjusiais dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai. Prokurorė mano, kad S. S. už šį tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Cituodamas skundžiamą nutartį, remdamasis teismų praktika būtinosios ginties klausimu, nurodo manantis, kad teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) bei nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos Z. K., nepilnametės liudytojos G. K., jo paties parodymus. Mano, kad įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu teismas objektyviai įvertino, jog prieš jį buvo nukreiptas pavojingas kėsinimasis, kuris jo buvo suprastas ir įvertintas kaip akivaizdus, dėl ko jis atliko gynybos nuo šio pavojingo kėsinimosi veiksmus. G. K. kėsinimasis į jį buvo intensyvus, suduodant smūgius į krūtinę, veidą, dėl ko jis panaudojo adekvatų atkirtį kėsinimuisi užkirsti ir ginti Ž. K., G. K. bei savo sveikatą ir gyvybę.

12S. S. nesutinka su skunde išdėstyta prokurorės pozicija dėl galimos įvykio eigos, nurodo įvykio aplinkybes ir pažymi, jog jis G. K. spyrė tik po to, kai vengdamas konflikto pasitraukė laiptais į antrą namo aukštą, ruošėsi skambinti policijai, o tuo tarpu G. K., tęsdamas savo smurtinius veiksmus, vijosi jį į antrą aukštą. Antro aukšto laiptinėje G. K. nepilnametės G. K. akivaizdoje sudavė jam smūgius, pačiupęs už drabužių tempė jį laiptais žemyn. Jis į G. K. smurtą pradžioje nereagavo, jokių atsakomųjų veiksmų nenaudojo iki to momento, kol G. K. kėsinimasis tapo pavojingas ir realus, kai kilo būtinybė ginti jo bei gyvenamajame name buvusių sugyventinės bei nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, sveikatą, gyvybę. Pažymi, kad jei ne jo gynybos veiksmai ir atkirtis G. K. kėsinimuisi, konflikto padariniai galėjo būti ženkliai sunkesni.

13Teigia, jog nėra pagrindo abejoti liudytojos Z. K. parodymais, kurie buvo nuoseklūs abiejų atliktų ikiteisminių tyrimų metu bei teisme. Jos parodymai patvirtina, jog kėsinimas prieš jį buvo pavojingas ir realus, jį jis suvokė kaip neišvengiamą ir akivaizdų, dėl ko gynėsi. Pažymi, kad liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu medžiagoje Nr. ( - ) duotiems parodymams. Pažymi, kad G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojų Ž. K., G. K. bei jo nurodytas aplinkybes.

14Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jo gynėjas ir nukentėjusysis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad S. S. veiksmai nesunkiai sutrikdant G. K. sveikatą buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai (BK 28 str. 2 d.), baudžiamąją bylą jam nutraukė.

17Nesutikdama su tokiu sprendimu prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas S. S. baudžiamąją bylą BK 28 str. 2 d. pagrindu (dėl būtinosios ginties) nutraukė neteisingai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadą S. S. veikus būtinosios ginties situacijoje ir jos rėmuose padarė paėmęs už pagrindą tik S. S., G. K., Z. K. bei iš dalies - ir G. K. parodymus (buvo perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui), duotus bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Tai, apeliantės manymu, yra neteisinga, nes G. K. bei Z. K. savo parodymus teisme pakeitė S. S. naudai, paties S. S. parodymai apie įvykio aplinkybes prieštaringi ir negali būti laikomi objektyviais, todėl juos teismas turėjo atmesti. Taipogi, prokurorės manymu, teismas visiškai nevertino S. S. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje duotų parodymų, kurie kartu su S. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, pripažįstant kaltinime nurodytus spyrius G. K., turi būti vertinami kaip objektyvūs ir teisingi.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktą įrodymų vertinimą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą ir pati įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir atlikęs pakankamai paviršutinę byloje surinktų įrodymų analizę ir juose esančių neatitikimų vertinimą, esminę išvadą padarė teisingą - pagrįstai ir teisėtai S. S. šią baudžiamąją bylą nutraukė BK 28 str. pagrindu.

19Kalbant apie bylos įrodymų vertinimą bendrai pažymėtina, kad pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais \ adovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinio teismo nutartys b/bylose Nr. 2K-424/2009, Nr. 2K-91/2010, 2K-307/2010, 2K-556/2010 ir kt.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Jeigu yra prieštaravimų tarp įrodymų (parodymų), teismas turi išanalizuoti visus įrodymus atskirai, juos palyginti tarpusavyje ir tuo atveju, jeigu esančių prieštaravimų nepavyksta pašalinti, teismas turi nurodyti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi ir atmeta kitus. Nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis (nutartis b/byloje Nr. 2K-220/2009).

20Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. S., Ž. K. bei G. K. parodymus laikė nuosekliais (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) ir jais vadovaudamasis padarė išvadą, kad konfliktas tarp S. S. ir G. K. kilo po to, kai G. K. bendro naudojimosi virtuvėje namo pirmame aukšte, spyrė koja savo seseriai - S. S. sugyventinei Z. K., dėl virtuvėje pasklidusių dūmų užkūrus krosnį. Pradėjus Ž. K. šaukti, S. S., buvęs antrame aukšte, nusileido į pirmą aukštą, bandė užstoti brolio puolamą savo sugyventinę, tačiau paties G. K. buvo pradėtas mušti. S. S. iš pradžių nesipriešino, o vėliau neištvėręs, stovėdamas ant laiptų, spyrė G. K.. Teismas nutartyje nurodė, kad S. S. G. K. negrasino, spyrė jam tik po to, kai vengdamas konflikto traukėsi laiptais į antrą namo aukštą, ketino skambinti į policiją, o G. K., tęsdamas savo smurtinius veiksmus prieš S. S., vijosi jį į antrą namo aukštą, antro aukšto laiptinėje nepilnametės G. K. akivaizdoje toliau mušė S. S., pačiupęs už drabužių tempė jį laiptais žemyn. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino liudytojų Z. K., G. K. bei S. S. nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, jog nukentėjusysis G. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios keitė savo parodymus ir vadovavosi jo parodymais teisme, kadangi, teismo vertinimu, būtent jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo S. S. duotus parodymus tiek ikiteisminiuose tyrimuose, tiek teisiamajame posėdyje. Taigi, visų pirma, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nutartyje nurodė įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog S. S. veikė esant būtinajai ginčiai, ir labai lakoniškai, bet įvertino konflikto dalyvių esminius parodymus, lygindamas juos su šiais įrodymais nustatytomis įvykio aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis - specialistų išvadomis apie S. S., Z. K. ir G. K. padarytus sužalojimus, kurie byloje nėra ginčijami.

21Iš bylos matyti, kad 2015-03-08 vakare G. K. name įvyko konfliktas, kuriame dalyvavo trys asmenys: pats G. K. (šioje byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju), Ž. K. (G. K. sesuo) ir S. S. (Z. K. sugyventinis). Konflikto epizodus tik girdėjo antrame namo aukšte buvusi mažametė liudytoja G. K.. Dėl šio įvykio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai ir yra dvi baudžiamosios bylos, pasibaigusios skirtingai: vienoje (šioje baudžiamojoje byloje) buvo priimta skundžiama nutartis ir byla S. S. dėl nesunkaus G. K. sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.) nutraukta vadovaujantis BK 28 str. 2 d.; kitas ikiteisminis tyrimas (Nr. ( - )) (toliau - tyrimas), kuris buvo atliekamas dėl G. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (dėl to paties įvykio metu Z. K. ir S. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), 2015-06-15 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas pagal BK 38 str. kaltininkui (G. K.) susitaikius su nukentėjusiaisiais (Z. K. ir S. S.). Tyrimo dokumentus 2015-10-15 posėdyje teismas nutarė išsireikalauti, 2015-10-22 jie buvo gauti teisme, ir kaip galima suprasti iš 2015-11-02 teisiamojo posėdžio protokolo, jie buvo prijungti prie pagrindinės baudžiamosios bylos apžiūrai, o 2015-12-16 teisiamojo posėdžio metu esminiai tyrimo dokumentai paskelbti proceso dalyviams. Teismo turima bylos medžiaga patvirtina, kad dėl 2015-03-08 vakare G. K. name įvykusio konflikto jame dalyvavusieji G. K., Ž. K., S. S. pirmą kartą buvo apklausti ir parodymus davė būtent ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu kitą dieną po įvykio. Ž. K. šios apklausos metu parodė, kad G. K. apšaukęs ją dėl virtuvėje pasklidusių dūmų užkūrus krosnį, tyčia spyrė jai į krūtinę, po ko iškart atėjus jos sugyventiniui S. S., šiam bandant ją užstoti, G. K. ėmė jį žodžiu įžeidinėti ir netrukus puolė daužyti rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė nuo 5 iki 10 smūgių, po jų S. S. bėgdamas nuo G. K. lipo į antrą aukštą. Nors kiti teismo turimi duomenys (nei šios bylos, nei tyrimo) nepatvirtina G. K. smūgiavus S. S. koja, vien ši aplinkybė, ją vertinant kitų duomenų kontekste nesudaro pagrindo abejoti Z. K. parodymais. Be to, kaip matyti iš tyrimo medžiagos (specialistui jos nurodytų įvykio aplinkybių), taip pat šioje nagrinėjamoje byloje duotų Ž. K. parodymų, ji patikslino, jog G. K. S. S. mušė tik rankomis.

22S. S. pirmosios apklausos metu nurodė esminėse detalėse su Z. K. nurodytomis aplinkybėmis sutampančius parodymus, pagal kuriuos, išgirdęs G. K. šaukimą ant Ž. K., jis atėjo į virtuvę, kur Ž. K. pasakė jam apie G. K. spyrį jai, po ko tarp jo ir G. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis puolė jį mušti rankomis į veido, galvos sritį, sudavė ne mažiau 5 smūgių, po kurių jis užlipo į antrą aukštą ir paskambino policijai. Po to, atbėgusiam G. K. tempiant jį už marškinėlių, jis - S. S., vieną kartą spyrė šiam, tada jie abu laiptais nusileido žemyn, kur G. K. sudavus jam ne mažiau 3 smūgių į pakaušį, jie pradėjo stumdytis, grumtis. 2015-06-09 apklausos to paties tyrimo metu S. S. laikėsi tokių pat parodymų, jų nepaneigė ir akistatos su G. K. metu.

23Pats G. K. apklausiamas kitą dieną po įvykio neigė smurtavęs prieš Ž. K., užsipuolęs ir pirmas pradėjęs smurtauti prieš S. S., pripažino buvus tik žodinį konfliktą su seserimi ir teigė apie S. S. spyrį jam bei iš to kilusias muštynes tarp jų. Tačiau jo tokie parodymai buvo paneigti tyrimo metu surinktais įrodymais, ir V. K. vėliau Z. K. ir S. S. nurodytas aplinkybes dėl smurto prieš juos pavartojimą pripažino papildomos apklausos metu. Šių bei kitų ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu surinktų duomenų pagrindu galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu - prokuroro priimtu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2015-06-15 nutarimu minėtame tyrime, konstatuoti tokie G. K. veiksmai 2015-03-08 vakare įvykusio konflikto metu : G. K. tyčia vieną kartą spyrė dešine koja kartu gyvenančiai sesei Ž. K. į krūtinę, ją koridoriuje tyčia pastūmė, o Z. K. bandžiusiam užstoti jos sugyventiniui S. S. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir padarė abiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Pastarosios nustatytos faktinės bylos aplinkybės be kita ko atskleidžia šiai nagrinėjamai bylai svarbią detalę - kad S. S. fizinį smurtą patyrė bandydamas užstoti savo sugyventinę Z. K..

24Nepaisant tyrimu konstatuotų faktinių aplinkybių, šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, fizinį smurtą patyrė ir G. K., kuriam specialisto išvada nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti, G. K. 2015-05-13 pareiškimu kreipėsi į policiją nurodydamas, kad minėto konflikto metu dėl S. S. atliktų dviejų spyrių į nosį jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apklausiamas nukentėjusiuoju G. K. 2015-05-13 apklausos metu teigė, kad jo ir sesers Ž. K. žodinio konflikto metu atėjo pastarosios sugyventinis S. S., su kuriuo jie abu apsižodžiavo ir šis jam spyrė į nosį. Tada jis - G. K. puolė link S. S., griebė šiam už kojos, kuri išslydo ir jis pajuto antrą smūgį koja taip smakro ir nosies. Po to jie abu susikibo rankomis, paskui S. S. užbėgo į antrą namo aukštą ir greit vėl nusileido atgal į koridorių, pastumdamas jį nubėgo į virtuvę, o G. K. nusekęs iš paskos pamatė, kad šis pasiėmė peilį ir ėmė eiti link jo, todėl jis išbėgo į kiemą. Kaip matyti, pastaruosiuose šioje byloje duotuose parodymuose G. K. nutylėjo ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu nustatytas 2015-03-08 vakare įvykusio konflikto aplinkybes -pradžią, jo paties pradinius neteisėtus smurtinius veiksmus prieš seserį Ž. K. ir jais sukeltus vėlesnius įvykius. Kolegija pastebi, kad tokios G. K. 2015-05-13 apklausos metu nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto vartojimo tarpusavyje su S. S. kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl G. K. parodymų neatitikimo kitiems duomenims, bet ir dėl logikos nebuvimo juose. Visų pirma, nelogiška būtų manyti, kad S. S., pats pirmas pradėjęs puolimą prieš G. K., skubėtų pasišalinti nuo pastarojo ir kviesti pagalbai policiją. Antra, G. K. buvus užpultam S. S., logiškai nepaaiškinamas būtų G. K. elgesys laukiant sugrįžtant jį užpuolusio smurtautojo ir sekant jį iš paskos pastarajam einant į virtuvę. Šios aplinkybės, jas vertinant visos bylos apimtyje, kelia pagrįstų abejonių G. K. nurodytų parodymų patikimumu, jų teisingumu.

25Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, S. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pagal G. K. pareiškimą metu, prisipažino konflikto metu smurtavęs prieš G. K.. S. S. parodė, kad išgirdęs G. K. ir Ž. K. žodinį konfliktą, atėjo pasižiūrėti ir po G. K. įvairių žodžių jo atžvilgiu iš pykčio spyrė šiam į veidą, po to spyrė dar vieną kartą, tik nežino kur pataikė, po to abu susigrūmė, rankomis sudavė vienas kitam smūgius į įvairias kūno vietas. Teisėjų kolegija pastebi, kad šie S. S. parodymai, kurie beje duoti praėjus jau nemažam laiko tarpui po įvykio, iš esmės sutinka su jo ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu duotų parodymų dalimi, kuriuose jis nurodė apie spyrį G. K. ir po to sekusius veiksmus, tačiau šiuose parodymuose neužfiksuotos ir neatsispindi iki S. S. spyrio G. K. buvusios aplinkybės, sąlygojusios tokį jo elgesį. Tuo tarpu pastarąsias aplinkybes atskleidžia būtent minėto tyrimo metu surinkti duomenys, kurie esminėse detalėse sutampa ir su S. S. šioje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais.

26Nesigindamas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų dėl fizinio smurto prieš G. K., S. S. pirmosios instancijos teisme tik pabrėžė, kad muštynes pirmas pradėjo G. K., nuo kurio smurtinių veiksmų gindamasis jis šiam ir spyrė. Kad pirmas puolė mušti S. S., apylinkės teisme teigė ir G. K. parodęs, kad pats užsipuolė S. S., vijosi šį bėgantį laiptais aukštyn, kuomet ir gavo spyrį į nosį. Pirmosios instancijos teisme apklausiama Ž. K. taip pat davė parodymus, pagal kuriuos fizinį smurtą vartoti pradėjo G. K., o S. S. tik vėliau, G. K. nesiliaujant smurtauti prieš jį, gindamasis spyrė G. K.. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokie teisme duoti Z. K., S. S., G. K. parodymai, priešingai prokurorės subjektyviam manymui, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, taip pat pastarojo tyrimo metu duotiems Z. K., S. S. parodymams.

27G. K. veiksmų puolamąjį pobūdį iš dalies patvirtina ir nepilnametės liudytojos G. K. parodymai. Nors prokurorė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmimėsi šios liudytojos parodymais ir netinkamai juos įvertino, su tuo negalima sutikti. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu liudytoja G. K. parodė nagrinėjamo konflikto metu buvusi namuose, antrame aukšte, girdėjusi G. K. šaukiant pirmame aukšte, kur tuo metu buvusi jos mama Z. K.. S. S. nulipus į pirmą aukštą pažiūrėti dėl triukšmo, jis po kelių minučių atbėgo sakydamas apie ketinimą skambinti policijai, netrukus iš paskos atbėgo G. K., kuris sudavė smūgį S. S. į veidą, nuplėšė jo marškinėlius ir jie abu nusileido laiptais žemyn. Šiuos liudytojos parodymus laikyti nepatikimais nėra pagrindo, nes jie iš dalies atitinka kitus bylos duomenis - Z. K., S. S. parodymus. Priešingai prokurorės teiginiams, G. K. parodymai nėra ir nenuoseklūs. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta liudytoja G. K. nurodė analogiškas aplinkybes bei papildomai dar įvairių aplinkybių dėl muštynių tarp G. K. ir S. S. pradžios, kurių, kaip parodė, pati nematė ir tik vėliau sužinojo iš pasakojimo. Tai, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu be kita ko nurodė kitais bylos duomenimis nepatvirtintą aplinkybę, kad ji matė po S. S. ir G. K. muštynių į kiemą išbėgusį G. K. trankant galvą į sieną, o šioje byloje apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos šios aplinkybės nepatvirtino ir teigė apie galimą G. K. paslydimą, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti jos parodymus visoje apimtyje nepatikimais, ypač kai dalis parodymų yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis.

28Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme G. K., S. S., Ž. K. patvirtino pirmosios instancijos teisme jų pripažintas aplinkybes, taip pašalindami galimybę jų parodymus interpretuoti skirtingai. S. S. patvirtino savo parodymus, kad fizinį smurtą vartoti pradėjo G. K., nuo kurio gindamasis jis taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų pastarajam spyrė, paskui stumdėsi, grūmėsi abu. Taip pat jis parodė pripažinęs savo kaltę, nes siekė kuo greičiau baigti procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien S. S. prisipažinimas atlikus jam įtarime bei vėliau kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. smurtavus G. K. atžvilgiu, nepaneigia jį veikus būtinosios ginties sąlygomis.

29BK 28 str. yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi j baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius.

30Nėra abejonių, kad konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata, kilo ne dėl S. S., o dėl paties G. K. neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, nutrauktu ikiteisminiu tyrimu konstatuota, kad grįžęs į namus neblaivus G. K. žodinio konflikto su seserimi Z. K. metu pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą - spyrė jai koja į krūtinę, ši pradėjo šaukti, ką išgirdęs iš karto po spyrio atėjo S. S. ir ėmėsi veiksmų užstoti sugyventinę. Tuo tarpu G. K. nuo priekaištų ir grasinimų žodžiais perėjo į puolimą prieš S. S. aktyviais fiziniais, smurtiniais veiksmais. Visos šios nurodytos įvykio aplinkybės prasidėjo virtuvėje ir tik S. S. pradėjus trauktis link laiptų, o G. K. sekant iš paskos ir nenutraukiant bei tęsiant smurtinius veiksmus prieš jį, siekdamas juos nutraukti S. S. spyrė pastarajam į veido sritį. Nagrinėjamu atveju fizinio smurto panaudojimas prieš sugyventinę, iškart po to prasidėjęs žodinis konfliktas ir fizinio smurto naudojimas prieš patį S. S., pagrįstai leido jam vertinti situaciją G. K. veiksmų plotmėje kaip pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi į jo bei jo sugyventinės Z. K. sveikatą.

31Negalima nepažymėti ir tos aplinkybės, jog byloje esančia specialisto išvada nustatyta, kad S. S. nustatytieji sužalojimai padaryti dvylika trauminių poveikių, kai tuo tarpu G. K. - ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Šios aplinkybės, nepaisant jiems abiem nustatyto galutinio sveikatos sutrikdymo masto, taip pat atskleidžia G. K. kėsinimosi į S. S. sveikatą intensyvumo lygį bei atitinkamai - pavojingumą.

32Kad G. K. veiksmai buvo pavojingi ir kėlė realią grėsmę ne tik paties S. S., bet ir Ž. K. sveikatai, taip pat kad S. S. smurtiniai veiksmai buvo atlikti G. K. nenutraukus savo minėtų tokių veiksmų, patvirtinta ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu surinktais įrodymais ir jo baigiamuoju dokumentu - nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taip pat ir šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais aukščiau nurodytais Z. K., S. S., G. K. parodymais, kuriuos skundžiamoje teismo nutartyje ir aukščiau šioje nutartyje papildančiais argumentais pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė teisingais, jais teisingai rėmėsi priimdamas prokurorės skundžiamą sprendimą.

33Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. pirmosios instancijos teisme ne tik pripažino pirmas užpuolęs S. S., bet jis taip pat parodė pareiškimą policijai parašęs iš pykčio ir turėdamas asmeninį, savanaudišką tikslą - norėdamas iškraustyti sesers Z. K. šeimą. Teismo turima medžiaga patvirtina, kad G. K. siekė, jog sesuo Ž. K. su savo šeima, įskaitant ir jos sugyventinį S. S., išsikeltų iš namo, kuriame jie bendrai gyveno ir juo dalinosi. G. K. nurodė, kad prieš paduodant pareiškimą policijai buvo prasidėjęs taikinimosi procesas su S. S., bet jis nepavyko, kas, teismo manymu, greičiausiai taip pat galėjo įtakoti G. K. kreipimąsi į policiją bei suteikė galimybę jam siekti savo tikslo dėl iškeldinimo manipuliuojant bylą tiriantiems (nagrinėjantiems) subjektams jo nurodomomis S. S. atsakomybės taikymui svarbiomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės, atsižvelgus į S. S. ir G. K. susitaikymą bei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvykusį Z. K. šeimos išsikraustymą iš G. K. namų, taipogi įvertinus apylinkės teisme jo duotų parodymų turinį, sustiprina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl G. K. ikiteisminio tyrimo šioje byloje duotų parodymų nepatikimumo bei neteisingumo. Ypač, kuomet pirmosios instancijos teisme G. K. duoti parodymai esminėse detalėse sutampa ir yra patvirtinti kitais bylos duomenimis.

34Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs įrodymų visumą nustatė, kad S. S., sužinojęs iš sugyventinės apie prieš ją ką tik pavartotą fizinį smurtą, bandydamas žodžiu išsiaiškinti jo aplinkybes, žodinio konflikto su G. K. metu, pastarajam pradėjus naudoti prieš jį fizinį smurtą ir jo nenutraukus, tai suvokė kaip pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi į pirmiausiai jo sugyventinės, o vėliau - ir į jos paties sveikatą, G. K. spirdamas siekė apginti save. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog S. S. šioje situacijoje turėjo teisę gintis nuo prasidėjusio ir nepasibaigusio pavojingo kėsinimosi (nuo G. K. veiksmų), t. y. G. K. padarė nesunkų sveikatos veikdamas būtinosios ginties ribose, todėl tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo - BK 28 str. 2 d. - nuostatas.

35Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo S. S. dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, esant BK 28 str. 2 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai, paisė iš BPK 20 str. kylančių reikalavimų. Kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos įvertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Nenustačius skundžiamos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

37Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas... 4. S. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 2100 vai., ( - ), G. K.... 5. Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Grušienė prašo... 6. Apeliaciniu skundu kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir... 7. Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. parodymus... 8. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų... 9. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą... 10. Cituodama teismų praktiką (b/byla Nr. 2K-7-62-489/2015) prokurorė nurodo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir... 12. S. S. nesutinka su skunde išdėstyta prokurorės pozicija dėl galimos įvykio... 13. Teigia, jog nėra pagrindo abejoti liudytojos Z. K. parodymais, kurie buvo... 14. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Asmuo, kuriam... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad... 17. Nesutikdama su tokiu sprendimu prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad... 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį... 19. Kalbant apie bylos įrodymų vertinimą bendrai pažymėtina, kad pagal BPK 20... 20. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas S.... 21. Iš bylos matyti, kad 2015-03-08 vakare G. K. name įvyko konfliktas, kuriame... 22. S. S. pirmosios apklausos metu nurodė esminėse detalėse su Z. K. nurodytomis... 23. Pats G. K. apklausiamas kitą dieną po įvykio neigė smurtavęs prieš Ž.... 24. Nepaisant tyrimu konstatuotų faktinių aplinkybių, šioje byloje esantys... 25. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, S. S., apklausiamas... 26. Nesigindamas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų dėl... 27. G. K. veiksmų puolamąjį pobūdį iš dalies patvirtina ir nepilnametės... 28. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme G. K., S. S., Ž. K.... 29. BK 28 str. yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją... 30. Nėra abejonių, kad konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. K.... 31. Negalima nepažymėti ir tos aplinkybės, jog byloje esančia specialisto... 32. Kad G. K. veiksmai buvo pavojingi ir kėlė realią grėsmę ne tik paties S.... 33. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra... 34. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs įrodymų visumą... 35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 37. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros...