Byla 2K-487/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. nuteistas pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, iš dalies bausmes sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2008 m. spalio 31 d. nuosprendį. Iš nuteistojo G. Č. nukentėjusiajam G. D. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, kuria Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendis pakeistas, įskaitant į bausmės laiką G. Č. sulaikymą nuo 2004 m. spalio 21 d. iki 2004 m. spalio 22 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

4G. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2004 m. spalio 20 d., apie 20.00 val., V. J. bute, esančiame Radviliškyje ( - ), asmeninio konflikto metu, realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo G. D. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą peiliu, tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, gynybai aiškiai neatitikus kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (G. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pjautinių žaizdų kairės plaštakos 3 ir 4 pirštuose ir krūtinės ląstos nubrozdinimų, padarytų kietais aštriais daiktais, tikėtina duriant peiliu į krūtinės ląstos sritį) sudavė nukentėjusiajam G. D. ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis ir virtuviniais peiliais į veidą, nugarą, rankas bei kitas kūno vietas, padarydamas G. D. šiuos sužalojimus: dvi durtines–pjautines žaizdas kairiame dilbyje, pjautinę žaizdą smakre, lūpose, durtines–pjautines žaizdas abiejuose sėdmenyse ir kairėje blauzdoje, kairės alkūninės ir spindulinės arterijos sužalojimą, kairio alkūninio nervo sužalojimą, kairės rankos pirštų paviršutinių lenkiamųjų sausgyslių ir riešo sąnario lenkiamųjų sausgyslių sužalojimą, krūtinės ląstos kairės pusės 4-7 šonkaulių lūžius, du nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvą dešinės akies vokuose; taip nukentėjusiajam G. D. dėl sužalojimų sukelto sunkaus šoko padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei.

5Kasaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

6Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

7G. Č. pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Nuteistojo teigimu, G. D. be jokios priežasties pirmas peiliu dūrė jam, G. Č. Šis G. D. poelgis buvo netikėtas, tai G. Č. sukėlė didelį išgąstį. Pasak nuteistojo, jis neperžengė būtinosios ginties ribų, tik gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi ir tai darė tuo pačiu įrankiu, t. y. peiliu, kuriuo ir buvo puolamas.

8Kasatoriaus teigimu, netinkamai pritaikytas BK 66 straipsnis ir į bausmę neįskaitytas tas laikas, kai nuo 2006 m. gegužės jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

9G. Č. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsniu, turėjo viršyti apeliacinio skundo ribas ir apsvarstyti iš jo nukentėjusiajam G. D. priteisto civilinio ieškinio pagrįstumą.

10Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad buvo pažeista ir BPK 44 straipsnio 5 dalis, nes teismas, nagrinėjęs G. Č. baudžiamąją bylą, buvo šališkas, be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė nepateisinamai ilgai.

11Atsiliepimu į nuteistojo G. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo jo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad G. D. veiksmai sukėlė didelį išgąstį nuteistajam G. Č., todėl, sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam G. D. sveikatą, G. Č. neperžengė būtinosios ginties ribų. Prokurorė nurodo, kad įvertinus bylos aplinkybes, nuteistąjį G. Č. apibūdinančius duomenis, jo gyvenimo būdą, nenorą pripažinti ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, polinkį daryti nusikaltimus, tarp jų ir smurtinius, darytina išvada, kad G. Č. smurtą naudojo ne gindamasis nuo pavojingo, jam netikėto ir išgąsdinusio kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui ir muštynėms. Prokurorė pažymi, kad muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, nes smurtą besimušantieji naudoja ne gynybos, o puolimo tikslams, todėl muštynėse nėra besiginančiųjų. Prokurorės manymu, kyla abejonių dėl nuteistojo G. Č. veikos kvalifikavimo sunkiai sutrukdžius nukentėjusiajam G. D. sveikatą papildomai dar ir pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, kaip nusikaltimo, padaryto peržengus būtinosios ginties ribas, pagrįstumo. Baudžiamoji byla perduota teismui G. Č. kaltinant pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, o bylos nagrinėjimo metu nei prokuroras, nei nukentėjusysis prašymų pakeisti kaltinimą į sunkesnį nepateikė. Vadovaudamasis BPK 255 straipsniu, teismas bylą nagrinėjo tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir G. Č. veikai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog G. D. pirmasis peiliu dūrė G. Č. į krūtinę. G. Č. turėjo teisę gintis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę. Kai nuteistasis, sulaikęs G. D. smūgį peiliu, sudavė jam per veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus, atėmė iš jo peilį, pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs, o būtinosios ginties situacija išnykusi. Tačiau G. Č. grumtynių metu dar sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis ir virtuviniais peiliais į G. D. veidą, nugarą, rankas bei kitas kūno vietas, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų G. D. patyrė sunkų šoką, pavojingą gyvybei. Prokurorė akcentuoja, kad būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

14Atsiliepime nurodoma, jog nepagrįsti yra kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad buvo pažeisti BK 66 straipsnio reikalavimai, nes teismai į bausmės laiką neįskaitė apie 1,5 mėnesio, t. y. to laikotarpio, kai nuo 2006 m. gegužės G. Č. buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Prokurorės teigimu, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra duomenų apie tai, kad skunde nurodytu laiku nuteistajam būtų taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.

15Atsiliepime pabrėžiama, kad G. Č. kasaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį į priteisto civilinio ieškinio pagrįstumą, tačiau jokių argumentų, kodėl su juo nesutinka, nepateikia. Prokurorė nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog neturtinės žalos dydžio klausimas buvo išsamiai apsvarstytas. Teismas vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos bei jos dydžio nustatymą, atsižvelgė į įstatymo nustatytus kriterijus. Be to, kasatorius G. Č. savo kasaciniame skunde nenurodo, kokius pažeidimus padarė teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo klausimus.

16Prokurorė pažymi, kad nepagrįsti G. Č. argumentai apie tai, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis, nes nagrinėjęs jo baudžiamąją bylą teismas buvo šališkas. Pasak prokurorės, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai būtų šališki. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pareikšti nušalinimai, duomenų, kad teisėjai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, rungimosi principas nebuvo pažeistas. Taigi kasatoriaus argumentai apie tai, kad byla išnagrinėta šališkai, yra formalūs ir grindžiami tik tuo, kad, G. Č. nuomone, teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Be to, nuteistasis G. Č. neteisus teigdamas, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė nepateisinamai ilgai. Iš bylos duomenų matyti, kad byla teisme išnagrinėta per du mėnesius. Šie faktai rodo, kad byla nebuvo vilkinama, o kasatoriaus teiginiai – nepagrįsti.

17Kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų vykdymo

19Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. pabrėžė „neneigiantis ir suprantantis, kad gindamasis nuo užpuolimo G. D. viršijęs kažkuria prasme tą ginties ribą“, tačiau neigė vieną iš būtinų būtinosios ginties sąlygų – tyčią (taigi ir tiesioginę tyčią) sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo G. D. sveikatą, argumentuodamas tuo, kad jis besigindamas nuo užpuolimo veikė spontaniškai. Savo kasaciniame skunde nuteistasis be šio kelia ir kitus klausimus, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tvirtindamas gynęsis tuo pačiu įrankiu, kuriuo buvęs puolamas ir būtinosios ginties ribų neperžengęs, jis neigia kitą būtiną būtinosios ginties ribų peržengimo sąlygą – aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, o teigdamas, esą nukentėjusiojo pavojingas kėsinimasis jam sukėlęs didelį išgąstį, remiasi BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta aplinkybe, kuriai esant padaryta veika nelaikoma būtinosios ginties ribų peržengimu. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti.

20Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl gynybos ir kėsinimosi atitikimo bei didelio išgąsčio paliekami nenagrinėti.

21Dėl BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo

22BK 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

23Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, pats įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Abu šie atvejai įstatymų leidėjo nėra saistomi su besikėsinančiajam padarytos žalos dydžiu.

24Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

251) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;

262) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

27Pritaikant šią definiciją BK 28 straipsnio 3 daliai ir 135 straipsnio 1 daliai būtina nustatyti, kad besiginantysis suvokia savo gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, šis neatitikimas yra akivaizdus, aiškus pačiam besiginančiajam, taip pat suvokia sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumą. Numatymas, kad gali būti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata reiškia, kad besiginantis peržengiant būtinosios ginties ribas asmuo suvokia tokius padarinius kaip neišvengiamus ar tikėtinus. Norėjimas, kad atsirastų tokie padariniai – tai valios pastangos juos pasiekti.

28Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. neigė tyčią, argumentuodamas savo veiksmų spontaniškumu. Taigi nuteistasis tyčios nustatymą sieja su jos susiformavimo laiku. Tačiau iš pateikto tiesioginės tyčios apibrėžimo matyti, kad kaltininko veiksmų spontaniškumas nėra ta aplinkybė, kuri patvirtintų ar paneigtų tiesioginę tyčią. Baudžiamosios teisės teorijoje pagal susiformavimo momentą skiriamos iš anksto apgalvotos ir staiga atsiradusios tyčios rūšys. Būtinosios ginties ribų peržengimui būdinga staiga atsiradusi tyčia, kuri ne paneigia, o patvirtina vieną iš būtinų būtinosios ginties ribų peržengimo sąlygų.

29Apie asmens kaltės formą, kaip ir apie kitas turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai aplinkybes, teismai sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas apklausė konflikte dalyvavusius, jį mačiusius ar ką nors apie jį žinančius asmenis, išanalizavo teismo medicinos specialistų išvadas bei kitus bylos dokumentus ir konstatuotų faktų pagrindu sprendė, kad nuteistasis G. Č. veikė tiesiogine tyčia ir peržengė būtinosios ginties ribas. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentą dėl nuteistojo tyčios nebuvimo peržengiant būtinosios ginties ribas atmetė dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, nes nuteistasis peiliais ir spardydamas sudavė nukentėjusiajam 10 smūgių. Dėl tos pačios priežasties teismas nelaikė nuteistojo G. Č. veiksmų spontaniškais, nors, minėta, ši aplinkybė su tiesioginės tyčios nustatymu nesietina, taigi nepaneigia kitomis bylos aplinkybėmis motyvuotos teismo išvados dėl tokios tyčios buvimo. Kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį (BPK 376 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad, laikantis BPK 255 straipsnyje nubrėžtų nagrinėjimo teisme ribų, teismų išvados esant visoms būtinoms BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygoms atitinka įstatymo reikalavimus.

30Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

31Priešingai negu teigia kasatorius, šioje byloje nėra jokių duomenų, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Apeliacinės instancijos teismas pagal prokuroro apeliacinį skundą pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir įskaitė į bausmės laiką nuteistojo G. Č. sulaikymo laiką. Kitose bylose paskirto kardomojo kalinimo įskaitymas išsisprendžia priimamu nuosprendžiu arba BPK 347 straipsnio tvarka skiriant subendrintą bausmę.

32Nuosprendžio pagrįstumas tikrinamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė klausimo dėl civilinio ieškinio, todėl dėl minėtos BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatos šis klausimas negali būti skundžiamas kasacine tvarka. Kasatoriaus tvirtinimas, esą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsniu, turėjo viršyti apeliacinio skundo ribas ir apsvarstyti iš jo nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo pagrįstumą, prieštarauja šios normos turiniui. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį nepaisyti apeliacinio skundo ribų teismas gali tik nustatęs esminius BPK pažeidimus. Tokių pažeidimų teismas nenustatė, jų nenurodo ir pats kasatorius.

33Priešingai negu reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, kasatorius nenurodo jokių teisinių argumentų savo teiginiui pagrįsti, esą pažeisdamas BPK 44 straipsnio 5 dalyje kaltinamajam užtikrintą teisę į nešališką teismą jo bylą teismas išnagrinėjo šališkai. Dėl to toks teiginys irgi negali būti svarstomas. Kolegijos vertinimu, kita ta pačia norma suteikta teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką irgi nebuvo pažeista. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje užtruko dėl to, kad dėl įtarimų ir kaltinimų G. Č. nusikalstamų veikų padarymu vienu metu buvo atliekami keli tyrimai ir vyko bylų nagrinėjimas teismuose. Ši byla pirmosios instancijos teisme gauta 2008 m. gruodžio 17 d., o nuosprendis priimtas 2009 m. vasario 26 d. BPK 240 straipsnyje numatyti bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai nebuvo pažeisti, o bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai ir glaustais terminais.

34Apibendrinant darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Atmesti nuteistojo G. Č. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 4. G. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo panaikinti Radviliškio rajono... 6. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų... 7. G. Č. pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribų... 8. Kasatoriaus teigimu, netinkamai pritaikytas BK 66 straipsnis ir į bausmę... 9. G. Č. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320... 10. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad buvo pažeista ir BPK 44 straipsnio 5... 11. Atsiliepimu į nuteistojo G. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad G. D. veiksmai... 13. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog G. D.... 14. Atsiliepime nurodoma, jog nepagrįsti yra kasacinio skundo teiginiai apie tai,... 15. Atsiliepime pabrėžiama, kad G. Č. kasaciniame skunde prašo atkreipti... 16. Prokurorė pažymi, kad nepagrįsti G. Č. argumentai apie tai, kad buvo... 17. Kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų vykdymo... 19. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. pabrėžė „neneigiantis ir... 20. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį... 21. Dėl BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo... 22. BK 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad būtinosios ginties ribų peržengimas... 23. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu... 24. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra... 25. 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir... 26. 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį,... 27. Pritaikant šią definiciją BK 28 straipsnio 3 daliai ir 135 straipsnio 1... 28. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. neigė tyčią, argumentuodamas savo... 29. Apie asmens kaltės formą, kaip ir apie kitas turinčias reikšmės bylai... 30. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 31. Priešingai negu teigia kasatorius, šioje byloje nėra jokių duomenų, kad... 32. Nuosprendžio pagrįstumas tikrinamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.... 33. Priešingai negu reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, kasatorius nenurodo... 34. Apibendrinant darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nėra BPK... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 36. Atmesti nuteistojo G. Č. kasacinį skundą....