Byla 2-1045-122/2011
Dėl servituto

1Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant ieškoves uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakoves akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui Danieliui Dolgich, atsakoves Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Klaipedos miesto žemetvarkos skyriaus atstovei Reginai Vladykinai, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ ieškini atsakovems akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del servituto,

2n u s t a t e :

32009-04-10 i Klaipedos miesto apylinkes teisma kreipesi ieškove uždaroji akcines bendrove „Trenzes transportas“ su ieškiniu atsakovems akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipedos apskrities viršininko administracijai (teisiu ir pareigu peremeja - Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos) del servituto nustatymo. Ieškove praše nustatyti neterminuota kelio servituta – teise važiuoti transporto priemonemis, kelio dalimi, plane pažymeta dvipuse brukšnine linija, apibrežta geltona spalva, turincia 0,2833 ha ploto, esancia ( - ) žemes sklype, turinciame 66,0468 ha ploto (unikalus numeris ( - )), kuria patikejimo teise valdo Klaipedos apskrities viršininko administracija ir akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. Nurode, jog ieškovei nuosavybes teise priklauso žemes sklypai, kurie ribojasi su atsakoviu patikejimo teise valdomu žemes sklypu, ir ieškove i jai priklausancius sklypus gali patekti tik per atsakoviu valdomame žemes sklype einanti kelia. Paaiškino, kad vienai kelio daliai jau yra nustatytas servitutas – teise važiuoti transporto priemonemis (tarnaujantis daiktas). Taciau kitai kelio daliai, kuria ieškove gali privažiuoti iki jai nuosavybes teise priklausanciu sklypu, servitutas nera nustatytas. Pažymejo, jog ieškovei, norint naudotis jai nuosavybes teise priklausanciu žemes sklypu ir jame esanciais statiniais, butina nustatyti servituta, taip užtikrinant ieškoves teises. 2010-01-19 ieškove pakeite ieškinio dalyka ir praše nustatyti neterminuota neatlygintini kelio servituta, ipareigojant ieškove savo lešomis irengti vartus išvažiavimui iš žemes sklypo (unikalus numeris ( - )), esancio ( - ), i ieškovei priklausancius žemes sklypus, bei periodiškai ieškoves lešomis vykdyti kelio dalies, kuriai nustatomas servitutas, einamojo remonto darbus (tomas I, b. l. 125-127). Ieškoves atstovas paaiškino, jog bendrovei reikalingi tik 5-8 metrai ir tvoroje galima irengti vartus pravažiavimui. Teige, kad imone nori jai nuosavybes teise priklausanciuose sklypuose irengti inžinerinius tinklus, nes jai butina sutvarkyti privažiavima prie sklypu. Pažymejo, kad ieškove sutinka statyti kelia, taciau statybu leidimus, detaliojo plano rengimo klausimus ieškove yra bejege išspresti viena, kadangi žeme yra valstybine, nors atsakoves AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdoma patikejimo teise. Nurode, jog pateike i byla irodymus, t. y. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolus, kurie pagrindžia, kad ieškovei jokiu kitu galimybiu patekti i savo sklypus nera. Praše ieškinio reikalavimus visiškai tenkinti.

4Atsakove akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ nurode, jog ieškoves reikalavimai yra nepagristi, ir praše ieškini atmesti. Paaiškino, jog „Draugystes“ geležinkelio stotis yra itraukta i padidintos rizikos zonu (objektu) saraša, todel yra numatyti šios teritorijos apsaugos reikalavimai. Tokiu ieškovo reikalaujamu projektu koregavimas ir papildomu darbu numatymas užtruktu daug laiko ir valstybei sudarytu papildomas išlaidas. Sužlugdžius Draugystes geležinkelio projekto igyvendinima, butu prarastos Europos sajungos lešos, skirtos jam igyvendinti. Mano, kad ieškove gali prie jai nuosavybes teise priklausanciu sklypu privažiuoti ir kitais keliais. Atsakoves atstovas patvirtino, jog yra nuspresta visa „Draugystes“ geležinkelio teritorija aptverti tvora, todel ta vieta, kurioje ieškove nori nustatyti servituta, yra netinkama. Teige, kad sutiktu su servituto nustatymu, jei ieškove prisiimtu visa atsakomybe už naujo kelio priežiura, nes atsakovei naujasis kelias nuosavybes teise nera reikalingas.

5Atsakoves Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Klaipedos miesto žemetvarkos skyriaus atstove praše ieškinio reikalavimu netenkinti. Paaiškino, jog žemes sklypas, kuriame reikalaujama nustatyti servituta, patikejimo teise buvo perduotas valdyti Klaipedos apskrities viršininko administracijai ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, kurie nera suinteresuoti servituto nustatymu. Pažymejo, kad ieškove neišnaudojo kitu variantu, kaip susitvarkyti privažiavima prie jai nuosavybes teise priklausanciu sklypu. Praše teismo atkreipti demesi i tai, kad ieškove pati teige, jog kiti šalia esanciu žemes sklypu savininkai rengia detaliuosius planus ir sprendžia privažiavimo problema, todel pritaria, jog ieškove taip pat turetu ieškoti kitu problemos sprendimo budu, tartis, o ne bylinetis. Yra isitikine, jog ieškovei yra kitu galimybiu per aplinkinius sklypus patekti i jai priklausancius sklypus, todel servituto nustatymas valstybineje žemeje yra nebutinas. Be to, ieškove ikiteismine tvarka nesikreipe i Nacionaline žemes tarnyba. Pažymejo, jog Klaipedos rajono žemetvarkos specialistai taip pat yra išreiške savo pozicija, jog ieškove privažiavimo prie savo sklypu klausima neturetu spresti butent per patikejimo teise valdoma valstybei priklausanti žemes sklypa.

6Ieškinys atmestinas.

7Dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimais, rašytiniais irodymais nustatyta, kad 2008-09-04 ieškove uždaroji akcine bendrove „Trenzes transportas“ su A. J. B. bei P. V. B. sudare pirkimo-pardavimo sutarti, kuria ieškove isigijo žemes sklypus (unikalus numeris ( - )), pastata – gyvenamaji nama (unikalus numeris ( - )), pastata – ukini pastata (unikalus numeris ( - )), kitus statinius (inžinerinius) (unikalus numeris ( - )), esancius ( - ) (tomas I, b. l. 8-14). Ieškoves isigyti žemes sklypai ribojasi su žemes sklypu (unikalus numeris ( - )), esanciu ( - ), kuris nuosavybes teise priklauso Valstybei ir kurio valdytoja patikejimo teise yra akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ (tomas I, b. l. 24-29). Ieškoves isigyti žemes sklypai taip pat ribojasi su uždarajai akcinei bendrovei „V.Paulius & associates real estate“ nuosavybes teise priklausanciu sklypu (unikalus numeris ( - )), E. Š. priklausanciu žemes sklypu (unikalus numeris ( - ), kuriame yra nustatytas servitutas – teise tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (tomas I, b. l. 157-159). Susisiekimo komunikacijos – ( - ), kuri yra 4.72 km ilgio (unikalus numeris ( - )), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai (3078/4720 dalys susisiekimo komunikaciju) ir Klaipedos miesto savivaldybei (1642/4720 dalys susisiekimo komunikaciju) (tomas III, b. l. 21-22). 2007-04-12 isakymu Nr. I-306 akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius patvirtino padidintos rizikos zonu saraša, i kuri ieina „Draugystes“ geležinkelio stotis, esanti ( - ) (tomas I, b. l. 59-64); 2008-05-16 potvarkiu Nr. PV-125 generalinis direktorius ipareigojo atitinkama imones skyriu teikti informacija apie padidintos rizikos zonoje (tame tarpe ir „Draugystes“ geležinkelio stotyje) dirbancius, iš jos atleidžiamus, naujai priimamus asmenis (tomas I, b. l. 65-66). 2004-12-01 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro isakymu Nr. 3-545 buvo patvirtinti akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ fizines saugos reikalavimai (tomas I, b. l. 67-73). Akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-06-10 vidaus audito tarnybos ataskaitoje Nr. LS-11-(11.1-VAT) pažymeta, kad „Draugystes“ geležinkelio stociai yra priskirtas trecias fizines saugos lygis, reiškiantis, jog objektuose turi buti technine apsauga (objekto teritorija ir joje esantys pastatai bei irenginiai aptverti tvora, objekto pastatuose irengta apsaugos signalizacija ir vaizdo stebejimo sistema, irašanti vaizda 24 valandas per para), objektas gali buti nuolat saugomas apsaugos darbuotoju (tomas I, b. l. 128-133). Šie rašytiniai irodymai pagrindžia „Draugystes“ geležinkelio stoties ypatinga statusa, jo priskirtinuma prie potencialiai pavojingu objektu bei irodo, jog tai yra padidintos rizikos zona. Byloje yra pateiktas ieškovei VI „Geležinkeliu projektavimas“ paruoštas projektinis siulymas del krovos aikšteles rekonstrukcijos su apvažiavimo autokeliu „Draugystes“ stotyje, kurio išvadose nurodyta, kad projektuojamas apvažiavimo kelias už aikšteles ribu, adresu ( - ), esantis geležinkelio apsaugos zonoje, užtikrins automobiliu eismo ir krovos darbu sauguma, šis kelias turi buti servitutinis (tomas I, b. l. 84-90). Taciau iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad 2009-10-29 atsakove akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ su uždaraja akcine bendrove „Hidrostatyba“ sudare rangos sutarti „Klaipedos geležinkelio mazgo pletros I etapas. Draugystes kelyno rekonstrukcija“ Nr. SP-469, finansuojama Europos Sajungos lešomis, kuria suplanuota esamu keliu rekonstrukcija ir ju pailginimas, nauju keliu statyba, „Draugystes“ stoties teritorijos aptverimas ir t.t. (darbai pagal sutarti privalo buti atlikti per 36 menesius) (tomas I, b. l. 161-163). Pagal plana pravažiavimas i uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ teritorija nera numatytas. Mineta vieta bus užtverta, autokelias nebus rekonstruojamas; šalia minimo kelio rangovui yra išskirta statybu aikštele, kuri skirta statybinems medžiagoms ir statybinei irangai sandeliuoti, o uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ važinejimas per Draugystes geležinkelio stoti neleistu užtikrinti sandeliuojamu medžiagu bei darbo saugumo (tomas II, b. l. 77). Atsakoves akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkeliu infrastrukturos direkcijos technines užduoties „Draugystes geležinkelio stoties aptverimas“ koregavimas irodo, jog šio geležinkelio teritorija yra aptveriama (tomas III, b. l. 159-160). Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškove 2009 metais neteisetai vykde privažiavimo kelio statybos darbus, adresu ( - ) (tomas I, b. l. 147-153, tomas II, b. l. 17-19). Iš Lietuvos teismu informacines sistemos duomenu matyti, jog Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-03-10 nutartimi administracineje byloje Nr. A822-765/2011 uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ apeliacini skunda atmete ir Klaipedos apygardos administracinio teismo 2010-04-30 sprendima, kuriuo imones skundas dalyje del statinio statybos sustabdymo akto panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeista.

8Konstatuotina, jog tarp šaliu kiles gincas yra susijes su servituto teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos VII skyriaus normos. Pagal Konstitucija Lietuvos valstybe yra socialiai orientuota. Valstybes socialine orientacija atsispindi ivairiose Konstitucijos nuostatose, itvirtinanciose žmogaus ekonomines, socialines ir kulturines teises, taip pat pilietines ir politines teises, visuomenes ir valstybes santykius, socialines paramos ir socialines apsaugos pagrindus, Tautos ukio organizavimo ir reguliavimo principus, valstybes instituciju organizavimo ir veiklos pagrindus ir kt. Vadovaudamasis socialiai orientuotos valstybes koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose analizuoja ir kitus Konstitucijoje itvirtintus institutus, tarp ju ir nuosavybes instituta. Nuosavybe ipareigoja – šia nuostata išreiškiama nuosavybes socialine funkcija. Savininkas, turedamas teise valdyti nuosavybe, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti istatymu, taip pat kitu asmenu teisiu.

9Servitutas – tai teise i svetima nekilnojamaji daikta, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujanciuoju daiktu), arba to daikto savininko teises naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, del kurio nustatomas servitutas (viešpataujanciojo daikto), tinkama naudojima (Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis). Kadangi servituto nustatymu ribojama tarnaujanciojo daikto savininko nuosavybes teise, servituto nustatymas teismo sprendimu yra išimtine priemone, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali buti imamasi tik esant dviem butinoms salygoms: 1) jeigu savininkai nesusitaria; 2) nenustacius servituto, nebutu imanoma normaliomis sanaudomis daikto naudoti pagal paskirti.

10Vadinasi, servitutas priverstinai gali buti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai butinas, t. y. pirmiausia butina ivertinti, ar daikto savininkas, igyvendindamas savo nuosavybes teise ir siekdamas, kad del daikto tinkamo naudojimo butu nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir imanomas galimybes, jog nuosavybes teise butu galima igyvendinti, neapribojant kitu savininku (valdytoju) teisiu ir interesu. Teismu praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto butinumas turi buti objektyvus, irodytas ir vienintelis budas išspresti daikto savininko interesu igyvendinima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužes 30 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009m. balandžio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Atsižvelgiant i nuosavybes teises svarba, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todel nera pagrindo taikyti servituta ir riboti tarnaujancio daikto savininko nuosavybes teise vien todel, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

11Ieškove, irodinedama aplinkybe, jog jokiu kitu galimybiu pateikti i jai priklausancius žemes sklypus nera, pateike teismui 2009-10-28 antstoles Marijos Trijones faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokola Nr. 0108/09-11, kuriame antstole nurode, jog, nuvykus prie uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo, ivažiavimas i ši sklypa yra iš ( - ); šis ivažiavimas yra užtvertas betono blokais; taip pat apžiuretas gruntkelis, einantis per privacius kaimyninius sklypus iki imones žemes sklypo. Šis gruntkelis yra nepravažiuojamas, duobetas, duobes pilnos vandens (tomas I, b. l. 97-105). Ieškove, vadovaudamasi butent šiuo irodymu, grindžia aplinkybe, kad nera galimybes kitu keliu patekti i jos žemes sklypus. Taciau teismas, atsižvelgdamas i byloje esancius duomenis, daro priešinga išvada ir konstatuoja, jog i ieškoves žemes sklypa yra galimybe patekti per privacius kaimyninius sklypus - tiek minetas antstoles Marijos Trijones 2009-10-28 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas, o taip pat ir antstolio Aleksandro Selezniovo 2010-05-05 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas, kuriuo nustatyta, kad per uždarajai akcinei bendrovei „V. Paulius&associates“ priklausanti žemes sklypa, esanciu ( - ) (unikalus numeris ( - )), eina lauko kelias, kuris veda i uždarajai akcinei bendrovei „Trenzes transportas“ priklausancius žemes sklypus, irodo ši fakta (tomas I, b. l. 97, tomas II, b. l. 67-72).

12Konstatuotina, jog servituto nustatyma istatymas sieja su negalimumu daikta naudoti pagal paskirti normaliomis sanaudomis. Savoka „normalios sanaudos“ yra vertinamoji ir apie jos egzistavima sprendžiama pagal konkrecias bylos faktines aplinkybes. Sprendžiant del servituto nustatymo butinumo, turi buti atsižvelgiama i iprastine konkretaus daikto naudojimo paskirti.

13Atsižvelgiant i byloje esancia medžiaga, ieškoves paaiškinimus, galima teigti, jog šiuo atveju žemes sklypu iprastine naudojimo paskirtis nereikalauja butino privažiavimo prie tu sklypu paciu artimiausiu ir patogiausiu budu. Teismas taip pat atsižvelgia i „Draugystes” geležinkelio stoties specifini pobudi (tomas I, b. l. 59-73), sudaryta rangos sutarti, finansuojama iš Europos sajungos lešu, kuri nustato konkretu termina ir plana geležinkelio stoties keliu rekonstrukcijai (tomas I, b. l. 161-163) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais, daro išvada, jog del šiu specifiniu aplinkybiu nera galimas servituto nustatymas valstybiniame žemes sklype. Byloje esanti medžiaga patvirtina atsakoves akcines bendroves “Lietuvos geležinkeliai” išdestytus argumentus, kad ieškovei kitoks privažiavimo prie jos sklypu problemos sprendimas (pvz. per kaimyninius sklypus) yra nenaudingas ir nepatogus (tomas III, b. l. 23-28, tomas II, b. l. 67-72). Pažymetina, jog vien ta aplinkybe, kad ieškovei nepatogu spresti privažiavimo problema, naudojantis kaimyniniais sklypais, nera pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto nustatymo valstybiniame sklype teismo sprendimu butinybe. Priverstinis servituto nustatymas visais atvejais riboja žemes sklypo savininko teises, todel, tuo atveju, kai jis atliekamas be daikto savininko valios, vien ta aplinkybe, kad ieškove kitais galimais budais nesprendžia privažiavimo prie jai nuosavybes teise priklausanciu žemes sklypu klausimo, nesudaro pakankamo pagrindo servituto nustatymui. O šiuo atveju matyti, jog reikalaujama nustatyti servituta ne privaciame žemes sklype, o specifini statusa turinciame sklype, kuris nuosavybes teise priklauso Valstybei ir yra valdomas patikejimo teise akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai” (tomas I, b. l. 59-73). Taigi, šioje civilineje byloje aiškinantis, ar, nenustacius ieškoves prašomo kelio servituto, ieškove negaletu patekti i savo žemes sklypus ir ju naudoti normaliomis sanaudomis, byloje esantys irodymai pagrindžia, jog ieškove savo žemes sklypus pagal paskirti gali naudoti ir nenustacius kelio servituto valstybiniame žemes sklype, o turi galimybe per kitus kaimyninius žemes sklypus spresti privažiavimo prie sklypu problema.

14Ieškove nurodo, jog prašomas nustatyti servitutas apima dali kelio, kuris yra iregistruotas nekilnojamojo turto registre, šiuo keliu naudojasi ir daugiau ukio subjektu, kita dalis pravažiavimo (apie 70-80 metru kelio dalis nuo geležinkelio stoties teritorijos iki ieškoves žemes sklypu) jau yra susiklosciusi ir nusistovejusi per tam tikra laika. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad žemes sklype, esanciame ( - ) (unikalus numeris ( - )), nuosavybes teise priklausanciame Lietuvos Respublikai, nustatytas kelio servitutas – teise važiuoti transporto priemonemis: sklypo daliai, plane pažymetai A, taikoma servituto teise privažiuoti ir aptarnauti viaduka, sklypo daliai, plane pažymetai B, taikoma servituto teise pravažiavimui (tomas II, b. l. 148). Ieškovo pateiktame uždarosios akcines bendroves „Gargždu sieksnis“ parengtame plane matyti, kad ieškove prašo nustatyti servituta tai kelio daliai, kuriai servitutas nera nustatytas ir iregistruotas (tomas I, b. l. 23). Ieškoves teiginiai, kad pravažiavimo i jos sklypu dalis jau yra susiklosciusi per tam tikra laika, laikytini nepagristais, kadangi byloje esantys irodymai pagrindžia, jog buvusi ieškovei priklausanciu žemes sklypu savininke J. B. savavališkai buvo prasikasusi kelia išilgai vidinio „Draugystes“ stoties kelio, išvažinejusi provežas, kad patektu iki savo sklypu. Ieškove pati 2009 metais pradejo nelegalios statybos darbus – pradejo tiesti kelia, jungianti jos žemes sklypus ir „Draugystes“ geležinkelio stotyje esanti vidini kelia (tomas I, b. l. 147-152), už ka ieškovei 2009-08-04 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 45 ir statinio statybos sustabdymo aktas Nr. 45 (tomas II, b. l. 48-51). Ieškove šiuos aktus skunde, Klaipedos apygardos administracinis teismas 2010-04-30 sprendimu administracineje byloje Nr. 1-87-609/2010 skunda dalyje del 2009-08-04 statybos sustabdymo akto Nr. 45 atmete kaip nepagrista, o administracine byla dalyje del savavališkos statybos akto Nr. 45 panaikinimo, nutrauke (tomas II, b. l. 118-122). Iš Lietuvos teismu informacines sistemos duomenu matyti, jog Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-03-10 nutartimi administracineje byloje Nr. A822-765/2011 uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ apeliacini skunda atmete ir Klaipedos apygardos administracinio teismo 2010-04-30 sprendima, kuriuo imones skundas dalyje del statinio statybos sustabdymo akto panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeista. Svarbu pažymeti, kad ieškove, pirkdama žemes sklypus, privalejo matyti privažiavimo prie sklypu problema, suprasti faktini negalimuma privažiuoti prie sklypu per geležinkelio teritorija, taciau vistiek neteisetai naudojosi valstybiniu keliu ir užsieme neteisetomis likusios kelio atkarpos iki jos sklypu statybomis (tomas II, b. l. 48-51).

15Bylos medžiaga pagrindžia, jog ieškove prašo servituta nustatyti pagal uždarosios akcines bendroves „Gargždu sieksnis“ parengta plana (tomas I, b. l. 23). Pažymetina, jog, nustatant servituta, turi buti orientuojamasi i kuo mažesnius tarnaujanciojo daikto savininko teisiu ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemes sklypas, tai butina tiksliai apibrežti žemes sklypo savininko teisiu ribojimo turini ir teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi buti apibrežta žemes sklypo plane (schemoje), kuriame butu duomenys apie apribojimu išsidestyma sklype, pavyzdžiui, ribojimu ribos, plotas ir kita. Jeigu servituta daliai žemes sklypo nustato teismas, tai i byla turi buti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucineje dalyje turi buti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretu plana (schema), irašant, kas yra plano (schemos) rengejas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemes sklypai ar ju dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 straipsnis). Del to planas (schema) turi buti parengtas taip, kad pagal ji butu galima tiksliai nustatyti suvaržymu ar kitokiu ribojimu lokalizacija, plota, konfiguracija ir ribas tarnaujanciojo žemes sklypo teritorijoje ir nebutu išeita už šio žemes sklypo išoriniu ribu. Toks planas (schema) suderinamas valstybes žemetvarkos institucijose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-11-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taciau šioje nagrinejamoje byloje nera pateikta duomenu, kad ieškove parengta servituto plana butu bandžiusi suderinti su Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos (Civilinio proceso kodekso 178, 197-200 straipsniai). Taigi galima daryti išvada, jog ieškove neatliko visu pirminiu veiksmu, butinu kreipiantis i teisma del servituto nustatymo, nors ne karta tokios galimybes buvo suteiktos.

16Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje itvirtinta bendroji irodinejimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi šioje byloje ieškove privalejo irodyti nurodyta pagrinda, kad jokiu kitu budu patekti i jai priklausancius žemes sklypus nei per valstybine žeme nera jokio galimybes, privalejo pateikti su Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes Ukio ministerijos suderinta servituto plana ir t.t. Taciau ieškove nepateike teismui objektyviu duomenu, pagrindžianciu nurodyta aplinkybe, neatliko kitu butinu veiksmu, todel, remiantis šiu irodymu visuma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškoves reikalavimai yra nepagristi.

17Esant tokioms aplinkybems, darytina išvada, kad ieškove leistinomis irodinejimo priemonemis nepagrinde pagrindines servituto nustatymo salygos (nenustacius servituto, neimanoma normaliomis sanaudomis daikto naudoti pagal paskirti), todel ieškoves reikalavimas del neatlygintino kelio servituto nustatymo atmestinas.

18Del laikinuju apsaugos priemoniu

19Teismas 2010-05-24 nutartimi patenkino ieškoves prašyma ir taike laikinasias apsaugos priemones – laikinai suteike ieškovei teise pašalinti visas kliutis - betonines užtvaras nuo ivažiavimo i ieškovei priklausancius sklypus ir laikinai suteike teise važiuoti transporto priemonemis, kelio dalimi pagal uždarosios akcines bendroves “Gargždu sieksnis” parengta plana bei uždraude atsakovei akcinei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” imtis bet kokiu vienašališku veiksmu, kuriais butu užkertama ieškoves teise patekti i jai priklausancius žemes sklypus (tomas II, b. l. 92-95). Klaipedos apygardos teismas 2010-10-20 nutartimi civilineje byloje Nr. 2S-1489-370/2010 Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-05-24 nutarti paliko nepakeista. Atsižvelgiant i tai, kad ieškoves uždarosios akcines bendroves “Trenzes transportas” ieškinys atmestinas, nebera pagrindo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonems, todel jos naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

20Del bylinejimosi išlaidu

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant i tai, kad atsakoves teismui nera pateikusios duomenu apie ju turetas bylinejimosi išlaidas, teismas tokiu išlaidu priteisimo iš ieškoves klausimo nesprendžia (Civilinio proceso kodekso 178 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, teismas

Nutarė

23ieškoves uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ ieškini atmesti.

24Panaikinti laikinasias apsaugos priemones (laikinai suteikta ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Trenzes transportas”, i. k. 142133976, buveine – Kairiu g. 1, Klaipeda, teise pašalinti visas kliutis - betonines užtvaras nuo ivažiavimo i ieškovei priklausancius sklypus ir laikinai suteikta teise važiuoti transporto priemonemis, kelio dalimi pagal uždarosios akcines bendroves “Gargždu sieksnis” parengta plana bei draudima atsakovei akcinei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai”, i. k. 110053842, buveine – Mindaugo g. 12/14 Vilnius, imtis bet kokiu vienašališku veiksmu, kuriais butu užkertama ieškoves teise patekti i jai priklausancius žemes sklypus), taikytas Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-05-24 nutartimi civilineje byloje Nr. 2-1045-122/2011 (ankstesnis bylos Nr. 2-1175-796/2010).

25Sprendimas per 30 dienu po jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant... 2. n u s t a t e :... 3. 2009-04-10 i Klaipedos miesto apylinkes teisma kreipesi ieškove uždaroji... 4. Atsakove akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ nurode, jog ieškoves... 5. Atsakoves Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Klaipedos... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimais, rašytiniais irodymais nustatyta,... 8. Konstatuotina, jog tarp šaliu kiles gincas yra susijes su servituto teisiniais... 9. Servitutas – tai teise i svetima nekilnojamaji daikta, suteikiama naudotis... 10. Vadinasi, servitutas priverstinai gali buti nustatytas tik tokiu atveju, kai... 11. Ieškove, irodinedama aplinkybe, jog jokiu kitu galimybiu pateikti i jai... 12. Konstatuotina, jog servituto nustatyma istatymas sieja su negalimumu daikta... 13. Atsižvelgiant i byloje esancia medžiaga, ieškoves paaiškinimus, galima... 14. Ieškove nurodo, jog prašomas nustatyti servitutas apima dali kelio, kuris yra... 15. Bylos medžiaga pagrindžia, jog ieškove prašo servituta nustatyti pagal... 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje itvirtinta... 17. Esant tokioms aplinkybems, darytina išvada, kad ieškove leistinomis... 18. Del laikinuju apsaugos priemoniu... 19. Teismas 2010-05-24 nutartimi patenkino ieškoves prašyma ir taike laikinasias... 20. Del bylinejimosi išlaidu... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidas... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260,... 23. ieškoves uždarosios akcines bendroves „Trenzes transportas“ ieškini... 24. Panaikinti laikinasias apsaugos priemones (laikinai suteikta ieškovei... 25. Sprendimas per 30 dienu po jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos...