Byla 2A-2628-340/2014
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. L. nepilnametės dukros G. L. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad ( - ) su atsakovu sudarė santuoką, kurioje gimė sūnus A. L., kuris yra pilnametis, ir dukra G. L., kuri yra moksleivė. Taip pat nurodė, jog atsakovui nuo 2013-01-11 dėl netinkamo jo elgesio yra apribota teisė gyventi kartu su šeima ir nuo to laiko atsakovas visiškai nesirūpina vaikais ir neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė teigė, kad dukra serga artritu. Dėl sveikatos problemų mergaitė dažnai praleidžia pamokas, todėl jai reikia privačių atskirų dalykų pamokų. Taip pat teigė, jog dėl dukros ligos reikia jai sudaryti geresnes buities sąlygas. Nurodė, jog ji dukros išlaikymui skiria daugiau nei 1000 Lt per mėnesį, tuo tarpu atsakovas, kaip dukters tėvas, turi prisidėti prie jos išlaikymo. Kadangi atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda nuo 2012-01-11, prašė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą.

5Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog ieškovės nurodyta suma, išleidžiama dukros poreikiams patenkinti yra abejotina, nes ji turi daug skolų bankui bei kitoms greitojo kredito įstaigoms. Teigė, kad dukra buvo ir yra jo išlaikoma, tuo tarpu ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog jis girtuokliauja ir nesirūpina šeima.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. L. nepilnametės dukros G. L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei D. L.; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. L. valstybei 187 Lt išlaidų.

8Teismas nustatė, kad šalys santuokoje, kurios nėra nutraukę, susilaukė sūnaus A. L., gim. ( - ), ir dukters G., gim. ( - ); ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300 Lt, atsakovo – 1 800 Lt. Teismas nustatė, jog ieškovė turi daug finansinių įsipareigojimų ir skolų. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Teismas nustatė, jog nepilnametė šalių dukra mokosi ( - ) 9 klasėje, nelanko jokių papildomo ugdymo užsiėmimų; mergaitei diagnozuotas jaunatvinis idiotopatinis artritas, nediferencijuotas, dėl ko reikia papildomų išlaidų jos išlaikymui. Teismas nurodė, jog šalių pozicijos dėl išlaikymo dukrai teikimo skiriasi, tačiau nors jų santuoka nėra nutraukta, sprendė, kad šiuo atveju tikslinga priteisti išlaikymą vaikui, kad ateityje nekiltų problemų ir ginčų dėl išlaikymo teikimo. Pažymėjo, jog priteisus išlaikymą specialių poreikių turinčiai mergaitei, bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinta teisė į tinkamo išlaikymo įgyvendinimą. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Atsižvelgęs į mergaitės specialius poreikius, ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkino visa apimtimi. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia dukrai išlaikymo nuo 2012-01-11, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas kartu su šeima nebegyvena tik nuo 2013-01-11. Teismas nurodė, jog aplinkybių, kad atsakovas ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie dukros išlaikymo ne tik pinigais, bet kita forma - pirkdamas jai reikalingus daiktus, užtikrina vaiko teisę į gyvenamąją būstą, ieškovė nepaneigė. Teismas nustatė, jog atsakovas ir toliau moka komunalinius ir kitus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas ir netenkintinas.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Nurodo, jog su atsakovu negyvena nuo 2013-01-11, santuokos nėra nutraukę, tačiau atsakovas šeimos neišlaiko nei moraliai, nei materialiai. Pažymi, jog iš savo gaunamos apie 1 950 Lt algos, negali viena išlaikyti jų su atsakovu nepilnametės dukters, ir sūnaus, kuris nors ir yra pilnametis, tačiau jam vis dar yra reikalinga materialinė parama, pastogė. Būtent dėl šių priežasčių buvo priversta skolintis pinigų iš įvairių finansinių institucijų;

122. Nesutinka su atsakovo argumentais, neva jis prideda prie buto, esančio ( - ), išlaikymo. Teikia teismui pretenzijas, įspėjimus dėl susidariusių skolų neapmokėjimo, patvirtinančių, jog atsakovas visiškai nepadengė šių skolų. Taip pat teikia įrodymus, patvirtinančius, kad ji viena rūpinasi jiems su atsakovu priklausančio buto komunalinių paslaugų apmokėjimu. Anot apeliantės, kai kurių atsakovo įsiskolinimų ar jų dalies padengimas nereiškia, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą laikotarpiu nuo 2013-01-11;

133. Nesutinka su teismo pozicija, jog būtent atsakovas apmoka jos ir dukters mobiliųjų telefonų išlaidas. Iš byloje esančių apmokėjimo kvitų matyti, kad daugumoje jų kaip mokėtojas nurodomas UAB „Levasta“, kurioje dirba pats atsakovas. Apeliantės teigimu, šis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovas prisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo;

144. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo, kadangi vieną kartą sumokėjo 277, 57 Lt už maisto produktus bei kanceliarines prekes. Teikia teismui išrašus iš savo sąskaitų, iš kurių matyti, kad ji viena išlaikė dukrą, kuriai yra diagnozuotas jaunatvinis idiopatinis artritas, taip pat buvo atliktas chirurginis įaugusio nago sutvarkymas, dėl ko jai nuolat reikia atlikti medicininį pedikiūrą, kuris kainuoja net po 80 Lt;

155. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Taip pat nenustatė ir neištyrė šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl, anot apeliantės, skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Teismas turėjo rūpintis, kad būtų nustatytos visos esminės bylos aplinkybės. Teigia, jog teismas, atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, grubiai pažeidė CPK 159 str. 1 d.;

166. Teismas nevertino visų į bylą pateiktų dokumentų, taip pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus. Teigia, jog sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo yra neteisėtas, nes teismo išvados nepagrįstos nei rašytiniais įrodymais, nei nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, be to, prieštarauja CPK 291 str. 1 d. 5 p., kadangi yra nemotyvuota.

17Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

181. Apeliantės teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, jog apeliantės teiginius apie tai, kad jis neprisideda prie šeimos išlaikymo, paneigia kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai. Pažymi, jog su apeliante kartu negyvena nuo 2013-01-11, tuo tarpu kredito sutartys su įvairiomis finansinėmis institucijomis apeliantė sudarė dar anksčiau, todėl jos teiginiai apie pinigų skolinimosi priežastis nepagrįsti;

192. Apeliacinis skundas grindžiamas nekonkrečiomis viena kitai prieštaraujančiomis apeliantės tezėmis, kurios nėra niekaip pagrindžiamos.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

21Apeliacinis skundas atmetamas.

22Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų; teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką.

23Dėl naujų įrodymų prijungimo

24Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 str. 3 d., nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

25Apeliacinio skundo argumentus apeliantė grindžia kartu su apeliaciniu skundu pateikdama 2013 – 2014 m. laikotarpio bankų sąskaitų išrašus, kasos čekius, lombardo paskolos sutartis, elektros, šildymo paslaugas teikiančių bendrovių 2013 m. teiktas pretenzijas, įspėjimus ir kitus dokumentus, kurie pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą nebuvo teikti. Teikdama minėtus naujus įrodymus apeliante nesuformulavo atskiro prašymo dėl jų prijungimo, jo nemotyvavo, tačiau, kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodo, jog šie dokumentai patvirtina apeliacinio skundo faktinį pagrindą, todėl teisėjų kolegija dėl naujų įrodymų prijungimo sprendžia CPK 314 str. nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad apeliantė niekaip nepagrindė, kad nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti šį apeliantės prašymą (CPK 180, 181, 314 str.).

26 Dėl apeliacinio skundo argumentų

27Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovo prisidėjimo prie šalių bendro ūkio, nepilnametės dukters išlaikymo, kurių pagrindu, anot apeliantės, teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teigia, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.200 str., netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, prisidėjimą prie nepilnamečio vaiko išlaikymo bei byloje pateiktus įrodymus.

28Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad ieškovės teiginius, jog nuo 2012-01-11 atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, o nuo 2013-01-11 visiškai neprisiėjo prie šeimos išlaikymo, paneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai – 2013 m. laikotarpio mokėjimo nurodymai įvairias paslaugas šalių bendram butui, esančiam ( - ), teikiančioms bendrovėms (AB „Lietuvos dujos“, UAB „Cgates“, AB „Teo Lt“), taip pat pateikti 2012-2013 m. mokėjimo kvitai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu atsakovas apmokėdavo savo dukters mobilaus telefono ryšio paslaugas (53-54); UAB „Maxima Lt“ 2013-08-16 čekis patvirtina, kad atsakovas pirko šeimai maisto produktus (b.l.56). Aplinkybes, jog atsakovas minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą dukrai patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-24 atliktas buities tyrimo aktas, kuriame pati šalių dukra patvirtino, kad atsakovas jai kartais duodavo po 50 Lt, gimtadienio proga taip pat dovanojo pinigus (b.l.36-37). Sutiktina su apeliantės argumentu, jog minėti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu užtikrino visus būtinus šeimos, o kartu ir nepilnametės dukters, poreikius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys paneigia apeliantės teiginius dėl atsakovo visiško nesirūpinimo šeima ir dukra. Kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, ginčo šalys nėra nutraukusios santuokos, kartu negyvena nuo 2013-01-11, todėl atsakovas neturėjo pagrindo teikti konkretaus dydžio išlaikymo dukrai. Ieškovė, kurios netenkino atsakovo teikto išlaikymo dukrai apimtis, turėjo pareigą įrodyti skolos (išlaikymo įsiskolinimo) buvimo faktą bei dydį. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie jos prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kurie, kaip teigia apeliantė, patvirtina, jog šalių vaikus ji išlaikė viena: kadangi gaunamo darbo užmokesčio vaikų išlaikymui nepakako, buvo priversta skolintis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtų įrodymai nebuvo pakankami tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tuo labiau, jog atsakovas pateikė aukščiau minėtus įrodymus, paneigiančius ieškovės teiginius dėl visiško nesurūpinimo šeima ir dukra nuo 2013-01-11.

29Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl to, jog teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus ir nepareikalavo pateikti papildomų įrodymų ar jų neišreikalavo savo iniciatyva. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant šeimos bylas. Tai, kad tokio pobūdžio bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, yra atleista nuo įrodinėjimo pareigos.

30Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

32Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. L.... 5. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje, kurios nėra nutraukę, susilaukė... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. 1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.... 12. 2. Nesutinka su atsakovo argumentais, neva jis prideda prie buto, esančio ( -... 13. 3. Nesutinka su teismo pozicija, jog būtent atsakovas apmoka jos ir dukters... 14. 4. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnametės... 15. 5. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo,... 16. 6. Teismas nevertino visų į bylą pateiktų dokumentų, taip pažeisdamas CPK... 17. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo... 18. 1. Apeliantės teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, jog... 19. 2. Apeliacinis skundas grindžiamas nekonkrečiomis viena kitai... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 21. Apeliacinis skundas atmetamas.... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 23. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 24. Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 25. Apeliacinio skundo argumentus apeliantė grindžia kartu su apeliaciniu skundu... 26. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 27. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo... 28. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo... 29. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl to, jog teismas šiuo atveju... 30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo... 31. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 32. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti...