Byla 3K-3-110/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Albektus“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Albektus“ ieškinį atsakovams D. A. A. , VĮ Kretingos miškų urėdijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Neringos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo, nuosavybės teisių pripažinimo, įpareigojimo nelaikyti paukščių bei gyvūnų, ir atsakovės D. A. A. priešieškinį ieškovui UAB „Albektus“, atsakovams VĮ Kretingos miškų urėdijai ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems asmenims Neringos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių į daržinę ir rūsį pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę, esančią gyvenamojo namo teritorijoje Neringoje, ( - ), nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, paskiriant jam naudotis 20,71 kv. m rūsio patalpomis, pažymėtomis plane indeksais P-1 ir P-4, o atsakovei D. A. A. paskiriant naudotis 24,31 kv. m rūsio patalpomis, pažymėtomis plane P-5, P-6 ir P-7, įpareigoti atsakovę D. A. A. nelaikyti daugiabučio namo teritorijoje naminių gyvūnų ir paukščių. Ieškovas reikalavimą grindė teigdamas, kad nuosavybės teisę į ginčo pastatą – 35 kv. m daržinę, kaip buto priklausinį, įgijo pagal 2005 m. kovo 22 d. ir 2005 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal Butų privatizavimo įstatymą atsakovė D. A. A. privatizavo du ūkinius pastatus, kurių bendras plotas yra daugiau kaip 100 kv. m, todėl ieškovas mano, kad 35 kv. m ploto daržinė, kaip priklausinys, turėjo atitekti minėto namo l ir 3 butų pirkėjams, nes, įgijęs nuosavybės teisę į šiuos butus, jis įgijo teisę ir į buto priklausinį - daržinę. Ieškovas mano, kad atsakovė D. A. A. savo teisę į priklausinius įgyvendino privatizuodama jos naudojamą butą ir kartu dalį ūkinio pastato, todėl negali pretenduoti į kitą ūkinio pastato dalį. Jis nurodė, kad ankstesni buto Nr. 3 savininkai, šį privatizuodami, už l kv. m privatizuoto buto mokėjo didesnę nei D. A. A. kainą, todėl mano, kad į privatizavimo sutartį VĮ Kretingos miškų urėdija tik per klaidą neįrašė 35 kv. m daržinės, nors ją apskaičiavo kartu su buto kaina ir ji nuosavybės teise turėjo priklausyti buto Nr 3 įgijėjui. Atsakovė D. A. A. pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises, nes yra užėmusi didesnę dalį nei jai tenkanti proporcinga dalis bendrojo naudojimo patalpų - 45,02 kv. m rūsį. Ginčijamo rūsio naudojimo tvarka nėra nusistovėjusi. Atsakovė D. A. A. dėl naudojimosi rūsiu tvarkos su ankstesniais savininkais nesitarė. D. A. A. pažeidžia Gyvūnų laikymo Neringos savivaldybėje taisyklių 5.11, 3.4 punktus, nes daugiabučiame name ir jo teritorijoje laiko ūkinės paskirties gyvūnus. Nei dabartiniai, nei ankstesni kaimynai nėra davę sutikimų laikyti tokiems gyvūnams laikyti. Be to, atsakovės gyvūnai teršia bendrą teritoriją, trukdo poilsiui ir ramybei, kelia grėsmę.

5Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teises į 35 kv. m medinę daržinę ir į 39,42 kv. m rūsio patalpas, esančias po jos butu. Ji nurodė, kad 1993 m. kovo 25 d. su VĮ Kretingos miškų urėdija pagal Butų privatizavimo įstatymą sudaryta sutartimi įsigijo ne tik Neringoje, Preilos g. lA-2 (dabartinis adresas - ( - ), esantį butą, bet ir 39,42 kv. m rūsį po butu ir visą ūkinį pastatą, taip pat ir 35 kv. m daržinę, kuriais naudojosi ir naudojasi. Taip pat ji nurodė, kad, sudarant privatizavimo sutartį, į šią per klaidą nebuvo įrašytos rūsio patalpos ir daržinė. Daržinė dar 1993 m. buvo 100 proc. susidėvėjusi, nes statyta 1956 m. ir pardavėjo VĮ Kretingos miškų urėdijos balanse jos nebėra. Už 44 kv. m butą su rūsiu ir ūkiniais pastatais ji su pardavėju yra visiškai atsiskaičiuosi; nei pardavėjas, nei tretieji asmenys jai jokių pretenzijų nereiškė, o VĮ Kretingos miškų urėdija daržinės nevaldo 20 metų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovei D. A. A. asmeninės nuosavybės teisę į 35 kv. m ūkinį pastatą, esantį Neringoje, ( - ); nustatė naudojimosi rūsiu, esančiu Neringoje, ( - ), tvarką ir paskyrė ieškovui naudotis rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu P-4 (18,40 kv. m), o atsakovei D. A. A. paskyrė naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais P-6 (14,10 kv. m), P-7 (2,74 kv. m) ir P-5 (3,92 kv. m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu P-l (5,86 kv. m), paskyrė naudotis bendrai ieškovui ir atsakovei D. A. A.; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kretingos miškų urėdija pardavė atsakovei D. A. A. butą su ūkiniais pastatais - rąstų tvartu ir lentų daržine, tik per klaidą neįtraukė į sutartį daržinės. Namų valdos techninės apskaitos byloje priestatai (daržinės), esantys prie ūkinio pastato buvo žymimi tuo pačiu indeksu. Kitų asmenų, privatizavusių kitus du butus, esančius tame name, privatizavimo sutartyse ūkiniai pastatai kaip privatizavimo ir sutarties objektai nenurodyti ir į sutartį neįtraukti, todėl teismas laikė, kad atsakovė D. A. A. sumokėjo visą kainą ir įgijo ūkinį pastatą - daržinę 1993 m. kovo 25 d. privatizavimo sutarties pagrindu bei visą laiką nepertraukiamai šia daržine naudojosi ir valdė, todėl daržinę, esančią ( - ), Neringoje, pripažino asmenine D. A. A. nuosavybe. Teismas nustatė, kad ginčo rūsio patalpos neprivatizuotos, todėl ieškovui ir atsakovei D. A. A. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi atsakovė ir jos šeima ginčo rūsiu naudojasi nuo 1952 metų, o ieškovas butus įsigijo 2005 metais, tai teismas naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymą motyvavo susiklosčiusiais faktiniais santykiais ir racionalumu, taip pat tuo, kad rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais P-4, P-5, P-6, yra po atsakovės butu ir šiose rūsio patalpose yra atsakovės kaminas, vandens siurblys ir įvadas iš gręžinio. Kadangi rūsio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu P-l, yra įėjimas į rūsį, tai šią patalpą teismas paskyrė bendrai naudoti. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė laiko gyvūnus teisėtai ir nepažeidžia nustatytos tvarkos, jų laikymas atitinka sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimus, nekelia grėsmės ieškovo nuosavybei ir poilsiautojų ramybei, todėl ieškovo ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovę nelaikyti gyvulių atmetė.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi rūsiu tvarka, ir atsakovei D. A. A. paskyrė naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais P-4 (18,40 kv. m/), P-5 (3,92 kv. m), P-6 (14,10 kv. m), rūsio plane patalpa, pažymėta indeksu P-1 (5,86 kv. m) paskyrė naudotis ieškovui ir atsakovei bendrai; sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į daržinę ir rūsį pripažinimo bei įpareigojimo nelaikyti paukščių bei gyvūnų teismas paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė D. A. A. sumokėjo visą kainą ir įgijo visą daržinę 1993 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bei visą laiką nepertraukiamai šia daržine naudojosi ir valdė. Šioje sutartyje ginčo rūsio patalpos nenurodytos, byloje kitų įrodymų, kad atsakovė būtų privatizavusi ginčo rūsio patalpas, nėra. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo rūsys nepripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir jos šeima ginčo rūsiu naudojasi nuo 1952 metų, o ieškovas butus įsigijo tik 2005 metais, atsakovė yra II grupės invalidė, senyvo amžiaus, name gyvena nuolat, todėl jai būtų sudėtinga vaikščioti į rūsį per kitą įėjimą iš kiemo pusės, rūsio patalpos yra po atsakovės butu ir šiose patalpose yra atsakovės kaminas, vandens siurblys ir įvadas iš gręžinio, iš Kretingos miškų ūkio turto balanso į Neringos miškų ūkio turto balansą buvo perduotas tik butas Nr. 1 be rūsio, teisėjų kolegija laikė, kad atsakovei paskirtina naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais P-4, P-5, P-6, o ieškovui ir atsakovei bendrai naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksu P-1. Kolegija pažymėjo, kad savivaldybė priėmė 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą nustatydama ūkinės paskirties gyvūnų laikymo tvarką, t. y. pagal savo kompetenciją papildė jau esamas taisykles. Šios taisyklės neprieštarauja Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nuostatoms, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neteisėtu poįstatyminiu teisės aktu. Namas Neringoje, ( - ), yra netoli miško esanti sodyba, atokiau nuo gyvenvietės, atsakovė gyvūnus laiko ne gyvenamajame name, o ūkiniame pastate, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė D. A. A. laiko gyvūnus teisėtai ir nepažeidžia nustatytos tvarkos.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Albektus“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pripažinti Valstybės nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę, esančią gyvenamojo namo teritorijoje Neringoje, ( - ); nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, paskiriant ieškovui naudotis 20,71 kv. m rūsio patalpomis, pažymėtomis plane indeksais P-1 ir P-4, o atsakovei D. A. A. paskiriant naudotis 24,31 kv. m dydžio rūsio patalpomis, pažymėtomis plane P-5, P-6 ir P-7, įpareigoti atsakovę D. A. A. nelaikyti daugiabučio namo teritorijoje naminių gyvūnų ir paukščių, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. Ankstesnieji butų Nr. 2 ir 3 savininkai privatizavo šiuos butus su priklausiniais. Tai reiškia, kad dabartinis jų savininkas iš ankstesniųjų įgijo visas teises ir pareigas, susijusias su nuosavybės teisėmis į butus ir jų priklausinius. Teismai, nurodydami, kad ieškovas, nebūdamas privatizavimo proceso dalyvis, neturi teisės pretenduoti į privatizavimo metu turėjusius būti perduotus pagrindinio daikto priklausinius, neteisingai taikė CK 4.48 straipsnio 2 dalį.

122. Teismai nepagrįstai atsižvelgė į turto patikėtinio VĮ Kretingos miškų urėdijos teiginius, išreiškiančius valią atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo turtą, įregistruotą kaip valstybės nuosavybė, nes tai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl patikėtinio teisių apimties.

133. Teismai, paneigdami daržinės įregistravimą valstybės nuosavybe kaip valstybės valią turėti nuosavybės teises į ją, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nes liudytojų parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei oficialiesiems rašytiniams įrodymams.

144. Teismai, vertindami liudytojų parodymus, nesilaikė CPK 185 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo vertinant įrodymus remtis visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atsižvelgė ne į įrodymų turinį, bet į kiekį, ir neaptarė visų pateiktų įrodymų, pažeisdami CPK 265 straipsnio 1 dalį.

155. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005), nes, nustatydami naudojimosi rūsiu tvarką, nesivadovavo proporcingumo ir nusistovėjusios naudojimosi turtu tvarkos kriterijais bei netinkamai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį bei 4.82 straipsnio 5 dalį.

166. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei Neringos savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtintas Gyvūnų laikymo Neringos mieste taisykles ir pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nepasisakė, kodėl atmetė vienus įrodymus ir rėmėsi kitais, todėl teismų sprendimai naikintini kaip nemotyvuoti.

17Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo skundžiamų sprendimų dalis dėl asmeninės nuosavybės teisės į ūkinį pastatą pripažinimo D. A. A. panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. A. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

191. Kasaciniame skunde, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo daržinę ne sau, o valstybei, ieškovas kelia naujus reikalavimus, nenagrinėtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

202. Atsakovės nuomone, teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

213. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, atsižvelgė į turto funkcinę paskirtį, naudojimo racionalumą ir kitas svarbias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką, dėl kurios iki šiol nebuvo pareikštas reikalavimas, t. y. reiškia naują reikalavimą, nors nagrinėjant bylą kasacine tvarka tokie reikalavimų pakeitimai negalimi.

224. Teismai, atsižvelgdami į namo vietą, pagrįstai jį laikė sodyba ir nepažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų, nes pagal šio įstatymo 17 straipsnį fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę globoti gyvūnus, jei tai nekelia neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija prašo skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, susijusias su Neringos savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 5 d. priimtu sprendimu, pakeitusiu Gyvūnų laikymo taisykles Neringos mieste, palikti nepakeistas, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo mano, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą bei Neringos savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu pakeistas Gyvūnų laikymo taisykles Neringos mieste ir nesusiaurino įstatymo nuostatų, tik reglamentavo gyvūnų laikymą, konkretizuodama įstatymo nuostatas, atsižvelgdama į Neringos gyvenvietės išsidėstymo ypatumus.

24Trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip pateiktą nesilaikant įstatymo reikalavimų.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

27Atsakovė D. A. A. 1993 m. kovo 25 d. notariškai patvirtinta sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizavo 44,49 kv. m ploto butą Nr. 2, rąstų tvartą, plane pažymėtą indeksu 2I1m ir lentų daržinę, plane pažymėtą indeksu i1m, Neringoje, ( - ). 2005 m. kovo 22 d. ir 2005m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovas įsigijo šio namo butą Nr. 3, kurį sudaro 35,58 kv. m ploto gyvenamosios patalpos ir rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais P-2 ir P-3, bei 37,87 kv. m ploto butą Nr. 1, kurie buvo privatizuoti (butas Nr. 3 – 1992 m. lapkričio 20 d., o butas Nr. 3 – 1997 m. sausio 10 d.) ankstesnių butų nuomininkų. Šio namo butų privatizavimą atliko VĮ Kretingos miškų urėdija, kuriai patikėjimo teise įregistruota ginčo medinė 35 kv. m ploto daržinė, pastatyta 1956 m., plane pažymėta indeksu 4Iž (ankstesnis žymėjimas i1m), 2005m. sausio 20 d. įregistruota kaip Valstybės nuosavybė.

28Ginčo rūsys yra 45,02 kv. m rūsio patalpos, pažymėtos plane P-1, P-4, P-5, P-6. 33,67 kv. m rūsio patalpos, plane pažymėtos P-2 ir P-3, nuosavybės teise priklauso buto Nr. 3 savininkui.

29V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma, galima tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 340, 341 straipsniai) ir tik esant CPK 346 straipsnyje nurodytiems kasacijos pagrindams. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisės įgijimą į priklausinius valstybės turto privatizavimo (pirkimo-pardavimo sutarties) pagrindu, bendraturčių teisių naudotis bendru turtu bei laikyti gyvūnus įgyvendinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, turinčio esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir (ar) nutarties byloje priėmimui, konstatavimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir (ar) nutartį kasacine tvarka.

31Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 35 kv. m daržinę

32Įvertinus tai, kad Neringoje, ( - ), esančio namo butą Nr. 3, kurį sudaro 35,58 kv. m ploto gyvenamosios patalpos ir rūsio patalpos, plane pažymėtomis indeksais P-2 ir P-3 (pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas buvo privatizuotas, sudaryta 1992 m. lapkričio 20 d.), bei 37,87 kv. m ploto butą Nr. 1 (pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas buvo privatizuotas, sudaryta 1997 m. sausio 10 d.), kurie buvo privatizuoti ankstesnių butų nuomininkų, ieškovas įsigijo 2005 m. kovo 22 d. ir 2005m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, darytina išvada, jog jo nuosavybės teisės pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį yra išvestinės iš buvusių savininkų nuosavybės teisių. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl ieškovo ir atsakovės D. A. A. teisių į 35 kv. m daržinę, taikytina 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Tačiau ši išvada, kuri patvirtina, kad pagrįstas pirmasis kasacinio skundo argumentas, nereiškia, jog bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą tenkinti ieškovo prašymą pripažinti jam nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę ar atmesti atsakovės D. A. A. prašymą pripažinti jai nuosavybės teisę į šią daržinę.

33Bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino ieškovo prašymo pripažinti jam nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipą privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai - pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 m. kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei 1992 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią buvo privatizuotas Neringoje, ( - ), esančio namo butas Nr. 3, nei 1997 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią buvo privatizuotas šio namo butas Nr. 1, nenurodyta, jog šiuos butus privatizuojantys asmenys įsipareigojo sumokėti ne tik už privatizuojamus butus, bet ir už kokius nors pagalbinius ūkinius pastatus ar kitokius privatizuojamų butų priklausinius, kuriuos jie pagal šias sutartis turi teisę įgyti nuosavybėn.

34Bylą nagrinėję teismai pagrįstai tenkino atsakovės prašymą pripažinti jai nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę, nes 1993 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovė privatizuoja Neringoje, ( - ), esančio namo butą Nr. 2 ir ūkinius pastatus: rąstų tvartą, plane pažymėtą indeksu 2l1m, ir lentų daržinę, plane pažymėtą indeksu i1m. Atsakovės privatizuotas butas ir ūkio pastatai buvo įkainoti atskirai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipoje.

35Ketvirtuoju kasacinio skundo argumentu neigdamas bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad atsakovė 1993 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo ne vieną, o dvi tuo pačiu indeksu (i1m) pažymėtas lentų daržines, kasatorius kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Bylą nagrinėję teismai ištyrė ir teisingai įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ir kurie patvirtino, kad atsakovė 1993 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo ne vieną, o dvi tuo pačiu indeksu (i1m) pažymėtas lentų daržines. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Be to, konstatuotina, kad antrasis kasatoriaus argumentas paneigiamas, kartu ir ketvirtasis kasatoriaus argumentas dar papildomai paneigiamas išaiškinus atsakovės sudarytą 1993 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, įvertinant pirkimo-pardavimo santykių, susiklostančių privatizuojant butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, ypatumus. Galimybė aiškinti 1993 m. kovo 25 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį taikant 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 6.193 straipsnį nustatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 straipsnyje, pagal kurį šiame Civiliniame kodekse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos aiškinant sutartis, kad ir kada šios sudarytos – iki įsigaliojant ar įsigaliojus Civiliniam kodeksui; svarbu, kad sutarties aiškinimo klausimas kiltų galiojant Civiliniam kodeksui.

36Trečiasis kasacinio skundo argumentas, kad teismai pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes liudytojų parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei oficialiesiems rašytiniams įrodymams, šiai bylai teisiškai nereikšmingas, nes šiai bylai teisiškai nereikšminga aplinkybė, kas pastatė ginčo 35 kv. m medinę daržinę, nurodytą 2005 m. rugpjūčio 12 d. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos pažymoje, kurią kasatorius įvardija kaip oficialųjį rašytinį įrodymą, jo teigimu, paneigtą liudytojų parodymais. Kolegija pažymi, jog šiai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kas pastatė ginčo daržinę, o kas turėjo teisę ja naudotis, nes pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 4 straipsnius valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo subjektai buvo šių butų (ir jų priklausinių) nuomininkai.

37Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rūsio patalpas bei naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš dalies pagrįstas penktasis kasacinio skundo argumentas, nes bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rūsio patalpas bei naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirma, bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai remdamiesi Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. rugpjūčio 7 d. raštu (šis raštas nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, atitinkančiu CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir dėl to turinčiu didesnę įrodomąją galią, nes Valstybės įmonė Registrų centras neturi kompetencijos spręsti subjektinės nuosavybės teisės įgijimo pagal butų privatizavimą reglamentavusius teisės aktus klausimų) ir nesivadovaudami Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 4 straipsniais, pagal kuriuos valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo subjektai buvo šių butų nuomininkai, t. y. asmenys, kurie teisėtai naudojosi šiais butais, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu, pagal kurį parduodamų butų kaina buvo nustatoma taikant vidutines patvirtintas kainas, į kurias buvo įskaičiuota ir rūsio kaina, padarė neteisingą išvadą, kad rūsio ginčo patalpos apskritai nebuvo privatizuotos. Antra, padarius išvadą, kad turtas nėra privačios nuosavybės teisės objektas, apskritai negali būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tokiu turtu tvarkos nustatymo asmenims kaip bendraturčiams - privačios nuosavybės teisės subjektams, nes asmenys negali teisėtai įgyvendinti teisių, kurių neturi. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėjusių teismų padarytai išvadai, nes joje nenustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visos to namo rūsyje esančios patalpos. Pagal šią normą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik bendrojo naudojimo patalpos, t. y. tos namo patalpos, kurias butų ir kitų patalpų savininkai bendrai naudoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo neatsižvelgė į šioje civilinėje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį, kurioje pagrįstai remiantis Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 4 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu teisingai buvo nurodyta, kad priklausomai nuo to, ar rūsio ginčo patalpomis iki privatizavimo naudojosi viena atsakovė, ar ir buto Nr. 1 nuomininkas, bus galima nustatyti vienai atsakovei nuosavybės teise, ar atsakovei bei buto Nr. 1 savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso rūsio ginčo patalpos. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad rūsio ginčo patalpos atsakovei ir buto Nr. 1 savininkui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, būtų pagrindas, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, spręsti dėl naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos nustatymo.

39Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmiau nurodyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria šis teismas paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės D. A. A. prašymas pripažinti jai nuosavybės teisę į 39,42 kv. m rūsio patalpas, esančias po jos butu, bei paskyrė atsakovei D. A. A. naudotis rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais P-4 (18,40 kv. m), P-5 (3,92 kv. m), P-6 (14,10 kv. m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu P-1 (5,86 kv. m), paskyrė naudotis ieškovui UAB „Albektus“ ir atsakovei D. A. A. bendrai, naikintina ir byla dėl šios dalies perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

40Dėl įpareigojimo atsakovę D. A. A. nelaikyti naminių gyvūnų ir paukščių

41Bylą nagrinėjusių teismų sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalys, kuriomis buvo išspręstas ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę D. A. A. nelaikyti daugiabučio namo teritorijoje naminių gyvūnų ir paukščių, atitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismai tinkamai aiškino ir taikė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir Neringos savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtintus Gyvūnų laikymo Neringos mieste taisyklių pakeitimus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo atsisakymą kreiptis į administracinį teismą dėl šiuo sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Neringos mieste taisyklių pakeitimų atitikties Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nuostatoms, todėl šeštasis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad kasatorius teiginį, jog 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Neringos mieste taisyklių pakeitimai prieštarauja Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo sistemai, nes net ir privačiuose namuose pagal šį įstatymą ne ūkinės paskirties gyvūnams laikyti reikalingas sutikimas, o tokio sutikimo pagal taisyklių pakeitimus nereikalaujama ūkinės paskirties gyvūnams laikyti, grindžia Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies norma, tačiau sąmoningai ar nesąmoningai nenurodo ir nevertina, jog atsakovė D. A. A. ūkinės paskirties gyvūnus laiko ne bute ar name, o ūkinės paskirties pastate - tvarte, kuris specialiai skirtas tokiems gyvūnams laikyti. 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Neringos mieste taisyklių pakeitimai taip pat nustato galimybę ūkinės paskirties gyvūnus laikyti atokiau nuo Neringos savivaldybės gyvenviečių esančiose sodybose, bet ne namuose ar butuose. Kasaciniame skunde nurodomos byloje esančios atsakovės D. A. A. laikomų ūkinės paskirties gyvūnų nuotraukos ir Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 2 d. atsiliepime į ieškinį išsakyta nuomonė dėl D. A. A. teisės laikyti ūkinės paskirties gyvūnus nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų teisinių argumentų, kuriais teismai vadovavosi darydami išvadą, kad ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę D. A. A. nelaikyti daugiabučio namo teritorijoje naminių gyvūnų ir paukščių atmestinas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra priimtas ginčą galutinai išsprendžiantis teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išspręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš naujo įvertindamas ir perskaičiuodamas visus bylinėjimosi išlaidų dydžius.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

45Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria šis teismas paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės D. A. A. prašymas pripažinti jai nuosavybės teisę į 39,42 kv. m rūsio patalpas, esančias po jos butu, bei paskyrė atsakovei D. A. A. naudotis rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais P-4 (18,40 kv. m), P-5 (3,92 kv. m), P-6 (14,10 kv. m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu P-1 (5,86 kv. m), paskyrė naudotis ieškovui UAB „Albektus“ ir atsakovei D. A. A. bendrai, ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

46Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę,... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teises į 35 kv.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Albektus“ prašo panaikinti Klaipėdos... 11. 1. Ankstesnieji butų Nr. 2 ir 3 savininkai privatizavo šiuos butus su... 12. 2. Teismai nepagrįstai atsižvelgė į turto patikėtinio VĮ Kretingos... 13. 3. Teismai, paneigdami daržinės įregistravimą valstybės nuosavybe kaip... 14. 4. Teismai, vertindami liudytojų parodymus, nesilaikė CPK 185 straipsnyje... 15. 5. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos... 16. 6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo... 17. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Lietuvos... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. A. A. prašo kasacinį skundą... 19. 1. Kasaciniame skunde, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo... 20. 2. Atsakovės nuomone, teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.... 21. 3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi rūsio patalpomis... 22. 4. Teismai, atsižvelgdami į namo vietą, pagrįstai jį laikė sodyba ir... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Neringos savivaldybės... 24. Trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atsiliepimą į... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 27. Atsakovė D. A. A. 1993 m. kovo 25 d. notariškai patvirtinta sutartimi pagal... 28. Ginčo rūsys yra 45,02 kv. m rūsio patalpos, pažymėtos plane P-1, P-4, P-5,... 29. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo... 31. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 35 kv. m daržinę... 32. Įvertinus tai, kad Neringoje, ( - ), esančio namo butą Nr. 3, kurį sudaro... 33. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino ieškovo prašymo pripažinti... 34. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai tenkino atsakovės prašymą pripažinti... 35. Ketvirtuoju kasacinio skundo argumentu neigdamas bylą nagrinėjusių teismų... 36. Trečiasis kasacinio skundo argumentas, kad teismai pažeidė CPK 197... 37. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rūsio patalpas bei naudojimosi rūsio... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš dalies pagrįstas penktasis kasacinio... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į... 40. Dėl įpareigojimo atsakovę D. A. A. nelaikyti naminių gyvūnų ir... 41. Bylą nagrinėjusių teismų sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalys,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, grąžinant bylą iš naujo... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 46. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...