Byla 1A-43-478/2016
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nuteistosios I. T. gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. T. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo,

2I. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nubausta 15 MGL (564,90 EUR) dydžio bauda.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

4I. T. nuteista už tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 66-1-00894-14 dėl seksualinio prievartavimo, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g. 22, Kėdainių m., papildomai apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. A. apie tai, jog išgalvojo įvykį apie savo tėvo R. T. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, t. y. neigė, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val. 30 min. automobilyje ,,VW Multivan“ jos tėvas R. T. liepęs jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

5Apeliaciniu skundu nuteistoji I. T. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantė nurodo, jog nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi pagal jai pateiktą kaltinimą ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantė sutinka, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, tačiau ne pagal kaltinime išdėstytas aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, kad ji tyčia davė melagingus parodymus 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 22, Kėdainių m. papildomai apklausiama kaip liudytoja. 2014 m. gruodžio 15 d. ji sakė tiesą. Ji pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl, kad ji tikrai tyčia davė melagingus parodymus 2014 m. rugsėjo 10 d. apklausiama liudytoja Kėdainių rajono policijos komisariate apie tai, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val.30 min. jos tėvas R. T. priekabiavo prie jos automobilyje „VW Multivan“ Daumantų soduose, Kėdainių rajone, t. y., jis liepė jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organą.

62014 m. rugsėjo 10 d. apklausiama Kėdainių rajono policijos komisariate, ji suprato, kad duoda melagingus parodymus prieš savo tėvą, tada jai atrodė, kad tai geriausias sprendimas, nes tėvas ją per daug griežtai kontroliavo, o kai 2014 m. liepos 30 d. vakare jai sudavė per veidą, ji labai ant jo supyko, kūrė įvairius keršto planus ir sugalvojo istoriją, norėdama pakeisti įvykius taip, kad galėtų atsiriboti nuo perdėtos tėvo kontrolės. Po vasaros atostogų 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kaip ir praėjusiais mokslo metais, tėvas turėjo į jos sąskaitą pervesti 300 litų mokslams ir asmeninėms reikmėms, tačiau nepervedė, jos atžvilgiu jo griežta kontrolė išliko. Visa tai paskatino ją apkalbėti tėvą. Apeliantė nemanė, kad pasiskundus dėl jai suduoto tėvo smūgio į veidą, kas nors rimtai sureaguos, todėl sugalvojo netikrą istoriją - tėvo suduotą smūgį į veidą papildė istorija apie tėvo seksualinį išnaudojimą jos atžvilgiu. Šia išgalvota istorija pasidalino su draugėmis G. G. ir G. G.. Policijoje šia išgalvota istorija patikėjo, kadangi ji sugebėjo įtikinančiai viską paaiškinti ir elgtis. Po tėvo suėmimo gyvenimas pasikeitė, niekas jos nebekontroliavo, ji manė, kad pradeda gyventi žymiai geriau ir patogiau. Negalvojo, kad tėvą suims ir uždarys. Tik po kiek laiko suprato, kad tėvo atžvilgiu pasielgė neteisingai, jį nepagrįstai apkalbėjo, tik vėliau suprato, kokios sunkios pasekmės dėl to gali būti tėvui, todėl raštu kreipėsi į prokurorą ir nurodė, kas tikrai įvyko 2014 m. liepos 30 d. vakare, ir ką išsigalvojo. Tą nurodė ir papildomos liudytojo apklausos metu.

7Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

8Nuteistosios I. T. apeliacinis skundas atmetamas.

9Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. T. pripažino kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl pareikšto kaltinimo. Jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.

11Nuteistoji, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtindama, kad nepadarė nusikalstamos veikos pagal jai pareikštą kaltinimą, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Tačiau pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

12Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

13Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).

14I. T. nuteista už tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00894-14 dėl seksualinio prievartavimo, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g.22, Kėdainių m., papildomai apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. A. apie tai, jog išgalvojo įvykį apie savo tėvo R. T. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, t. y. neigė, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val. 30 min. automobilyje ,,VW Multivan“ jos tėvas R. T. liepęs jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organą.

15Šioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra. Nors nuteistoji I. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindama, jog kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai apeliantės teikiamą versiją paneigia. Tokie įrodymai yra liudytojų L. A., V. V., J. A., G. G., G. G. parodymai, I. T., L. T. ir R. T. apklausų protokolai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kiti rašytiniai bylos įrodymai.

16Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 2014-09-10 apklausiama kaip liudytoja I. T., pasirašytinai supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, parodė, kad 2014-07-30 apie 22-23 val. sode tėvas, išėjęs iš namuko, paliepė eiti į mašiną, o kai ši atsakė nenorinti, jis ją nusivedė į automobilį. Po to liepiamu tonu pareiškė: „Turėsi man smaukyti“, liepė nusirengti visus drabužius, pats nusirengė. Tėtis trenkė delnu du kartus jai į veidą, todėl išsigandusi, verkdama paėmė jam už lytinio organo ir pradėjo jį smaukyti. Tada jis liepė kita ranka paimti sviesto gabaliuką, juo tepti ant spenelių, užtepus, liepė čiulpti, todėl čiulpė spenelį (t. 1, b. l. 18-21).

17Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 liudytojos L. T. 2014 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokolu nustatyta, jog jai po įvykio dukra nieko nepasakojo, bet pats vyras po kelių dienų ją pasižadinęs naktį pasipasakojo, kad negali miegoti dėl dukters Ievos, kad „nudrovino“ ją, teigė: „Nu va, jau pasakiau, galvok kaip nori“. Po kelių dienų dukra papasakojo, ką tėvas su ja darė. Po pokalbio su dukra vyras kaltės neneigė, kad taip pasielgė su Ieva, bet tvirtino taip pasielgęs, nes „Ieva santykiauja su vaikinais“. Sakė, jog „jei dukra apskųs jį, tai jis papjaus visus ir pats negyvens, pasikars“. Kai sužinojo apie įvykį, į policiją nesikreipė, nes dukra Ieva nenorėjo, galvojo, kad tėvo elgesys pasikeis, nenorėjo viešumo, bet kadangi niekas nesikeičia, todėl nusprendė kreiptis į policiją (t. 1, b. l. 28-29).

18Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, 2014-09-10 įtariamojo R. T. apklausos protokolu nustatyta, jog 2014-07-30 apie 22.30 val. sode jie su dukra automobilyje ,,VW Multivan“ nusirengė drabužius, prieš tai jis du kartus trenkė dukrai delnu į veidą, jis liepė dukrai I. T. sviestu ištepti jo spenelius, glamonėti jo spenelius, ji tą padarė, tuo metu pats glamonėjo savo lytinį organą, masturbavosi pats, neprisimena, ar dukrai liepė masturbuoti jo lytinį organą (t. 1, b. l. 105-107, 112-114).

19Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, įtariamojo R. T. parodymų patikrinimo vietoje 2014-09-11 metu R. T. parodė, jog dukra jam glamonėjo spenelius, o savo lytinį organą dešine ranka jis dirgino pats, (t. 1, b. l. 94-100).

20Svarstant pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, 2014-09-11 teismo posėdžio metu R. T. teismui paaiškino, kad įvykis buvo 2014-07-30 apie 22.30 val. sode Kėdainių raj., Daumantų kaimo teritorijoje, automobilyje ,,VW Multivan“, jie abu buvo nusirengę drabužius, jis dukros nemušė, ji sviestu jam ištepė spenelius ir ranka jam dirgino spenelius, masturbavosi pats. Praėjus keturioms dienoms po įvykio, pasakė žmonai, kad teko pasimylėti su dukra, (t. 1, b. l. 120-121).

21Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, I. T., L. T. ir R. T. nurodomos esminės aplinkybės sutampa, t. y. įvykio data, vieta ir esmė bei atlikti veiksmai. Nors R. T. neigė dalį atliktų veiksmų, kuriuos nurodė I. T., tačiau jis pripažino, jog toks įvykis buvo, pripažino esmines aplinkybes, kad veiksmai buvo atliekami automobilyje, tiek I. T., tiek R. T. nusirengus visus drabužius, kad I. T. sudavė delnu du kartus per veidą, kad dukra I. T. ištepė jam spenelius sviestu ir juos dirgino, tuo metu buvo atliekami seksualinio pasitenkinimo veiksmai. Nors R. T. nurodė, jog jis šias aplinkybes išgirdo dukrai kalbant telefonu ir todėl save apkalbėjo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks paaiškinimas nelogiškas, turint omeny tėvo griežtumą dukters atžvilgiu, todėl šis paaiškinimas pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis objektyvios tikrovės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats R. T. po 4 dienų prisipažino sutuoktinei L. T., kad atliko seksualinio pobūdžio veiksmus dukters I. T. atžvilgiu, ši aplinkybė nustatyta tiek R. T., tiek L. T. parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo, juolab šios aplinkybės R. T. niekaip nepaaiškino.

22Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji istoriją išgalvojo siekdama atsiriboti nuo perdėtos tėvo kontrolės, tačiau kolegija tokį skundo argumentą vertina kaip gynybinę versiją bei siekį padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jį atmeta, kadangi ši versija yra paneigta aukščiau išvardintais įrodymais. Tuo pačiu pagrindu atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apie įvykį buvo pranešta tik po 40 dienų, todėl teismas turėjo įvertinti tai kaip patvirtinimą, jog 2014-12-15 apklausoje ji sakė tiesą, nes, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, pati I. T. nenorėjo iš karto viešinti šio įvykio, tikėdamasi, kad tėvo elgesys jos atžvilgiu pasikeis, nors šeimoje šio įvykio aplinkybės jau buvo žinomos.

23Taigi, nustačius faktinę aplinkybę, kad 2014-09-10 apklausiama kaip liudytoja I. T. davė teisingus parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. T., papildomai apklausiama liudytoja, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g. 22, Kėdainių m., tyčia davė melagingus parodymus, paneigdama jos tėvo R. T. atliktus veiksmus jos atžvilgiu. Šios apklausos metu I. T. buvo apklausiama kaip liudytoja, įspėta už melagingų parodymų davimą, ir privalėjo duoti teisingus parodymus, tačiau tyčia davė melagingus parodymus ir patvirtino protokole surašytų parodymų teisingumą. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvada, jog nuteistoji I. T., suprasdama savo, kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodama savo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, davė ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-15 melagingus parodymus, suprato ir norėjo, kad melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

24Skunde apeliantė nurodo, kad liudytojų V. V., G. G., G. G. ir J. A. parodymai yra išvestiniai ir iš esmės atkartojantys jos pasakojimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš nepilnamečius bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu ir kuriems nepilnametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai.

25Liudytojos L. A. parodymais nustatyta, kad būtent ji 2014 m. rugsėjo mėn. apklausinėjo I. T., kurios psichologinė būsena buvo adekvati įvykusiam įvykiui: ji pasakojo, verkė, jaudinosi, paskui nusiramindavo ir kalbėdavo toliau, pasakojo taip, lyg antrą kartą išgyventų įvykį. Mama palaikė dukrą ir ja tikėjo. Pirmosios apklausos metu I. T. tik paminėjo sviestą, sakė, kad tėvas liepė jį paimti iš automobilio durelių, o apklausiamas tėvas R. T. pats nurodė, kad jis nuolat vežiojasi sviestą „tuo tikslu“. Jos tėvas apklausos metu iš dalies patvirtino dukters parodymus, teigdamas, jog nuo susijaudinimo tiksliai neprisimena visų detalių, o įvykio vietoje išsamiai pasakojo apie padarytą veiką. Nekilo abejonių parodymų teisingumu. I. T. parodymai papildomos apklausos metu prieštaravo visai bylos medžiagai, jos motyvai apie kerštą tėvui dėl per griežtos kontrolės neįtikino. Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad I. T. pati atėjo pas ją su drauge Greta ir susijaudinusi papasakojo apie įvykį, ką tėvas su ja darė, sakydama, kad nori kreiptis į policiją. Ievai su drauge išėjus, ji pranešė apie įvykį mokyklos psichologei ir socialinei pedagogei. Po to Ieva lankydavosi pas psichologę, nors iki to pokalbio nesilankė. Liudytojos J. A. parodymais nustatyta, jog ji dirba „Atžalyno“ gimnazijos psichologe. G. G. atėjo kartu su Ieva, kuri atrodė sutrikusi, pasimetusi, sakė, kad sunku kalbėti. Ieva pasakojo apie įvykį, vienu metu net apsiverkė, ir jai atrodė, kad tai buvo tiesa. Ieva sakė, jog mėnesį laiko tylėjo, bet nebeišlaikė tylėjimo ir pasipasakojo Gretai, kuri paskatino veikti. Po to Ieva dar buvo atėjusi į konsultacijas, sakė, kad jai sunku namuose, apėmę dviprasmiški jausmai, nes vis dėl to jai gaila tėčio. Jautėsi blogai, kad pasakė apie savo tėtį. Niekada nesakė, kad ta istorija išgalvota. Sakė, kad pyksta ant tėvo, bet nenori jam keršyti, jaučiasi kalta tai papasakojusi. Liudytojos G. G. parodymais nustatyta, jog vieną dieną ji susitiko Ievą piktą, verkiančią, ji pasipasakojo, kaip tėtis su ja elgėsi prieš mėnesį. Nuėjo kartu į policiją, kur Ieva pasakojo tą patį, ką ir jai – apie tėčio seksualinius veiksmus jos atžvilgiu. Liudytojos G. G. parodymais nustatyta, jog Ieva pasakojo, kad tėtis „liepė jai kažką daryti“. Minėjo, jog tėtis sakė: „Jei kažką darai su vaikinais, tai ir man gali padaryti“. Ieva atrodė persigandusi, sutrikusi, jos balsas buvo keistas. Ji patikėjo, kad Ieva sako teisybę. Vėliau Ieva sakė, kad pyko ant tėčio ir melavo.

26Minėti liudytojų parodymai dėl I. T. patirtos seksualinės prievartos ir jos atskleidimo yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu pažymėtina, kad šiais liudytojų parodymais nustatyta ir emocinė I. T. būsena, jai pasakojant apie įvykį, t. y. visi liudytojai pabrėžė I. T. sutrikimą, pasimetimą, susijaudinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl I. T. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantę nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl netikėti liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

27Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytoja V. V. teisme patvirtino, kad apeliantė mėgdavo pameluoti, be to, jog pamelavo apskųsdama tėvą, ji sakė ir liudytojai G. G., kuri šią aplinkybę patvirtino teisme. Nors liudytoja V. V. įvardijo nuteistosios polinkį meluoti, o liudytoja G. G. paaiškino, jog nuteistoji jai pasakė, kad melavo, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl nuteistosios I. T. kaltės nekelia ir jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesudaro. Kaip minėta aukščiau, nuteistosios kaltė įrodyta ne tik šių liudytojų parodymais, bet ir nuteistosios tėvų L. T. ir R. T. kitame ikiteisminiame tyrime duotais parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, be to, minėtos liudytojos nurodė, kad nuteistosios keliama versija, jog ji melavo dėl jos atžvilgiu atliktų seksualinių veiksmų, nepatikėjo, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos parodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

28Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai ištirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas I. T. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal pareikštą kaltinimą pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas I. T. atžvilgiu pritaikytas tinkamai, nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 4. I. T. nuteista už tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 5. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. T. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo... 6. 2014 m. rugsėjo 10 d. apklausiama Kėdainių rajono policijos komisariate, ji... 7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas... 8. Nuteistosios I. T. apeliacinis skundas atmetamas.... 9. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 11. Nuteistoji, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ginčija... 12. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka... 13. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą,... 14. I. T. nuteista už tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje... 15. Šioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis... 16. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 2014-09-10 apklausiama kaip... 17. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 liudytojos L. T. 2014 m. rugsėjo... 18. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, 2014-09-10 įtariamojo R. T.... 19. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, įtariamojo R. T. parodymų... 20. Svarstant pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo,... 21. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, I. T., L. T. ir R. T. nurodomos esminės... 22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji istoriją išgalvojo... 23. Taigi, nustačius faktinę aplinkybę, kad 2014-09-10 apklausiama kaip... 24. Skunde apeliantė nurodo, kad liudytojų V. V., G. G., G. G. ir J. A. parodymai... 25. Liudytojos L. A. parodymais nustatyta, kad būtent ji 2014 m. rugsėjo mėn.... 26. Minėti liudytojų parodymai dėl I. T. patirtos seksualinės prievartos ir jos... 27. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas... 28. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nuteistojo I. T. apeliacinį skundą atmesti....