Byla 2K-597/2012
Dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

5S. T. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 7 d., nuo 14.10 iki 16.15 val., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, T. Kosciuškos g. 8A, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš apklausą būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne jis.

6Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai; apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, buvo šališkas ir neobjektyvus, nesilaikyta Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimų. Savo išvadas teismas grindė ne įrodymų analize, o citavo pavienių dokumentų turinį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad prieš liudytojo apklausą ar jos metu S. T. būtų išaiškintos BPK 80, 81 ir 83 straipsniuose įtvirtintos liudytojo teisės ir pareigos. Nors BPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau duomenų, kad S. T. pats raštu sutiko duoti parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyto liudijimo ypatumus, šioje byloje nėra ir negali būti, nes šių normų taikymo būtinybės niekas nesvarstė; ikiteisminis tyrimas, pasak S. T., buvo vykdomas šališkai. Pagal BPK 183 straipsnį nustatyta pareiga prieš liudytojo apklausą ne tik įsitikinti liudytojo asmens tapatybe, bet ir išsiaiškinti reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę bei jo santykius su įtariamuoju. Jis šioje byloje – ir liudytojas, ir įtariamasis, anot kasatoriaus.

9Pasak S. T., teismai neįvardijo nė vieno įrodymo baudžiamojoje byloje, pagrindžiančio jo psichinį santykį su veika. Jis teigia nieko nusikalstamo nesiekęs, teisiniuose santykiuose su UAB (duomenys neskelbtini) buvo darbuotojas, t. y. silpnesnioji teisinių santykių šalis, Vilniaus 2–asis apylinkės teismas jo ieškinį buvusiam darbdaviui patenkino, teismas pripažino jo atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtu, panaikino direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo, grąžino S. T. į darbą, priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) priverstinės pravaikštos laiką ir kitas nemokėtas sumas, todėl jis neturėjo jokio motyvo bei tikslo rašydamas pareiškimą meluoti. Teismas, anot kasatoriaus, grindė savo procesinį sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) finansininko V. R. nekonkrečiais parodymais, kuris nurodęs, kad pats jokių įrašų kasos išlaidų orderyje nedarė, išskyrus savo parašą, kitoje apklausoje jau teigė visą orderio tekstą surašęs pats.

10Taip pat kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 324 straipsnio 6 dalį. S. T. atkreipia dėmesį į tai, kad specialistės A. Kačinskienės išvadoje nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus įrašė ne D. M. ir ne finansininkas V. R.; taigi UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai kažkurie darbuotojai tikrai pasirašo kitų vairuotojų vardais. Teismui turėjo kilti abejonių dėl V. R. parodymų patikimumo. Pagal kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles pinigų gavėjas, t. y. S. T., turėjo įrašyti gaunamą pinigų sumą žodžiais, tuo metu, kai jis tą sumą būtų gavęs. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino S. T. gynėjo prašymą prie bylos pridėti 2010 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimo kopiją, tačiau jos savo procesiniame sprendime neįvertino.

11Atsiliepimu į nuteistojo S. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindo abejoti, S. T. veikos kvalifikacija pagal BK 235 straipsnio 1 dalį teisinga, dėl teismų galimo šališkumo nėra jokių prielaidų. S. T. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad kasos išlaidų orderio eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė S. T. Apklausiamas S. T. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. S. T. veikė tiesiogine tyčia. Nebuvo pagrindo taip pat skirti ir pakartotinę rašysenos ekspertizę, esant kategoriškoms specialisto ir eksperto išvadoms byloje. 2010 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimo kopija tiesiogiai nesusijusi su nagrinėjama nusikalstama veika, prie bylos pridėta kaip charakterizuojanti medžiaga ir teismui pasisakyti apie tai nutartyje neprivaloma.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.

15Liudytojo, duodančio parodymus bet kurioje proceso stadijoje, parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurių duomenys galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamojoje baudžiamojoje byloje, bet ir kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje (kaip tai suprantama pagal Žmogaus teisių konvenciją (žr. pvz., Konvencijos 6 straipsnio aiškinimą šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgement of 4 November 2008). Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai daryti išvados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-183/2009).

16Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas gavus D. M. ir S. T. pareiškimus dėl, tikėtina, suklastotų jų parašų. S. T. pareiškime Vilniaus ekonominei policijai teigė, kad kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo suklastotas parašas, pagal šį orderį jis jokių pinigų kaip darbo užmokesčio negavęs. 2009 m. gruodžio 7 d. apklausiamas kaip liudytojas S. T. patvirtino pareiškime nurodytus teiginius. 2010 m. balandžio 20 d. specialistė A. Kačinskienė pateikė kategorišką išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2009 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė S. T.

17Iš 2009 m. gruodžio 7 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad S. T. buvo išaiškintos BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės, pareigos bei atsakomybė, jis įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą; tvirtindamas apie teisių jam išaiškinimą, protokole surašytų parodymų teisingumą, S. T. pasirašė, taigi kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie liudytojo procesinių teisių neišaiškinimą S. T.

18Pranešimas apie įtarimą dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo S. T. įteiktas 2010 m. rugsėjo 24 d., taigi nuo šio momento jis tapo įtariamuoju, 2010 m. liepos 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant atskirus ikiteisminius tyrimus S. T. turėjo atskirus procesinius statusus.

19Apie šališkumą viso proceso metu nebuvo užsiminta – tai kasatorius deklaratyviai nurodo tik savo skunde. BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą. Liudytojo S. T. apklausa buvo atlikta laikantis imperatyvių BPK 183 straipsnyje nurodytų liudytojų apklausos taisyklių ir tvarkos. Apklausos protokolas atitinka BPK 179 ir 183 straipsnių reikalavimus. Apklausus kaip liudytoją S. T. baudžiamojoje byloje, šiam apklausoje nurodžius melagingą informaciją, protokolą pasirašius, taip užtikrinant tariamą protokole minimos informacijos teisingumą, nusikalstama veika buvo baigta. Sąžiningos klaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė. S. T., suprasdamas savo, kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodamas savo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, davė ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu melagingus parodymus, suprato ir norėjo, kad melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente ir panaudota byloje.

20Kasatorius skunde abejoja ir faktinių aplinkybių nustatymu; atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertino byloje surinktus įrodymus ir paneigė sąžiningos klaidos galimybę S. T. veikoje. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė kaip visumą, byloje buvo ne tik apklausti liudytojai, pats kaltinamasis, bet ikiteisminio tyrimo metu gauta rašysenos specialistės išvada dėl parašo kasos išlaidų orderyje tikrumo buvo kategoriška, taip pat ir teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu paskirtos rašysenos ekspertizė patvirtino specialistės išvadą, kad S. T. pasirašė byloje minimą kasos išlaidų orderį; apklausta teisminio posėdžio metu specialistė A. Kačinskienė patvirtino savo duotą išvadą; kasos išlaidų orderio klastojimo požymių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame nuteistojo S. T. skunde, teisės taikymo klaidos dėl atsisakymo skirti pakartotinę teismo ekspertizę, esant tapačioms tiek specialisto, tiek eksperto išvadoms byloje, nepadarė. Iš naujo kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.

23Armanas Abramavičius

24Vytautas Piesliakas

25Albinas Sirvydis

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą ir... 5. S. T. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 7 d., nuo 14.10 iki 16.15 val.,... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo pagrįstas išsamiu ir... 9. Pasak S. T., teismai neįvardijo nė vieno įrodymo baudžiamojoje byloje,... 10. Taip pat kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 11. Atsiliepimu į nuteistojo S. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu,... 15. Liudytojo, duodančio parodymus bet kurioje proceso stadijoje, parodymų dalyko... 16. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti... 17. Iš 2009 m. gruodžio 7 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad S. T. buvo... 18. Pranešimas apie įtarimą dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos... 19. Apie šališkumą viso proceso metu nebuvo užsiminta – tai kasatorius... 20. Kasatorius skunde abejoja ir faktinių aplinkybių nustatymu; atkreiptinas... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 22. Nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.... 23. Armanas Abramavičius... 24. Vytautas Piesliakas... 25. Albinas Sirvydis...