Byla 1A-183-519/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, S. Š., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, S. Š. įstatyminei atstovei R. Š.,

2neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal ( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. apeliacinį skundą dėl ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, S. Š. padarė būdamas nepakaltinamu. S. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61.

7S. Š. būdamas nepakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į ( - ), o būtent: laikotarpiu nuo ( - ) iki ( - ), išdauždamas ir išimdamas ( - ) bei išlauždamas ( - ) duris, įsibrovė į ( - ), esantį ( - ), bei pagrobė ( - ) eurų bendros vertės ( - ) vnt. ( - ), priklausančių J. G.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

102.

11( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią buvo nuteistas ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu, padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nutartimi pradėta priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą S. Š. nutraukti; 2) nutraukus procesą, S. Š. nustatyti medicininį stebėjimą.

122.1.

13Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, netinkamai taikė BK 17 ir 98 straipsnio nuostatas, todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

142.2.

15Nurodo, kad dėl tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu S. Š. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, S. Š. paskirta bausmė buvo subendrinta su ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant ( - ). Taip pat šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) teismo baudžiamąjį įsakymą. ( - ) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos ( - ) nutartimi, nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuteistajam S. Š. atliekant arešto bausmę, paskirtą ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu, ( - ) ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmuose buvo gautas ( - ) izoliatoriaus teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimo nuteistajam S. Š., vadovaujantis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktu. ( - ) žemesnės instancijos teismas nutartimi S. Š. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikus paskirtą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nutartimi nuteistajam S. Š. buvo pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas.

162.3.

17Pažymėtina, kad ( - ) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) matyti, kad S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – ( - ) stadijoje. Šiuo metu S. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – ( - ) stadijoje. Tame pačiame ekspertizės akte pažymėta, kad S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, dėl esamo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, tai yra buvo riboto pakaltinamumo būsenoje. Ekspertizės akto išvadų 6 punkte nurodyta, kad S. Š. iš dalies sugeba įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti faktinius parodymus apie su byla susijusias aplinkybes, gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus bei gali dalyvauti teismo procese. Apylinkės teisme apklaustas ekspertas G. B. paaiškino, kad surinktų duomenų pagrindu ekspertizės akte buvo konstatuota, jog S. Š. uždraustos veikos padarymo metu bei šiuo metu serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu – ( - ). Tiek įvykio, tiek ekspertizės metu S. Š. yra ( - ) stadijoje.

182.4.

19Paminėti baudžiamosios bylos duomenys (ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai), anot prokuroro, įrodo, kad S. Š. nusikalstamos veikos padarymo ir procesinio sprendimo priėmimo metu (2020 m. gegužės 27 d.), buvo ribotai pakaltinamas, todėl apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatydamas, jog S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, neteisingai taikė BK 17 straipsnio nuostatas, nes turėjo taikyti BK 18 straipsnio nuostatas. Be to, žemesnės instancijos teismas skundžiamos 2020 m. gegužės 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nors ir nurodė, jog S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl esamo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, tai yra buvo riboto pakaltinamumo būsenoje, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl taikė BK 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepakaltinamumą, ir kodėl netaikė BK 18 straipsnio, aprašančio riboto pakaltinamumo situaciją.

202.5.

21Nustačius, jog S. Š. yra ribotai pakaltinamas, turėtų būti taikoma BK 18 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones, arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

222.6.

23Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu S. Š. už tą pačią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatyta galutinė subendrinta – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, dėl kurios buvo pradėtas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. S. Š. jam paskirtą arešto bausmę atliko dar prieš gaunant teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktą, todėl, įvertinus BK 18 straipsnio 2 dalies turinį ir nustačius, jog asmuo jau atliko visą jam paskirtą bausmę, taikyti BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nebėra pagrindo, o tuo pačiu asmeniui negali būti skiriamos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

242.7.

25BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį nutraukti bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo.?

262.8.

27Apibendrindamas savo apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistasis dar iki ekspertizės akto Nr. ( - ) gavimo apylinkės teisme visą jam paskirtą arešto bausmę atliko, todėl nuteistam asmeniui atlikus visą pagal ( - ) apylinkės teismo nuosprendį paskirtą arešto bausmę, naujai pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas negali palengvinti S. Š. teisinės padėties bei negali būti kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies reikalavimą draudžiantį dvigubą nubaudimą (principą lot. non bis in idem). Pažymi, kad S. Š. diagnozuota liga yra ( - ) stadijoje, todėl nutraukus procesą būtina tolimesnė S. Š. medicininė priežiūra, nustatant medicininį stebėjimą.

283.

29Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

304.

31Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, S. Š., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėja bei įstatyminė atstovė prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

32Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

33III.

34Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

351.

36Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma ( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliami klausimai, susiję su S. Š. nepakaltinamumu bei priverčiamųjų medicinos priemonių proceso taikymu.

372.

38BPK 392 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Taip pat priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (BPK 392 straipsnio 2 dalis).

393.

40BPK 393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. BPK 402 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas. Tokiu atveju nuosprendį priėmęs teismas perima bylą savo žinion ir nutaria pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 394 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas (BPK 403 straipsnis).

414.

42Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

435.

44Nepakaltinamumą bei ribotą pakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška nepakaltinamumo atveju yra asmens psichikos sutrikimas, o riboto pakaltinamumo atveju psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus nepakaltinamumo atveju reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis), o riboto pakaltinamumo atveju reiškia, jog asmuo nevisiškai geba suprasti savo veiksmų esmę ir (ar) nevisiškai geba valdyti savo veiksmus. Kilus abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių.

451.1.

46Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje atliktam įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl S. Š. padarytos uždraustos veikos ir šių išvadų šioje nutartyje nebekartoja. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu S. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant ( - ). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. Š. nustatyta galutinė subendrinta – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką S. Š. įskaityta bausmė, atlikta pagal ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) teismo baudžiamąjį įsakymą (3 t., b. l. 29-32). ( - ) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos ( - ) nutartimi atmestas nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas dėl ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžio (3 t., b. l. 59-61). S. Š. buvo nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į ( - ), o būtent: laikotarpiu nuo ( - ) iki ( - ), išdauždamas ir išimdamas ( - ) bei išlauždamas ( - ) duris, įsibrovė į ( - ), esantį ( - ), bei pagrobė ( - ) eurų bendros vertės ( - ), priklausančias J. G. (nuosprendis įsiteisėjo ( - ).

471.2.

48( - ) izoliatoriaus pateiktoje informacijoje dėl arešto bausmės atlikimo Nr. ( - ) matyti, kad S. Š. ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų nuosprendžiu paskirtą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę ( - ) izoliatoriuje atlieka nuo ( - ) (3 t., b. l. 104, 106). ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmuose gautas ( - ) tardymo izoliatoriaus teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimo S. Š. atžvilgiu (3 t., b. l. 109). ( - ) S. Š. įstatyminės atstovės R. Š. prašyme nurodoma, kad jos ( - ) S. Š. sveikata yra blogėjanti, jis yra ( - ) būklėje. Prašoma jam skirti medicininę ekspertizę (3 t., b. l. 111). Iš ( - ) VšĮ ( - ) poliklinikos ( - ) centro pateikto medicininio pažymėjimo Nr. ( - ) matyti, kad S. Š. serga psichikos liga nuo ( - ) m. Lankosi ir gydosi įstaigoje nuo ( - ) m., skirtas ( - ) gydymas. Nustatyta diagnozė – ( - ) (3 t., b. l. 112). Siekiant pašalinti abejones dėl S. Š. psichinės sveikatos būklės, ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmai ( - ) nutartimi nuteistajam paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 130-131).

491.3.

50Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( - ) teismo psichiatrijos skyriaus ( - ) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad: 1) S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – ( - ) stadijoje; 2) S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, dėl esamo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, tai yra buvo riboto pakaltinamumo būsenoje; 3) S. Š. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – ( - ) stadijoje; 4) dėl lėtinio psichikos sutrikimo S. Š. šiuo metu negali visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negali visiškai jų valdyti; 5) lėtinis psichikos sutrikimas S. Š. yra diagnozuojamas nuo ( - ) metų; 6) S. Š. iš dalies sugeba įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, gali duoti faktinius parodymus apie su byla susijusias aplinkybes, gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus bei gali dalyvauti teismo procese; 7) S. Š. šiuo metu dėl savo psichikos būklės ( - ); 8) S. Š. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (3 t., b. l. 160-164). ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmai ( - ) nutartimi, vadovaudamiesi aukščiau minėtos psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis tenkino ( - ) izoliatoriaus teikimą ir pradėjo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą nuteistajam S. Š. (3 t., b. l. 173-174; 4 t., b. l. 1).

511.4.

52Apylinkės teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo ekspertas G. B. patvirtino S. Š. atliktos ekspertizės išvadas, papildomai nurodė, kad S. Š. baudžiamosios veikos padarymo metu bei šiuo metu serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu – ( - ). Tiek įvykio, tiek ekspertizės metu jis yra ( - ) stadijoje. Rekomenduoja S. Š. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi pas jį yra ( - ), todėl reikia prižiūrėti, kad jis tinkamai vartotų vaistus (4 t., b. l. 15).

531.5.

54Taigi šių aptartų įrodymų pagrindu apylinkės teismas skundžiama nutartimi nors ir pagrįstai vadovaudamasis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( - ) teismo psichiatrijos skyriaus ( - ) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadomis nurodė, kad S. Š., padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, tačiau nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, S. Š. pripažino nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), o ne kaip ekspertizės išvadose nurodytu – ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnis), t. y. neteisingai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl nutartis šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – S. Š. pripažįstant ribotai pakaltinamu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

556.

56Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

571.1.

58Kaip jau minėta anksčiau, iš ( - ) izoliatoriaus pateiktos informacijos dėl arešto bausmės atlikimo Nr. ( - ) matyti, kad S. Š. ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų nuosprendžiu paskirtą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę ( - ) izoliatoriuje atlieka nuo ( - ). Kaip matyti iš pateikto ( - ) izoliatoriaus rašto, nuteistojo psichika sutriko pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią nuteistasis atliko iki gaunant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( - ) teismo psichiatrijos skyriaus ( - ) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadą (arešto bausmė de facto buvo atlikta ( - ) mėnesį). Kadangi šioje byloje nustatyta, jog S. Š. atliko ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę iki gaunant ekspertizės išvadas, pritartina vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo argumentui, kad įvertinus BK 18 straipsnio 2 dalies turinį ir nustačius, jog asmuo jau atliko nuosprendžiu visą jam paskirtą bausmę, taikyti BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nebėra pagrindo, o tuo pačiu asmeniui negali būti skiriamos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės, tame tarpe ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde nurodytas „medicininis stebėjimas“, kuris nėra reglamentuotas BK.

597.

60BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį, nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

611.2.

62Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikytos baudžiamojo proceso normos, susijusios su non bis idem principo taikymu, įtvirtintu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veika, susijusi su svetimo turto pagrobimu įsibrovus į namą, įvykdyta nuo ( - ) iki ( - ).

631.3.

64Draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

651.4.

66Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Zolotukhin prieš Rusiją ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014 ir kt.).

671.5.

68Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, jog non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas, abiejuose procesuose nustatytos to paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies (sprendimai bylose Tomasovic prieš Kroatiją ir kt.).

691.6.

70S. Š., kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas ir kuriam skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, būdamas ribotai pakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią jau ankstesniu ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų ( - ) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) buvo nuteistas. Minėtoje baudžiamojoje byloje, kaip ir šiuo atveju, baudžiamasis persekiojimas už tą patį įvykį ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų yra negalimas. Dėl šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos S. Š. yra atlikęs nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę. Taigi yra nustatyta BK 2 dalies 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria S. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, naikinama ir baudžiamasis procesas S. Š. atžvilgiu nutraukiamas.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Nutarė

72panaikinti ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

73Pripažinti, kad S. Š. būdamas ribotai pakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta nuo ( - ) iki ( - ).

74Panaikinti ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria S. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

75Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą S. Š. atžvilgiu nutraukti, neskiriant priverčiamųjų medicinos priemonių.

76Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1.... 7. S. Š. būdamas nepakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai... 10. 2.... 11. ( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 12. 2.1.... 13. Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2020... 14. 2.2.... 15. Nurodo, kad dėl tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio... 16. 2.3.... 17. Pažymėtina, kad ( - ) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės... 18. 2.4.... 19. Paminėti baudžiamosios bylos duomenys (ekspertizės aktas ir eksperto... 20. 2.5.... 21. Nustačius, jog S. Š. yra ribotai pakaltinamas, turėtų būti taikoma BK 18... 22. 2.6.... 23. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ( - ) apylinkės... 24. 2.7.... 25. BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs... 26. 2.8.... 27. Apibendrindamas savo apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistasis dar... 28. 3.... 29. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.... 30. 4.... 31. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, S. Š.,... 32. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 33. III.... 34. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 35. 1.... 36. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas... 37. 2.... 38. BPK 392 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad BK 98 straipsnyje nustatytas... 39. 3.... 40. BPK 393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverčiamosios medicinos... 41. 4.... 42. Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą... 43. 5.... 44. Nepakaltinamumą bei ribotą pakaltinamumą apibūdina du kriterijai –... 45. 1.1.... 46. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje atliktam... 47. 1.2.... 48. ( - ) izoliatoriaus pateiktoje informacijoje dėl arešto bausmės atlikimo Nr.... 49. 1.3.... 50. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos... 51. 1.4.... 52. Apylinkės teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo ekspertas... 53. 1.5.... 54. Taigi šių aptartų įrodymų pagrindu apylinkės teismas skundžiama... 55. 6.... 56. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas... 57. 1.1.... 58. Kaip jau minėta anksčiau, iš ( - ) izoliatoriaus pateiktos informacijos dėl... 59. 7.... 60. BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą... 61. 1.2.... 62. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad... 63. 1.3.... 64. Draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą... 65. 1.4.... 66. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem... 67. 1.5.... 68. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, jog non bis in idem... 69. 1.6.... 70. S. Š., kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas ir kuriam... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. panaikinti ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d.... 73. Pripažinti, kad S. Š. būdamas ribotai pakaltinamu padarė baudžiamojo... 74. Panaikinti ( - ) apylinkės teismo ( - ) rūmų 2020 m. gegužės 27 d.... 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1... 76. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną yra galutinė ir neskundžiama....