Byla 2A-17-524/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant vertėjai Livijai Martišauskienei, ieškovams V. K., N. K., jų atstovui adv. Vaidotui Rutavičiui, trečiojo asmens VĮ ,,Registrų centro‘‘ Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, žodinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. (V. K.) ir N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Z. V., dėl sutarties turinio nustatymo,

Nustatė

2ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti 1991 11 16 sutartį registro Nr. 5-98, įregistruotą VĮ „Registrų centro" Klaipėdos filiale, nurodant, kad ieškovai pirko, o atsakovas pardavė 1/2 dalį gyvenamojo namo, ( - ) sutarties l punktą išdėstant : „Pagal Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr.552 iš 1991-11-05 ir įkainavimo aktą pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko ( - ) 1/2 dalį gyvenamojo namo (visas namas turi 183,18 kv. m naudingo ploto, iš jo 90,70 kv. m gyvenamojo ploto) ir 1/3 dalį rūsio"; sutarties 2 punktą išdėstant: „Nurodytos namo dalies bendra kaina yra dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi (27684) rub. 97 kap. Namo dalis parduota už dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis (27684) rub. 97 kap., iš kurių:<...>; sutarties 2.1 punktą pakeisti į a) papunktį išdėstant: „Tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis (3375) rub. 97 kap. sumokėjo Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje Nr.7260 į Butų ūkio privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr.508405 grynais pinigais"; sutarties 2.2 punktą pakeisti į papunktį b), paliekant identišką keičiamos sutarties tekstą; pakeisti sutarties 3 ir 4 punktų numeraciją į 4 ir 5; sutarties 3 punktą išdėstyti: „Nusipirkta gyvenamojo namo dalimi pirkėjas naudosis taip: visu namo antruoju aukštu su bendru įėjimu į namą, rūsio naudosis patalpomis, plane žymimomis a-6 (15,20 kv. m), a-7 (15,44 kv. m),su bendru įėjimu į rūsį. Nurodo, kad 1991-11-16 privatizavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn ½ dalį namo, ( - ) tačiau sužinojo, kad ieškovo V. K. vardu įregistruotas butas, esantis tuo pačiu adresu. Pažymi, kad privatizavimo sutarties dalykas pagal tuo metu galiojusias teisės normas galėjo būti tik namas arba jo dalis. Teigia, jog notaras registre įregistravo ½ namo dalies pirkimo?pardavimo sutartį, sutarties egzempliorius dėl namo dalies pardavimo saugomas Klaipėdos apskrities archyve, o valstybės įmonė Registrų centras nekilnojamojo turto teisinę registraciją atliko pagal ydingą sutartį ir įregistravo nekilnojamąjį turtą kaip butą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino, kad ieškovų teiginys, jog jie išreiškė valią įsigyti namo dalį, o ne butą, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad privatizavimo objektu galėjo būti ir butas dvibučiame name. Pažymėjo, kad ieškovų sumokėta valstybinio mokesčio suma savo dydžiu atitinka sumą, numatytą už buto privatizavimą. Pažymėjo, kad ginčijama 1991-11-16 sutartis jos sudarymo dieną įregistruota viešame registre, Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ieškovams teisė naudotis šiais duomenimis apribota nebuvo, todėl ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 1991-11-16 ir ieškinio senatį taikė.

4Apeliaciniu skundu ieškovai V. K. ir N. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ne sutarties šalys pateikė sutartį registruoti, o apie ginčijamos sutarties įregistravimą sužinojo tik 2006 m., kai kreipėsi dėl registro duomenų ištaisymo. Teigia, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, jog apeliantai žinojo nusipirkę butą, nes su buto eksploatavimo įmone sudarė sutartį dėl buto priežiūros ir eksploatavimo, kadangi sutartis dėl buto eksploatavimo buvo sudaryta iki privatizacijos. Pažymi, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes byloje buvo pagrindas nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją, be to, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės. Nurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovai išreiškė valią pirkti butą, nes buvo sudaryta notarinė namo dalies pirkimo?pardavimo sutartis. Konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nes nustatė, kad apeliantai sumokėjo tik 0,5 procento perkamo gyvenamojo ploto kainos. Teigia, kad teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog namo dalies privatizavimo sutartis galėjo būti sudaryta tik atlikus pastato dalių skaičiavimą, nes pirkimo?pardavimo sutarties sudarymo metu to reikalaujama nebuvo, tokio dokumento nereikalavo ir notarė, tvirtinusi sandorį.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, įvertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

6Apeliacinį skundą atmesti.

7CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas yra sutarčių teisėje taikomo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158 straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai suponuoja, kad esant tarp sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių bei pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

8Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, bendriesiems teisės principams, sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Būtinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šioje byloje ieškovai siekia pakeisti 1991-11-16 privatizavimo sutarties dalį, susijusią su privatizuotu objektu, ir nurodo, kad šio sandorio sudarymo metu jų valia buvo išreikšta privatizuoti ½ dalį gyvenamojo namo, o ne butą Nr. 2 ir jiems nežinant buvo įregistruota viešame registre sutartis dėl buto, kaip nekilnojamojo turto vieneto, privatizavimo. Šiuo atveju ieškovai nurodo, kad būtinybę peržiūrėti šalių sutartį lėmė sandorio sudarymo metu egzistavusių faktinių aplinkybių , susijusių su sandorio dalyku, tik neteisingas įregistravimas, nes faktiškai privatizavimo sutarties šalys buvo sutarusios dėl namo dalies, o ne buto privatizavimo. Tačiau pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovai privalėjo įrodyti, kad sandorio šalių valia buvo privatizuoti namo dalį. Ieškovų teisės reikalauti pakeisti jų pačių pasirašytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį sietinos su ginčo turto privatizavimo metu kaip nekilnojamo turto vieneto suformavimu privatizavimui.

9Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, priimtas 1991-05-28, įsigaliojo 1991-06-30 ir galiojo visas iki 1998-07-01. Šio įstatymo 1 str. 1d. buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkai norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992-12-01. Pagal Butų privatizavimo įstatymą vietos savivaldybės parduodavo joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos- jų balanse esančius butus. Pirkti butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta tvarka suteikta gyvenamoji patalpa ( Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.). Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 str. buvo nustatyta viena iš tokio privatizavimo sąlygų - butas turėjo būti gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas. Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Paminėtos butų privatizavimo įstatymo nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad būtinoji sąlyga šiam procesui prasidėti buvo buvimas gyvenamosios patalpos nuomininku, todėl ieškovai privalėjo įrodyti, jog jie buvo ne buto Nr. 2, o gyvenamojo namo ½ dalies nuomininkai. Įvertinus ginčo patalpos privatizavimo dokumentus ( t.2, b.l. 19-18) tokios išvados padaryti negalima, nes ieškovo prašymas privatizuoti butą, ir pilnamečių šeimos narių susitarimas įrodo, jog jie buvo buto Nr. 2, kaip turtinio vieneto, nuomininkai, todėl turėjo teisę privatizuoti tą nekilnojamojo turto vienetą, kurį nuomojo.

101964 m CK 8 str., galiojęs ginčo sandorio sudarymo metu, apibrėždamas piliečių teisnumą, teisės teorijoje įtvirtino taisykles, kad teisnumas yra tik prielaida turėti konkrečias subjektines teises, kurios atsiranda tik esant konkrečiam teisiniam santykiui. Šiuo atveju ieškovams, pradėjus privatizavimo procesą kaip buto nuomininkams, negalėjo būti leista privatizuoti ½ namo dalį, nes ji privatizavimo momentu nebuvo suformuota kaip nekilnojamojo turto vienetas, nes namo dalių skaičiavimo pažyma buvo sudaryta po privatizavimo sutarties sudarymo ir įregistravimo 1991-12-05(t.2, b.l. 84), nes ir pagal tuo metu galiojusį CK nekilnojamieji daiktai turėjo būti suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, o ieškovų nuomos teise valdoma gyvenamoji patalpa buvo suformuota kaip butas. Šią nuostatą patvirtina ir tai, jog sutarties sudarymo metu galiojo ir LR butų kodeksas, kurio 5 str. įtvirtino buto fondo rūšis. Tuo metu butų fondas buvo 4 rūšių: valstybinis, visuomeninis, GNSK ir individualus fondas. Pagal 6 str. valstybinis butų fondas buvo skirtomas į dvi dalis: namus ir gyvenamąsias patalpas, esančias vietinių LDT žinioje, tai sudarė vietinių Tarybų butų fondą, o gyvenamieji namai bei patalpos, esantys ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje-žinybinį butų fondą, ir pagal LR butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojamas šis butų fondas. Tai, kad visos šiam fondui priklausiusios gyvenamosios patalpos tuo metu buvo suformuotos į butus, įrodo ir LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimas Nr. 309, kuriuo patvirtintos valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės. Šio nutarimo 7 p., pateikdamas privatizavimo objektų kainas, visas privatizuojamas gyvenamąsias patalpas suskirsto į butus, priklausomai nuo namo, kuriame jie buvo suformuoti- butai daugiabučiuose, mažabučiuose (3-12 butų) namuose ir vienbučiai bei dvibučiai namai. Todėl šis skirstymas ir patvirtina ieškovų įrodinėjamą aplinkybę, jog notaro galėjo būti suklysta ruošiant sutartį, kurioje nurodyta, jog ieškovams buvo paruoštas sutarties dėl ½ dalies namo privatizavimo tekstas. Tačiau šis tekstas to paties notaro buvo perrašytas ir nurodytas privatizavimo objektas-butas Nr. 2. Tokia pat tvarka 1991-11-23 ir buvę ieškovų kaimynai K. privatizavo butą Nr. 1 (t. 2, b. l. 6-8). Todėl tuo metu galiojusių norminių aktų analizė leidžia padaryti išvadą, kad ieškovų namas jo privatizavimo metu buvo dvibutis ir jo nuomininkai privatizavo du butus šiame name. Todėl ši sutartis dėl buto Nr. 2 privatizavimo buvo įregistruota 1991-11-16 viešame registre, pažymint ieškovų buto techniniame pase ( t.2, b.l. 144).

11Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad privatizavimo kainos sumokėjimas yra pagrindas keisti sutartį, nes visų pirma Butų privatizavimo įstatymo 6 str. nustatė, jog 1 procentas namo kainos yra mokamas perkant gyvenamąjį namą, tačiau ieškovai įrodinėja, jog jie privatizavo tik pusę namo. Notaro knygoje padarytas įrašas įrodo, jog ieškovai pateikė notarui 2 kvitus su138 rublių ir 139 rublių suma (t.2, b.l.4), tačiau ieškovų privatizavimo byloje yra kvitas, kuris įrodo, kad sumokėta 143,80 rub. už buto privatizavimą (t.2, b.l.18). Notaro knygoje kvitai su 138 ir 139 rub. suma pažymėti grafoje –,,Valstybinis mokestis arba pažyma apie atleidimą nuo valstybinio mokesčio‘‘, todėl šis valstybinis mokestis negali būti tapatinamas su mokesčiu už buto privatizavimą, nes yra nurodyta jo tiksli paskirtis – valstybinis mokestis. Įvertintina ir tai, kad ieškovų namo kito buto Nr. 1 savininkas taip pat sumokėjo 191 rub. valstybinį mokestį, nors pateikė kvitą su 143,80 rub. ir 0,40 rub. suma už buto privatizavimą ( t.2, b.l. 7-10), Todėl nustačius, jog ieškovai pagal sandorio sudarymo metu galiojusias teisės normas nesiekė privatizuoti viso namo, darytina išvada, jog jie neturėjo pagrindo mokėti 1 procento nuo namo kainos. Visų pirma ieškovai neteisingai išplečia šios teisės normos aiškinimą, tapatindami visą namą su ½ jo dalimi. Įvertintina tai, kad dėl ieškovų įrodinėjamos klaidos nebuvo pažeistos jų turtinės teisės, nes realioji jų nurodomo turto dalis, pervadinus butą į gyvenamąjį namą, visiškai nepasikeis.

12Savo teisių pažeidimą ieškovai sieja ateityje su galimybe pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise įsigyti namo dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes nenustatė ieškovų teisių pažeidimo momento. CK 1.127 str. 1d. nustato, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovams nurodžius, jog jie savo teisių pažeidimą sieja su momentu, kada buvę kaimynai 2005m. rugpjūčio mėnesį pardavė savo butą ir jiems kaip bendraturčiams pirmenybės teise nepasiūlė. Nors ieškovai ir nesikreipė į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, tačiau 10 metų ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo šios datos.

13Kiti apeliacinio skundo motyvai dėl nekokybiško vertimo ir teisėjos šališkumo yra neįrodyti. Visų pirma šioje byloje vertinamos teisės normos ir faktinės aplinkybės, buvusios 1991m. lapkričio 16 dieną, ir tuo metu kito buto savininke nebuvo teisėja V.B. 2008-04-10 protokolu įrodyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo vertėja, kuri pasirašė priesaikos tekstą (t.2, b.l. 96), ieškovai teismo posėdyje dalyvavo atstovaujami advokatės, nebuvo pareikšta pastabų dėl protokolo, todėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2d.), todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti .

Proceso dalyviai