Byla 2-6-287/2010

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovams U. G. ir advokatui D. M., atsakovui G. D., jo atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „P. L.“ ieškinį atsakovui G. D. dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, ir

Nustatė

3Ieškovo UAB „P. L.“ atstovas advokatas D. M. teismo posėdyje pateiktą ieškinį visiškai palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad atsakovas G. D. dirbo UAB „P. L.“ direktoriumi nuo 2006-07-12 iki 2008-10-22. Atsakovui einant vadovo pareigas, įmonės veiklos efektyvumas sumažėjo, pastoviai kildavo nesusipratimai dėl komunikavimo, dėl ūkininkavimo. Dėl nurodytų priežasčių vienintelis ieškovo akcininkas AB „L.“ nusprendė atlikti prekių inventorizaciją. Inventorizacija buvo atlikta vadovaujantis 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtinta tvarka, 2008 metų spalio 16 – 20 dienomis. Atlikus inventorizaciją, buvo nustatytas 26119,73 litų prekių trūkumas, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas privalo atlyginti šią žalą, kadangi žalos atsiradimo metu ėjo UAB „P. L.“ direktoriaus pareigas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes būdamas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABĮ 37 str. 9 d. 1 p. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 p. už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal LR CK 2.87 str. 7 d. juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal DK 255 str. 5 p. darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsakovas privalo atlyginti visą ieškovo patirtą 26119,73 litų žalą. Šiuo atveju yra visos sąlygos buvusio UAB „P. L.“ direktoriaus atsakomybei kilti tiek pagal darbo teisės normas, tiek pagal civilinę atsakomybę, tiek pagal akcinių bendrovių reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas netinkamai vykdė šias savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir įmonės dokumentuose. ABĮ 19 str. 8 d. numatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. ABĮ 37 str. 10 d. 1 p. numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. CK 2.87 str. 1 d. numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Įstatų 8.8 punktas numato, kad direktorius turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus bendrovei ir laikytis konfidencialumo. Aplaidžiai organizuodamas bendrovės kasdieninę veiklą, direktorius G. D. neužtikrino, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių, o tuo pačiu pažeidė teisės aktų ir įstatų nuostatas. Pažeisdamas šias pareigas atsakovas bendrovės prekes naudojo savo asmeniniams tikslams, jas iš bendrovės ėmė savo nuožiūra ir už jas nemokėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtina AB „L.“ 2008-10-14 valdybos posėdžio protokolas Nr. 13 ir 2008-10-22 valdybos posėdžio protokolas Nr. 14, šių protokolų priedai. Žala ieškovui padaryta dėl netinkamo bendrovės kasdieninės veiklos organizavimo ir dėl bendrovės turto naudojimo direktoriaus asmeniniams interesams. Tokiu būdu akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Atsakovas užėmė bendrovės vadovo - direktoriaus pareigas, todėl jam taikytini itin griežti rūpestingumo ir apdairumo standartai, tuo labiau, kad jis šias pareigas ėjo nuo 2006 metų. Atsakovas veikė tyčia, sąmoningai siekdamas padaryti žalos bendrovei (imdamas prekes iš bendrovės ir už jas nemokėdamas) ir sąmoningai leido žalai atsirasti (nesilaikydamas bendrovės kainų politikos, neatlikęs veiksmų, būtinų bendrovės buhalterinei apskaitai vesti, tai yra, neatsižvelgdamas į vyr. buhalterės prašymus, ignoruodamas kitų bendradarbių interesus ir. kt.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pažeidėjo kaltė. Ieškovas ir atsakovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. Žala ieškovui atsirado dėl to, kad atsakovas nevykdė savo, kaip bendrovės vadovo pareigų. Atsakovas piktybiškai vengia savo, kaip bendrovės vadovo, netinkamų pareigų atlikimu padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad inventorizacija neteisėta, nes atlikta jam nedalyvaujant (sirgo) ir nekompetentingai. Atsakovas apskritai vengė atlikti savo pareigas, nevykdė generalinio direktoriaus nurodymų, apie tai yra pateikta eilė įrodymų. Į inventorizacijos komisiją buvo surašyti sandėlininkai, kaip tam tikrų prekių žinovai, visų komisijoje dalyvavusių asmenų pareigos ir kvalifikacija atitiko reikalavimus atlikti inventorizaciją. Pagal taisykles direktoriaus dalyvavimas inventorizacijoje neprivalomas. Atsakovas atsisakė teikti paaiškinimus dėl bendrovėje atliekant patikrinimą nustatyto trūkumo, atsisakė priimti jam per antstolį siųstus dokumentus, susijusius su bendrovėje atlikta inventorizacija. Į valdybos posėdį taip pat neatvyko. Jeigu pagrindinis akcininkas reikalauja atvykti į valdybos posėdį, tai privaloma vykdyti. Inventorizacijos aktas yra galiojantis, nenuginčytas. Atsakovas sąmoningai nesiėmė ginčyti akto. Atsakovas kviečiamas neatvyko ir į valdybos posėdį, kuriame buvo atlikti inventorizaciją, o direktoriaus pareiga yra veikti bendrovės interesais. Jeigu direktorius turėjo nedarbingumo lapelį, jis privalėjo vietoje savęs skirti kitą asmenį, tačiau tokio dokumento nėra. Atsakovas tiesiog dingo ir nebuvo galima jo rasti. Pats generalinis direktorius Balsys paskyrė U. G. laikinai eiti direktorės pareigas (inventorizacijos metu). Byloje yra pateiktas išsamus buhalterės paaiškinimas, kaip su direktoriumi sunku bendrauti. AB „L.“ įmonėse atliekami didžiuliai kiekiai inventorizacijų, bet tokių dalykų nėra pasitaikę. Po inventorizacijos atsakovas buvo kviestas susipažinti su inventorizacijos aktu, tačiau neatvyko. Inventorizacijos aktą buvo bandyta įteikti atsakovui per antstolę, tačiau irgi neėmė. Koks protingas vadovas nepasidomės, kokie inventorizacijos rezultatai. Koks pagrindas tokiu atveju prašyti pakartotinės inventorizacijos, nežinant kokie yra pirminiai rezultatai. Atsakovas buvo supažindintas su direktoriaus pareiginiais nuostatais, materialinės atsakomybės sutartimi. Šių dokumentų teismui pateikti negali, nes AB „L.“ jų nėra. Ieškovas yra suinteresuotas juos turėti ir jokio intereso jų nepateikti neturi, tačiau D. tvirtino, kad dokumentai iš jo kabineto buvo išnešti. Tačiau netgi ir nesant tokių dokumentų atsakomybė vis tiek lieka. Atsakovas buvo direktorius, to pats neginčija, todėl turėjo žinoti įstatymus, kadangi žmogus yra išsilavinęs. Ieškovo atstovas nemano, kad inventorizacija būtų buvusi atlikta geriau ir būtų ištirtos visos aplinkybės bei žalos dydis, dalyvaujant atsakovui, kadangi inventorizaciją atliko didelė struktūra, į inventorizacijos komisiją buvo paimta daug žmonių, negalėjo taikytis prie D. Liga yra pateisinama priežastis, tačiau tai neliečia inventorizacijos. Atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl prekių įmagnetinimo, stebėjimo kamerų įrengimo, kadangi nėra raštiškų prašymų. Visus reikalavimus direktorius turi formuoti raštu. Be to, nebuvo būtinybės taikyti maksimalias priemones, nes vagysčių atvejų nebuvo nustatyta, ir UAB „P. L.“ materialinių vertybių apsaugai priemonių užteko. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „P. L.“ buvo eilė patikrinimų, rasti trūkumai, duoti nurodymai jiems pašalinti. Ieškovas atsakovui nuobaudų neskyrė, tik davė nurodymus, kad ištaisytų klaidas, nes drausminių priemonių taikymas yra pareiga, bet ne prievolė. Atsakovas yra atsakingas už visą nustatytą trūkumą. Prašo iš atsakovo G. D. priteisti 26119,73 litų patirtos žalos atlyginimui, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Iš atsakovo nepriėmė pinigų už prekes pagal raštelius, kurias jis sutinka apmokėti ir pripažįsta skolą, kadangi ta įmoka jau yra kaip žalos padengimas, nes jau atlikta inventorizacija ir nustatytas prekių trūkumas.

4Ieškovo atstovė U. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, pritarė advokato išsakytai nuomonei ir paaiškino, kad inventorizacija buvo atlikta taip, kaip ir visos kitos, neišskirtinė. Atvažiavę komisijos nariai ėjo per sandėlius ir skaičiavo prekes. Prekes skaičiavo žmonės specialistai, pasiskirstę pagal prekių grupes. Ji dirbo su kompiuteriu, tai yra, suvedinėjo į kompiuterį inventorizacijos duomenis. Į kompiuterį patikrinimo duomenis vedė dar viena prekių žinovė, buhalterė ir jos spausdino inventorizacijos aktą. Prekių žinovai prekes skaičiavo pagal rūšis, rašė į juodraščius, o po to jos suvesdavo visus duomenis į kompiuterį. Balsys įsakymu paskyrė ją laikinai eiti direktoriaus pareigas D. ligos metu. Jai atrodo, kad D. buvo pranešęs buhalterei, jog serga. Dabar kiek ji dirba UAB „P. L.“, trūkumų iš viso nėra. Iš lentynų niekas nieko nevagia, nes visi pirkėjai pažįstami, ūkininkai, bendrovės. Jeigu buvo vagiama anksčiau, kodėl dabar nebevagia. Tik vadovaujant D. iš parduotuvės buvo vagiama. Prekės pagal lapelius nebuvo išduodamos, jos parašų ant tų lapelių nėra. Ji nežino, kas iš darbuotojų nepasirašė inventorizacijos akto. Ji nebendrauju su tais darbuotojais, kurie jau nebedirba. Inventorizacijos juodraščiai buvo rašomi tušiniu, o ne pieštuku. Spalio 16 dieną patikrinimas baigėsi apie 20 valandą. Ji su A. K. iš pastato išėjo paskutiniai, užplombavo ir užblokavo parduotuvės duris. Šviesą paliko gale. Pašaliniai parduotuvėje nevaikščiojo. Kitos dienos rytą visi susirinko prie parduotuvės durų, A. K. atblokavo duris, nes tik jis žinojo kodą ir visi suėjo į vidų. Nėra būtinybės sandėliuose įrengti vaizdo kameras, nes tenai nepakliūna pašaliniai, o jeigu ir eina, tai tik su pardavėju. Dalinė inventorizacija buvo daroma ne vieną kartą, tai yra, kai skaičiuojamos kai kurios prekių grupės. Kokia yra popierinė inventorizacija ji nežino. Būdavo, kad parduodamos vienokios prekės, o į dokumentus rašomos kitokios ir tai būdavo daroma direktoriaus D. nurodymu. Tiksliai nebeprisimena su kuo tai buvo, bet buvo ir ūkininkų ir bendrovių.

5Atsakovas G. D. teismo posėdyje palaikė savo pateiktą raštu atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra, sutiko sumokėti už jo paimtas prekes pagal raštelius apie 3000 litų, o su kita ieškinio dalimi visiškai nesutiko ir paaiškino, kad ieškovas teigė apie jo pažeidimus. Kadangi nebuvo nustatyta, kur turi būti laikomas tarnybinis automobilis, tarnybinį automobilį ir padangas laikė savo namuos ir inventorizacijai pateikė visas 4 padangas. Tarp kitko tos padangos po inventorizacijos dingo. Su buhaltere jis sutardavo, nekonfliktavo, su ja santykiai pablogėjo tik paskutinį mėnesį, nes buvo pastoviai skambinama, reikalaujama atlikti visokių darbų - būtų ir nebūtų, mano, kad taip jau buvo ruošiamasi jį atleisti iš darbo. Parduotuvėje dirbantys pardavėjai savo skyrių neturėjo, nes dirbo 4 pardavėjai, o skyriai buvo aštuoni ir darbuotojų suskirstyti pagal skyrius buvo neįmanoma. Darbuotojai kartu su pirkėju eidavo į sandėlį, prekes susirašydavo ant lapelio, po to buvo išrašomi dokumentai. Dėl prekių išdavimo pasitikėdavo Kauno sandėlininkais, kadangi neturėjo didelių svarstyklių ir negalėdavo visko pasverti. Kiek įdėdavo prekių, tiek ir gaudavo, patikrinti nebuvo kur. Jau prieš jam pradedant dirbti direktoriumi, buvo lapelių sistema ir niekam čia nebuvo naujiena, nei darbuotojams, nei komercijos direktorei B. Pasiimdavo prekes, surašydavo lapelius, o kai galėdavo, atsiskaitydavo. Jis sužinojo, kad inventorizacijos data nustatyta pirmadienį, todėl nieko blogo negalvodamas, penktadienį atsigulė į ligoninę perpilti kraujo. Gulėdamas ligoninėje sužinojo, kad pakeistas inventorizacijos laikas ir pačią pirmą inventorizacijos dieną skambino B. ir prašė nukelti inventorizacijos datą. Į ligoninę jam kasdien skambindavo darbuotojai ir klausė, kur prekės, nes jis geriausiai žinojo, kur kas sudėta. Todėl gerai žinojo, kaip vyksta inventorizacija. Inventorizacija buvo atliekama jam nedalyvaujant, jo ligos metu, atlikta neskaidriai, nes tie, kurie ją atliko, buvo suinteresuoti, kad būtų nustatytas trūkumas ir tuo pačiu būtų pagrindas jį atleisti iš pareigų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad žala buvo padaryta jam einant direktoriaus pareigas. Tačiau jis teigia, kad žala, jeigu tokia buvo padaryta, galėjo atsirasti ir dar jam nesant direktoriaus pareigose, kadangi įmonėje pilna inventorizacija niekada nebuvo atlikta, tik keletą kartų buvo atlikta dalinė inventorizacija. Ieškovas teigia, kad inventorizacijos metu metalus skaičiavo, vielos rulonus svėrė, tačiau kaip galima buvo pasverti vielos rulonus, jeigu parduotuvėje esančios svarstyklės gali pasverti tik apie 100 kilogramų. Armatūra yra sudėta į krūvą ir norint ją suskaičiuoti, reikia su autokaru išsivežti į kiemą ir suskaičiuoti, tačiau juk niekas nevežė į kiemą ir neskaičiavo. Armatūra yra kelių rūšių, metalas, skarda irgi kelių rūšių ir iš kelių gamintojų, todėl pagal kiekvieną gamintoją reikia išsirūšiuoti, suskaičiuoti, perkeliant kiekvieną lapą atskirai, sutikrinant pagal kodus. Be to, gulėdamas ligoninėje, iš apsaugos jis gavo skambutį, kad pastatas yra neužblokuotas, kad pastate 21.04 val. buvo įjungta signalizacija, bet po 5 minučių išjungta. Tą naktį parduotuvė visą parą buvo neužblokuota, vadinasi parduotuvėje kažkas vyko, kažkas buvo daroma. Ž. P. jam sakė, kadangi važiuodama vakare pro parduotuvę, matė jos viduje degančią šviesą, matė vaikštančius žmones. Pirmadienį jis grįžo iš ligoninės ir inventorizaciją buvo galima daryti iš naujo. Prašė B. daryti pakartotinę inventorizaciją, tačiau ji nesutiko. Inventorizacijos akto nepasirašė, nes gerai žinojo, kaip buvo atlikta inventorizacija. Grįžęs pirmadienį iš ligoninės, rado išlaužtas kabineto duris, šiukšlių dėžėje rado patikrinimo juodraščių lapus. Jam buhalterė buvo pasakiusi, kad inventorizacija prasidės pirmadienį, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių atkėlė į ketvirtadienį. Buhalterei buvo sakęs, kad penktadienį važiuos į ligoninę. Nesutinka su patikrinimo rezultatais. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo atžvilgiu turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė. Su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta ir niekas jam nesiūlė jos sudaryti. Jis tokios sutarties niekada nepasirašė ir jos neturėtų būti. Ieškovas jį nepagrįstai kaltina, kad jis pasisavino dokumentus. Visi dokumentai sudaromi dviem ir daugiau egzempliorių. Visi jie saugomi AB „L.“ buhalterijoje Kaune. Dokumentų kopijos ir sutartys, kurios vėliau turėjo būti perduotos į bendrovės buhalteriją buvo jo kabinete. Inventorizacijos metu kai buvo išlaužtos jo kabineto durys, visos sutartys bei kiti dokumentai buvo paimti iš kabineto. Iš jo kabineto dingo visi dokumentai. Darbuotojai jam paaiškino, kad kabineto duris liepė išlaužti komercijos direktorė B.ė. Jis taip pat nebuvo supažindintas su pareigybiniais nuostatais, įmonės įstatais ir nepasirašė, kad yra supažindintas. Visus nurodymus iš AB „L.“ jis gaudavo žodžiu, liepė dirbti, sakydami, kad viskas bus gerai. Inventorizacijai atlikti B. atsivežė iš Kauno jai pavaldžius darbuotojus. Inventorizacija buvo atliekama nesąžiningai, nebuvo laikomasi tikrinimo tvarkos. Inventorizacijos lapai buvo pildomi pieštuku, todėl jų duomenys galėjo būti lengvai ištaisomi, koreguojami. Išbrokuotos, apgadintos prekės buvo visai neįtrauktos į inventorizacijos sąrašus. Ne visos prekės buvo skaičiuojamos, skarda net nepajudinta, armatūra išmėtyta, nesverta. Varžtai nebuvo sveriami, buvo paimti lapai su esančiais likučiais ir tiesiog perrašomi jų duomenys. Didžiausia abejonę kelia metalų kiekio patikrinimas. Metalai yra sveriami, tačiau jų bendrovėje nebuvo tokių svarstyklių, kurios galėtų juos pasverti. Lieka tik vienas būdas - skaičiuoti vienetais. Tačiau kaip galima suskaičiuoti, kai iš viso įmonėje metalo sandėlyje buvo laikoma apie 100 rūšių metalo, kurių bendras svoris daugiau kaip 200 tonų, neskaičiuojant metalinių vamzdžių, kurių yra panašiai tiek pat. Tačiau, svarbiausia yra tai, kad kai kurie metalai yra sukrauti ant viršaus kitų metalų. Ir juos suskaičiuoti neatskyrus ir neperkėlus su autopakrovėju yra neįmanoma. Inventorizacijos metu niekas to nedarė. Reikėjo padaryti trūkumą ir padarė, nes kaip kitaip jį būtų atleidę iš darbo. Inventorizacijos aktą turėjo pasirašyti, bet nepasirašė, nes tai buvo jo viešas protestas, kad nepriėmė akto. Negali būti tokiom sumom skirtumas, toks trūkumas, tada prekes išvežti reikėjo su „fūra“. Už paimtas pagal lapelius prekes, jis negalėjo susimokėti, nes gulėjo ligoninėje, o kiti darbuotojai susimokėjo. Jis vienas niekada negalėjo priimti jokių savarankiškų sprendimų. Visada darė tai, ką jam liepdavo bendrovės generalinis direktorius Balsys ir komercijos direktorė B. Buvo visiškai jiems pavaldus ir priklausomas nuo akcininkų, todėl negavęs iš jų leidimo, negalėjo imtis reikiamų priemonių įmonės apsaugai užtikrinti. Jis tik statytinis, jį priėmė dirbti ir dirbo, jis ne akcininkas ir neturėjo pinigų nei apsaugai, nei kamerom. Iš pradžių jis dirbo sandėlininku, po to vadybininku ir vėliau paskyrė dirbti direktoriumi. Žinojo, kad pasikeitė darbo sutartis, o daugiau nieko nežinojo. Prieš pradedant dirbti direktoriumi, perduodant ir perimant prekes, buvo atlikta popierinė inventorizacija, tai yra, iš kompiuterio išimti duomenys apie prekes, pasirašė ir viskas. Ieškovui svarbiausia buvo tik apyvarta, o prekių apsauga buvo nesvarbu, nesvarbu ir tai, kad keturi darbuotojai turėjo dirbti tokiose didžiulėse patalpose. Jo darbo metu apyvarta nuo 150.000 litų per mėnesį padidėjo iki 300.000 litų. Jeigu daugiau suprekiaudavo gaudavo paskatinimus, kurių jis gavo 15 ir neturėjo jokių nuobaudų. Spalio 22 dieną 12 val. AB „L.“ jį kvietė atvykti į valdybos posėdį, tačiau kvietimą atvykti gavo tik 9 val. 40 min., todėl pasakė, kad nespės atvykti, pranešė, kad nuvyks kitą dieną, tačiau jie nesutiko. Atsiguldamas į ligoninę savo vietoje laikinai vaduojančio nieko nepaskyrė, kadangi pirmadienį turėjo būti darbe. Inventorizacija buvo numatyta irgi tik nuo pirmadienio. Jeigu jis būtų dalyvavęs inventorizacijoje, trūkumo nebūtų buvę, nes ji būtų atlikta kitaip, kiekviena prekė suskaičiuota, pasverta ir surasta. Prašymo raštu dėl pakartotinės inventorizacijos nerašė, nes buvo geri santykiai ir viską spręsdavo žodžiu. Jam dirbant direktoriumi, buvo vagystės, buvo žmonės atleisti iš darbo, tačiau trūkumai iš darbuotojų nebuvo išieškoti. Kartais ir pinigai dingdavo iš kasos. Jis kaip vadovas ne viską galėjo sukontroliuoti, nes neįmanoma, vagiant be apsaugos neįmanoma apsaugoti. Teritorija ir sandėliai dideli, trys durys, dveji vartai, todėl be apsaugos neįmanoma apsaugoti, nesukontroliuosi. Prekybos salėje reikėjo, kad būtų dar viena kasa, reikėjo daugiau darbuotojų, kad prekės būtų koduotos, reikėjo vaizdo kamerų. Komercijos direktorės B. žodžiu prašė skirti daugiau darbuotojų, apsaugos, tačiau nekreipė dėmesio, sakė, kad nėra pinigų. Dėl trūkumo jo kaltės nėra, kadangi neteisingai atlikta inventorizacija. Jo, kaip direktoriaus didžiausia kaltė yra tai, kad nieko raštiškai nerašė, o reikėjo viską rašyti, reikalauti. Kol viskas buvo gerai, tai buvo gerai.

6Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba AB „L.” komercijos direktore. UAB „P. L.“ atliko inventorizaciją, kurios metu buvo nustatytas trūkumas. Inventorizaciją atliko didelė žmonių grupė iš Kauno, tai buvo specialistai, tam tikrų prekių grupių prekių žinovai, kompetentingi žmonės. Po patikrinimo D. buvo kviestas į AB „L.“ valdybos posėdį susipažinti su patikrinimo medžiaga, tačiau jis neatvyko. D. pažeidimai buvo fiksuoti ne vieną kartą, buvo rašomi aktai, įspėtas, kas AB „L.“ valdybai pradėjo kelti įtarimus, todėl buvo nuspręsta daryti patikrinimą: D. turėjo tarnybinį automobilį, padangas, tačiau padangos buvo nerastos, buvo surašytas aktas, vėliau D. padangas atvežė, tačiau ne tas, o kitas iš namų, taip pat buvo gautas vieno pirkėjo nusiskundimas (skambutis) dėl metalo teorinio svorio, buvo neatitikimų dėl kainų - parduodavo prekes su didesnėmis nuolaidomis. Todėl buvo nuspręsta atlikti inventorizaciją, kurią atliko 20 žmonių grupė iš Kauno AB „L.“ sandėlių, tam tikrų grupių prekių specialistai, išmanantys savo darbą. Patikrinimo metu buvo rasta daug persimaišiusių prekių, trūko ne tokio storio plokščių. Vietoje 12 mm storio plokščių buvo visai kitos plokštės. Daug kitų sumaišytų prekių. Visos prekės buvo skaičiuojamos natūra. Buhalteriniai likučiai lyginami su likučiais natūroje. D. buvo įspėtas žodiškai dėl rekomenduotų kainų nesilaikymo. Nuobaudų D. AB „L.“ neskyrė, žodžiu buvo įspėtas, buvo rašomi aktai, su kuriais jis buvo supažindintas. Su direktoriumi visada kalbėdavosi gražiuoju, nesinorėjo pyktis, skirti nuobaudas. Inventorizacijos atlikimo data buvo nuspręsta AB „L.“ valdybos sprendimu, buvo sudaryta komisija, pranešta D. ir jis įspėtas dėl inventorizacijos datos. Nustatytą dieną visa komisija atvyko į UAB „P. L.“ atlikti patikrinimo, tačiau direktoriaus D. nerado darbe. Jai asmeniškai D. nepranešė ir neskambino, kad negalės dalyvauti inventorizacijoje. Ji nežino, ar buvo informuotas generalinis direktorius, kad D. nebus. Komisijos nariai prekes skaičiavo pagal skyrius, iš eilės, pagal lentynas, tikrino visas prekes. Jeigu konkrečiai visos prekės nebūtų buvę skaičiuotos, nebūtų buvęs užfiksuotas perteklius. Metalus leidžiama skaičiuoti metrais ir dauginti iš teorinio svorio. Lapai irgi turi teorinį svorį. Varžtai, poveržės buvo sveriami, kaip buvo užpajamuota, taip ir buvo tikrinama. Už inventorizaciją atsakinga buvo ji. Inventorizacijoje dalyvavo ir keturi UAB „P. L.“ darbuotojai, dirbo viską, bet atsisakė pasirašyti inventorizacijos aktą be jokių komentarų. Ji tik iš kalbų girdėjo, kad jiems nesirašyti patarė D. Po inventorizacijos kvietė D. į valdybos posėdį, kvietė kelis kartus, kvietė žodiškai, tačiau jis neatvyko ir nepaaiškino priežasčių. Inventorizacijos dokumentus bandė D. įteikti antstolė, bet neįteikė. Į ją D. nesikreipė dėl pakartotinės inventorizacijos nei raštu, nei žodžiu. Jie patys D. ieškojo ir buvo suinteresuoti, bet nerado, į telefono skambučius jis neatsiliepė. Direktorius yra pareigūnas ir jis už viską atsako. Iš pradžių su direktoriumi D. nebuvo jokių problemų, buvo smulkių pažeidimų, tačiau vėliau atsirado didesni nusižengimai. Jeigu direktorius sau leidžia išsivežti prekes ir už jas nesumokėti, tai ką gali galvoti sandėlininkas ir kiti parduotuvės darbuotojai. Buvo rastas faktas, kad direktorius pagal lapelius yra paėmęs prekes ir nesumokėjęs pinigų. Įmonėje negalima išduoti prekių be dokumentų. Šiuo klausimu įmonėje yra įsakymai. PVM sąskaitos turi būti išrašomos iš karto su prekių paėmimu, tai yra griežta apskaita. Kadangi atvykus atlikti inventorizacijos, D. nebuvo, į telefono skambučius neatsakė, todėl su komisija buvo išlaužtos jo kabineto durys. Iš direktoriaus kabineto jokių dokumentų neėmė. Vakarais po inventorizacijos visi išeidami visas duris užplombuodavo, užklijuodavo lapelius su visų parašais, priduodavo pastatą signalizacijai, o atėjus ryte atplombuodavo ir visi kartu sueidavo į patalpas. Žmonės tikrai nevaikščiojo po patalpas, o šviesa dvi dienas degė, nes buvo sugedusi. Inventorizacijos aktai (juodraščiai) buvo rašomi tik su parkeriu, viskas buvo skaičiuojama, sveriama. Skaičiuojant prekes gal ir pasižymėdavo pieštuku. Parduotuvės darbuotojams jokio spaudimo ji nedarė, visi tikrino ir skaičiavo prekes, o išvedus rezultatus dar kartą tikrino, kad tik viskas būtų gerai. Tokį sandėlį galima suskaičiuoti per dieną, ar pusantros, o buvo tikrinta 4 dienas, kad tik viskas būtų gerai. Inventorizacijas savo filialuose jie daro labai dažnai, daro metines ir netikėtas, todėl labai gerai žino, kaip tai daroma. Prekes veža tie patys tiekėjai, prekes atpažįsta pagal kompiuterinius kodus, kurie atitinka buhalterinės apskaitos kodus. Metalo prekių įmagnetinti negalima. Metalo lakštai buvo skaičiuojami rankomis, viela buvo sveriama atkirpus. Armatūros juostos buvo skaičiuojamos po vieną. Plieno lakštus skaičiavo du žmonės imdami po vieną vienetą. Vielą matavo mažesniais rulonais (karpė) ir svėrė. Skardą skaičiavo du žmonės rankomis imdami po vieną lakštą. Autokaras buvo naudojamas pakeliant prekes. Tačiau ji nestovėjo prie kiekvieno tikrintojo ir nežiūrėjo, kaip jie dirba. Spalio 16 d. užblokavus pastatą, signalizacijos signalas galėjo gal nenueiti, bet kad būtų atblokuota parduotuvė tai tikrai ne. Ant plombos lapelio pasirašydavo tik ji ir parduotuvės darbuotojai, o kiti komisijos nariai nepasirašydavo. Ji negavo nė vieno D. skambučio inventorizacijos metu, tik pati jo ieškojo. Ji nesiūlė atgaline data pasirašyti jokiam darbuotojui materialinės atsakomybės sutarties. D. kabinete šiukšlių dėžėje jokių aktų juodraščių nepaliko. Brokuotos dailylentės buvo įtrauktos į aktą ir vėliau parduotos (Kaune) kaip brokuotos, pigesne kaina. Jeigu direktorius D. manė, kad trūksta darbuotojų, reikia vaizdo kamerų, tai jis turėjo kreiptis į AB „L.“ raštu, nes tai sprendžia generalinis direktorius, tačiau jis raštu nesikreipė. D. direktoriavimo metu apyvarta nebuvo stipriai padidėjusi. Inventorizaciją galima atlikti nedalyvaujant direktoriui, jo dalyvavimas nėra privalomas. D. žinojo inventorizacijos datą, nes su juo buvo suderinta. AB „L.“ akcininkai jautė, kad UAB „P. L.“ yra kažkas negerai, todėl inventorizacija buvo atliekama kuo greičiau. Atlikus inventorizaciją, buvo duoti pasirašyti tik atspausdinti galutiniai aktai paskutinę dieną. Galėjo susipažinti su inventorizacijos aktu ir pareikšti prieštaravimus. Nė vienas iš inventorizacijos akto nepasirašiusių darbuotojų, nenurodė jokių motyvų, pastabų ar paaiškinimų. Apie darbuotojus, dalyvavusius inventorizacijoje, ji gali pasakyti tik gerai, neturėjo jokių pretenzijų, tos moterys labai gerai dirbo, o kad jos išėjo iš darbo, tai jų valia. Ji negirdėjo, kad vyrukai iš Panevėžio būtų darę kažkokį spaudimą darbuotojams, liepę rašytis kažkokius dokumentus, nes komisijoje jokių vyrukų iš Panevėžio nebuvo.

7Liudytoja A. S. parodė, kad UAB „P. L.“ dirbo pardavėja -konsultante. Inventorizacijos akto ji nepasirašė, kadangi aktas buvo surašytas pieštuku, o ne tušinuku. Metalo sandėlyje viena darbuotoja aktus buvo surašiusi tušinuku, tai jai buvo liepta perrašyti pieštuku. Ji yra dalyvavusi ne vienoje revizijoje, todėl žino, kad prieš pradedant patikrinimą darbuotojai turi būti supažindinti su prekių likučiais, kad aktai turi būti rašomi tušinuku. Šiuo atveju patikrinimo aktus ji rašė su pieštuku, o po to priduodavau kompiuteristei, o ką ši toliau darė, nežino. Ji mano, kad metalo sandėlyje suskaičiuoti prekes per dieną neįmanoma, tame sandėlyje reikėjo daug vyrų, ji nesupranta, kaip taip greitai suskaičiavo. Išbrokuotos plokštės buvo išvežtos, nebuvo surašytas aktas sugedusiom, sulankstytom ir sulūžusiom prekėm. Inventorizacijos aktus komisijos nariai iš Kauno rašė pieštuku. Prie kompiuterio dirbo U. G., J. ir mergaitė iš Kauno, jų pavardžių nežino. Inventorizacija vykdavo iki 20 valandos ir po to visi išeidavo iš patalpų. Kas pajungdavo signalizaciją ji nežino, gal U. Dar pasirašydavo ant juostelių ir ta juostelė su jų parašais buvo užklijuojama ant durų. Rytą susirinkus visiems, nuimdavome lapelį, atblokuodavo duris ir visi sueidavome į parduotuvę. Iš darbo ji išėjo savo noru, nes manė, kad nebegalės dirbti, nes kažkas iš kauniškų vyrų sakė, jeigu nepasirašys revizijos akto, nebegalės dirbti, todėl ir išėjo. Inventorizacijos metu D. sirgo, buvo ligoninėje. Ji nežino, ar komisija žinojo, kad D. serga, jų apie D. niekas neklausė. Kaip U. G. tapo laikinai einanti direktorės pareigas ji nežino. Revizijos metu ji pastebėjo tokias klaidas ir neatitikimus, kaip pavyzdžiui, akte nurodyti skaičiai R -16, B- 15, tačiau niekas nežino, kokios prekės yra pagal tokius skaičius, ant didelio disko nurodyta kaina 6 litai, o pagal dokumentus jo kaina yra 100 litų, prekės buvo skaičiuojamos ne iš eilės, kas ką rado, tą užrašė. Viela nebuvo karpoma ir dalinama dalimis, kad pasvertų. Nesigirdėjo, kad dirbtų autokaras, nesigirdėjo jo burzgimo, todėl ji mano, kad jis nebuvo įjungtas. Ji nematė, kad kas nors būtų ėmęs metalo lakštus ir skaičiavęs po vieną atskirai. Metalo lakštų niekas po vieną nekilnojo ir neskaičiavo. Ji dirbo prie diskų, varžtų ir vielos. D. B. ji užsiminė apie tuos diskus, kad negera kaina pagal kodą, o ar kas ištaisė, nematė. Inventorizacijos pirmieji akto lapai buvo surašyti pieštuku, o po to surašė į kompiuterį. Ant inventorizacijos akto nepasirašė dėl to, kad jis buvo rašomas pieštuku.

8Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo UAB „P. L.“ pardavėju - konsultantu, dirbo apie metus laiko, dalyvavo atliekant inventorizaciją, padėjo dirbti prie metalo, padangų, dirželių ir prie statybinių medžiagų, kilnojo prekes ir padėjo skaičiuoti. Prekes rašė vyrukas iš Kauno, o jis ir V. A. kilnojo. Jis mano, kad nebuvo įmanoma padaryti metalo sandėlio revizijos vienam žmogui per vieną dieną, kadangi skardos lapai sudėti blokais po 500 vienetų, kaip juos po vieną suskaičiuosi, armatūros taip pat labai daug, įvairių markių, kaip ją per dieną suskaičiuosi. Jis tik rodė, kur kas padėta ir padėjo pakelti, o metalo sandėlis buvo pilnai užkrautas. Inventorizacijos metu autokaras nebuvo užkurtas. Viela nebuvo karpoma mažais gabalais ir nebuvo sveriama. Jie pasirašydavo ant lapelio, kuris būdavo užklijuojamas ant durų. Po inventorizacijos aktu nepasirašė, nes manė, kad neteisingai suskaičiavo prekes, patikrinimo akto nematė, nes pasakė, kad nesirašys. Vyrukas iš Panevėžio tiesiog darė spaudimą rašytis ant inventorizacijos akto, lakstė su kažkokiais popieriais iš paskos ir liepė rašytis, tačiau jis pasakė, kad nesirašys. Po patikrinimo jis pasitarė su šeima ir išėjo iš darbo.

9Liudytoja V. A. parodė, kad 2008 metų spalio mėnesį dirbo UAB „P. L.“ pardavėja - konsultante. Inventorizacijos metu tikrino dažus, vatą, gipso - kartono plokštes, polistirolio putas. Prekes į aktus rašė su pieštuku, nes direktorė neleido rašyti su tušinuku, po to tuos aktus atiduodavo merginai prie kompiuterio. Jų buvo tik keturi, o kauniečių dvidešimt. Prekių buvo daug, sumos didelės. Ant inventorizacijos akto ji nesirašė, kadangi jis buvo surašytas pieštuku, todėl jai kėlė įtarimų. Inventorizacijos metu D. buvo ligoninėje ir jo niekas nevadavo. Vyrai iš Kauno, kurių pavardžių nežino, sakė „arba rašaisi ant akto, arba eini iš darbo lauk“. Vakare pasibaigus revizijai, jie pasirašydavo ant lapelio ir lapelis su parašais būdavo užklijuojamas ant durų ir po to durys užrakinamos ir perduodama apsaugai. Atėjus rytą buvo nuimamas lapelis, atblokuojamos durys ir visi sueidavo į parduotuvę. Inventorizacijos metu, autokaras nebuvo užkurtas, kadangi nesigirdėjo jo burzgimo.

10Liudytoja Ž. P. parodė, kad UAB „P. L.“ dirbo pardavėja - konsultante. Inventorizacijos metu skaičiavo diskus, varžtus, veržles. Iš pradžių varžtus svėrė, o vėliau nebesvėrė, skaičiavo dėžutėmis, nes varžtai dėžutėse buvo susverti po 5 kilogramus. Ką liepė kauniečiai, tą ir darė. Prekes į akto lapus rašė pieštuku. Ant inventorizacijos akto nepasirašė, nes manė, kad neteisingai suskaičiavo prekes, kad buvo aktas rašomas pieštuku. D. inventorizacijoje nedalyvavo, nes gulėjo ligoninėje. B. klausė, kur yra direktorius, sakė, kad serga. Inventorizacija vyko apie savaitę laiko, ryte pradėdavo, o vakare baigdavo, pasirašydavo ant lapelio, kuris buvo užklijuojamas ant durų, o durys užplombuojamos. Rytą durys buvo atplombuojamos, atrakinamos ir visi sueidavo į parduotuvę. Kauniečiai jiems ant daug ko liepė pasirašyti, tačiau nesirašė. Spalio 16 dieną po patikrinimo jie išėjo iš parduotuvės, užblokavo, tačiau apie 22 valandą ji važiavo pro šalį ir matė, kad parduotuvėje degė šviesa, viduje vaikščiojo žmonės.

11Iš Valstybės įmonės registrų centro juridinių asmenių registro išrašo apie UAB „P. L.“ (b.l. 8-12, I t.) matyti, kad atsakovas G. D. dirbo direktoriumi nuo 2006-07-12 iki 2008-10-22.

12Iš antstolės Zitos Puzinienės pažymos, dokumentų gavimo pažymos ir prašymo perduoti (įteikti) dokumentą (b.l. 13-15, I t.) matyti, kad inventorizacijos patikrinimo knygos atsakovui G. D. nebuvo įteiktos, nes jis atsisakė pasirašyti.

13Iš AB „L.“ įsakymo dėl inventorizacijos (b.l. 19-20, I t.) matyti, kad 2008-10-15 buvo priimtas įsakymas atlikti UAB „P. L.“ prekių inventorizaciją, pradedant ją atlikti 2008 m. spalio 16 d. 8 val, ir sudaryti komisiją, kurios pirimininke paskirta komercijos direktorė D. B..

14Iš AB „L.“ 2008-10-14 valdybos posėdžio protokolo su priedais (b.l. 22-31, I t.) matyti, kad buvo svarstytas UAB „P. L.“ susidariusios situacijos aptarimas, kadangi jos direktorius G. D. po atliktos dalinės inventorizacijos nepaėmė materialiai atsakingų asmenų paaiškinimų, nepašalino nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių pažeidimų, nesilaiko kainų politikos, nepateikia laiku ir reikalingų apskaitai vesti dokumentų bendrovės vyr.buhalterei, prastai organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, nes neišieško skolų, prekes atiduoda be sutarčių, yra daug neūkiškumo atvejų, nevyksta į ketvirtinius antrinių įmonių susirinkimus, juos ignoruodamas, todėl atlikti pilną UAB „P. L.“ prekių inventorizaciją.

15Iš AB „L.“ 2008-10-22 valdybos posėdžio protokolo su priedais (b.l. 32-46, I t.) matyti, kad posėdyje buvo

Nutarė

16patvirtinti UAB „P. L.“ atliktos inventorizacijos aktus, pasiūlyti direktoriui G. D. per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo pateikti pasiaiškinimą dėl inventorizacijos, atleisti nuo 2008-10-22 direktorių G. D. iš pareigų dėl jo kaltės, nemokant išeitinės kompensacijos pagal LR DK 124 str. 1 p., LR ABĮ 34 str. 2 d., 37 str. 3,4 d., prie posėdžio pridėtuose prieduose yra nurodytas sąrašas ir ranka surašyti rašteliai apie atsakovo G. D. paimtas ir neapmokėtas prekes.

17Iš UAB „P. L.“ įstatų (b.l. 47-55, I t.) matyti, kokios yra nustatytos vienasmenio bendrovės valdymo organo – bendrovės vadovo – direktoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė.

18Iš UAB „P. L.“ įsakymo dėl inventorizacijos (b.l. 68, I t.) matyti, kad 2008-10-22 buvo įsakyta išieškoti iš atsakingų asmenų 2008-10-16 – 20 atliktos inventorizacijos metu nustatytą trūkumą 26119,73 litų.

19Iš UAB „P. L.“ direktoriaus pareiginių nuostatų (b.l. 69, I t.) matyti, kad bendrovės vadovas – direktorius, nevykdantis ar netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo visiškai atlyginti bendrovei padarytą žalą.

20Iš nedarbingumo pažymėjimo kopijos (b.l. 19, II t.) matyti, kad atsakovas G. D. nuo 2008-10-15 iki 2008-10-21 sirgo.

21Iš atsakovo G. D. pateiktos darbo sutarties (b.l. 55-56, II t.) matyti, kad AB „L.“ 2006-07-11 pasirašė su juo darbo sutartį eiti direktoriaus pareigas UAB „P. L.“ nuo 2006-07-12.

22Iš UAB „P. L.“ atsakovo G. D. direktoriavimo laikotarpiu atliktų inventorizacijų sąrašo, iš AB „L.“ 2007-08-31 įsakymo dėl rastų pažeidimų UAB „P. L.“, patikrinimo aktų su priedais (b.l. 58, 60-68, II t.) matyti, kad septynių inventorizacijų metu buvo rasti neatitikimai (trūkumai arba pertekliai), kad patikrinimo aktais buvo nustatyti įvairūs pardavimo, tiekimo sutarčių trūkumai, nepakankamas darbas su debitoriais, netinkamas prekių laikymas, jų užsakymas, neanalizuojami pardavimai, nesutvarkyti prekių perkainavimo aktai.

23Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei prie bylos pateiktas UAB „P. L.“ atliktos inventorizacijos bylas, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo UAB „P. L.“ ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

24Ir ieškovas, ir atsakovas šioje byloje pripažino ir neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas G. D. nuo 2006-07-12 iki 2008-10-22 dirbo UAB „P. L.“ direktoriumi, o tai reiškia, kad bendrovės vadovą ir bendrovę siejo sutartiniai santykiai. Šie santykiai buvo įforminti darbo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis jo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi, administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai ir vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti - ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis, kadangi administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, būti lojalus ir pareigingas, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi jis atstovauja bendrovei ir atsako už jos kasdienės veiklos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis byloje Nr.3K-3-880/2002). Kadangi su atsakovu G. D., kaip bendrovės vadovu, buvo sudaryta darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, ir už nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą.

25Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, bendrovės vadovo veiksmai turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Vadovo, šiuo atveju atsakovo G. D., civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Šioje byloje atsakomybė už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsakovui G. D. yra nustatyta UAB „P. L.“ 2008 m. spalio 16-20 dienomis atliktos inventorizacijos aktu, kuriame nustatytą 26119,73 litų trūkumą direktorės 2008 m. spalio 22 d. įsakymu nuspręsta išieškoti iš atsakingų asmenų. Kadangi atsakovas G. D., buvo tuo laiku bendrovės vadovu – vienasmeniu bendrovės valdymo organu, jam taikoma visiška juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį ir pagal DK 255 straipsnio 5 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009. Teismų praktika, Nr.32). Minėtas UAB „P. L.“ inventorizacijos aktas nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Atsakovo ir liudytojų A. S., A. K., V. A. ir Ž. P. nurodytos aplinkybės dėl inventorizacijos atlikimo, nedalyvaujant atsakovui, inventorizacijos akto nepasirašymo neduoda pagrindo išvadai, kad inventorizacija buvo atlikta, nesilaikant teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 10, 13 punktai, IV skyrius, VII skyrius).

26Aukščiau išdėstyti motyvai dėl vadovo civilinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą, paneigia atsakovo G. D. teiginius, kad jis nebuvo materialiai atsakingas, nes su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, kad jis nežinojo savo pareigų ir atsakomybės, nes nebuvo supažindintas su direktoriaus pareiginiais nuostatais. Kaip minėta, bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi, be to, su vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis). Taigi, G. D. motyvai, jog su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes, kaip matyti iš Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. įtvirtintų nuostatų, su įmonės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau tai nėra pareiga, kurią būtinai turi įvykdyti jį priimantis į darbą bendrovės organas (valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys). Be to, šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties pasirašymas su bendrovės vadovu ar jos nepasirašymas, šiuo atveju su atsakovu G. D., lemiamos reikšmės sprendžiant ginčą dėl jo atsakomybės už ieškovui padarytos žalos atlyginimą (visišką ar dalinį) neturi, nes, kaip minėta anksčiau, daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, taigi ir už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu. Todėl už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Būtent civilinė atsakomybė, kurios esminis bruožas – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), lemia šiuo atveju atsakovo G. D., kaip bendrovės vadovo, visišką nuostolių atlyginimą, net ir nesant su juo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties (ABĮ 37 str., CK 2.82 str. 3, 4 dalys, 2.87 str. 7 d.). Be to, pagal CK 2.87 str. 7 d. juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, o būtent UAB „P. L.“ įstatai bei direktoriaus pareiginiai nuostatai ir nenumato kitaip, t.y. būtent atitinka minėtąją civilinio kodekso normą, todėl jam taikytina visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui.

27Atsakovo G. D. nurodytos aplinkybės, kad žala bendrovei galėjo būti padaryta dar jam nedirbant direktoriumi, kad jam nebuvo nurodyta inventorizacijos atlikimo data ir dėl ligos jis negalėjo joje dalyvauti, kad inventorizacija buvo atlikta nesąžiningai, nesilaikant tikrinimo tvarkos, nebuvo skaičiuojamos visos prekės, duomenys buvo pildomi pieštuku ir galėjo būti lengvai ištaisomi bei koreguojami, nes inventorizacija buvo atliekama tendencingai, norint jį atleisti iš direktoriaus pareigų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovo į bylą kviestų liudytojų A. S., A. K., V. A. ir Ž. P. parodymai, kad inventorizacijos aktas jiems buvo duotas pasirašyti surašytas pieštuku ir kad nebuvo tinkamai skaičiuojamos ir tikrinamos visos prekės, ypač metalo sandėlyje, taip pat nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, ir jie teismo yra atmetami, kaip niekuo nepagrįsti ir paneigti visumos kitų byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų. Liudytojos D. B. duoti parodymai patvirtino ieškinio teiginius ir reikalavimus bei visus kitus byloje esančius įrodymus.

28Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo G. D. ieškovui UAB „P. L.“ priteistina 26119,73 litų žalos. Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.), kadangi palūkanas pagal prievoles gali nustatyti ne tik šalių susitarimai, bet ir įstatymai (CK 6.37 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. nustatyta pareiga skolininkui, praleidusiam terminą piniginei prievolei įvykdyti, mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Taigi, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo kreditorius turi teisę reikalauti priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, vadinamąsias procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.) kurių tikslas – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus dėl prievolės neįvykdymo per laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

29Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovui yra priteistinas 195,50 litų žyminis mokestis ieškovo sumokėtas, paduodant ieškinį, ir 4034,10 litų advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

30Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniais, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinos 98,86 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 92, II t., b.l. 2, III t.).

31Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

32Ieškovo UAB „P. L.“ ieškinį tenkinti.

33Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. ( - ) gyvenančio ( - ), atsakovui UAB „P. L.“, įmonės kodas ( - ), buveinė ( - ), atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), AB DnB NORD banke, banko kodas 40100, 26119,73 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą devyniolika litų 73 centus) žalos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (26119,73 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 195,50 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio ir 4034,10 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt keturis litus 10 centų) advokato atstovavimo išlaidų.

34Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. ( - ) gyvenančio ( - ), 98,86 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 86 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovo UAB „P. L.“ atstovas advokatas D. M. teismo posėdyje pateiktą... 4. Ieškovo atstovė U. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, pritarė advokato... 5. Atsakovas G. D. teismo posėdyje palaikė savo pateiktą raštu atsiliepimą į... 6. Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba AB „L.” komercijos direktore. UAB... 7. Liudytoja A. S. parodė, kad UAB „P. L.“ dirbo pardavėja -konsultante.... 8. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo UAB „P. L.“ pardavėju -... 9. Liudytoja V. A. parodė, kad 2008 metų spalio mėnesį dirbo UAB „P. L.“... 10. Liudytoja Ž. P. parodė, kad UAB „P. L.“ dirbo pardavėja - konsultante.... 11. Iš Valstybės įmonės registrų centro juridinių asmenių registro išrašo... 12. Iš antstolės Zitos Puzinienės pažymos, dokumentų gavimo pažymos ir... 13. Iš AB „L.“ įsakymo dėl inventorizacijos (b.l. 19-20, I t.) matyti, kad... 14. Iš AB „L.“ 2008-10-14 valdybos posėdžio protokolo su priedais (b.l.... 15. Iš AB „L.“ 2008-10-22 valdybos posėdžio protokolo su priedais (b.l.... 16. patvirtinti UAB „P. L.“ atliktos inventorizacijos aktus, pasiūlyti... 17. Iš UAB „P. L.“ įstatų (b.l. 47-55, I t.) matyti, kokios yra nustatytos... 18. Iš UAB „P. L.“ įsakymo dėl inventorizacijos (b.l. 68, I t.) matyti, kad... 19. Iš UAB „P. L.“ direktoriaus pareiginių nuostatų (b.l. 69, I t.) matyti,... 20. Iš nedarbingumo pažymėjimo kopijos (b.l. 19, II t.) matyti, kad atsakovas G.... 21. Iš atsakovo G. D. pateiktos darbo sutarties (b.l. 55-56, II t.) matyti, kad AB... 22. Iš UAB „P. L.“ atsakovo G. D. direktoriavimo laikotarpiu atliktų... 23. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus... 24. Ir ieškovas, ir atsakovas šioje byloje pripažino ir neginčijo tos... 25. Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės... 26. Aukščiau išdėstyti motyvai dėl vadovo civilinės atsakomybės už... 27. Atsakovo G. D. nurodytos aplinkybės, kad žala bendrovei galėjo būti... 28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo G. D.... 29. Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovui yra priteistinas 195,50 litų... 30. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniais, iš... 31. Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas n u s p r... 32. Ieškovo UAB „P. L.“ ieškinį tenkinti.... 33. Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. ( - ) gyvenančio ( - ), atsakovui UAB „P.... 34. Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. ( - ) gyvenančio ( - ), 98,86 Lt... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...