Byla 2A-17-124/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vidmantui Mylei, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Dariui Matulevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010m. liepos 16d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-287/2010 pagal UAB „Pakruojo Lytagra“ ieškinį atsakovui G. D. dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Pakruojo Lytagra“ ieškiniu (t.1, b.l. 4,62 ) prašė priteisti iš atsakovo G. D. 26 119,73 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, kad atsakovas G. D. nuo 2006-07-12 iki 2008-10-22 dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo Lytagra“ direktoriumi. Atsakovui dirbant įmonės direktoriumi ženkliai sumažėjo įmonės veiklos efektyvumas, todėl akcinė bendrovė „Lytagra" nusprendė atlikti uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo Lytagra“ prekių inventorizaciją. 2008-10-16 - 2008-10-20 atlikus prekių inventorizaciją nustatyta: suminis trūkumas – 15 906,06 Lt, kiekinis trūkumas - (55932,55 + 18 %) 66000,41 Lt ir perteklius – 55 786,74 Lt.

4Ieškovas vadovaudamasis Darbo kodekso 246, 255, AB 37 str. 9 d. 1p., 9 p., CK 2.87 str. 7 d. patirtą 26119,73 Lt žalą prašo priteisti iš atsakovo G. D., kuris žalos atsiradimo metu dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo Lytagra“ direktoriumi.

5Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Darbo kodekso 246 str. yra visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos pagal darbo teisės normas, nes žalos padarymo faktas konstatuotas 2008-10-16 - 2008-10-20 atlikus uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo Lytagra“ prekių inventorizaciją, kurios rezultatai patvirtinti ieškovo direktorės 2008-10-22 įsakymu Nr. 47 „Dėl inventorizacijos“. Ši žala padaryta atsakovo, buvusio ieškovo direktoriaus neteisėta veika, kuris netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir įmonės dokumentuose (ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 10 d. 1 p., CK 2.87 str. 1 d., 4 d., Įstatų 8.8 p.). Žala ieškovui padaryta dėl netinkamo bendrovės kasdieninės veiklos organizavimo ir dėl bendrovės turto naudojimo direktoriaus asmeniniams interesams. Atsakovas aplaidžiai organizavo kasdienę veiklą –netvirtindavo kainų keitimo aktų, pardavimo kainos kompiuteryje skyrėsi nuo kainų prekybos salėse, prekės buvo imamos bei išduodamos jų neapmokant, pareigas atsakovas naudojo savo tikslams ir kt. Tokiu būdu akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Nurodo, jog atsakovas užėmė bendrovės vadovo - direktoriaus pareigas, todėl jam taikytini itin griežti rūpestingumo ir apdairumo standartai. Atsakovas veikė tyčia - sąmoningai siekė padaryti žalos bendrovei (imdamas prekes iš bendrovės ir už jas nemokėdamas) ir sąmoningai leido žalai atsirasti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pažeidėjo kaltė. Atsakovas teisės pažeidimo metu buvo susijęs darbo santykiais. Ieškinyje nurodė, kad atsakovui atsiranda atsakomybė ir pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, nes įstatymai įtvirtina vadovo teisę veikti įmonės vardu, jo vardu sudarinėti sandorius, vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 10 d. 1 p.).

6Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010m. liepos 16 d. sprendimu (73 t. 70–80 b. l.) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo G. D. ieškovui UAB „Pakruojo Lytagra“ 26 119,73 Lt žalos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 195,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 4034,10 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

7Teismas nurodė, kad atsakovas G. D. dirbo UAB „Pakruojo Lytagra“ direktoriumi nuo 2006-07-12 iki 2008-10-22. 2008-10-14 įvyko AB „Lytagra“ valdybos posėdis, kuriame buvo svarstytas UAB „Pakruojo Lytagra“ susidariusios situacijos aptarimas, nes direktorius G. D. po atliktos dalinės inventorizacijos nepaėmė materialiai atsakingų asmenų paaiškinimų, nepašalino nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių pažeidimų, nesilaikė kainų politikos, nepateikė laiku ir reikalingų apskaitai vesti dokumentų bendrovės vyr. buhalterei, neišieškojo skolų, prekes atiduodavo be sutarčių, yra daug neūkiškumo atvejų, todėl nutarta atlikti pilną UAB „Pakruojo Lytagra“ prekių inventorizaciją. 2008-10-15 buvo priimtas įsakymas atlikti UAB „Pakruojo Lytagra“ prekių inventorizaciją, pradedant ją 2008 m. spalio 16 d. 8 val.

8AB „Lytagra“ 2008-10-22 valdybos posėdyje buvo nutarta patvirtinti UAB „Pakruojo Lytagra“ atliktos inventorizacijos aktus, pasiūlyti direktoriui G. D. per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo pateikti pasiaiškinimą dėl inventorizacijos, atleisti jį nuo 2008-10-22 iš pareigų dėl jo kaltės pagal LR DK 124 str. 1 p., LR ABĮ 34 str. 2 d., 37 str. 3, 4 d.

92008-10-22 UAB „Pakruojo Lytagra“ įsakymu dėl inventorizacijos buvo įsakyta išieškoti iš atsakingų asmenų inventorizacijos metu nustatytą trūkumą 26119,73 litų.

10Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad septynių inventorizacijų metu buvo rasti neatitikimai (trūkumai arba pertekliai), kad patikrinimo aktais buvo nustatyti įvairūs pardavimo, tiekimo sutarčių trūkumai, nepakankamas darbas su debitoriais, netinkamas prekių laikymas, jų užsakymas, neanalizuojami pardavimai, nesutvarkyti prekių perkainojimo aktai. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis jo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi, administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai ir vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti - ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis, kadangi administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Su atsakovu G. D., kaip bendrovės vadovu, buvo sudaryta darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, ir už nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Atsakomybė už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsakovui G. D. yra nustatyta UAB „Pakruojo Lytagra“ 2008 m. spalio 16-20 dienomis atliktos inventorizacijos aktu, kuriame nustatytą 26 119,73 litų trūkumą direktorės 2008 m. spalio 22 d. įsakymu nuspręsta išieškoti iš atsakingų asmenų. UAB „Pakruojo Lytagra“ inventorizacijos aktas nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas, todėl galiojantis.

11Teismas pažymėjo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties pasirašymas su bendrovės vadovu ar jos nepasirašymas su atsakovu G. D., lemiamos reikšmės sprendžiant ginčą dėl jo atsakomybės už ieškovui padarytos žalos atlyginimą (visišką ar dalinį) neturi, nes daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, taigi ir už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu. Todėl už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Nustačius, kad civilinė atsakomybė, kurios esminis bruožas – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), lėmė šiuo atveju atsakovo G. D., kaip bendrovės vadovo, visišką nuostolių atlyginimą, net ir nesant su juo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties (ABĮ 37 str., CK 2.82 str. 3, 4 dalys, 2.87 str. 7 d.).

12Teismas nurodė, kad atsakovas tuo metu buvo bendrovės vadovu-vienasmeniu bendrovės valdymo organu, jam taikoma visiška juridinio asmens valdymo organo atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui pagal CK 2.87 str. 2 d. ir pagal DK 255 str. 5 punktą.

13Atsakovas G. D. apeliaciniu skundu (t.3, 85–89b. l.) prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė, neįtrauktas į bylą teisių perėmėjas, priteisti iš ieškovo atsakovui G. D. išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Šioje byloje proceso šalimi turėjo būti įtraukta AB „Lytagra”, teismo sprendimo dieną UAB „Pakruojo Lytagra“ buvo reorganizuota, tapo AB „Lytagra“ filialu ir jos teisių perėmėjas yra AB „Lytagra“. Neįtraukus į bylos nagrinėjimą AB „Lytagra“, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

152. Sprendimas yra nemotyvuotas. Nurodo, jog ieškinys ir teismo sprendimas yra grindžiamas atsakomybe už padarytą žalą juridiniam asmeniui pagal LR CK 2.87 str. 2 d. ir DK 255 str. 5 d. Teismas nepateikė absoliučiai jokių teisinių motyvų ar argumentų dėl svarbių bylos aplinkybių. Šioje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismas sprendime tik aprašė liudytojų D. B., A. S., A. K., V. A. ir Ž. P. parodymus, tačiau visiškai neatliko jų parodymų pilnos ir objektyvios analizės, nepateikė įvertinimo. Teismas bylos aplinkybių nepagrindė jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais, visapusiškai neištyrė atsakovo ir šių liudytojų parodymų dėl inventorizacijos metu padarytų pažeidimų, todėl toks pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų ir yra absoliučiai negaliojantis.

163. Teismas sprendime nepasisakė kuo pasireiškė atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir 26119,73 Lt žalos, konstatuotos inventorizacijos metu, atsiradimo. Atsakovas visiškai pagrįstai ginčija UAB „Pakruojo Lytagra“ 2008 m. spalio 16-20 dienomis atliktą inventorizacijos aktą ir jo metu nustatytus trūkumus. Tai, kad ši aktą nepasirašė dalis šioje inventorizacijos komisijoje dalyvavę asmenys A. S., A. K., V. A., Ž. P. ir pats atsakovas, tik patvirtina atsakovo poziciją, kad šį inventorizacijos aktą ginčija kaip neteisėtą ir atliktą pažeidžiant teisės aktus. Inventorizacija atlikta neskaidriai, jo ligos laikotarpiu, jam nedalyvaujant, pažeidžiant pravedimo tvarką. Išvedus rezultatus, visiškai nedetalizuojama, kokių materialinių vertybių yra trūkumas, kurių yra perteklius, pateikta tik suminė išraiška, išvestas pernelyg didelis trūkumas, neįvertinti prekių sugadinimai, sužalojimai. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti visas aplinkybes, susijusias su šiuo inventorizacijos aktu ir vertinti jo teisėtumą visumoje kartu su kitais įrodymais.

173. Teismui nagrinėjant ieškovo ieškinį turėjo būti įvertintos ir darbdavio pareigos - tinkamai organizuoti materialinių vertybių priėmimą-perdavimą priimant atsakovą į darbą, sudaryti tinkamas sąlygas materialinių vertybių apsaugai ir tinkamai organizuoti ir atlikti inventorizaciją. Kad tinkamų sąlygų nebuvo, įrodo atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, liudytojų A. S., A. K., V. A. ir Ž. P. parodymai. Žala galėjo būti padaryta iki atsakovui pradedant dirbti vadovu, todėl teismas turėjo įvertinti, kad darbdavys nevykdė savo pareigos organizuoti materialinių vertybių priėmimą-perdavimą, priimant atsakovą į darbą. Ieškovas žinojo, kad prekės buvo išduodamos ir kitiems darbuotojams pagal raštelius, jis sutiko apmokėti 3 000 Lt už paimtas be apmokėjimo prekes, bet ieškovas nesutiko priimti pinigus po inventorizacijos atlikimo.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, 97-101 b. l.) atsakovas AB „Lytagra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai UAB „Pakruojo Lytagra“ vienintelė turėjo teisę reikšti apeliantui ieškinį dėl darbuotojo materialinės atsakomybės bei dalyvauti teismo procese kaip tinkama proceso šalis, kadangi UAB „Pakruojo Lytagra“, bet ne AB „Lytagra“, patyrė žalą dėl valdymo organo nario padarytų neteisėtų veiksmų.

202. Sprendžiant ar inventorizacija buvo atlikta tinkamai bei priimant ginčo sprendimą, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, kuriuos visapusiškai ištyrė bei padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas, manydamas, jog inventorizacija atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės normų, privalėjo šias aplinkybes pagrįsti (CPK 178 str.). Šia įstatymų nustatyta pareiga atsakovas nepasinaudojo. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo apelianto kviestų liudytojų parodymais, kadangi jie yra prieštaringi kitiems byloje išdėstytiems liudytojų parodymams bei rašytiniams įrodymams.

213. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog apeliantą priimant į darbą nebuvo atlikta pilna inventorizacija, tokiu būdu žala galėjo atsirasti apeliantui dar nedirbant direktoriumi. Apeliantas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, o taip pat žinodamas apie juridinio asmens organo nariui įstatymų nustatytą visišką atsakomybę už padarytą žalą, turėjo teisę pareikalauti atlikti pilną ieškovo įmonėje esančių materialinių vertybių inventorizaciją, tačiau to nepadarė.

224. Ieškovas tinkamai vykdė savo prievolę užtikrinti materialinių vertybių apsaugą. Ieškovui taikyti maksimalias priemones materialinių vertybių apsaugai nebuvo būtinybės - jokių vagysčių atvejų nebuvo užfiksuota. Apeliantas, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės valdymą, jos komercinių tikslų įgyvendinimą ir materialinių vertybių apsaugą, jokių raštiškų reikalavimų dėl prekių įmagnetinimo, stebėjimo kamerų įrengimo ar kitų papildomų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ieškovui nereiškė.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

25Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

26Kolegija nenustatė sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų.

27Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, dėl ko sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinama atgal, t.y. neįtraukė į bylos nagrinėjimą asmens, kuriam šis sprendimas sukuria atitinkamas teises ir pareigas, bei neatskleidė bylos esmės (CPK 329 str.). Apeliantas nurodo, kad įvykus reorganizacijai, teismas privalėjo pakeisti netinkamą šalį ir įtraukti į bylą AB “Lytagra“, kadangi UAB “Pakruojo Lytagra“ buvo reorganizuota, o jos teises ir pareigas perėmė AB “Lytagra“. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 45, 329 straipsnių pažeidimus, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Tiek ieškinio pateikimo, tiek civilinės bylos nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo metu tinkama proceso šalis buvo UAB „Pakruojo Lytagra“. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Ieškovas buvo išregistruotas iš registro, priėmus teismo sprendimą, t.y. 2010-07-29 d. (3 t. 102-107 b. l.). Pasibaigus šiam juridiniam asmeniui, jo teises ir pareigas perėmė AB “Lytagra“, įvyko universalus teisių perėmimas.

28Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu dėl nemotyvuoto sprendimo, jo bylos neatskleidimo, kad nebuvo įvertinti liudytojų parodymai. Teismas apelianto nurodytų liudytojų D. B., A. S., A. K., V. A., Ž. P. parodymus įvertino kitų įrodymų kontekste, taip pat vertino ir kitus įrodymus, nurodė priežastis, kodėl atmeta liudytojų parodymus, kuo remiasi teismo sprendime (3 t. 59 b. l.). Todėl pripažintina, kad sprendimas yra motyvuotas.

29Dėl materialinių vertybių inventorizacijos Apeliantas savo skunde nurodo, kad inventorizacija buvo atlikta neskaidriai, neobjektyviai, pažeidžiant inventorizacijos pravedimo tvarką, su kuo kolegija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-10-15 d. AB „Lytagra“ vadovo įsakymu Nr. 414 buvo nuspręsta nuo 2008-10-16 d. atlikti materialinių vertybių inventorizaciją įmonėje UAB „Pakruojo Lytagra“, buvo sudaryta komisija iš 20-ies asmenų, nurodant, jog inventorizacija atliekama dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims (1 t. 19–20 b. l.). Į komisijos sudėtį įtraukti revizoriai, buhalterė, AB “Lytagra“ vadybininkai-sandėlininkai, sandėlininkai. Kolegija sprendžia, jog ši komisija buvo sudaryta iš kompetetingų asmenų, nes tiek šių asmenų pareigos, tiek kvalifikacija atitiko reikalavimus atlikti inventorizaciją. Į šią komisiją nebuvo įtrauktas įmonės vadovas, tačiau Inventorizacijos taisyklių II.13 p. kaip tik ir numato, kad atsakingi ir materialiai atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai. Nors atsakovas nurodo, kad ji buvo atlikta jam nedalyvaujant bei jam nežinant, tačiau šis sprendimas buvo priimtas jau 2008-10-14 d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo įmonės vyr. buhalterė (1 t. , 22–24 b. l.). Be to, iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad direktoriui buvo pranešta apie būsimą inventorizaciją, jam buvo žinoma atlikimo data, ji buvo nustatyta valdybos posėdyje, į kurį buvo kviestas ir atsakovas. Atsakovui nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2008-10-17 d., t. y. jau prasidėjus inventorizacijai (2 t., 19 b.l.). Iš ieškovo atstovo paaiškinimo, atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad atsakovas tuo metu neatliko savo pareigų, dėl ligos nedirbo, bet nebuvo paskyręs kito asmens laikinai vykdyti bendrovės valdymo organo pareigas, dėl ko AB „Lytagra“ vadovas skyrė laikinai eiti įmonės vadovo pareigas U. G.. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl trūkumų, perteklių, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vėlesni apelianto veiksmai, t.y. atsisakymas iš antstolio priimti inventorizacijos medžiagą, rodo, kad apeliantas nesidomėjo inventorizacija, jos rezultatais, siekė išvengti atsakomybės, atsisakė priimti antstolio perduodamą visą inventorizacijos medžiagą (1 t. 14–15 b. l.), taip pat atsisakė atvykti į valdybos posėdį. Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nėra pagrindo abejoti inventorizacijos komisijos darbo skaidrumu, atsižvelgiant į komisijos kompetenciją, bei į jos pravedimo tvarką. Apeliantas nurodo, jog teismas neanalizavo jo kviestų liudytojų parodymų, kurie patvirtino aplinkybes, kad inventorizacijos metu nebuvo tinkamai skaičiuojamos ir tikrinamos visos prekės. Kolegija nesutinka su šiais argumentais. Nagrinėjant bylą teismas apklausė atsakovo liudytojus D. B., U. G., atsakovo liudytojus A. S., A. K., V. A., Ž. P., kurie dalyvavo atliekant inventorizaciją. Liudytoja D. B. pateikė detalius parodymus apie inventorizacijos eigą, atskirų prekių patikrinimo būdus. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojas A. K., kuris patvirtino aplinkybę, jog jis su V. A. padėjo perkelti skardos lakštus, kurie buvo perskaičiuojami. Apie diskų, varžtų, veržlių patikrinimą, jų skaičiavimą, patvirtino ir liudytoja Ž. P. (3t., 59 b. l.).Tokiu būdu šie liudytojai nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl netinkamai skaičiuotų ir netikrintų prekių metalo sandėlyje. Liudytojos A. S., V. A. savo parodymus dėl metalo skaičiavimo grindė prielaidomis, kad jie negalėjo būti teisingai paskaičiuoti, nes negirdėjo dirbančio autokaro garso. Šių liudytojų parodymai patvirtina D. B. parodymus, kad inventorizacijos metu buvo užtikrinta materialinių vertybių apsauga, nes vakarais patalpos buvo užplombuojamos, buvo pasirašoma ant lapelių, rytais buvo nuimamos plombos, pažeistų plombų nebuvo nustatyta. Liudytojų parodymai apie tai, kad aktai buvo surašomi pieštuku, prieštarauja rašytiniams bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojai tvirtino, kad jie nepasirašė ant akto, nes šis buvo surašytas pieštuku, tačiau teismui pateiktas inventorizacinio patikrinimo medžiaga (7-ios bylos) liudija priešingai. Be to, nepasirašydami, šie asmenys nenurodė jokių atsisakymo pasirašyti motyvų. Nenurodė, jog turi pretenzijų dėl skaičiavimo, svėrimo teisingumo, nereiškė reikalavimo persverti ar perskaičiuoti atitinkamas prekes. Įrodinėdamas netinkamą inventorizacijos pravedimą atsakovas teisme teigė, kad dalis prekių, t. y. metalo vamzdžiai, viela, dailylentės buvo neteisingai inventorizuoti. Tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai, nes kiekviena šių prekių pozicija yra patikrinta, nurodyti atitinkami jų išmatavimai ar svoris. Beveik visų šių prekių pozicijų yra nustatytas ne trūkumas, o perteklius, ką patvirtina ir inventorizacijos dokumentai-aktas, t. y. inventorizacijos akto Nr. INV000010 pozicijų Nr.4-ta knyga, pozicijos 180,181,182,183, armatūra pozicijos 1167,1169,1174,1175, dailylentės pozicijos 706-711 nustatytas perteklius. Pertekliaus nustatymas tik patvirtina, kad buvo atliekami svėrimai, matavimai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nesutikdamas su inventorizacijos rezultatais, nepareikalavo atlikti pakartotinę visų prekių ar dalies prekių inventorizaciją. Laikytina, kad atsakovas nepateikė paneigiančių įrodymų ir savo prieštaravimų neįrodė ( CPK 178 str. ).

30Nors atsakovas nurodo, kad jam yra nesuprantamas galutinio rezultato –trūkumo išvedimas, tačiau šie rezultatai yra paskaičiuoti inventorizacijos bylose .Šiose bylose detalizuoti trūkumai pagal kiekvieną prekių poziciją, jų aprašus bei jų kodus , tiek nurodomas perteklius, tiek trūkumas, yra paskaičiuoti persirūšiavimai (2-ra byla).

31Nurodydamas teismo padarytus kitus pažeidimus, apeliantas nurodo į rezoliucinę sprendimo dalį, kur dėl rašymo apsirikimo yra padaryta klaida ir nurodyta, kad žalos atlyginimas yra priteisiamas iš atsakovo G. D. atsakovui UAB „Pakruojo Lytagra“ . Tačiau šis techninis rašymo apsirikimas nedaro sprendimo negaliojančiu ir nesuprantamu.

32Dėl vadovo atsakomybės Bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi, be to, su vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 4 d., 2004 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga ( duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibrėždamas bendrovės vadovo statusą yra nurodęs, kad ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties ir galimybės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrovės vadovo funkcijos – organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas – viena vertus, patvirtina bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusą, t. y. atitinkamai kaip darbuotojo ir kaip darbdavio atstovo (DK 14 str. 2 d., 24 str. 1 d.). Šis bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusas reiškiasi vadinamuosiuose „vidiniuose“ bendrovės ir vadovo santykiuose. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009).

34Nagrinėjamos bylos atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui – pareikštas reikalavimas dėl žalos padarymo veikiant kaip bendrovės valdymo organui „vidiniuose“ santykiuose, todėl jam taikytina materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

35Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABĮ 38 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose.

36Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-144/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, ir kt.). Žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo darbdaviui padaryta žala. Tokias materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas reglamentuoja DK 246 straipsnis. Esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Materialinės atsakomybės taikymo ypatumas yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija darbo įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o darbo įstatymai darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 str. 4 p.). Įstatymas, apibrėždamas maksimaliai leistiną darbuotojų darbdaviui padarytos atlygintinos žalos dydį, įtvirtina ribotą darbuotojų materialinę atsakomybę (DK 253, 254 str.). DK 255 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės taikymo atvejų sąrašas.

37Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala – nuostoliai dėl nustatyto prekių trūkumo; neteisėti atsakovo veiksmai aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant vadovo darbines pareigas materialinių vertybių panaudojimo ir apskaitos srityje; priežastinis neteisėto atsakovo neveikimo ir nustatyto materialinių vertybių trūkumo ryšys, atsakovo kaltė dėl netinkamos materialinių vertybių apsaugos ir apskaitos; žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą sieję darbo santykiai; žalos atsiradimo ryšys su darbine atsakovo veikla. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais motyvais.

38Atlikus inventorizaciją už laikotarpį 2008-10-16 –2008-10-20 d., įskaičius perteklių UAB „Pakruojo Lytagra“ buvo nustatytas 26 119,73 Lt prekių trūkumas. Tai patvirtina ieškovo pateikti inventorizacijų aktai ir jų priedai (7-ios inventorizacijos bylos).

39Bylos duomenys liudija, kad uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo Lytagra“ direktoriumi nuo 2006-07-11 d. dirbo atsakovas G. D. (1 t. 55 b. l.). Pagal įmonės įstatus tai yra atskiroje buveinėje pagal LR įstatymus, bendrovės įstatus veikiantis ir vykdantis prisiimtas funkcijas savarankiškas juridinis asmuo, turintis savo einamąją sąskaitą banke, atskirą balansą (1 t. 48–54 b. l.). Tiesioginei ūkinei-komercinei filialo veiklai vadovauja direktorius, kurio skyrimo bei atleidimo tvarką reglamentuoja įstatų 8 punktas bei 2006 -01-03 d. steigėjo patvirtinti pareigybiniai nuostatai (1 t. 69 b. l.). Įmonės direktoriaus funkcijas numato Įstatų 8.3.1 punktas, pagal kurį direktorius organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima ir atleidžia iš darbo darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skiria paskatinimus; 8.3.2 p. savo kompetencijos ribose svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; 8.3.3p. veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti visus sandorius, išskyrus tuos, kuriems sudaryti yra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas; 8.3.9 p. vykdo įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir Direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, bendrovės organų sprendimuose ar kituose bendrovės vidaus aktuose numatytas pareigas; 8.7 p. numato, kad direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, bendrovės valdymo organų sprendimais bei pareiginiais nuostatais; 8.8 p. numato, kad direktorius turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus bendrovei ir laikytis konfidencialumo. Jis privalo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Nors atsakovas aiškino, kad jis nebuvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad tokie nuostatai buvo priimti. Įmonės įstatai numatė, kad vadovas turi jais vadovautis, todėl atsakovas, būdamas įmonės direktorius, šia aplinkybe negali remtis. Direktorius pagal įstatų V.22 punktą yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir kitų pareigų įgyvendinimą. Nuostatų V.23 p. numato, kad nevykdantis ar netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo visiškai atlyginti bendrovei padarytą žalą.

40Įvertinus aptartais lokaliniais teisės aktais direktoriaus funkcijas, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovą, kuris yra atsakingas už įmonės kasdienės veiklos, kurios tikslas – siekti bendrovei ekonominės ir finansinės naudos, organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, o bendrovė savo ruožtu turi teisę reikalauti iš jo kvalifikuoto, rūpestingo ir apdairaus veikimo.

41Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų ar netinkami jas atlikdamas (DK 245 str.). Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika. Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas, kurias nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Kiekviena darbuotojo kaltės forma – tyčia, neatsargumas - ir rūšis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas - dėl pasitikėjimo ar nerūpestingumo - yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Darbuotojo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą numato DK 228 straipsnis. Atsakovo pareigą saugoti ir efektyviai naudoti bendrovės turtą, užtikrinti jo apsaugą, gausinimą, organizuoti tikslią buhalterinę apskaitą, ją tvarkyti pagal veikiančius įstatymus, reglamentavo įmonės dokumentai (Įstatai, Nuostatų 17 p.). Nuostatų 23 p. numato visišką vadovo materialinę atsakomybę.

42Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijų metu nustatytus faktus (CPK 178 str.). Taip pat ieškovas pateikė byloje ir eilę kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl netinkamo atsakovo darbo pareigų atlikimo -2006-10-04, 2007-08-30, 2007-02-07, 2007-04-28 patikrinimo aktai ir prie jų pateikta medžiaga (58–68 b. l, 3 t.). Žalos padarymas neteisėta atsakovo veika pasireiškė tuo, kad jis nenustatė atsakomybės pagrindų sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, nevykdė pareigos pagal įstatymo reikalavimus sudaryti su darbuotojais visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, kuria prisiimti įsipareigojimai būtų sudarę sąlygas išieškoti iš jų nustatytus nuostolius, neužtikrino materialinių vertybių tinkamo saugojimo ir jų išsaugojimo, priėmimo, nekontroliavo, kaip jam pavaldūs darbuotojai atlieka jiems pavestas pareigas, neapibrėžė bendrovės darbuotojų, kurie priima ir išduoda materialines vertybes ar jas saugo, teisių ir pareigų. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu iš dalies patvirtino savo kaltę, pripažindamas ir kitus pažeidimus, t. y. kad jis pats be apmokėjimo savo reikmėms imdavo iš įmonės parduotuvės, sandėlių prekes, ką patvirtina ir bylos medžiaga. Nesilaikė kainų politikos, ignoruodavo buhalterės pastabas dėl to, nekontroliavo ir toleravo, kad dalis prekių buvo išduodamos darbuotojams be apmokėjimo, kitiems pirkėjams –be dokumentų. Taip pat teismo posėdyje pripažino, kad ne visada kontroliuodavo gaunamų prekių kiekio, jas priimant, t. y. neužtikrino tinkamos materialinių vertybių priėmimo tvarkos (3 t., 53 b. l.). Atsakovas pripažino ir kitus faktus, rodančius netinkamą įmonės vadovo pareigų atlikimą, t. y. materialinių vertybių nepakankamą apsaugą, pinigų trūkumus kasoje, padarytos žalos neišieškojimo faktus (3 t. 55 b. l.). t. y. pripažino, jog yra buvę vagysčių faktų. Apdairus ir rūpestingas vadovas, būdamas atsakingas už materialinių vertybių saugumą ir efektyvų jų panaudojimą prekyba užsiimančioje įmonėje, turėtų imtis visų galimų priemonių, tame tarpe priemonių parengti darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su materialinėmis vertybėmis, darbo funkcijas nustatančius dokumentus. Tokių dokumentų atsakovo vadovavimo laikotarpiu nebuvo. Nors atsakovas nurodo, kad darbdavys nesiėmė priemonių materialinių vertybių apsaugai užtikrinti, tačiau kaip įmonės vadovas visų pirma tai turėjo atlikti jis pats, šiuos klausimus svarstyti visuotiniame susirinkime bei pateikti šiuos klausimus dėl materialinių vertybių apsaugos užtikrinimo svarstyti steigėjui. Tokių įrodymų teismui atsakovas nepateikė, pagal įmonės įstatus, pareiginius nuostatus tai yra atsakovo pareiga, todėl teismas padarė pagrįstas išvadas dėl vadovo atsakomybės. Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas nevykdė įmonės dokumentuose jam numatytų pareigų, nesiėmė priemonių tinkamai organizuoti materialinių vertybių apsaugą, apskaitą ir efektyvų jų naudojimą. Vadovo pareigų, susijusių su materialinių vertybių saugumu, apskaita ir naudojimu netinkamas atlikimas ir sudarė galimybę per trumpą laiką atsirasti dideliam prekių trūkumui, sukėlusiam didelius nuostolius. Tokiu būdu yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei pažeidėjo kaltės (DK 246 str. 3,4 p. p.). Įstatymų nuostatuose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (AB 19 str. 8 d.).

43Apelianto argumentai apie tai, kad jis nebuvo trauktas drausminėn atsakomybėn už netinkamą pareigų vykdymą neturi jokios įtakos, jam taikant materialinę atsakomybę.

44Nors atsakovas remiasi ta aplinkybe, kad žala galėjo atsirasti iki jam pradedant dirbti vadovu, tai neatleidžia jo nuo materialinės atsakomybės. Atsakovas, imdamasis vadovauti bendrovei, žinojo arba turėjo žinoti anksčiau paminėtus imperatyvius įstatymų reikalavimus ir privalėjo juos vykdyti: žinojo ar turėjo žinoti, kad perimdamas bendrovę privalėjo imtis veiksmų, jog nustatyta tvarka būtų užfiksuota bendrovės ūkinė finansinė būklė (vykdomos sutartys, turimos medžiagos, įrengimai, pinigai, prekės, kitas turtas, jo būklė, buhalterinės apskaitos bei kiti bendrovės dokumentai ir t. t.), o nustačius, jog faktinė padėtis neatitinka jam perduotų apskaitos dokumentų, faktinės padėties, tai užfiksuoti ir koreguoti šiuos duomenis įstatymuose nustatyta tvarka. Perimdamas be patikrinimo, ką patvirtina ir apeliaciniame skunde, nesilaikydamas minėtų imperatyvių reikalavimų, pats prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo tuo atveju, jei, kilus ginčui dėl tam tikrų operacijų realumo, apimties bei teisėtumo, bus negalima leistinų įrodymų pagrindu nustatyti reikšmingų faktų.

45Pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantama kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai leidžia spręsti, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G.P, bylos Nr. 3K-3-428/2008).

46Atsakovas, kaip administracijos vadovas, pažeisdamas bendrovės įstatų 2.1. punktą, numatantį, jog bendrovės veiklos tikslas: gauti pelną iš bendrovės ūkinės komercinės veiklos, užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto turto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies l punkto nuostatas, pagal kurias bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, bei CK 2.87 straipsnio l dalies nuostatas, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir 4 dalies nuostatas, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį, netinkamai vykdė pareigas ir nesirūpino bendrovės ūkine-finansine veikla. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas. Kaip patvirtina bylos medžiaga, dalis žalos buvo padaryta atsakovui imant iš įmonės prekes, už jas neapmokant, leidžiant tai daryti ir darbuotojams, neišieškant žalos, todėl jam atsiranda ir atsakomybė pagal DK 255 str. 1 d.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovui tokia materialinė atsakomybė taikytina taip pat pagal DK 255 straipsnio 1 punktą, tai yra už žalą, padarytą tyčia, nes tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos žalos atsiradimo faktinės aplinkybės: atsakovas žinojo arba turėjo žinoti pirmiau nurodytus imperatyvaus pobūdžio įstatymų reikalavimus, tačiau jų nevykdė (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga bei pirmiau šioje nutartyje išdėstyti argumentai patvirtina teismo išvadą, jog byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo visiškai materialinei atsakomybei atsirasti (DK 246, 255 str.). Teismas nurodė, jog visiška atsakomybė už įmonei padarytą žalą atsakovui - įmonės vadovui, kuris yra vienasmenis valdymo organas, taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustatantį juridinio asmens organo nario atsakomybę, bei pagal DK 255 straipsnio 5 punktą, nustatantį, jog visiška materialinė atsakomybė taikoma darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys. Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui – pareikštas reikalavimas dėl žalos netinkamai atliekant pareigas „vidiniuose“ santykiuose atlyginimo, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios teismai nurodė, jog atsakovui, kaip bendrovės vadovui, taikytina civilinė atsakomybė, tačiau iš esmės nustatinėjo, tyrė ir vertino bylos aplinkybes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), reikšmingas materialinei atsakomybei pagal DK 255 str. 5 dalį taikyti, ką vėliau sprendime ir nurodė, jog remiasi DK 255 str. 5 punktu. Dėl to vien tai, kad teismai neteisingai nurodė atsakovui kaip vadovui taikytinos atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą „vidiniuose“ santykiuose rūšį, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, jog teismų sprendimas priteisti iš šio atsakovo žalos atlyginimą bendrovei, yra neteisėtas. Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu), teisinį veiksmų kvalifikavimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas, todėl neteisingas atsakomybės rūšies nustatymas galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą tik tuomet, jeigu tai lemtų neteisingas, nepagrįstas teismo išvadas.

48Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo yra priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 9,37 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo G. D. 9,37 Lt (devynis litus 37 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB „Pakruojo Lytagra“ ieškiniu (t.1, b.l. 4,62 ) prašė... 3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas G. D. nuo 2006-07-12 iki 2008-10-22 dirbo... 4. Ieškovas vadovaudamasis Darbo kodekso 246, 255, AB 37 str. 9 d. 1p., 9 p., CK... 5. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Darbo kodekso 246 str. yra visos... 6. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010m. liepos 16 d. sprendimu (73 t. 70–80... 7. Teismas nurodė, kad atsakovas G. D. dirbo UAB „Pakruojo Lytagra“... 8. AB „Lytagra“ 2008-10-22 valdybos posėdyje buvo nutarta patvirtinti UAB... 9. 2008-10-22 UAB „Pakruojo Lytagra“ įsakymu dėl inventorizacijos buvo... 10. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad septynių... 11. Teismas pažymėjo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties... 12. Teismas nurodė, kad atsakovas tuo metu buvo bendrovės vadovu-vienasmeniu... 13. Atsakovas G. D. apeliaciniu skundu (t.3, 85–89b. l.) prašo panaikinti... 14. 1. Šioje byloje proceso šalimi turėjo būti įtraukta AB „Lytagra”,... 15. 2. Sprendimas yra nemotyvuotas. Nurodo, jog ieškinys ir teismo sprendimas yra... 16. 3. Teismas sprendime nepasisakė kuo pasireiškė atsakovo kaltė ir... 17. 3. Teismui nagrinėjant ieškovo ieškinį turėjo būti įvertintos ir... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, 97-101 b. l.) atsakovas AB... 19. 1. Tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek pirmos instancijos... 20. 2. Sprendžiant ar inventorizacija buvo atlikta tinkamai bei priimant ginčo... 21. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes,... 22. 4. Ieškovas tinkamai vykdė savo prievolę užtikrinti materialinių vertybių... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ... 26. Kolegija nenustatė sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų.... 27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius... 28. Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu dėl nemotyvuoto sprendimo,... 29. Dėl materialinių vertybių inventorizacijos Apeliantas savo skunde nurodo,... 30. Nors atsakovas nurodo, kad jam yra nesuprantamas galutinio rezultato... 31. Nurodydamas teismo padarytus kitus pažeidimus, apeliantas nurodo į... 32. Dėl vadovo atsakomybės Bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibrėždamas bendrovės vadovo statusą... 34. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui... 35. Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios... 36. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių... 37. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad... 38. Atlikus inventorizaciją už laikotarpį 2008-10-16 –2008-10-20 d.,... 39. Bylos duomenys liudija, kad uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo... 40. Įvertinus aptartais lokaliniais teisės aktais direktoriaus funkcijas, yra... 41. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo... 42. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų... 43. Apelianto argumentai apie tai, kad jis nebuvo trauktas drausminėn atsakomybėn... 44. Nors atsakovas remiasi ta aplinkybe, kad žala galėjo atsirasti iki jam... 45. Pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą,... 46. Atsakovas, kaip administracijos vadovas, pažeisdamas bendrovės įstatų 2.1.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovui tokia... 48. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo yra priteistinos procesinių... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 50. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 17 d. sprendimą palikti... 51. Priteisti iš atsakovo G. D. 9,37 Lt (devynis litus 37 ct.) procesinių...