Byla 2A-708-577/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 700 eurų draudimo išmoką, 33,32 Eur delspinigių, 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. vasario 15 d. apie 17.00 val. jo vairuojamas automobilis Renault Megane, valst. Nr. ( - ), važiuodamas pagrindiniu keliu ( - ) mieste, atsitrenkė į iš šalutinio kelio įvažiavusį automobilį Nissan Xtrail, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo R. M.. Kito automobilio vairuotojas pripažino savo kaltę, todėl buvo užpildyta deklaracija; automobiliai išvežti evakuatoriumi. 2015 m. vasario 17 d. ieškovas pranešė apie įvykį AB „Lietuvos draudimas“ Ignalinos skyriui. Po savaitės jam telefonu buvo pranešta, jog automobilis nepataisomai sugadintas, todėl bus sumokėta 700 eurų išmoka. Vėliau pranešta, jog draudimo išmoka nebus išmokėta, nes automobiliai buvo apgadinti kitomis aplinkybėmis nei tai buvo nurodyta. Pasak ieškovo, atsakovas rėmėsi formaliu ekspertiniu aktu, bet ne objektyviais duomenimis - liudytojų paaiškinimais. Pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, garbės ir orumo įžeidimą vertino 500 eurų sumą, kurią prašė priteisti kaip patirtą neturtinę žalą.

62.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas pažeidė pareigą atskleisti draudikui visą būtiną informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, todėl atsakovė pagrįstai neišmokėjo draudimo išmokos. Atsakovas vykdydamas Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalies reikalavimus atliko įvykio tyrimą, remiantis nuotraukomis, vairuotojų paaiškinimais įvykį ekspertas sumodeliavo kompiuterine programa „PC-crash 8.3“ bei nustatė, jog jis įvyko kitomis, nei vairuotojai nurodo aplinkybėmis - padėtys tiek erdvėje, tiek tarpusavio automobilių (vienas kito atžvilgiu) neatitinka vairuotojų deklaruojamų aplinkybių; nustatyta, kad tarp automobilių turėjo būti ir antrinis smūgis, besisukančiam automobiliui Nissan galine dešine dalimi atsitrenkus į besisukančio automobilio Renault kairį šoną. Vairuotojams pateikus patikslintus paaiškinimus, ieškovė atliko pakartotinį eismo įvykio modeliavimą, bet nustatė, jog techniniu požiūriu nustatytos aplinkybės prieštarauja vairuotojų nurodomoms. Atlikdamas ekspertizę atsakovas įvertino visus privalomus ir teisės aktų reikalaujamus kriterijus, todėl ekspertine pažyma galima remtis kaip rašytiniu įrodymu. Pasak atsakovės, civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teigiant, kad už padarytą žalą privalo atsakyti atsakovas, turi būti nustatyta, kad atsiradusi žala yra R. M. elgesio rezultatas, atsiradęs dėl jo neteisėtų veiksmų. Atsakovės manymu, šiuo atveju, neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp R. M. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovas nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 700 eurų turtinę žalą, 26,04 eurų delspinigius, 350,86 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. P.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš atsakovo priteisė 3,07 eurų pašto išlaidų valstybei.

103.1.

11Teismas, remdamasis ieškovo, liudytojų M. B., R. M., R. R. (R. R.), A. R., L. Z., V. T. paaiškinimais, laikė įrodytomis eismo įvykio deklaracijoje nurodytas faktines aplinkybes, t.y. jog 2015 m. vasario 15 d., apie 17:00 val., ( - ) gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. M. vairuojamas automobilis Nissan X-Trail, valst. Nr. ( - ) važiuodamas šalutiniu keliu ( - ) gatve, nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu ( - ) gatve važiavusio K. P. vairuojamo automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. ( - ), ir automobiliai susidūrė bei buvo apgadinti. Teismas nenustatė pagrindo teigti, jog proceso dalyviai buvo susitarę ir tyčia davė melagingus parodymus. Jų paaiškinimų detalių neatitikimai, teismo manymu, galėjo atsirasti dėl praėjusio laiko nuo įvykusio eismo įvykio ir subjektyvaus tam tikrų aplinkybių, laiko tarpo suvokimo. Nurodė, kad jog subjektyviai nurodytas skirtingas automobilių važiavimo greitis ir jo neatitikimas atsakovo ekspertinėje pažymoje padarytas išvadas, neleidžia teigti, jog eisimo įvykis įvyko kitomis nei ieškovo ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Kosntatavo, kad įvykus eismo įvykiui, žala ieškovo automobiliui Renault Megane Scenic, valst. Nr. ( - ) atsirado dėl automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. ( - ) valdytojo R. M. kaltės, kurią jis pripažino ir neginčijo teismo posėdžio metu (CK 6.270 straipsnio 4 dalis), todėl sprendė, jog remiantis Sutartimi ją turi atlyginti atsakovas. Kadangi žalos dydžio atsakovas neginčijo, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 700 eurų turtinės žalos priteisimo.

123.2. Įvertinęs tai, jog atsakovas sprendimą dėl draudimo išmokos neišmokėjimo priėmė 2015 m. kovo 26 d., teismas padarė išvadą, jog nuo šios dienos, turi būti skaičiuojami Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyti delspinigiai, todėl priteisė iš atsakovo 26,04 eurus delspinigių (700 Eur x 0,04/100 x 93 dienų).

133.3. Reikalavimą atlyginti 500 eurų neturtinę žalą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo nuomone, į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paskleidimo faktą; taip pat įrodymai patvirtinantys patirtus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

14III.

15Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

164.

17Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

184.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino draudiko argumentų ir motyvų, neištyrė apelianto teiktų įrodymų, tarp jų eksperto sudarytos išvados. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal įstatymą išmoka mokama nukentėjusiems tretiesiems asmenims tik tuomet, kai vairuotojui kyla civilinė atsakomybė (draudžiamasis įvykis). Draudikas įrodė, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis. Šioje situacijoje nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, todėl nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų, negalima teigti, kad R. M. kyla civilinė atsakomybė, nes tai prieštarautų TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 daliai, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams.

194.2. Draudikas neprivalo besąlygiškai vadovautis eismo įvykio deklaracija. Pagal Lietuvos draudimo priežiūros poziciją, draudikas turi įsitikinti ar toks įvykis buvo, ar pripažinimas yra pagrįstas objektyvias duomenimis, įrodęs, kad atsakomybės pripažinimas nepagrįstas, gali nesivadovauti užpildyta deklaracija.

204.3. Atkreipė dėmesį, kad R. M. pats apmokėjo už ieškovo teisines paslaugas, todėl mano, jog jis suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Be to, jo parodymai nenuoseklūs; kiti liudytojai yra artimai susiję su R. M., jų parodymai subjektyvūs. Pasak apeliantės, teismas turėjo analizuoti liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų prieštaravimus, tačiau to nepadarė; taip pat nevertino ekspertinės pažymos (ir papildytos), modeliavimų, nors šie įrodymai pagrįsti mokslo žiniomis, skaičiavimais, matavimais, užfiksuotais ant automobilio pėdsakais, automobilių deformacijos lygiu, o rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais.

214.4. Ieškovas deklaratyviai nesutiko su specialaus tyrimo rezultatais, neprašė skirti ekspertizę, todėl nesant kitų įrodymų, teismas turėjo remtis draudiko pateiktais įrodymais.

224.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal teisme papildytą modeliavimą automobiliai kontaktavo ir sustojo būtent taip. Pažymi, kad draudikas niekada neneigė kontakto. Pasak draudiko, įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, kurios neatskleistos. Ekspertas konstatavo, kad įvykis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis negalėjo įvykti.

234.6. Teismas pripažindamas įvykį draudžiamuoju ir tenkindamas ieškinį, pažeidė TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį, CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatas, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

245.

25Ieškovas K. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

265.1. R. M., nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovo automobilio, pripažino savo kaltę, tai patvirtino parašu eismo įvykio deklaracijoje ir laikė, kad nėra kliūčių draudimo išmokai, o sužinojęs, kad atsakovė atsisakė išmokėti išmoką, ėmėsi veiksmų apginti K. P., kuris nukentėjo dėl jo kaltės, interesus.

275.2. Apeliantė į eismo įvykio modeliavimo programą įvedė įvykio dalyvių iš akies nurodytus, apytikrius automobilių greičius (t.y. ne objektyviai užfiksuotus), todėl mano, kad ekspertas negalėjo padaryti kategoriškos ir objektyvios išvados apie įvykio aplinkybes.

285.3. Apeliantė nepagrįstai ir nesąžiningai, atlikdama smulkmenišką įtakos bylai neturinčių aplinkybių analizę, sumenkina liudytojų parodymus.

295.4. Apelianto nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturi sąsajų su išnagrinėta byla.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

305.

31Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

326.

33Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir R. M. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 17 d. buvo apdrausta transporto priemonės Nissan X-trail valdytojo civilinė atsakomybė (b.l. 92-94). 2015 m. vasario 17 d. R. M. pranešė atsakovei apie 2015 m. vasario 15 d. 17.00 val., ( - ) gatvėje, įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta kito eismo įvykio dalyvio transporto priemonė Megane Scenic (1998), valst. Nr. ( - ) (b.l. 34-35). Pranešime nurodyta, jog užpildyta eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykio deklaracijoje R. M. patvirtino, kad yra atsakingas už 2015 m. vasario 15 d. 17.00 val. eismo įvykio metu ( - ), padarytą žalą (b.l. 88). Ieškovas K. P. atsakovui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl minėto eismo įvykio (b.l. 36-37). AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. kovo 26 d. pranešė ieškovui, kad draudimo išmoka dėl minėto įvykio nebus mokama, kadangi atlikto tyrimo metu nustatyta, kad automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. ( - ), sunaikintas kitomis, nei nurodytomis aplinkybėmis, todėl automobilio Nissan X Trail, valst. Nr. ( - ) valdytojui nekyla civilinė atsakomybė (b.l. 12). Draudikas rėmėsi 2015 m. kovo 25 d. savo darbuotojo - žalų tyrimo eksperto M. S. parengta Ekspertine pažyma Nr. 1552241 (b.l. 7-11).

347.

35Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo tenkino, taip pat priteisė dalį ieškovo paskaičiuotų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, o reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo, Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad 1) teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neištyrė apeliantės teiktų ekspertinių pažymų, modeliavimų, 2) teismas nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), pažeidė TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį, CK 6.245 – 6.249 straipsnių nuostatas.

368. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog draudikas neturi teisės 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį – draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent draudikas, tai yra atsakovė, privalėjo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą.

379.

38Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.).

3910.

40Nagrinėjamu atveju, apeliantė atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką grindžia ekspertinėmis pažymomis, teigdama, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė transporto priemonių vairuotojai. Kaip minėta, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais suinteresuotų asmenų (liudytojų) parodymais, nevertindamas įrodymų visumos (tarp jų atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems argumentams.

4111.

42Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog faktas, kad teismo sprendime nėra detaliai analizuojamas ekspertinių išvadų turinys, nereiškia, jog teismas atitinkamas išvadas padarė jų apskritai neįvertinęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, jog į eismo įvykio modeliavimo programą, pagal kurią parengta ekspertinė pažyma, buvo įvesti eismo įvykio dalyvių nurodyti apytikriai, o ne objektyviai užfiksuoti duomenys apie automobilių greitį bei jų išsidėstymą. Taigi, ekspertinėje pažymoje nurodytos išvados yra tikėtino pobūdžio; todėl šis įrodymas nelaikytinas turinčiu didesnę įrodomąją galią, nei kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šioje pažymoje eismo dalyvių nurodytos aplinkybės, pagal kurias buvo atliekamas tyrimas, skiriasi nuo kituose įrodymuose užfiksuotų jų paaiškinimų. Kaip matyti iš pateikto 2015 m. kovo 13 d. (t.y. iki ekspertinės pažymos parengimo) elektroninio R. M. laiško atsakovei, jis draudikui paaiškino, kad automobilis Renault atsitrenkė į Nisaną ir pastūmė jį kelis metrus. Duomenų, kad į šiuos duomenis buvo atsižvelgta, byloje nėra. Patikslintoje ekspertinėje pažymoje nurodoma, jog padarius eismo įvykio modeliavimą, tiksliausiai automobiliai sustoja taip, kaip nurodo vairuotojai, kai pilnai užstabdytas automobilis Renault, judantis ne didesniu nei 10 km/h greičiu, atsitrenkia į pilnai užstabdytą automobilį Nissan judantį ne didesniu nei 20 km/h greičiu (b.l. 122). Šioje pažymoje nėra duomenų, kad esant nedideliam greičiui, užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai negalimi.

4312. Taigi, atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas (su patikslinimais) nepaneigia ieškovo bei liudytojų parodymų dėl esminių eismo įvykio aplinkybių (susidūrimo fakto, vietos, laiko, automobilių judėjimo krypties ir pan.); pažymoje nenurodyta, kad užfiksuoti apgadinimai dėl jų vietos, pobūdžio negali būti būtent šių transporto priemonių susidūrimo rezultatas (apeliaciniame skunde draudikas neneigia paties automobilių kontakto); byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti kitame eismo įvykyje ar pan.

4413.

45Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad proceso dalyvių parodymų neatitikimai yra esminiai. Skunde atsakovė išskiria tai, kad ieškovas teisme sakė, jog prieš eismo įvykį buvo nuėjęs pas savo draugą Arvydą ir automobilyje palikęs liudytoją M. B., nors pastarasis, apklaustas liudytoju, nurodė, kad jis nuėjo pas draugą Deividą, o ieškovas laukė jo automobilyje. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šie neatitikimai visiškai nereikšmingi, kadangi apeliantės paminėtos aplinkybės nesusijusios su byloje nustatinėjamais faktais.

4614.

47Apeliaciniame skunde minimoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-624-392/2016 buvo konstatuoti esminiai transporto priemonių vairuotojų paaiškinimų skirtumai. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantė akcentuoja su eismo įvykio aplinkybėmis nesusijusius neatitikimus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad minimoje byloje būtent atsakovės prašymu buvo atlikta transporto autotechninę trasologinė ekspertizė. Taigi, apeliantė minimoje byloje aplinkybes įrodinėjo ne vien savo darbuotojo parengta ekspertine išvada. Vilniaus apygardos teismo 2015 rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2798-392/2015 taip pat buvo vadovautasi ne tik draudiko atliktu modeliavimu, tačiau ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės aktu.

4815.

49Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pritartina skundžiamo teismo sprendimo išvadai, jog eismo įvykis įvyko ieškovo ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, t.y. kad R. M. (važiavęs šalutiniu keliu) ir nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo K. P. automobilio, į jį atsitrenkė bei apgadino. Tokie veiksmai pripažintini neteisėtais, nes pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilių sugadinimo faktas užfiksuotas (fotonuotraukos; eismo įvykio deklaracija), o kaip minėta, įrodymų, patvirtinančių, kad apgadinimai atsirado ne šio įvykio metu, nepateikta. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog žala ieškovo automobiliui Renault Megane Scenic, valst. Nr. ( - ) atsirado dėl automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. ( - ) valdytojo R. M. kaltės, kurią jis pripažino ir neginčijo teismo posėdžio metu. Taigi, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), todėl remiantis Sutartimi eismo įvykio metu padarytą žalą turi atlyginti atsakovė.

5016. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

5117. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 6. 2.... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 8. 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 10. 3.1.... 11. Teismas, remdamasis ieškovo, liudytojų M. B., R. M., R. R. (R. R.), A. R., L.... 12. 3.2. Įvertinęs tai, jog atsakovas sprendimą dėl draudimo išmokos... 13. 3.3. Reikalavimą atlyginti 500 eurų neturtinę žalą teismas atmetė kaip... 14. III.... 15. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. 4.... 17. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 18. 4.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino draudiko argumentų ir... 19. 4.2. Draudikas neprivalo besąlygiškai vadovautis eismo įvykio deklaracija.... 20. 4.3. Atkreipė dėmesį, kad R. M. pats apmokėjo už ieškovo teisines... 21. 4.4. Ieškovas deklaratyviai nesutiko su specialaus tyrimo rezultatais,... 22. 4.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal... 23. 4.6. Teismas pripažindamas įvykį draudžiamuoju ir tenkindamas ieškinį,... 24. 5.... 25. Ieškovas K. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės... 26. 5.1. R. M., nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovo automobilio,... 27. 5.2. Apeliantė į eismo įvykio modeliavimo programą įvedė įvykio dalyvių... 28. 5.3. Apeliantė nepagrįstai ir nesąžiningai, atlikdama smulkmenišką... 29. 5.4. Apelianto nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturi... 30. 5.... 31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 32. 6.... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. tarp AB „Lietuvos... 34. 7.... 35. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės AB... 36. 8. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 37. 9.... 38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos... 39. 10.... 40. Nagrinėjamu atveju, apeliantė atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką... 41. 11.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog faktas, kad teismo... 43. 12. Taigi, atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas (su patikslinimais)... 44. 13.... 45. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad proceso... 46. 14.... 47. Apeliaciniame skunde minimoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28... 48. 15.... 49. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pritartina skundžiamo teismo... 50. 16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 51. 17. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios... 52. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo...