Byla 2-8354-328/2019
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokatui A. I., atsakovės A. S. atstovui advokatui R. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti 7 000 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. spalio 3 d. ieškovas ir atsakovė notaro biure sudarė Preliminariąją sutartį dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau ir – Sutartis), kuria šalys įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryti bei pasirašyti pagrindinę sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo. Nurodė, jog vadovaudamasis Sutarties 2.2 punktu, ieškovas pervedė atsakovei 7 000 Eur kaip dalies kainos apmokėjimą. Tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovas nurodė, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad dėl pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar dėl pardavėjo netinkamo šios sutarties vykdymo šalims nepasirašius pirkimo – pardavimo sutarties Sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2019 m. birželio 1 d., pirkėjo sumokėta kainos dalis (7 000 Eur) yra grąžinama pirkėjui ir sumokama 7 000 Eur. bauda. Nurodė, jog atsakovė sumokėtą kainos dalį grąžino, tačiau nesumokėjo baudos pagal Sutarties 7.1 punktą.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

7Atsiliepime nurodė, jog ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl reikalavimas priteisti baudą ir procesines palūkanas nepagrįsti. Patvirtino, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo ir pasirašymo pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo gauti bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti, valstybės įmonės Registrų centras parengtus duomenų apie perleidžiamą nekilnojamąjį turtą patikslinimus, galiojančius 30 kalendorinių dienų, bei kitus dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti. Pažymėjo, kad poreikis perskaičiuoti bendraturčių gyvenamojo namo nuosavybės dalis bei įregistruoti du priestatus buvo akivaizdus jau Preliminarios sutarties sudarymo metu. Nurodė, jog yra senyvo amžiaus, turi įvairių sveikatos sutrikimų ir dėl to sunkiai vaikšto, todėl dar prieš Sutarties sudarymą ieškovas pasiūlė, kad pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, tame tarpe ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų patikslinimą, atliks jis pats. Atsakovė su šiuo pasiūlymu sutiko, todėl tą pačią dieną toje pačioje notarinėje kontoroje vieneriems metams išdavė ieškovui įgaliojimą, pagal kurį atsakovė suteikė ieškovui praktiškai neribotas teises valdyti ir disponuoti visu jos turimu nekilnojamuoju turtu, tame tarpe atlikti jos turto inventorizaciją, teisinę registraciją, kadastrinius matavimus, kadastro duomenų tikslinimą ir kt. Nurodė, jog vykdydama Sutartį, gavo bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti. Pagal atsakovės išduotą įgaliojimą pagrindinės sutarties sudarymą ir pasirašymą organizavo ieškovas. Atsakovė apie negalėjimą sudaryti pagrindinę sutartį ir to priežastis buvo informuota 2019 m. birželio 12 ar 13 dienomis. Jai su savo sūnumi atvykus į notaro biurą , į jį atvyko ir ieškovas. Jis pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą bei pateikė savo ranka surašytą raštą „Išlaidos“ bendrai 5 495 Eur sumai, kuris savo esme atitinka jo, kaip atsakovės atstovo pagal įgaliojimą, ataskaitai apie savo veiklą. Mano, jog visų ieškovo pateiktame rašte nurodytų atliktų darbų pobūdis neabejotinai patvirtina, jog jis pats buvo prisiėmęs atsakomybę atlikti veiksmus, susijusius su jo perkamo turto kadastro duomenų tikslinimu bei kitų būtinų dokumentų gavimu. Pažymėjo, kad ieškovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių neįvykdė savo įsipareigojimo, taip pat nepateikė įrodymų, ar apskritai jis realiai atliko paminėtus veiksmus, tačiau tai nešalina jo paties kaltės bei nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodė, jog ieškovui grąžino avansą, nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. birželio 12-13 d. ieškovas informacijos apie galimai atsiradusias kliūtis, trukdančias sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovei neteikė. Ir priešingai, atsakovė, siekdama pagrindinės sutarties sudarymo, gavo bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti, t. y. šioje konkrečioje situacijoje elgėsi sąžiningai bei rūpestingai, tinkamai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

8Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, todėl atsirado pagrindas ieškovui reikalauti įvykti preliminarios sutarties 7.1 punkte numatytą sąlygą. Atsakovė šią sąlygą įvykdė iš dalies, nesumokėjo baudos. Nurodė, jog ieškovas buvo pasirengęs įvykdyti sandorį, tačiau dėl nesutvarkytų dokumentų, sandoris neįvyko. Paaiškino, jog atsakovė tinkamai neveikė, dokumentų nesutvarkė ir dėl to sandoris iš esmės ir neįvyko. Papildomai paaiškino, jog atsakovės pozicija nepagrįsta, nes preliminarios sutarties 4.4 punkte numatyti pardavėjos įsipareigojimai. Sandoris nebuvo sudarytas todėl, kad pati atsakovė neįvykdė preliminarioje sutartyje numatytų pareigų. Pažymėjo, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, ir įgaliotojui negali kilti pareigos atlikti tame įgaliojime nurodytus veiksmus, jeigu papildomai nebuvo sudarytas atskiras susitarimas dėl jų tarpusavio santykių. Nurodė, jog šiuo atveju atsakovė net neįrodinėja, kad atskira sutartis dėl tų paslaugų atlikimo pagal įgaliojimą suteikimo buvo sudaryta, todėl ieškovui jokių pareigų nekilo. Tai yra du atskiri sandoriai. Byloje kilo ginčas dėl preliminarios sutarties sąlygų neįvykdymo. Teisinės pareigos, kylančios iš kito sandorio, negali būti pagrindu atleisti nuo atsakomybės atsakovę vykdant preliminarią sutartį. Prašo ieškinį tenkinti.

10Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė manantis, kad ieškinys turi būti atmestas. Papildomai paaiškino, jog tikint ieškovo paaiškinimais, susidarytų įspūdis, jog jei ne ieškovas, atsakovė apskritai nebūtų atlikusi jokių veiksmų. Nurodė, jog byloje yra pateikti bendraturčių atsisakymai nuo pirmenybės teises pirkti, Nacionalinės žemės tarnybos pažyma, kurią atsiėmė ieškovas. Atrodytų, jog jokių aktyvių atsakovės veiksmų nebuvo, pagal preliminarią sutartį atsakovė apskirtai jų neatliko. Bet kažkas tai atliko. Nurodė, jog tai atliko ieškovas ir šiuos veiksmus atliko turėdamas įgaliojimą. Pažymėjo, jog pagal įgaliojimą buvo atlikti realūs veiksmai. Nurodė, jog byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad pagal įgaliojimą buvo veikiama ir veikė pats ieškovas. Teigė, jog pats ieškovas pripažino, kad veiksmai buvo nukreipti tam, kad sandoris būtų sudarytas. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes atsakovės kaltės nėra. Papildomai nurodė, jog tuo atveju, jei teismas įžvelgtų atsakovės kaltę, prašo atsižvelgti į galimybę mažinti netesybas.

11Teismas konstatuoja:

12iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo R. B. (pirkėjas) ir atsakovės A. S. (pardavėja) 2018 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto ( - ) notaro biure sudaryta preliminarioji sutartis dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Sutartis), kuria šalys ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. įsipareigojo sudaryti ir pasirašyti Nekilnojamojo turto (( - ) dalių gyvenamojo namo, ( - ) dalies pastato – sandėlio, nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, ( - ) dalių kitų statinių – kiemo statinių, esančių ( - )) pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 5-7). Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, jog pirkėjas pardavėjui perveda 7 000 Eur kainos dalį, kuri bus įskaityta į bendrą pirkimo – pardavimo sutarties kainą (Sutarties 2.1 punktas). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (2018 m. spalio 31 d.) matyti, jog Nekilnojamasis turtas – ( - ) dalys gyvenamojo namo, ( - ) dalis pastato – sandėlio, nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų išvadas, ( - ) dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių ( - ), kurie išvardinti Sutarties 1.2 punkte, priklauso nuosavybės teise atsakovei A. S. bendrojoje dalinėje nuosavybėje; viešajame registre įrašyta pastaba, jog po priestatų ( - ) ir ( - ) įregistravimo gyvenamojo namo dalys tarp bendraturčių neperskaičiuotos, priestatų ( - ) ir ( - ) įregistravimui dokumentai nepateikti (b. l. 8-11, 64-65).

13Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė gavo bendraturčių pareiškimus, kuriais jie atsisakė pirmumo teise pirkti parduodamą nekilnojamąjį turtą (b. l. 32, 33-34). Atsakovė taip pat gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimą perleisti statinius (b. l. 49), šį sutikimą atsiėmė ieškovas, kaip atsakovės įgaliotas asmuo (b. l. 52-53).

14Byloje pateikta 2019 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto ( - ) notaro biuro notarė pažyma, kurioje nurodoma, jog ieškovas, veikdamas pagal 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimą ir vadovaudamasis Sutartimi, kreipėsi į notaro biurą dėl pirkimo – pardavimo sutarties parengimo ir patvirtinimo; notarui užsakius duomenų tikslinimą, užsakymas buvo atmestas dėl viešajame registre nurodytos pastabos; nesant duomenų tikslinimo notaras neturi teisės tvirtinti atliekamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio, todėl sutartis nebuvo sudaryta bei notaro nebuvo patvirtinta (b. l. 13-15). Šalims nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties atsakovė grąžino ieškovui 7 000 Eur kainos dalį pagal Sutartį (b. l. 37-38).

15Dėl ieškinio reikalavimų

16Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

17Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2018 m. spalio 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nebuvo sudaryta (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 187 straipsnis).

18Ieškovas nurodo, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, t. y. pardavėjos kaltės. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, atsakovė elgėsi sąžiningai bei rūpestingai, tinkamai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus.

19Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių (atsakomybės) taikymo.

20Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalių sudaryta Sutartis ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis.

21Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad iki Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo gauti bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti, valstybės įmonės Registrų centras parengtus duomenų apie perleidžiamą nekilnojamąjį turtą patikslinimus, galiojančius 30 kalendorinių dienų, sandoriui sudaryti, o taip pat visus kitus dokumentus, patvirtinančius pardavėjo nuosavybės teisę į parduodamą Nekilnojamąjį turtą, už kuriuos atskiro apmokėjimo nereikalaus, kadangi ši kaina įeina į bendrą Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainą bei turėti Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises (b. l. 6). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo gauti bendraturčių atsisakymai nuo pirmenybės teisės pirkti atsakovei priklausančią bendro turto dalį, taip pat NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimas perleisti statinius, esančius valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau dėl neįteisintų statinių ir neperskaičiuotų bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, notarės užsakytas duomenų tikslinimas nebuvo atliktas.

22Atsakovė, atskirsdama į ieškinio reikalavimą, nurodė, jog jos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra, nurodė, jog ieškovas, veikdamas pagal įgaliojimą, įsipareigojo gauti dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti.

23Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra. Tokiu atveju jau pats įgaliojimo išdavimas patvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius.

24Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes išreiškia įgaliotojo valią būti atstovaujamam įgaliotinio, tačiau vidiniams atstovavimo santykiams reikalinga abiejų – atstovaujamojo (įgaliotojo) ir atstovo (įgaliotinio) – valia. Tai atspindi atstovavimo santykių padariniai. Santykyje su trečiaisiais asmenimis, išoriniuose atstovavimo santykiuose, iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 straipsnio 4 dalis), t. y. atstovaujamajam, tačiau vidiniuose atstovavimo santykiuose atstovas taip pat įgyja tam tikras pareigas (CK 6.760 straipsnis), todėl tam būtinas atstovo sutikimas (CK 1.63 straipsnio 4 dalis), kurį atstovas gali išreikšti aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – tylėjimu (CK 6.757 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

25Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2018 m. spalio 3 d. atsakovė pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą R. B. savo nuožiūra nupirkti ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti atsakovės vardu bet kuriuos kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje <...>; <...> atstovauti A. S. visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose gaunant visus dokumentus (pažymas, pažymėjimus ir kt.), reikalingus disponavimui bet kuriais jai nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais ir/ar kilnojamaisiais daiktais, taip pat atstovauti jai visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose atliekant bet kurių jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų inventorizaciją, teisinę registraciją, vertinimą, perkainavimą, kadastrinius matavimus, kadastro duomenų tikslinimą ir panaikinant teisių į bet kuriuos jai priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus apribojimus ir suvaržymus; atstovauti jai visose įstaigose <..>, visais klausimais, susijusiais su bet kokių pastatų, statinių, patalpų statiniuose projektavimu ir/ar tam reikalingų dokumentų gavimu bei statyba/rekonstrukcija bet kuriame jai ir/ar kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, statinyje, pastate, patalpoje <...>; atlikti jos vardu Valstybės įmonėje Registrų centras statinių teisinę registraciją <...> (b. l. 28-29). Minėtas įgaliojimas 2019 m. birželio 13 d. panaikintas įgaliotojos (atsakovės) pareiškimu (b. l. 36). Iš byloje pateikto valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras rašto turinio matyti, jog Paslaugų apskaitos sistemoje nerasta informacijos, kad nuo 2018 m. spalio 3 d. R. B., kaip A. S. įgaliotas asmuo, būtų teikęs VĮ Registrų centras prašymus, susijusius su 2018 m. spalio 3 d. įgaliojime nurodytais veiksmais (b. l. 50-51). Tačiau byloje taip pat yra pateikiami duomenys, jog ieškovas, veikdamas, kaip atsakovės atstovas pagal įgaliojimą, atsiėmė NŽT sutikimą dėl statinių perleidimo. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog atsakovė sunkiai vaikšto, todėl jis vežė atsakovę bei bendraturčius į notaro biurą atsisakymo nuo pirmenybės teisės pirkti tvirtinimui. Byloje taip pat pateiktas raštas ,,Išlaidos“, parengtas ieškovo (šią aplinkybę ieškovas pripažino teismo posėdyje) (CPK 187 straipsnis), kuriame yra pateikiama informacija apie ieškovo atliktus veiksmus (paskola, pastato energinis sertifikatas, darbas 12 dienų po 80 Eur, iš viso 960 Eur: 4 kartai į Registrų centrą, 6 kartai į notaro biurą, 3 kartai į Nacionalinę žemės tarnybą, 2 kartai į ESO elektros sąlygos, 2 kartai į ESO dujų sąlygos, kiemo žolės pjovimas, medžiagos buto remontui, meistrų darbas bute, nuvirtusio medžio sutvarkymas) bei šių darbų įkainiai (b. l. 35). Iš byloje pateiktos notarės pažymos turinio matyti, jog dėl pagrindinės sutarties parengimo bei tvirtinimo ieškovas kreipėsi veikdamas pagal 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimą bei remdamasis Sutartimi (b. l. 13). Tokiu būdu byloje pateiktų įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas, kaip atsakovės atstovas, pavedimą priėmė, t. y. šalių valia dėl atstovavimo teisinių santykių buvo išreikšta, atstovas prisiėmė iš įgaliojimo kylančias pareigas (CK 6.760 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

26Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės sveikatos būklę (b. l. 30,31), iš kurių matyti, jog atsakovės galimybės laisvai judėti yra ribotos. Teismo posėdyje aplinkybę, jog atsakovė pati sunkiai vaikšto patvirtino ir ieškovas. Ieškovas teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog atliko tam tikrus veiksmus (pvz.: važiavo į notaro biurą ir kt.) tam, kad būtų pasirengta pagrindiniam sandoriui, nors ir teigė, kad Sutartyje tokia jo pareiga nėra numatyta. Iš byloje pateiktos Sutarties turinio matyti, jog ieškovui buvo numatyta pareiga nupirkti Nekilnojamąjį turtą ir sumokėti šio turto pirkimo – pardavimo kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 5 punktas), o atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo surinkti būtinus dokumentus (Sutarties 4.4 punktas). Tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, jog Sutartyje prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti pasirašė įgaliojimą ieškovui atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įvertinus byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, jog Sutartis bei įgaliojimas sudaryti tą pačią dieną, į tai, kad Sutarties bei įgaliojimo notarinio registro numeriai (Sutarties not. reg. Nr. ( - ); įgaliojimo not. reg. Nr. ( - )) skiriasi vienu notariniu veiksmu, o įgaliojime nurodytų pavedimų apimtis iš esmės atitinka Sutarties 4.4 punkte atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, labiau tikėtina, jog atsakovė savarankiškai atlikti Sutarties 4.4 punkte prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, dėl ko suteikė įgaliojimą ieškovui šiems veiksmams atsakovės vardu atlikti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgaliojimo sampratą, teisės teorijos doktrina, šalių sudaryta Sutartis laikytina sutartinio (savanoriškojo) atstovavimo pagrindu, skirtu vidiniams atstovaujamojo ir atstovo santykiams reguliuoti (CK 1.63 straipsnio 4 dalis, 6.757 straipsnio 2 dalis, 6.760 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

27Atsižvelgiant į nurodytą, aplinkybė, jog Sutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) ieškovui nebuvo numatyta kitų įsipareigojimų, išskyrus nupirkti turtą bei sumokėti pirkimo – pardavimo kainą, nepaneigia atsakovės argumentų, jog Sutarties sąlygoms įvykdyti būsima pardavėja (atsakovė) suteikė ieškovui įgaliojimą, o ieškovas jam suteiktą pavedimą priėmė ir vykdė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas šią aplinkybę paneigiančių duomenų ir/ar įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

28Minėta, jog preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

29Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

30Pagal Sutarties 7.1 punktą, dėl pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar dėl pardavėjo netinkamo Šios sutarties sąlygų įvykdymo šalims nepasirašius Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2019 m. birželio 1 d., pirkėjo pagal šios Sutarties 2.2 punktą pardavėjui sumokėta suma, t. y. 7 000 Eur yra grąžinama pirkėjui ir sumokama pirkėjui 7 000 Eur bauda. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims nesudarius pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė grąžino ieškovui pagal Sutartį sumokėtą kainos dalį (7 000 Eur). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė gavo dalį būsimo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti būtinų dokumentų (bendraturčių atsisakymai, NŽT leidimas), tačiau nekilnojamojo turto duomenys viešajame registre sutvarkyti nebuvo, dėl ko neatliktas duomenų tikslinimas. Byloje nustatyta ir tai, kad Sutarties sudarymo dieną atsakovė išdavė ieškovui įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą atstovauti A. S. gaunant visus dokumentus, reikalingus disponuoti jai nuosavybes teise priklausančiu bet kuriuo nekilnojamuoju turtu, atstovauti jai atliekant kadastrinius matavimus, įregistruoti statinius ir kt., įgaliojimų apimtis atitinka Sutarties 4.4 punktu A. S. prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė vykdydama šalių Sutartį elgėsi sąžiningai bei rūpestingai, nes žinodama (manydama), jog savarankiškai įsipareigojimų įvykdyti negalės, suteikė teisę veikti jos vardu kitam asmeniui (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog nesudarius pagrindinės sutarties atsakovė grąžino ieškovui pagal Sutartį sumokėtą kainos dalį (7 000 Eur) visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė vykdė Sutarties 7.1 punktą ir/ar pripažino savo kaltę dėl Sutarties nevykdymo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

31Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog iki Sutartyje nurodyto termino pagrindinei Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., šalys (ar viena jų) kreipėsi į notarą dėl sandorio parengimo ir tvirtinimo. Ieškovas dėl sandorio į notaro biurą kreipėsi tik 2019 m. birželio 9-10 d., t. y. pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog apie kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį sužinojo tik 2019 m. birželio 12-13 d. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalys tik 2019 m. gegužės mėn. ėmėsi veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. gavo bendraturčių atsisakymą nuo pirmenybės teisės pirkti turtą, kreipėsi į NŽT dėl sutikimo perleisti statinius. Duomenų, jog nuo Sutarties sudarymo 2018 m. spalio 3 d., šalys bendradarbiavo, domėjosi Sutarties vykdymo eiga ir kt., nėra (CPK 185 straipsnis). Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas reiškė atsakovei pretenziją dėl Sutarties (ne)vykdymo, šalys siūlė vienai kitai atvykti į notaro biurą iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos sudaryti pagrindinę sutartį ir viena iš šalių atsisakė tai padaryti, atsakovė teikė ieškovui duomenis apie Sutarties vykdymą etc. (ir kita) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog abi Sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, neatliko protingumo kriterijų atitinkančių veiksmų, esančių tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida, pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo abiejų Sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi (CK 6.200 Straipsnis).

32Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovės kaltės nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

33Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovas neįrodė, kad šalių 2018 m. spalio 3 d. Preliminarioji sutartis dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nebuvo įvykdyta dėl pardavėjos, t. y. atsakovės kaltės. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl būsimo pirkėjo, tiek dėl būsimo pardavėjo nepakankamo bendradarbiavimo, CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo. Visumos byloje esančių įrodymų kontekste labiau tikėtina, jog atsakovė dėl savo asmeninių savybių (senyvo amžiaus, turimų sveikatos sutrikimų) savarankiškai įgyvendinti Sutartie 4.4 punkte prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, dėl to suteikė įgaliojimą ieškovui atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus atsakovės vardu. Iš byloje pateikto 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimo turinio bei Sutarties 4.4 punkto nuostatų matyti, jog pavestų atlikti veiksmų bei Sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtys sutampa, išskyrus įgaliojimą atsakovės vardu įgyti nekilnojamąjį turtą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas 2018 m. spalio 3 d. išduoto įgaliojimo pagrindu veikė, atliko tam tikrus veiksmus atsakovės vardu tam, kad būtų pasirengta pagrindinio sandorio sudarymui. Tačiau iki Sutartyje nustatyto termino, t. y. 2019 m. birželio 1 d., nė viena Sutarties šalis į notaro biurą dėl pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė (CPK 185 straipsnis). Nesudarius pagrindinio sandorio, atsakovė ieškovui grąžino pagal Sutartį sumokėtą kainos dalį. Aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, byloje nėra nustatyta, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

34Nenustačius, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę bei Sutarties 7.1 punkte įtvirtintas teisines pasekmes (CK 1.5 straipsnis, 6.165 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

35Dėl bylos baigties

36Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

39Netenkinus ieškinio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 66-67).

41Teismui netenkinus ieškinio atsakovei iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 800 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

43netenkinti ieškovo R. B. ieškinio dėl skolos priteisimo.

44Priteisti iš ieškovo R. B. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. S..

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. spalio 3 d. ieškovas ir atsakovė notaro biure... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.... 7. Atsiliepime nurodė, jog ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka... 8. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas... 9. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino,... 10. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime... 11. Teismas konstatuoja:... 12. iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo R. B. (pirkėjas)... 13. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė gavo bendraturčių... 14. Byloje pateikta 2019 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto ( - ) notaro biuro... 15. Dėl ieškinio reikalavimų ... 16. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2018 m. spalio... 18. Ieškovas nurodo, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo... 19. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios... 20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams... 21. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad iki Nekilnojamojo turto pirkimo –... 22. Atsakovė, atskirsdama į ieškinio reikalavimą, nurodė, jog jos kaltės dėl... 23. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam... 24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda... 25. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2018 m. spalio 3 d. atsakovė... 26. Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės sveikatos būklę (b. l. 30,31),... 27. Atsižvelgiant į nurodytą, aplinkybė, jog Sutartyje expressis verbis... 28. Minėta, jog preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje... 29. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė... 30. Pagal Sutarties 7.1 punktą, dėl pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo)... 31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog nagrinėjant... 32. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto... 33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 34. Nenustačius, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo... 35. Dėl bylos baigties... 36. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Netenkinus ieškinio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos... 40. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 800 Eur išlaidas advokato... 41. Teismui netenkinus ieškinio atsakovei iš ieškovo priteistinos rašytiniais... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 43. netenkinti ieškovo R. B. ieškinio dėl skolos priteisimo.... 44. Priteisti iš ieškovo R. B. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...