Byla eI-2634-484/2019
Dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ atstovui advokatui Š. N., atsakovės Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei D. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ skundą atsakovei Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija).

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaišiadorių vandenys“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 3R-386 (AG-319/01-2016), patenkinti UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2016 m. spalio 10 d. VAGK pateiktą skundą ir panaikinti Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA, atsakovė) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) arba jį pakeisti sumažinant pareiškėjai pritaikytą 10 procentų dydžio finansinę pataisą iki minimalaus dydžio.

5Pareiškėja skunde nurodo, kad kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2015 m. įgyvendino Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos mieste projektą (toliau – Projektas). Projekto metu per įgaliotą perkančiąją organizaciją – Administraciją viešųjų pirkimų būdu pareiškėja įsigijo rangos darbus. Viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas laiku ir sėkmingai atliko rangos darbus, o pareiškėja sėkmingai įgyvendino Projektą. UAB „Kaišiadorių vandenys“ ketino dalį projekto veiklų finansuoti 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšomis, tačiau dar prieš pateikiant paraišką, Agentūra atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėja viešojo pirkimo metu nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Atsižvelgusi į tai, Agentūra ginčijamu Sprendimu pritaikė finansinę pataisą – 10 proc. nuo faktinės viešojo pirkimo sutarties vertės. Tokį Agentūros Sprendimą pareiškėja apskundė Komisijai, kuri jo skundo netenkino.

6Pareiškėja nesutinka su ginčijamu VAGK sprendimu ir mano, jog jis yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, priimtas neatsižvelgus į visas nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjai kyla abejonių, ar VAGK tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu

7Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir Projektų taisyklės). Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas VAGK sprendimas jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes ji neteko galimybės gauti dalį ES finansavimo. VAGK netinkamai aiškino ir taikė 2014 m. Projektų taisykles, todėl padarė neteisingas išvadas.

8Pareiškėja paaiškina, jog Projekto metu buvo pakloti nauji vandens teikimo ir nuotėkų tinklai Kaišiadorių mieste ir aplinkiniuose miesteliuose. Rangos darbų viešąjį pirkimą, kaip įgaliota institucija, atliko Savivaldybės administracija, pareiškėja rangos darbų įsigijimą finansavo skolintomis ir Savivaldybės administracijos suteiktomis lėšomis. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarė su laimėjusį pasiūlyme pateikusiomis bendrovėmis rangos darbų sutartį, darbai buvo sėkmingai įgyvendinti iki 2015 m. gruodžio 30 d. Po darbų atlikimo pareiškėja ketino teikti Agentūrai paraišką ir dalį patirtų išlaidų kompensuoti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis. Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-899 pranešė pareiškėjai ir Savivaldybės administracija apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtą skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad vykdant supaprastintą pirkimą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos Kaišiadorių mieste projektavimas ir rangos darbai“ (toliau – ir pirkimas) buvo apribota tiekėjų konkurencija, todėl laikoma, kad taikytina 10 proc. nuo pirkimo sutarties vertės finansinė pataisa numatomam gauti finansavimui. Atsižvelgiant į skundžiamą sprendimą, pareiškėja netektų 98 997 Eur projektui numatyto ES finansavimo.

9Nurodo, kad Agentūra, vertindama pirkimą, neatsižvelgė į visus kriterijus, kurie galėjo būti reikšmingi vertinant galimą pažeidimą ir skiriamos finansinės pataisos dydį. Skundžiamame sprendime Agentūra konstatavo, kad vykdant pirkimą buvo pažeistas Savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – ir Pirkimų taisyklės) 96.1 papunktis, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 85 straipsnio 2 dalis bei neužtikrintas 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymasis. Pagal Projektų taisyklių 138 punktą Agentūra sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą tik nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjos teigimu, Agentūra, skirdama finansinę pataisą, privalo vadovautis Europos Komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės).

10Pareiškėjos vertinimu, pažeidimas, jei jis buvo padarytas, buvo formalus, todėl pagal Gairių nuostatas finansinė pataisa turi būti panaikinta arba sumažinta iki minimalaus, 5 proc. dydžio. Pabrėžia, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, tuo tarpu Agentūros sprendime nurodytų Pirkimų taisyklių 96.1 papunktis taikomas vykdant supaprastinto riboto konkurso procedūras, tad šis papunktis įvykdytam pirkimui negalėjo būti taikomas, atitinkamai ir pažeidimas negalėjo būti konstatuotas. Dėl tų pačių priežasčių negali būti konstatuotas ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareiškėja atskleidžia skaidrumo (viešumo), lygiateisiškumo (nediskriminavimo) viešuosiuose pirkimuose principų esmę ir nurodo, kad šie principai nebuvo pažeisti.

11Pabrėžia, kad pagal Gairių 2.1 papunkčio 9 dalį diskriminaciniais, neteisėtais kriterijais laikomi tokie kriterijai kaip prievolė tiekėjui būti įsisteigusiam ar turėti atstovybę šalyje ar regione, reikalavimas konkurso dalyviams turėti patirties konkrečioje šalyje ar regione, tačiau tokių reikalavimų atliekant pirkimą nebuvo nustatyta. Paaiškina, kad nustatydama kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams dėl patirties vykdant darbus CIPP metodu (lanksčios polimerinės rankovės metodas), siekė įvykdyti VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą perkančiajai organizacijai įsitinkinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, be to kvalifikacijos reikalavimas buvo proporcingas pirkimo objektui, nes planuojamo pirkimo vertė buvo 2,1 mln. Eur. Pabrėžia, kad lanksčios polimerinės rankovės (toliau – ir CIPP metodas) yra vienas iš plačiausiai paplitusių vamzdynų renovacijos metodų, nenaudojant kasimo darbų, jis yra standartizuotas. Agentūros pasamdyti ekspertai išvadoje nurodė, kad CIPP metodas nėra konkreti užpatentuota technologija, bet kuris tiekėjas gali vykdyti darbus pagal Standartizacijos departamento 2011 m. rugpjūčio 31 d. išleistą standartą LST EN ISO 11296-4:2011. Ekspertai nurodė, kad šis metodas yra tinkamiausias, kur nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai.

12Pareiškėjos teigimu, vykdant pirkimą nebuvo pažeisti VPĮ įtvirtinti principai, nebuvo dirbtinai ribojama konkurencija. Kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams nustatyti įvertinus jų tikslingumą, atsižvelgiant į perkamo objekto svarbą, specifinę paskirtį ir trukmę. Pažymėjo, kad Savivaldybės administracija ir pareiškėja skubėjo įgyvendinti Projektą, nes Aplinkos ministerija buvo nurodžiusi, kad Projektas galės būti finansuojamas dar 2007–2013 m. finansavimo lėšomis. Pažeidimas, jei ir buvo padarytas, buvo formalus ir epizodinis, nulemtas pirkimo skubos ir būtinybės kuo greičiau patenkinti viešąjį interesą, nes Kaišiadorių mieste vandentiekio ir nuotekų tinklai nerekonstruoti, juos eksploatuojant kilo didelė avarijos grėsmė. Pareiškėja siekė gauti finansavimą 2007–2013 m. ES laikotarpio lėšomis, todėl kartu su Savivaldybės administracija siekė pirkimo procedūras įvykdyti ir atlikti numatytą rekonstrukciją iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja prarado galimybę finansuoti projektą 95 proc. intensyvumu, nors Aplinkos ministerija 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (15-1) D8-6446 patvirtino, kad projektas bus dar spėtas finansuoti 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpio lėšomis. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Aplinkos ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-717 (toliau – ir Aprašas), 39.3 papunkčiu pareiškėjos įgyvendintam projektui taikytinas 50 proc. paramos intensyvumas. Atsižvelgiant į tai, papildomos 10 proc. finansinės pataisos skyrimas yra nepagrįsta, neadekvati ir neproporcinga sankcija. Finansinė pataisa pakenks pareiškėjos ūkinei veiklai ir galimybėms įgyvendinti kitus projektus.

13Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (3.17-V8)-3-2181 pateikė Agentūrai pirkimo dokumentus patikrinimui. Agentūra, atlikusi pirkimo patikrą nustatė, kad jis atliktas galbūt pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad pirkimo patikros metu dar nebuvo pasirašyta projekto finansavimo sutartis, buvo inicijuota supaprastinta pažeidimo ištaisymo procedūra, kurios metu buvo nustatyta, jog vykdant pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos – buvo apribota tiekėjų konkurencija, nes perkančioji organizacija, nustatydama tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nurodė, kad tiekėjai privalo turėti patirties atliekant darbus tik CIPP metodu, tačiau nenurodė, jog tiekėjai gali turėti ir analogiškos patirties. Atsižvelgusi į tai, Agentūra pritaikė 10 proc. pirkimo vertės finansinę pataisą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pirkimas dar nėra įtrauktas į jokio ES bendrojo biudžeto lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas dėl finansinės pataisos nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes teisines pasekmes sukels tik Aplinkos ministro įsakymas dėl pramos skyrimo projektui. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Agentūros siūlymą, gali priimti sprendimą skirti mažesnę paramą projektui, nei prašo pareiškėja (el. byla, II t., 27-33 psl.).

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti iš esmės remdamasi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

15Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde nuodytais argumentais.

16Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Teismas konstatuoja:

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 1, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjos Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos mieste projekto finansavimui, už neteisėtos kvalifikacinės atrankos tvarkos nustatymą pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, taikytina 10 procentų nuo faktinės Pirkimo sutarties vertės be PVM finansinė pataisa (1 979 940 * 10% = 197 994 Eur).

19Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad 2016 m. spalio 3 d. Agentūrai pateikta projekto paraiška pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“.

20Pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. įgaliojimu Nr. 188 (VAGK byla, II t., b. 1. 60) įgaliojo Savivaldybės administraciją organizuoti supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai Kaišiadorių mieste“ pirkimui atlikti visas pirkimo procedūras.

21Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V42-12 (VAGK byla, I t., b. 1. 25–95) patvirtino supaprastinto atviro pirkimo sąlygas. Savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 14 d. kartu su pareiškėja ir rangovu pasirašė rangos sutartį Nr. VP-160 (VAGK byla, I t., b. 1. 100–101) dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros renovavimas ir plėtra Kaišiadorių rajone“ vykdymo. Savivaldybės administracija, būdama perkančioji organizacija, 2015 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateikė pirkimo dokumentus patikrai (VAGK byla, II t., b. 1. 56–57).

22Agentūra 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (29-2-2)APVA-120 (VAGK byla, II t., b. 1. 51–53) ir 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr.(29-2-2)APVA-1360 (VAGK byla, II t., b. 1. 39–40) informavo Savivaldybės administraciją, kad negali pritarti pateiktiems pirkimo dokumentams dėl nustatytų neatitikimų. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje šie darbai gali būti finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis, Agentūra inicijuos įtariamo pažeidimo tyrimą, jei šie neatitikimai nebus ištaisyti.

23Agentūra, siekdama išsiaiškinti, ar atliekant pirkimą nebuvo pažeistas VPĮ, kreipėsi į ekspertus, prašydama išaiškinti, ar CIPP metodas gali būti suprantamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas, taip pat nurodyti, kokios dar vamzdžių renovavimo technologijos atitinka šį funkcinį reikalavimą. Ekspertai, išanalizavę pirkimo dokumentus, pateikė išvadą, kad CIPP metodas negali būti traktuojamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas, taip pat nurodė, jog jokios kitos vamzdžių renovavimo technologijos neatitinka CIPP funkcinio reikalavimo ir kad CIPP metodas nėra konkreti užpatentuota technologija (VAGK byla, I t., b. l. 103–109).

24Agentūra 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-252 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama pateikti išaiškinimus. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 4s-1467 nurodė, jog perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją, turėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio 3–4 dalių reikalavimais ir negalėjo pateikti nuorodos į konkretų darbų atlikimo metodą, taip pat, kad nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pateikdama nuorodą į konkretų darbų atlikimo metodą ir nenurodydama, jog priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi (VAGK byla, I t., b. l. 110–111).

25Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu išaiškinimu, 2016 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama peržiūrėti pateiktą nuomonę dėl pirkimo (VAGK byla, I t., b. l. 171–174).

26Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), atsakydama į minėtą perkančiose organizacijos prašymą, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Perkančioji organizacija, nurodydama, jog analogišku laikomas metodas, atitinkantis minimalų vamzdynų vidinių geometrinių išmatavimų sumažinimą, nesumažino tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nurodė, kad nustačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nenurodžius, jog priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai, turintys patirties vykdant darbus CIPP metodu, todėl šis reikalavimas apribojo konkurenciją ir neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų (VAGK byla, I t., b. l. 175–178).

27Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-899 (VAGK byla, I t., b. 1. 16) informavo pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotąjį asmenį, kad atliko Projekto darbų pirkimo supaprastintą pažeidimo ištaisymo procedūrą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis projekto išlaidų nebus finansuotos ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, prašo į tai atsižvelgti rengiant paraišką dėl projekto finansavimo. Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1 nuspręsta pareiškėjai taikyti 10 procentų dydžio finansinę pataisą (VAGK byla, I t., b. l. 17-24).

28Pareiškėja Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1 apskundė VAGK, prašydama panaikinti Agentūros sprendimą arba jį pakeisti, sumažinant pareiškėjai pritaikytą 10 proc. dydžio finansinę pataisą iki minimalaus dydžio (VAGK byla, b. l. 1-15).

29VAGK 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 3R-386(AG-319/01-2016) pareiškėjos skundą atmetė (VAGK byla, II t., b. l. 137-139).

30Iš Agentūros ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad finansinė korekcija – 10 proc. nuo faktinės pirkimo sutarties vertės be PVM, pareiškėjai paskirta už neteisėtos kvalifikacinės atrankos tvarkos nustatymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 85 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir skaidrumo principus. Atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė remdamasi Projektų administravimą bei finansavimą pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programas reglamentuoja LR Finansų ministro 2014m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT) 138 punktu. Šis punktas nustato, kad jeigu pareiškėjas įvykdo pirkimus savo nuožiūra ar vykdydamas projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą reikalavimą arba įgyvendinančiosios institucijos nurodymu Taisyklių 137 punkte nustatyta tvarka, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka ir apimtimi, paraiškos vertinimo metu turi įvertinti įvykdyto pirkimo tinkamumą. Nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašą, nustatytą Taisyklių 7 priede, sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tais atvejais, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, atmeta paraišką. Toks sprendimas įrašomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Jei didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta vertinimo metu, projekto finansavimas dėl tos pačios priežasties negali būti pakartotinai sumažintas projekto įgyvendinimo metu.

31VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

32Nagrinėjamu atveju Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių 96.1. papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką, privalo užtikrinti realią konkurenciją, kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti tikslūs, aiškūs ir nediskriminacinio pobūdžio.

33Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VĮ 32 str. 1 d.). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia (be kita ko) pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34-37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiek tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir atriboti galimybę pateikti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kvalifikacijos neturi. Kvalifikacijos reikalavimai sudaro sąžiningo tiekėjų varžymosi bei perkančiosios organizacijos apsaugos tinkamu viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prielaidas, inter alia (be kita ko) kai kitos priemonės nepakankamos ar negalimos taikyti. Pažymėtina, kad nors pačiai perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Vadovaujantis nediskriminavimo principu draudžiama perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti tokius reikalavimus, kurie suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Pabrėžtina, jog perkančiosios organizacijos nustatyti išskirtiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

34Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija – Administracija vykdė pirkimą

35Nr. 235076 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos Kaišiadorių mieste projektavimas ir statybos darbai“. Pirkimu buvo siekiama įsigyti buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų rekonstravimo darbus. Pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte nurodyta, jog „Tiekėjas turi pasiūlyti lanksčios polimerinės rankovės (toliau – CIPP) arba analogišką (atitinkantį minimalų vamzdynų vidinių geometrinių išmatavimų sumažinimą) metodą, nes žemės darbai negalimi rekonstruojant nuotekų tinklus, kadangi trasos eina per privačius žemės sklypus“ (VAGK byla, I t., b. l. 93). Pirkimo sąlygų 2.1.7 papunktyje nurodyta, kad „Pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) sutarties įgyvendinimui paskirtų vadovaujančių ir atsakingų specialistų (pagrindinio personalo) darbo patirtis ir kvalifikacija privalo būti ne mažesnė nei nurodyta žemiau: ypatingo statinio statybos vadovas, turintis ne mažesnę nei 3 metų vadovavimo statybos darbams patirtį dirbant statinio statybos vadovu bei patirties bent viename vandentvarkos projekte dirbant CIPP metodu (VAGK byla, I t., b. l. 37). Tų pačių sąlygų 2.1.3 papunktyje nurodyta, jog „Pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs vandentiekio ir nuotekų surinkimo lauko tinklų statybos/rekonstrukcijos rangos darbų kurie atitinka nurodytas sąlygas: sėkmingai atliktas bent vienas vandens tiekimo ir/ arba nuotekų tinklų rekonstrukcijos objektas, CIPP metodu, kurio darbų vertė ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų be PVM (VAGK byla, I t., b. l. 35). Ginčo dėl Pirkimo techninėje specifikacijoje ir sąlygose nustatytų reikalavimų turinio nėra.

36Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją, turėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio 3-4 dalių, kuriose numatyti būdai ir būdų deriniai, kuriais vadovaujantis gali būti parengtos techninės specifikacijos. VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. VPT, kompetentinga viešųjų pirkimų kontrolės institucija, 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 4S-1467 (VAGK byla, I t., b. l. 110-111) pagrįstai pažymėjo, kad jeigu pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, tokiu atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtimi, galėtų nurodyti konkretų modelį, gamybą ir kt., tačiau tik kartu su nuoroda „arba lygiavertis“.

37Kaip matyti, Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė konkretų darbų atlikimo būdą – CIPP metodą, pateikdama informaciją, kad priimtini ir analogišku būdu atliekami darbai. Remiantis CIPP metodo ekspertinio vertinimo išvada, CIPP metodas yra vienas iš kelių betranšėjinio vamzdyno renovavimo metodų, tačiau technologiškai sudėtingas ir specifinis ir negali būti traktuojamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas (el. byla, II t., 109-114 psl.). Perkančioji organizacija ir pareiškėja nurodo, kad konkretų CIPP metodą nurodė, nes šis metodas leidžia darbus atlikti su minimaliais žemės kasinėjimo darbais (vandens ir nuotekų tinklai eina per privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus), taupo laiko sąnaudas ir darbų kaštus. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus bei CIPP metodo ekspertinio vertinimo išvadą, daro išvadą, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Nagrinėjamu atveju, nustačiusi reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nenurodžiusi, kad priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai, turintys patirties vykdant darbus CIIP metodu, Perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tokie kvalifikaciniai reikalavimai apribojo tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiant į pirkimo dokumentų reikalavimus, tiekėjai, neturėdami patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu, būtų pašalinti iš pirkimo, kaip neatitinkantys reikalavimų, keliamų tiekėjų kvalifikacijai. Iš byloje esančių Administracijos Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolų matyti, kad tiekėjai reiškė pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl šio patirties reikalavimo, keldami klausimą dėl nediskriminacijos ir lygiateisiškumo principų laikymosi. Tiekėjų pretenzijos buvo atmestos, o jas teikę tiekėjai nepateikė pasiūlymų pirkime. Konkurse pasiūlymus pateikė tik trys tiekėjai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

38Taigi, Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, pagrįstai konstatavo, VPĮ 32 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Pareiškėja konstatuotą pažeidimą iš esmės pripažįsta, tačiau mano, kad jis yra formalus, mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, todėl finansinė korekcija neturėjo būti taikoma. Nurodo, kad pažeidimą lėmė norėjimas kuo skubiau gauti finansavimą ir įgyvendinti projektą, kadangi priemonės finansavimo laikotarpis ėjo į pabaigą.

39Nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu, pagal VPĮ, taikomos Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintos Gairės dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijimo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo. Vadovaujantis Gairių 2.1 punkto 9 dalimi, už neteisėtų ir (arba) diskriminacinių atrankos kriterijų ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų nustatymą, taikoma 25 proc. finansinė pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

40Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja 10 proc. dydžio nuo pirkimo vertės finansinė pataisa (1 979 940 Eur x 10 proc. = 197 994 EUR) skirta, įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę: konstatuotais pažeidimais buvo ribojama tiekėjų konkurencija; atsižvelgiant į Pirkimo dokumentų reikalavimus, neturėdami patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu, buvo pašalinti iš pirkimo kaip neatitinkantys reikalavimų, keliamų tiekėjų kvalifikacijai. Kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė buvo įvertinta tai, kad Pirkimo sutartimi siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų – gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės, aplinkos apsaugos. Taip pat Agentūra, taikydama finansinę pataisą, vadovavosi proporcingumo principu.

41Nagrinėjamu atveju, be kita ko, konstatuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai. Pabrėžtina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio, nes kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas nulemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, o tokio pažeidimo konstatavimas sudaro pagrindą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus bylos faktines aplinkybes ir pažeidimų pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad konstatuotas pažeidimas yra formalus.

42Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pažeidimą padarė dėl skubumo, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į skundą, remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika Vyriausybės skiriamas finansavimas per se (pats savaime) nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą, dėl kurios gali būti nesilaikoma viešųjų pirkimų tvarkos (2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-505/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja atsiėmė paraišką ir nutraukė Paramos sutartį su Agentūra. Pareiškėja pateikė naują paraišką ir su Agentūra 2018 m. gegužės 31 d. sudarė naują Paramos sutartį.

43Teismo vertinimu, Agentūra, 10 proc. dydžio finansinę korekciją taikė pagrįstai, jos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau mažinti finansinės korekcijos dydį, byloje nenustatyta. Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 1 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis, taikytos poveikio priemonės yra motyvuotos. Jį panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

44Dėl VAGK sprendimo

45Nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjos skundą atmetė tuo pagrindu, kad pirkimas, kuriam ginčijamu Agentūros sprendimu siūloma taikyti 10 proc. nuo faktinės pirkimo sutarties vertės finansinę pataisą, nėra įtrauktas į jokio Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis, kad Aplinkos ministerija nagrinėja Agentūros pateiktą pasiūlymą dėl projekto (kartu ir pirkimo) finansavimo Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis, todėl vertino, kad atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Taip pat VAGK atmetė pareiškėjos reikalavimą pakeisti Agentūros spendimą, sumažinant taikytinos finansinės korekcijos dydį, kadangi pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 137 punktą ši funkcija priskirta Agentūros kompetencijai. Teismas šiuos VAGK argumentus laiko nepagrįstais.

46Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT ar apeliacinės instancijos teismas) nagrinėdamas šią administracinę bylą apeliacine tvarka, 2019 m. vasario 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-140-525/2019), nurodytus VAGK argumentus laikė nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog šioje byloje esanti atsakovė PAF taisyklių prasme yra įgyvendinančioji institucija, darė išvadą, jog PAFT 493 punktas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais, suteikia teisę pareiškėjai ginčyti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1 Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui.

47Vertindamas VAGK bei atsakovo argumentus, jog ginčo sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčo sprendimą priėmė remdamasis jau minėtu PAFT 138 punktu. Įvertinęs ginčo sprendimo turinį bei PAFT 138 punkto nuostatas, LVAT konstatavo, kad atsakovo sprendimas dėl pažeidimo (ginčo sprendimas) yra viešojo administravimo institucijos aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes šiuo sprendimu sumažinama didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma. Toks atsakovo sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

48Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus LVAT 2019 m. vasario 28 d. nutarties argumentus, bei tuo, kas aukščiau išdėstyta, daro išvadą, kad VAGK 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 3R-386(AG-319/01-2016), nors ir netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

49Pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

50Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

51Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

52Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu

Nutarė

53pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ skundą atmesti.

54Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaišiadorių... 5. Pareiškėja skunde nurodo, kad kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybės... 6. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu VAGK sprendimu ir mano, jog jis yra... 7. Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių... 8. Pareiškėja paaiškina, jog Projekto metu buvo pakloti nauji vandens teikimo... 9. Nurodo, kad Agentūra, vertindama pirkimą, neatsižvelgė į visus kriterijus,... 10. Pareiškėjos vertinimu, pažeidimas, jei jis buvo padarytas, buvo formalus,... 11. Pabrėžia, kad pagal Gairių 2.1 papunkčio 9 dalį diskriminaciniais,... 12. Pareiškėjos teigimu, vykdant pirkimą nebuvo pažeisti VPĮ įtvirtinti... 13. Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės... 15. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį... 16. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepimuose... 17. Teismas konstatuoja:... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros... 19. Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad 2016 m. spalio 3 d. Agentūrai... 20. Pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. įgaliojimu Nr. 188 (VAGK byla, II t., b.... 21. Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr.... 22. Agentūra 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (29-2-2)APVA-120 (VAGK byla, II t.,... 23. Agentūra, siekdama išsiaiškinti, ar atliekant pirkimą nebuvo pažeistas... 24. Agentūra 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-252 kreipėsi į... 25. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su Viešųjų... 26. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), atsakydama į minėtą... 27. Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-899 (VAGK byla, I t.,... 28. Pareiškėja Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1 apskundė... 29. VAGK 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 3R-386(AG-319/01-2016)... 30. Iš Agentūros ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad finansinė korekcija... 31. VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus... 32. Nagrinėjamu atveju Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų... 33. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai... 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija – Administracija... 35. Nr. 235076 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos... 36. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją,... 37. Kaip matyti, Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė konkretų... 38. Taigi, Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, pagrįstai konstatavo, VPĮ 32... 39. Nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu, pagal VPĮ,... 40. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja 10 proc. dydžio nuo... 41. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, konstatuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje... 42. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pažeidimą padarė dėl skubumo,... 43. Teismo vertinimu, Agentūra, 10 proc. dydžio finansinę korekciją taikė... 44. Dėl VAGK sprendimo... 45. Nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjos... 46. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –... 47. Vertindamas VAGK bei atsakovo argumentus, jog ginčo sprendimas yra tarpinis... 48. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus LVAT 2019 m. vasario 28 d. nutarties... 49. Pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti byloje patirtas... 50. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40... 51. Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų... 52. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių... 53. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“... 54. Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo...