Byla 2K-179/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Rimanto Baumilo, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, nuteistojo A. N. gynėjai advokatei Irenai Maksimovai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. N. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) bauda. Priteista iš A. N. ir UAB ,,B. P.“ 158 450 Lt Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

4Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas juridinis asmuo UAB ,,B. P.“, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Rimanto Baumilo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

6A. N. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

7A. N., būdamas UAB ,,B. P.“ (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )), 50 proc. akcijų savininku bei bendrovės direktoriumi (2006 m. kovo 31 d. bendrovės akcininkų steigiamojo susirinkimo sprendimu), realiai vadovaudamas bendrovės komercinei ūkinei veiklai ir disponuodamas jos turtu, pagal Įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 28 straipsnį būdamas atsakingas už teisingą bendrovės finansinės atskaitomybės sudarymą ir jos pateikimą laiku, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kad buhalterinė apskaita būtų organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiam laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai melagingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną ir jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

8Siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti 38 593 Lt pelno mokesčio nuo 2007m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. rugsėjo 31 d., bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB ,,B. P.“ mokesčių inspekcijai teikiančiai UAB ,,V. L.“ (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie 2007 m. parduotą bendrovės turtą, nuslėpdamas 2007 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria UAB ,,B. P.“ pirkėjai L. V. už 660 000 Lt pardavė butą ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą Vilniuje, ( - ), bei 2007 m. gruodžio 4 d. nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,B. P.“ pirkėjui F. K. už 630 000 Lt pardavė butą Vilniuje, ( - ), ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, nuslėpdamas 1 093 220 Lt UAB ,,B. P.“ 2007 m. uždirbtų apmokestinamųjų pajamų. Pagal A. N. pateiktus neteisingus duomenis buvo be šių duomenų užpildyta 2007 m. UAB ,,B. P.“ metinė pelno mokesčio deklaracija, joje neparodant 1 093 220 Lt bendrovės už parduotus butus ir žemės sklypus L. V. ir F. K. gautų apmokestinamųjų pajamų bei nedeklaruojant 38 593 Lt pelno mokesčio, ir tokia neteisinga deklaracija 2008 m. spalio 1 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniuje, Šermukšnių g. 4.

9A. N., pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo 14 straipsnį, nustatantį, kad tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas prekės buvo perduotos ar paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti PVM nuo iš F. K. gaunamų avansinių mokėjimų pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutartį Nr.2006/09/021, pagal kurią UAB ,,B. P.“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėn. pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taip žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą perduos po 12 mėn. nuo sandorio sudarymo dienos, siekdamas privalomų mokesčių mokėjimo, bendrovės ,,B. P.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines atsakaitas už ,,B. P.“ mokesčių inspekcijai teikiančiai UAB ,,V. L.“ tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006 m. rugsėjo 21 d. Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 su F. K., taip nuslėpdamas šį sudarytą sandorį bei jo pobūdį, taip pat ir pagal jį gaunamas pajamas, dėl to UAB ,,V. L.“ ruošiant deklaracijas mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose nebuvo nurodomos apmokestinamosios pajamos, pagal kurias turėjo būti išskiriamas ir deklaruojamas į valstybės biudžetą mokėtinas PVM ir tokios neteisingos deklaracijos buvo pateikiamos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai:

101. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2006 m. rugsėjo mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 21 500 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas už 2006 m. rugsėjo mėn. nebuvo įtraukta 18 220 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 3 280 Lt PVM, ir tokios neteisingos deklaracijos elektroniniu būdu 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. liepos 23 d. (patikslinta) buvo pateiktos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

112. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2006 m. spalio mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 65 000 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas už 2006 m. spalio mėn. nebuvo įtraukta 55 085 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 9 951 Lt PVM, ir tokios neteisingos deklaracijos elektroniniu būdu 2006 m. lapkričio 27 d. (pirminė) ir 2007 m. liepos 23 d. (patikslinta) buvo pateiktos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

123. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2006 m. gruodžio mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 50 000 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas už 2006 m. gruodžio mėn. nebuvo įtraukta 42 373 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 7 627 Lt PVM, ir tokios neteisingos deklaracijos elektroniniu būdu 2007 m. sausio 24 d. (pirminė) ir 2007 m. liepos 23 d. (patikslinta) buvo pateiktos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

134. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2007 m. kovo mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 100 500 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją už 2007 m. kovo mėn. nebuvo įtraukta 85 169 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 15 331 Lt PVM, ir tokia neteisinga deklaracija elektroniniu būdu 2007 m. balandžio 25 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

145. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2007 m. birželio mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 40 000 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją už 2007 m. birželio mėn. nebuvo įtraukta 33 898 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 6 102 Lt PVM, ir tokia neteisinga deklaracija elektroniniu būdu 2007 m. liepos 25 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

156. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2007 m. rugpjūčio mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 100 000 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją už 2007 m. rugpjūčio mėn. nebuvo įtraukta 93 220 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 16 780 Lt PVM, ir tokia neteisinga deklaracija elektroniniu būdu 2007 m. rugsėjo 24 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

167. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2007 m. rugsėjo mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 30 000 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją už 2007 m. rugsėjo mėn. nebuvo įtraukta 25 424 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 4576 Lt PVM, ir tokia neteisinga deklaracija elektroniniu būdu 2007 m. spalio 25 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

178. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties sudarymą, 2007 m. spalio mėn. bendrovei ,,B. P.“ pagal šią sutartį iš F. K. gavus 42 000 Lt, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją už 2007 m. spalio mėn. nebuvo įtraukta 35 593 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 6407 Lt PVM, ir tokia neteisinga deklaracija elektroniniu būdu 2007 m. lapkričio 26 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

18A. N. taip pat siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti 100 678 Lt PVM mokesčių, 2007 m. lapkričio 10 d. šios bendrovės vardu sudaręs nekilnojamojo turo pirkimo pardavimo sandorį ir pasirašęs nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė už 660 000 Lt pardavė L. V. butą Vilniuje, ( - ), bei prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, siekdamas nuslėpti gautas pagal šį sandorį pajamas, neišrašė šiam sandoriui sąskaitos-faktūros ir pirkimo pardavimo sutarties neperdavė bendrovės apskaitą tvarkančiai ir finansines atsakaitas už UAB ,,B. P.“ teikiančiai bendrovei ,,V. L.“, dėl to šioje bendrovėje buvo užpildyta neteisinga bendrovės ,,B. P.“ deklaracija už 2007 m. lapkričio mėn., į ją neįtraukiant 559 322 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 100 678 Lt PVM, ir šią neteisingą deklaraciją, žinant A. N., 2007 m. gruodžio 21 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai.

19Taip pat siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti PVM mokesčius, A. N. 2007 m. gruodžio 4 d. šios bendrovės vardu sudaręs nekilnojamojo turo pirkimo pardavimo sandorį ir pasirašęs nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė už 630 000 Lt pardavė F. K. butą Vilniuje, ( - ), bei prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, siekdamas nuslėpti gautas pagal šį sandorį pajamas, neišrašė šiam sandoriui sąskaitos-faktūros ir pirkimo pardavimo sutarties neperdavė bendrovės apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB ,,B. P.“ teikiančiai bendrovei ,,V. L.“, dėl to šioje bendrovėje buvo užpildytos neteisingos bendrovės ,,B. P.“ deklaracijos už 2007 m. gruodžio mėn., į jas neįtraukiant 89 831 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą mokėtiną 16 169 Lt PVM, ir šios neteisingos PVM deklaracijos 2008 m. sausio 25 d. (pirminė), 2008 m. kovo 26 d. bei 2008 m. liepos 24 d. (patikslintos), žinant A. N., elektroniniu būdu buvo pateiktos Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai.

20Nuteistojo A. N. gynėja advokatė Irena Maksimova kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

21Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo nuostatas, tendencingai ir šališkai vertino įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) bei nekaltumo prezumpcijos principų, buvo šališkas – tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.

22Teismas konstatavo kaip nustatytas kitokias, visiškai nekonkretizuotas, neva nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytų ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų aplinkybių. Pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, spręsdamas apie nusikalstamos veikos buvimą, teismas nuosprendyje nenurodė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų vieną bylai reikšmingiausių aplinkybių, t. y. kad A. N. tariamai neperdavė UAB „V. L.“ darbuotojams kotedžų statybos ir pirkimo pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „B. P.“ ir F. K. bei L. V., nors byloje surinkta tiek dokumentų perdavimą patvirtinančių, tiek jį paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė įrodymus, kuriais vadovavosi apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog sutartys buvo perduotos, tačiau dėl to nepateikė išsamių motyvų.

23Kasatorė pažymi, kad nors byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme pakartotinai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartyje buvo nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo visų faktinių aplinkybių, atskleidžiančių BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, šio pažeidimo Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, nepašalino. Konstatuodamas, kad būtent A. N. apgaule, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, pateikė institucijoms jam žinomai melagingus duomenis, nes nuslėpė kotedžų statybos ir pirkimo pardavimo sutartis, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti ir ištirti visas aplinkybes, susijusias ne tik su sutarčių sudarymo faktu, bet ir kitas aplinkybes, reikšmingas prievolei deklaruoti pajamas vykdyti. Kasatorės manymu, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, turėjo būti nustatyta reikšminga aplinkybė – kas įrašė neteisingus duomenis į pateiktas ataskaitas UAB „B. P.“ vardu, ar šie duomenys buvo žinomai melagingi ir ar tai suprato A. N., kuris neturėdamas žinių bei patirties buhalterinės apskaitos srityje, bet siekdamas, kad jo vadovaujamos UAB „B. P.“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisingai, šioms funkcijoms atlikti sudarė sutartį su UAB „V. L.“ ir visiškai pasitikėjo duomenimis, kuriuos šios įmonės darbuotojai įrašė į teikiamas deklaracijas. Darydamas išvadą, kad UAB „V. L.“ pateikdama deklaracijas atliko tik techninį darbą, užpildydama deklaracijas pagal A. N. duomenis, Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino buhalterinės apskaitos sutarties, sudarytos tarp UAB „V. L.“ ir UAB „B. P.“, sąlygų.

24Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pagrindu galimybių tikrinti teikiamas deklaracijas turėjimas negali būti sutapatinamas su siekimu pateikti neteisingas deklaracijas. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai turi būti nustatyti įrodymais, kurie patikimai ir nenuginčijimai patvirtina siekį išvengti mokesčių mokėjimo prievolės sąmoningai teikiant netikrus duomenis. Tačiau Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su tiesioginės tyčios nustatymu, o kitus įrodymus vertino neteisingai ir tendencingai, išvestinių įrodymų arba iš viso neanalizavo, arba analizavo ir vertino juos tendencingai A. N. nenaudai, dėl to padarydamas neteisingas išvadas. Kasatorė teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Vilniaus apygardos teismo išvadą, padarytą remiantis tik liudytojų – įmonės „V. L.“ darbuotojų parodymais, jog A. N. nepateikė sutarčių buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Taigi teismas minėtus įrodymus vertino neteisingai, šališkai, išskirtinai A. N. nenaudai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, BPK 44 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, nes visiškai nevertino išvestinių A. N. nekaltumo įrodymų: dėl to, kad UAB „B. P.“ vadovas, neturėdamas buhalterinių žinių, ne kartą konsultavosi kotedžų pardavimo ir mokesčių mokėjimo klausimais ir tuo siekė, kad nebūtų padaryti mokesčių mokėjimo pažeidimai; UAB „V. L.“ direktorei J. D. tik VMI atlikto patikrinimo metu tapo aišku, jog sutartys yra ne statybos sutartys, o statybos darbų sutartys, pagal kurias privaloma skaičiuoti PVM – tai netiesiogiai įrodo faktą, kad laiku pateiktos sutarys galėjo būti neįtrauktos į buhalterinę apskaitą ir deklaracijas tiesiog dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės darbuotojų nekompetencijos.

25Be to, teismas nepagrįstai A. N. ir liudytojo P. P. nurodytą aplinkybę apie ketinimus atidėti mokesčių mokėjimą prilygino siekimui nemokėti mokesčių apskritai. Teismas visiškai neatsižvelgė į PVM mokesčio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias PVM mokėjimą. Pagal PVM įstatymo 14 straipsnį PVM mokesčio mokėjimas yra siejamas tiek su PVM sąskaitos išrašymo momentu, tiek su prekių perdavimu arba atlygio gavimu. Byloje nustatytas faktas, kad už atliekamus kotedžų statybos darbus atlyginimas buvo gaunamas nuo statybų pradžios, pervedant į UAB „B. P.“ sąskaitą. Teismas privalėjo pasisakyti dėl šios svarbios aplinkybės, nes akivaizdu, kad UAB „B. P.“ vadovas nenuslėpė ir negalėjo nuslėpti gautų į sąskaitą pajamų. Kokią įtaką turėjo pajamų gavimo faktas (net neišrašant sąskaitos) tariamam mokesčių slėpimui arba siekiui visiškai nemokėti mokesčių, Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje visiškai nepasisakyta, nors ši aplinkybė buvo pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartyje.

26Kasaciniame skunde pažymima, kad PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatos suteikia teisę atidėti mokesčio mokėjimą, todėl siekimas teisėtomis priemonėmis atidėti mokesčių mokėjimą nėra siekimas (tikslas) jų išvengti. Teismas turėjo konkrečiai nustatyti A. N. tikslą išvengti mokesčių mokėjimo. Kasatorės manymu, taikydamas BK 220 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos teismas neteisėtai ir plečiamai aiškino sąvoką „mokesčių išvengimas“, pasisakydamas dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, nes neįvertino teisės normų, reglamentuojančių PVM ir pelno mokesčių mokėjimą. Aiškindamas sąvoką „mokesčių vengimas“, apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti byloje nustatytą faktus, kad įmonė turėjo mokesčių permokų (74 521,86 Lt PVM) ir visas pajamas gavo į banko sąskaitą, o tai neleido (net norint arba siekiant) nerodyti pajamų ir nemokėti mokesčių, kuriuos įvertino apylinkės teismas.

27Pažeisdamas BPK 305 straipsnio l dalies reikalavimus, Vilniaus apygardos teismas iš ištirtų įrodymų išrinko tik tas jų dalis, kurios yra nepalankios nuteistajam, neatsižvelgdamas į įrodymų prieštaringumą ir net nelogiškumą.

28Nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

30Kasatorė, ginčydama A. N. veikos kvalifikavimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir nurodydama BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Kadangi įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas), susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms, yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar bylos faktines aplinkybes pripažindamas įrodytomis bei jų pagrindu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nepažeidė BPK nuostatų.

31BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

32Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

33Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad A. N. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Padarydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, ir priimdamas naują – apkaltinamąjį nuosprendį, Vilniaus apygardos teismas išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas laiko neteisingomis kiekvieną iš Vilniaus apylinkės teismo išvadų, kuriomis buvo grindžiamas išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

34Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su A. N. tiesioginės tyčios nustatymu – šie skundo argumentai nepagrįsti. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori.

35Aplinkybę, kad A. N. nepateikė jo bendrovės deklaracijas pildančiai įmonei butų statybos ir pirkimo pardavimo sutarčių, sudarytų su F. K. bei L. V., ir pagal jas gaunamų pajamų, teismas nustatinėjo vadovaudamasis liudytojų P. P., J. D., A. D., N. M., R. R., S. G., iš dalies paties A. N. parodymais, UAB ,,B. P.“ 2009 m. spalio 26 d. paaiškinamuoju raštu, kasos pajamų orderiais, pirkimo pardavimo sutartimis, bendrovės ,,B. P.“ metinės pelno mokesčių deklaracijomis už 2006 ir 2007 metus, pridėtinės vertės mokesčių deklaracijomis, UAB ,,B. P.“ steigimo sutartimi bei bendrovės steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolu ir įstatais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 29 d. ir 2010 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktais Nr. (21.26)-08-77-35, Nr. (21.26)-08-77-15 bei kitais bylos duomenimis. Nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad nuslėpdamas dviejų butų pirkimo pardavimo sutartis bei jų nepateikdamas bendrovės finansinę apskaitą tvarkančiai bei deklaracijas pildančiai įmonei, taip pašalindamas galimybes deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas, A. N. neabejotinai suprato, kad, nepateikus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, bei tyčia to siekė.

36Kasatorės nurodytos aplinkybės – kad UAB ,,B. P.“ yra turėjusi mokesčių permoką, A. N. nėra buhalterinės apskaitos specialistas, jis ketino atidėti mokesčių mokėjimą – nepaneigia nuteistojo kaltės nepateikus duomenų apie minėtas butų pirkimo pardavimo sutartis ir pagal jas gautas pajamas, taigi ir neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. A. N. kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už tinkamą savo bendrovės pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad Mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos jo bendrovės finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos. Byloje nustatyta, kad dėl jo tyčinių veiksmų nuslepiant gaunamas pajamas valstybės institucijai buvo teikiamos neteisingos deklaracijos. Tokiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta. Teismas padarė išvadą, kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčių už šias pajamas A. N. ilgą laiką po jų gavimo nemokėjo, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai. Tai, kad teismas nenagrinėjo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimo atidėjimą teisėtais būdais, nelaikytina BPK pažeidimu ar apkaltinamojo nuosprendžio trūkumu.

37Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus dėl esminių BPK pažeidimų, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, vertinant bylos įrodymus, buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Pagal šio straipsnio prasmę vertindami įrodymus teisėjai turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir logikos dėsniais, parodančiais jų susiformavusį vidinį įsitikinimą. Būtent tokiu metodu apeliacinės instancijos teismas ir rėmėsi. Kasatorės nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teiginiai, motyvuojant išvadas dėl įrodymų vertinimo, nepatvirtina netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo.

38Dėl teismo šališkumo

39Kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo. Šiuo požiūriu kasatorė apeliacinės instancijos teismo šališkumą įžvelgia per, jos manymu, netinkamą įrodymų vertinimą, nes teismas nevertino to, kad UAB „B. P.“ vadovas, neturėdamas buhalterinių žinių, ne kartą konsultavosi kotedžų pardavimo ir mokesčių mokėjimo klausimais ir tuo siekė, kad nebūtų padaryti mokesčių mokėjimo pažeidimai; UAB „V. L.“ direktorei J. D. tik VMI atlikto patikrinimo metu tapo aišku, jog sutartys yra ne statybos sutartys, o statybos darbų sutartys, pagal kurias privaloma skaičiuoti PVM. Anot kasatorės, šie duomenys netiesiogiai įrodo faktą, kad laiku pateiktos sutartys galėjo būti neįtrauktos į buhalterinę apskaitą ir deklaracijas tiesiog dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės darbuotojų nekompetencijos. Tai, kokius duomenis pripažinti įrodymais, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, jog įmonėje ,,V. L.“ laiku pateiktos sutartys dėl darbuotojų aplaidumo buvo nepastebėtos ar dėl kitų priežasčių pagal jas nebuvo deklaruojamos bendrovės ,,B. P.“ pajamos, ir šią išvadą motyvuotai pagrindė. Pagal nuosprendžio turinį kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai reiškia, kad įrodymais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismai bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas, nes teismo išvados A. N. byloje dėl įrodymų vertinimo yra motyvuotos, pagrįstos įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

40Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. N. baudžiamąją bylą bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas juridinis asmuo UAB ,,B. P.“, tačiau... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Rimanto Baumilo pranešimą,... 6. A. N. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į... 7. A. N., būdamas UAB ,,B. P.“ (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )), 50 proc.... 8. Siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti 38 593 Lt pelno mokesčio... 9. A. N., pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m.... 10. 1. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 11. 2. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 12. 3. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 13. 4. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 14. 5. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 15. 6. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 16. 7. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 17. 8. nepateikus duomenų apie 2006 m. rugsėjo 21 d. statybos sutarties... 18. A. N. taip pat siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti 100 678 Lt... 19. Taip pat siekdamas, kad UAB ,,B. P.“ išvengtų sumokėti PVM mokesčius, A.... 20. Nuteistojo A. N. gynėja advokatė Irena Maksimova kasaciniu skundu prašo... 21. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 22. Teismas konstatavo kaip nustatytas kitokias, visiškai nekonkretizuotas, neva... 23. Kasatorė pažymi, kad nors byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos... 24. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos... 25. Be to, teismas nepagrįstai A. N. ir liudytojo P. P. nurodytą aplinkybę apie... 26. Kasaciniame skunde pažymima, kad PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatos... 27. Pažeisdamas BPK 305 straipsnio l dalies reikalavimus, Vilniaus apygardos... 28. Nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinis skundas... 29. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo... 30. Kasatorė, ginčydama A. N. veikos kvalifikavimą pagal BK 220 straipsnio 1... 31. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 32. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 33. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo ištyręs byloje surinktus... 34. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino... 35. Aplinkybę, kad A. N. nepateikė jo bendrovės deklaracijas pildančiai įmonei... 36. Kasatorės nurodytos aplinkybės – kad UAB ,,B. P.“ yra turėjusi... 37. Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus dėl esminių BPK pažeidimų,... 38. Dėl teismo šališkumo... 39. Kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo taip pat atmestini kaip... 40. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A.... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinį skundą...