Byla 1A-147-307/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Aidai Japertienei, Tomui Meškauskui, gynėjui advokatui Vytautui Valašinui, nuteistajam T. R., ekspertui Aleksui Balsiui, specialistams Viačeslavui Matulioniui, Daivai Daugirdienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

2T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams;

4- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį areštu aštuoniasdešimčiai parų;

5- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu septyniasdešimčiai parų.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalims, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir šešiems mėnesiams.

7T. R. dėl kaltinimo pagal BK 262 straipsnį (nusikalstama veika sodyboje, esančioje ( - ) kaime), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas nepadarius šios nusikalstamos veikos.

8T. R. dėl kaltinimo pagal BK 262 straipsnį (nusikalstama veika metaliniame garaže), vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas nepadarius šios nusikalstamos veikos.

9Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 5 dalimi, piniginis užstatas – 30 000 Lt – pervestas valstybei.

10Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas gyvenamasis namas su priklausiniais, registruotas M. P. vardu, esantis ( - ).

11Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti daiktai (nurodyti nuosprendyje), rasti kratos metu sodyboje, esančioje (nurodyti nuosprendyje).

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

13T. R. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d., sodyboje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo Nr. VII-602 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį – 116 vienetų kanapių augalų (2 265,68 g), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,5 % iki 1,2 %, kurias 2009 m. lapkričio 3 d., 14.05 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

14T. R. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d., sodyboje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį – 2917,094 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,2 % iki 9,8 %, bei didelį kiekį – 68,3 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 8,0 % iki 17,6 %, iki 2009 m. lapkričio 3 d., 14.05 val., kuomet kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

15T. R. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie prekybos centro „IKI“, esančio ( - ), iš nenustatyto asmens už 200 Lt įgijo ir laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę su užrašais „L. N., asmens kodas ( - ), kortelės Nr. (nurodyti nuosprendyje)“, kurioje įrašai ir T. R. nuotrauka atspausdinti spalvotu rašaliniu spausdintuvu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tarnybinėse patalpose, esančiose Panevėžio rajono metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. 1 adresu ( - ), pirkdamas iš R. A. šioje bendrijoje esantį garažą Nr. ( - ) ir melagingai prisistatydamas L. N., panaudojo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, ją pateikdamas Panevėžio rajono metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 buhalterei A. K., kuri asmens tapatybės kortelės duomenis – „L. N.“ įrašė į 2010 m. birželio 22 d. garažo Nr. 233 pardavėjo R. A. prašymą išstoti iš bendrijos narių, perleidus jį pirkėjui, o į garažo Nr. 233 pirkėjo L. N. (T. R.) prašymą įstoti į garažų bendrijos narius, įsigijus garažą Nr. 233, įrašė asmens tapatybės kortelės duomenis – „L. N., asmens kodas ( - )“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę su užrašais „L. N., asmens kodas ( - ), kortelės Nr. ( - )“, kurioje įrašai ir T. R. nuotrauka atspausdinti spalvotu rašaliniu spausdintuvu, laikė bute adresu ( - ), iki 2010 m. lapkričio 24 d., 15.04 val., kuomet kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

16Nuteistojo T. R. gynėjas advokatas Vytautas Valašinas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį, kuria T. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių nusikaltimų T. R. išteisinti.

17Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria T. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

18Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog 2009-11-03 policijos pareigūnai R. K. ir G. G. pastebėjo ( - ) kaime baltą mikroautobusą su raudonomis juostomis, kuriame pamatė sėdintį A. B., o už vairo – kitą asmenį. Vėliau šį mikroautobusą Panevėžyje sekė kiti pareigūnai – T. M., V. B., D. Ž. Mikroautobusui sustojus ir iš jo išlipus A. B., pastarąjį sulaikė. T. M. parodė, jog atpažino už vairo sėdėjusį asmenį kaip T. R. Vėliau buvo rastas jau tuščias mikroautobusas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad T. R. 2009-11-03 buvo pastebėtas ( - ) kaime. Nesutikdamas su šiais apygardos teismo nuosprendžio teiginiais, apeliantas nurodo, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad nuteistąjį T. R. kas nors būtų matęs ( - ) kaime ar sodyboje, kur buvo rastos narkotinės medžiagos. Iš policijos pareigūnų parodymų seka, kad 2009-11-03 važiuojantį mikroautobusą pareigūnai matė apie 18.50 val. Tai jau buvo tamsus paros laikas, kas turėjo apsunkinti matomumą ir galimybę įsidėmėti asmenį, vairavusį mikroautobusą. Apeliantas pažymi, kad A. B. nėra apklaustas apie tai, su kuo važiavo minėtame mikroautobuse 2009-11-03, kai jį sulaikė policijos pareigūnai. A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (T. 7, b. l. 158–160), nebuvo šaukiamas į teisiamąjį posėdį, todėl teisminio nagrinėjimo metu net nebuvo siekiama išsiaiškinti šios, apelianto įsitikinimu, svarbios aplinkybės.

19Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pernelyg pasitikėjo abejotinais pareigūno T. M. parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kiti pareigūnai panašiomis aplinkybėmis nesugebėjo įsidėmėti asmens, sėdėjusio už mikroautobuso vairo. Pats T. R. neneigia, jog 2009-11-03 skolino A. B. mikroautobusą, tačiau kartu su juo nevažiavo, prie ( - ) kaimo nebuvo.

20Apelianto teigimu, apygardos teismas, konstatuodamas, jog T. R. lankėsi sodyboje, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, ir tas medžiagas augino, gamino ir laikė, neatsižvelgė į liudytojo A. L. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. (šiuo metu jau miręs, T. 7, b. l. 77) parodė, jog gyvena netoli M. P. sodybos ir matydavo, kaip į ją atvažiuodavo nepažįstamas asmuo. Apibūdindamas tą asmenį, liudytojas A. L. nurodė, jog to asmens ūgis buvo apie 1,60 m (T. R. ūgis 1,88 m, žymiai aukštesnis). Tokio asmens požymiai atitinka T. R. nurodyto asmens vardu Raimondas požymius. Būtent Raimondui, apelianto teigimu, buvo išnuomota sodyba, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos.

21Nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad sodybą ( - ) kaime faktiškai įsigijo T. R., o jo pusbrolis M. P. tik tarpininkavo įsigyjant sodybą, apeliantas nurodo, jog teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tik M. P. parodymais. Šie parodymai nebuvo įvertinti patikimumo aspektu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad M. P. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, vėliau ikiteisminis tyrimas prieš jį nutrauktas (T. 7, b. l. 158–160). Anot apelianto, apklausiant M. P., jam buvo daromas poveikis duoti neteisingus parodymus. M. P. buvo žadėta nutraukti prieš jį ikiteisminį tyrimą, leista išvažiuoti į užsienį ir pan. Duodamas parodymus jis turėjo nurodyti, kad kiekvieną mėnesį T. R. pranešdavo jam duomenis apie tai, kiek sodyboje sunaudota elektros energijos, duodavo pinigų sumokėti už elektrą, o M. P. ranka surašydavo apmokėjimo už elektrą kvitus ir taip kiekvieną mėnesį sumokėdavo už elektrą. Apie tokį poveikį M. P. paaiškino teisiamajame posėdyje. Apelianto teigimu, M. P. ankstesnių parodymų melagingumą patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai. Visų pirma, specialistas V. M. atliko tyrimą ir nustatė, kad byloje esantys kvitai apie mokėjimus už elektros energiją galimai surašyti M. P. (T. 3, b. l. 95–97), tačiau, nagrinėjant bylą teisme, buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurios metu ekspertas A. B. kategoriškai paneigė specialisto V. M. išvadą konstatuodamas, kad kvitus pildė ne M. P., o kitas asmuo. Nurodyta aplinkybė, apelianto įsitikinimu, patvirtina T. R. parodymus, kad atsiskaitymo už elektrą knygelę jis davė sodybos nuomininkui Raimondui, kuris pats ir mokėdavo už elektrą (pildydavo kvitus). Ši aplinkybė taip pat patvirtina M. P. parodymus, kad jis buvo verčiamas duoti neteisingus parodymus. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad specialistas V. M. iš dalies patvirtino savo klaidą, tačiau teismas atsisakė šaukti į posėdį teismo ekspertą A. B.

22Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. R. negalėjo kiekvieną mėnesį pranešti M. P. apie tai, kiek reikia mokėti už elektrą, nes buvo išvykęs iš Lietuvos. Byloje yra duomenų apie tai, kad nuo 2008-08-08 iki 2008-11-10 T. R. buvo Suomijoje, kur buvo sulaikytas vietinės policijos. Tai reiškia, kad T. R. negalėjo pateikti M. P. duomenų apie sunaudotą elektrą per šiuos mėnesius, nors kvitai už 2008 m. rugpjūtį ir spalį yra byloje (T. 3, b. l. 64–68). M. P. patvirtino, kad sodyboje nesilankė, todėl negalėjo žinoti apie tai, kiek yra sunaudota elektros per tris mėnesius, už kuriuos, neva pats apmokėjo iš T. R. gautais pinigais. Tas pats pasakytina ir apie kitus mėnesius, kada buvo mokama už sunaudotą elektrą. T. R. nesilankė sodyboje, o už elektrą sumokėdavo pats Raimondas. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad didelio kiekio elektros energijos sunaudojimas parodo, jog sodyboje buvo vykdoma veikla – auginamos ir džiovinamos kanapės. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė neturi nieko bendro su T. R. veiksmais ir neįrodo jo kaltės – T. R. buvo svarbu, kad sodybos nuomininkas laiku apmokėtų už sunaudotą elektros energiją. Nei nuteistasis T. R., nei M. P. iš LESTO pretenzijų dėl per didelio kiekio elektros energijos sunaudojimo negavo. Be to, apie sunaudotos elektros energijos kiekį T. R. nieko nežinojo.

23Apeliantas nurodo ir tai, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad būtent T. R. sumokėjo į M. P. sąskaitą banke 70 528,23 Lt, kuriais vėliau M. P. atsiskaitė su A. V. už perkamą sodybą. Byloje yra sodybos pirkimo–pardavimo sutartis, kuria įrodoma, kad sodybą įsigijo M. P. Tai patvirtina T. R. parodymus, kad jis M. P. sutikimu naudojosi sodyba – ją išnuomojo Raimondui, kad sodyba nestovėtų tuščia, kad ją kas nors prižiūrėtų. Apelianto vertinimu, apygardos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad jei M. P. būtų turėjęs daug pinigų, tai būtų juos laikęs banke, o duomenų apie pinigų judėjimus jo banko sąskaitoje nėra. Taigi teismas be jokio pagrindo įvertino, jog tai, kad asmuo nelaiko pinigų banke, įrodo, kad jis pinigų neturi. Tokia išvada savaime yra neteisinga. Kitų duomenų, kad T. R. prisidėjo prie sodybos įsigijimo, byloje nėra.

24Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu T. R. nurodė savo pažįstamo Kazio, per kurį susipažino su būsimu sodybos nuomininku Raimondu, telefono numerį. Šio numerio naudotojas E. K. nepatvirtino T. R. parodymų dėl sodybos nuomos, todėl apygardos teismas pripažino tai bandymu klaidinti teismą ir T. R. kaltės įrodymu. Apeliantas nesutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu atkreipdamas dėmesį į tai, kad byloje buvo nagrinėjami įvykiai, vykę prieš penkerius metus, kas savaime suponuoja klaidos galimybę. Apelianto įsitikinimu, nors prokuroras nustatė, kad T. R. nurodytas numeris ( - ) nuo 2007-12-29 iki 2008-09-15 nebuvo aktyvuotas ir todėl šiuo numeriu E. K. negalėjo naudotis, tačiau tai nepaneigia T. R. parodymų, kad jis bendravo su asmeniu vardu Kazys. Apeliantas pažymi, kad E. K. T. R. pažinojo ir anksčiau, tačiau jis nėra tas asmuo vardu Kazys, apie kurį parodymus davė T. R.

25Apelianto teigimu, T. R. kaltės dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimo ir laikymo sodyboje neįrodo ir tai, kad ant vieno iš sodyboje buvusių vazonų ir šviestuvo buvo rasti jo pirštų antspaudai. Lietimasis prie vazono ir šviestuvo nėra susijęs su narkotinių medžiagų gaminimu ir laikymu. Iš kratos protokolo matyti, kad narkotinės medžiagos buvo gaminamos džiovinant kanapes. Džiovinimui buvo naudojami stacionarūs džiovintuvai, ventiliatoriai, kita įranga, narkotinės medžiagos buvo laikomos maišuose ir maišeliuose. Nei ant vieno iš šių daiktų nerasti T. R. pirštų atspaudai, nors kitų asmenų (šie asmenys byloje nenustatyti) pirštų atspaudai rasti. T. R. parodė, kad nuomos pradžioje padėjo Kaziui sodyboje iškrauti šviestuvus, galimai ir vazoną, kas yra susiję su šių daiktų čiupinėjimu. Kraudamas šviestuvus ir vazoną T. R. negalėjo suprasti, kad tokie daiktai bus naudojami nusikaltimams daryti. Anot apelianto, įrodymų, kad T. R. būtų lietęsis prie daiktų, susijusių su narkotinių medžiagų gamyba ir laikymų, byloje nenustatyta. Taigi, apelianto įsitikinimu, sodyboje rasti T. R. pirštų atspaudai neįrodo jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

26Apeliantas nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad T. R. išvykus iš Lietuvos kanapės galėjo augti ir neprižiūrimos, nes kanapių auginimo ir narkotinių medžiagų gaminimo procesas sodyboje buvo automatizuotas, taigi nebuvo reikalo nuolat lankytis sodyboje. Tokios teismo išvados nepagrįstos, nes byloje nėra jokio augalų auginimo specialisto išvadų apie tai, kaip buvo organizuotas kanapių auginimas sodyboje ir kaip tai susiję su galimybe ilgam laikui išvykti iš sodybos (kanapių auginimo automatizavimo laipsnis ir galimybės). Nesant tokios specialisto išvados, ši nuosprendžio dalis laikytina nepagrįsta.

27Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad T. R. nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Bendrininkai nėra nustatyti, taip pat nėra įvardinta, kokius veiksmus tie bendrininkai atliko, kokį vaidmenį ir kokius konkrečius veiksmus atliko T. R. Apelianto įsitikinimu, neįrodžius šių objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių negalima T. R. atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog T. R. galėjo matyti auginamas sodyboje kanapes, ši veika nesukelia jam baudžiamosios atsakomybės.

28Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį ir į tai, kad byloje netinkamai nustatytas tariamai T. R. laikytų ir gamintų narkotinių medžiagų kiekis. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatyta, jog labai didelis kanapių ir jų dalių kiekis yra virš 2500 g, o kanapių dervos – virš 125 g. Minėtoje sodyboje rasta 68 g kanapių dervos. Tai nėra labai didelis kiekis. Apeliantas pažymi, kad būtina skirti auginamas kanapes (BK 265 straipsnio dispozicija) ir pagamintas iš jų narkotines medžiagas (BK 260 straipsnio dispozicija). T. R. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad gamino ir laikė labai didelį kiekį – 2 917,094 g kanapių, o pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad augino kanapes, kurių svoris 2 265,68 g. Byloje specialistams tirti buvo perduotos sodyboje rastos kanapės, iš kurių sausų buvo 1 795,594 g. Apelianto įsitikinimu, tik sausas (išdžiovintas) kanapes galima pripažinti kaip pagamintas narkotines medžiagas, skirtas naudojimui, tačiau jų kiekis nesudaro labai didelio kiekio. Nedžiovintų (neapdirbtų) kanapių negalima pripažinti narkotinėmis medžiagomis, todėl T. R. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (T. 12, b. l. 1-5).

29Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

30Nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinis skundas atmetamas.

31Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodoma, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina T. R. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti T. R. kaltinančių kitų liudytojų parodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Taip pat apeliantas nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, nes byloje nenustatyta, kokį vaidmenį bendrininkų grupėje ir kokius konkrečius veiksmus atliko bei kokioje narkotikų gamybos stadijoje dalyvavo T. R., ar T. R. žinojo, kad gaminamas ir laikomas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Taip pat ginčijamas T. R. inkriminuotas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad T. R. kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Apeliantas atskirus įrodymus byloje interpretuoja nuteistojo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo jų visumos.

32Apeliantas nurodo, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kas nors būtų matęs T. R. ( - ) kaime ar sodyboje, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos. Teismas vadovavosi abejotinais policijos pareigūno T. M. parodymais, nes kiti policijos pareigūnai panašiomis aplinkybėmis nesugebėjo įsidėmėti mikroautobuso vairuotojo.

33Šie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje teisėtai surinktais duomenimis, kuriuos apygardos teismas pagrįstai pripažino apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jais tinkamai vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

34Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje policijos pareigūnas T. M. parodė, kad, vykdydamas tyrimui vadovavusių pareigūnų nurodymus, prieš 4 metus, lapkričio mėnesį, važiuodamas tarnybiniu automobiliu kartu su D. Ž. ir V. B., Parko - Nemuno g. sankryžoje pamatė baltą mikroautobusą VW LT 35 su angliškais numeriais ir vairu kairėje pusėje. Jų tarnybinį automobilį vairavo D. Ž., o jis (T. M.) sėdėjo automobilio priekyje prie vairuotojo, V. B. sėdėjo automobilio gale. Prasilenkdami sankryžoje su mikroautobusu VW LT 35, pamatė už vairo sėdintį T. R., o šalia - A. B. Mikroautobusą VW LT 35 stebėjo pats, matė kas sėdėjo prie vairo, todėl tvirtina, kad vairavo T. R. Dar anksčiau, iki 2009-11-03 keletą kartų yra matęs T. R. vairuojant mikroautobusą VW LT 35. Apsisukę nuvažiavo paskui mikroautobusą VW LT 35, jam sustojus iš jo išlipo A. B., kuris nuėjo link savo namų. Jis (T. M.) nusekė paskui A. B., kurį vėliau sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Tuo tarpu T. R. vairuojamas mikroautobusas nuvažiavo link Tulpių gatvės, o paskui jį tarnybiniu automobiliu nusekė D. Ž. ir V. B., tačiau minėto mikroautobuso vairuotojas, palikęs transporto priemonę, pabėgo (T. 11, b. l. 162-163).

35Liudytojas V. B. teisiamajam posėdyje parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, važiuojant tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų kartu su D. Ž. ir T. M., Parko–Nemuno gatvių sankryžoje kažkuris iš kolegų pamatė baltos spalvos mikroautobusą VW LT 35, kurį buvo nurodyta sulaikyti. Minėtas mikroautobusas važiavo priešais juos, todėl su juo prasilenkė. V. B. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, todėl nematė, kas vairavo mikroautobusą VW LT 35. Apsisukę nusekė paskui mikroautobusą VW LT 35, kuriam sustojus išlipo asmuo, kurio neatpažino, nes buvo tamsu. Bandė pribėgti prie mikroautobuso VW LT 35 vairuotojo, bet nespėjo, nes jis išvažiavo. Dviese su D. Ž. persekiojo mikroautobusą VW LT 35, tačiau jo vairuotojas, palikęs neužrakintą transporto priemonę ir joje buvusį šunį, pabėgo (T. 11, b. l. 163-164).

36Liudytojui V. B. neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriuose jis nurodė, jog 2009-11-03, apie 18.50 val., važiuodamas tarnybiniu automobiliu kartu su T. M. ir D. Ž., ties Parko – Nemuno gatvių sankryža pastebėjo baltą mikroautobusą VW LT 35, valst. Nr. ( - ). Nematė, kas vairavo mikroautobusą, nes sėdėjo automobilyje ant galinės sėdinės, bet matė, kad mikroautobuso priekyje taip pat sėdėjo keleivis. Tarnybinį automobilį vairavo D. Ž., priekinėje keleivio vietoje sėdėjo T. M.. Su minėtu mikroautobusu prasilenkė ties Parko – Nemuno gatvių sankryža. Paskui apsisuko ir važiavo paskui mikroautobusą VW LT 35, kuriam sustojus, iš kairės keleivio pusės išlipo vyras ir greitai nuėjo link ( - ) g. 6 namo, o paskui jį nusekė T. M.. Jis (V. B.) kartu su D. Ž. nusekė paskui mikroautobusą VW LT 35, valst. Nr. ( - ), kurio vairuotojas, palikęs transporto priemonę prie ( - ) g. 43 namo, pabėgo. Mikroautobuse buvo juodos spalvos vokiečių aviganių veislės šuo (T. 7, b. l. 43-45).

37Liudytojas D. Ž. teisiamajam posėdyje parodė, kad vakare, kai buvo jau tamsu, jam vairuojant tarnybinį automobilį, Parko gatvėje pastebėjo baltą mikroautobusą su airiškais numeriais, kurį turėjo sulaikyti. Nematė, kas jame sėdėjo, nes jo dėmesys buvo sutelktas į patį mikroautobusą ir jo numerį, be to, vairavo. Su minėtu mikroautobusu prasilenkė, todėl apsisukę nuvažiavo paskui jį. Pastarajam sustojus, iš jo išlipo vyras, kurio veido nematė, paskui kurį nusekė T. M. Mikroautobusui išvažiavus, jis (D. Ž.) ir V. B. tarnybiniu automobiliu sekė paskui jį, tačiau jo vairuotojas, palikęs transporto priemonę, pabėgo (T. 11, b. l. 164-165).

38Liudytoja G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-11-03 kartu su R. K. nuvyko į ( - ) apklausti kaimo gyventojus apie sodybą, kurioje tuo metu buvo atliekama krata. Būnant ( - ) kaime prie keliuko, vedančio į sodybą, juos aplenkė baltos spalvos su nelietuviškais numeriais krovininis mikroautobusas su baltai - raudona įstrižai brūkšniuota juosta ant galinių durų. R. K. padidino greitį ir aplenkė mikroautobusą. Nuvažiavus iki „T“ formos sankryžos, T. K. apsuko automobilį ir apšvietė mikroautobusą, kuriame važiavo du nepažįstami asmenys. R. K. pasakė, kad vieną iš jų atpažino ir tai buvo A. B. R. K. informavo kitus pareigūnus kokia kryptimi nuvažiavo mikroautobusas. Ji kartu su R. K. liko apklausinėti kaimo gyventojus. Vėliau mikroautobusas buvo sulaikytas. Liudytoja atpažino mikroautobusą kaip tą, kurį matė kartu su R. K. Padarė automobilio vizualią apžiūrą. Prisimena, kad mikroautobuse buvo šuo (T. 11, b. l. 168).

39Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nepagrįstai nebuvo apklaustas liudytojas A. B., kuris važiavo mikroautobuse ir galėjo nurodyti, kokie asmenys tuo metu buvo kartu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme gynėjo nurodytas liudytojas buvo apklaustas. Jis parodė, kad 2009 m., kai jį sulaikė policijos pareigūnai, važiavo mikroautobusu, pasiskolintu iš T. R., tačiau T. R. kartu su juo nevažiavo, su juo važiavo R. B., kuris ir vairavo mikroautobusą. R. B. su T. R. nepažįstami. Tą dieną važiavo į savo uošvio J. A. sodybą, esančią ( - ) kaime, ta pačia kryptimi, kur yra ( - ) kaimas. Nėra buvęs ( - ) kaime. Iš mikroautobuso išlipo prie savo namų, po to jį sulaikė policijos pareigūnai. R. B. turėjo nuvežti mikroautobusą T. R.. Nežino, kodėl mikroautobusas buvo rastas be vairuotojo. Mikroautobuse taip pat buvo T. R. ar jo tėvo jaunas šuo, kuris pats įšoko į vidų, kai buvo atvažiavęs paimti mikroautobusą, todėl kartu su juo ir išvažiavo. Pažįsta T. R., kartu su juo važinėjo į užsienį, vieną kartą užsienyje kartu su T. R. buvo teisiamas toje pačioje byloje dėl vagystės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį klausinėjo apie asmenį, važiavusį mikroautobusu kartu su juo, tačiau jis atsisakė duoti parodymus (T. 12, b. l. 50-51).

40Liudytojas S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena ( - ) kaime. Šalia jo sodybos yra kita sodyba, tačiau jos naujų šeimininkų nepažįsta, nėra jų matęs. Matė kaip vakarais į šalia esančią sodybą atvažiuodavo didelis baltos spalvos krovininis mikroautobusas be langų. 2009 m. vasarą į jo sodybą iš šalia esančios sodybos buvo atbėgęs vokiečių aviganių veislės labai jaunas mažas šuo, kurį nuvedė atgal į sodybą. Tėvas jam sakė, kad iš minėtos sodybos buvo atėjęs vyras, kuris atsidėkodamas už atvestą šunį atnešė vyno butelį (T. 11, b. l. 168-169; T. 7, b. l. 80-81).

41Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad 2009-11-03, apie 17.30 val., ( - ) prie keliuko, vedančio į sodybą, registruotą M. P. vardu, kurioje tuo metu buvo atliekama krata ir rastos narkotinės medžiagos, policijos pareigūnai G. G. ir R. K. pastebėjo važiuojantį baltą krovininį mikroautobusą VW LT 35 su nelietuviškais numeriais ir baltai - raudona įstrižai brūkšniuota juosta ant galinių durų, kurį aplenkę ir apšvietę tarnybinio automobilio žibintais, pamatė, kad mikroautobusu važiuoja du asmenys, tarp kurių kaip keleivis buvo A. B. Policijos pareigūnas R. K. informavo kitus policijos pareigūnus kokia kryptimi nuvažiavo mikroautobusas VW LT 35 su nelietuviškais numeriais (T. 11, b. l. 168). Tą pačią dieną apie 18.50 val., tas pats mikroautobusas buvo pastebėtas Panevėžio mieste, Parko–Nemuno g. sankryžoje, policijos pareigūnų T. M., D. Ž., V. B.. Policijos pareigūnų tarnybinį automobilį be skiriamųjų ženklų vairavo D. Ž., T. M. sėdėjo automobilio priekyje prie vairuotojo, V. B. sėdėjo automobilio gale. Policijos pareigūnams, prasilenkiant sankryžoje su minėtu mikroautobusu, kuris važiavo priešais juos, T. M. stebėjo mikroautobusą, todėl aiškiai matė už vairo (vairas buvo dešinėje pusėje, nes angliškas automobilis) sėdintį T. R., kurį atpažino, nes buvo matęs T. R. ir anksčiau, o keleivio vietoje - A. B. Policijos pareigūnai, apsisukę sankryžoje, nuvažiavo paskui mikroautobusą VW LT 35, kuriam sustojus išlipo A. B., kuris nuėjo link savo namų (( - ) g. 6 namo). T. M. nusekė paskui A. B., kurį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kiti policijos pareigūnai - D. Ž. ir V. B. bandė pribėgti prie mikroautobuso VW LT 35 vairuotojo, bet nespėjo, nes jis nuvažiavo link Tulpių gatvės. D. Ž. ir V. B. tarnybiniu automobiliu persekiojo mikroautobusą VW LT 35, tačiau jo vairuotojas, palikęs neužrakintą transporto priemonę prie ( - ) g. 43 namo, pabėgo. Mikroautobuse rastas juodos spalvos vokiečių aviganių veislės šuo (T. 11, b. l. 162-165, 168).

42Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad sėdėjo tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdinės, todėl nematė, kas vairavo mikroautobusą VW LT 35, valst. Nr. ( - ), bet matė, jog mikroautobuso priekyje taip pat sėdėjo ir keleivis (T. 11, b. l. 163-164). Liudytojas D. Ž. teisiamajam posėdyje parodė, kad nematė, kas sėdėjo mikroautobuse, nes jo dėmesys buvo sutelktas į patį mikroautobusą ir jo numerį, be to, vairavo tarnybinį automobilį (T. 11, b. l. 164-165). Nors policijos pareigūnai D. Ž. ir V. B. nematė, kas vairavo mikroautobusą VW LT 35, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti liudytojo T. M. parodymų patikimumu, nes T. M., prasilenkiant sankryžoje su mikroautobusu, kuris važiavo priešais jų tarnybinį automobilį, sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje ir stebėjo mikroautobusą, aiškiai matė mikroautobuse važiavusius asmenis, tame tarpe ir vairuotoją, kurį atpažino kaip T. R. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti T. M. ir kitų policijos pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad T. M. bei kitų policijos pareigūnų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš asmens laikino sulaikymo protokolo matyti, kad 2009-11-03, 19.00 val., ( - ) g. prie namo Nr. 6, Panevėžyje (toje pačioje vietoje, kur iš persekioto mikroautobuso išlipo asmuo), buvo sulaikytas A. B. (T. 8, b. l. 118). Tai patvirtina, kad T. M. aiškiai matė vairuotojo ir keleivio veidus ir juos atpažino, nes keleivis, kaip nurodė T. M., buvo A. B., kurį netrukus ir sulaikė. Liudytoja G. G., 2009-11-03 nuo 19.30 iki 20.00 val., prie ( - ) (toje pačioje vietoje, kur buvo paliktas nerakintas mikroautobusas, o jo vairuotojas pabėgo), atlikdama balto krovininio mikroautobuso VW LT 35, su airiškais valst. Nr. ( - ), apžiūrą (T. 3, b. l. 163-164), atpažino mikroautobusą kaip tą, kurį matė ( - ) (T. 11, b. l. 168). Kratos metu, atliktos 2009-11-03 nuo 20.20 iki 21.50 val., t. y. iškarto po to, kai pabėgo mikroautobuso VW LT 35 vairuotojas, bute, esančiame ( - ), kuriame T. R. gyveno kartu su savo žmona ir vaikais, T. R. nedalyvavo (T. 2, b. l. 167-168). Nuo to laiko T. R. neatvyko į apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2009-12-02 nutarimu T. R. buvo paskelbta paieška (T. 8, b. l. 196), buvo išduotas Europos arešto orderis (T. 9, b. l. 53-57). T. R. rastas ir sulaikytas praėjus daugiau nei metams po įvykio, t. y. 2010-11-24 (T. 9, b. l. 3-4). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2009-11-03 T. R. buvo ( - ) prie sodybos, registruotos M. P. vardu, ir vairavo mikroautobusą VW LT 35, valst. Nr. ( - ), o pastebėjęs, jog yra persekiojamas, ir siekdamas išvengti sulaikymo, pasišalino, palikdamas neužrakintą mikroautobusą, ir nuo to laiko slapstėsi.

43Tai, kad T. R. 2009-11-03 vairavo mikroautobusą VW LT 35 bei lankydavosi sodyboje, esančioje ( - ) registruotoje M. P. vardu, taip pat patvirtina šie įrodymai: iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad 2009-11-03 paliktame prie ( - ) g. 43 namo krovininiame mikroautobuse VW LT 35, su airiškais valst. Nr. ( - ), buvo rastas juodos spalvos vokiečių aviganių veislės mažas, jaunas šuo, priklausantis T. R., kurį 2009-11-04 pasiėmė T. R. tėvas J. R. (T. 3, b. l. 162). Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog tai buvo T. R. šuo (T. 12, b. l. 50-51). Iš liudytojo S. L., gyvenančio ( - ) parodymų matyti, kad tokios pačios veislės mažas, jaunas šuo 2009 m. vasarą buvo atbėgęs į jo sodybą iš šalia esančios sodybos, kurioje vėliau buvo rastos narkotinės medžiagos. Taip pat matydavo, kad vakarais į sodybą atvažiuodavo didelis baltas krovininis mikroautobusas be langų (T. 7, b. l. 80-81, T. 11, b. l. 168-169), t. y. panašus kaip ir T. R. naudojamas baltos spalvos krovininis mikroautobusas VW LT 35, airiškas valst. Nr. ( - ), su baltai - raudona įstrižai brūkšniuota juosta ant galinių durų, kuris 2009-11-03 prie tos pačios sodybos buvo pastebėtas policijos pareigūnų, ir kurį, kaip nustatyta byloje, vairavo T. R.. 2009-11-13 papildomame mikroautobuso VW LT 35, valst. Nr. ( - ), kuris buvo paliktas pabėgus vairuotojui, apžiūros protokole užfiksuota, jog jame rasta skaitmeninė laikmečio instrukcija, medžiaginių ir guminių pirštinių, taip pat laistymo įranga „Gardena“, t. y. tokios pat firmos, kuri buvo naudojama sodyboje, esančioje ( - ) (T. 1, b. l. 71-80, T. 3, b. l. 167-192).

44Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. R. neneigia, jog 2009-11-03 skolino A. B. mikroautobusą, tačiau kartu su A. B. nevažiavo, nebuvo prie ( - ) kaimo. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B., kuris parodė, jog buvo pasiskolinęs iš T. R. mikroautobusą, tačiau T. R. su juo nevažiavo, su juo važiavo kitas asmuo – R. B. (T. 12, b. l. 50-51). Tačiau liudytojo A. B. parodymai, kurie palaiko T. R. iškeltą versiją, nepatvirtinami jokiais įrodymais, be to, prieštarauja kitiems, aukščiau paminėtiems įrodymams, todėl teismas liudytojo A. B. parodymus atmeta ir jais nesivadovauja. A. B. parodymai vertinami kaip siekis padėti T. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. B. ir T. R. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, padarytų sodyboje, esančioje ( - ). Nuteistasis T. R. savo parodymus dėl nusikalstamų veikų sodyboje, esančioje ( - ) davė tik pirmosios instancijos teisme, išklausęs visų liudytojų parodymus ir susipažinęs su byloje esančiais kitais įrodymais, o liudytojas A. B. davė parodymus tik apeliacinės instancijos teisme, be to, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį klausinėjo apie asmenį, važiavusį kartu su juo mikroautobuse, tačiau jis atsisakė duoti parodymus (T. 9, b. l. 107-108, 110, T. 12, b. l. 50-51). Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad T. R. ir A. B. yra draugai, kartu važinėjo į užsienį, buvo užsienyje kartu teisiami kaip bendrininkai, liudytojas A. B. ir nuteistasis T. R. nebuvo izoliuoti vienas nuo kito, bendravo tarpusavyje, taigi turėjo pakankamai laiko suderinti parodymus.

45Apeliantas taip pat ginčija liudytojo M. P. teisiamajame duotų parodymų apie sąskaitų apmokėjimo aplinkybes patikimumą. Nurodo, kad M. P. pats įsigijo sodybą, o T. R. tik išnuomojo sodybą asmeniui vardu Raimondas, su kuriuo T. R. supažindino asmuo vardu Kazys.

46Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo pusbrolio T. R. prašymu nupirko sodybą. Nesigilino, kodėl T. R. perka sodybą ir, kodėl jis prašo pirkti jo, t. y. M. P., vardu. Niekada toje sodyboje nebuvo ir jos nematė. Kartu su T. R. nuvažiavo į AB „Swedbank“, kur T. R. įnešė grynaisiais į jo (M. P.) sąskaitą pinigus, skirtus sodybos pirkimui. Pats savo sąskaitoje pinigų neturėjo. Kartu su T. R. nuvažiavo pas notarą, kur su sodybos pardavėju pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Po sutarties parengimo jis pervedė pardavėjui pinigus, kuriuos jam buvo davęs T. R. Po to pas notarą su sodybos pardavėju pasirašė sodybos pirkimo - pardavimo sutartį. Pas notarą buvo jis (M. P.), T. R. ir sodybos pardavėjas. Pervedant pinigus banke buvo tik M. P. ir sodybos pardavėjas. Su sodybos pardavėju degalinėje susitikęs nebuvo, jį matė tik pas notarą. Po sandorio sudarymo paėmė iš notaro dokumentus ir juos nunešė į Registrų centrą. Dokumentus, susijusius su sodybos pirkimu – pardavimu ir jos įregistravimu, atidavė T. R.. Nežino, ar už sodyboje išnaudotą elektros energiją buvo mokama. Visas gautas sąskaitas atiduodavo T. R. Teisiamajame posėdyje perskaičius M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, M. P. pareiškė, kad nemokėjo sąskaitų už elektrą, sunaudotą sodyboje, mokesčių knygelės nėra matęs ir turėjęs, pats įrašų knygelėje nedarė, kvitų nepildė. Tačiau tyrėja sakė, kad ekspertai patvirtino, kad knygelėje įrašai padaryti jo (M. P.) ranka ir parodė specialisto išvadą, todėl patvirtino, kad pildė sąskaitas ir jas apmokėjo, nes tyrėja sakė, kad taip jam bus geriau. Tyrėja sakė, kad ekspertai neklysta, todėl pasitaręs su advokatu, nutarė duoti parodymus, kad jis apmokėdavo sąskaitas už elektrą, sunaudotą sodyboje. Nei T. R., nei kiti nedarė jam poveikio dėl parodymų, nežadėjo palengvinti jo padėties. Neėmė iš T. R. pinigų mokesčiams sumokėti. Iš kvitų sužinojo, kur buvo apmokamos sąskaitos už sodyboje sunaudotą elektros energiją. Analogiškus parodymus dėl mokesčių mokėjimo davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes bijojo pateiktų kaltinimų. T. R. jam sakė, kad jo (M. P.) vardu užregistruotas baltas mikroautobusas, kurį matė T. R. tėvų namų, esančių ( - ) g., kieme. Paėmė mikroautobusą iš saugojimo aikštelės, nes už jo saugojimą reikėjo mokėti mokesčius. Sąskaitą už automobilio saugojimą apmokėjo T. R. motina Z. R. Sodybos pirkimo metu dirbo Vilniuje pagal verslo liudijimą ir turėjo pajamų, po tam tikro laiko praradęs darbą, pradėjo gyventi pas motiną, kuri jį išlaikė. T. R. nurodytų asmenų vardais Raimondas ir Kazys nepažįsta (T. 11, b. l. 171-172, 174, 176, 178).

47Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose jis nurodė, jog 2008 m. pradžioje jam paskambino jo pusbrolis T. R., kuris pasakė, jog nori nupirkti sodybą, tačiau dėl savo kriminalinės praeities nenorėjo jos registruoti savo vardu, todėl paprašė ją užregistruoti jo (M. P.) vardu. Sutiko, kad sodyba būtų nupirkta jo vardu, nes norėjo padėti giminaičiui. T. R. sakė, kad sodyba yra Ėriškių gyvenvietėje ir sodybos pardavėjas nori, kad pinigai jam būtų pervesti į banko sąskaitą, todėl kartu su T. R. nuėjo į AB „Swedbank“, kur įnešė į savo banko sąskaitą T. R. jam duotus grynuosius pinigus – apie 70 000 Lt. Su T. R. sutarė, kad formaliai sodybos savininkas bus M. P., todėl visi dokumentai forminami jo vardu. Vėliau su T. R. nuvažiavo pas notarą, kur jau laukė sodybos pardavėjas, su kuriuo parengė sodybos pirkimo – pardavimo sutartį. Prieš pasirašydamas sutartį sodybos pardavėjui iš savo sąskaitos pervedė pinigus – 70 000 Lt, duotus T. R. Tuo metu T. R. laukė prie notaro kontoros. Sutarties pasirašyme dalyvavo ir T. R. Daugiau sodybos pardavėjo nematė. Visus sodybos pirkimo – pardavimo dokumentus atidavė T. R. Po to su T. R. buvo nuvažiavęs į Registrų centrą, kur nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu. Visus dokumentus, susijusius su sodybos įregistravimu, atidavė T. R. Tuo metu gyveno Vilniuje, todėl su T. R. susitikdavo retai - kartą į du mėnesius. Minėjo T. R., kad norėtų pamatyti sodybą, tačiau T. R. į tai nieko neatsakė. Iki sodyboje atliktos kratos niekada joje nebuvo. Kratos metu sodyboje rasti daiktai jam nepriklauso. Mano, kad jie priklauso T. R. ar jo draugams. Už tai, kad užregistravo sodybą savo vardu, jokios naudos neturėjo, T. R. už tai jam neatsilygino. T. R. jam sakė, kad jo (M. P.) vardu Anglijoje nupirko baltos spalvos mikroautobusą Volkswagen, kurį 2008 metų viduryje matė prie T. R. tėvų namų, esančių ( - ). T. R. paaiškino, kad mikroautobusą užregistravo M. P. vardu dėl tos pačios priežasties kaip ir sodybą, t. y. dėl kriminalinės praeities. Mikroautobusu niekada nesinaudojo, juo naudojosi T. R. (T. 7, b. l. 150-153, 155-157). Liudytojas M. P. 2009-11-12 ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad sakė savo motinai A. P., jog savo vardu užregistravo T. R. sodybą. Iš savo motinos sužinojo, kad 2009 m. rugsėjo ar spalio mėnesį jam buvo atsiųsta sąskaita sumokėti žemės mokestį už sodybą, kurią jo motina atidavė T. R. žmonai Ž. R. Nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su sodyba (T. 8, b. l. 35).

48Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gal 2008 m. sausio mėnesį pardavė sodybą su žemės sklypu, esančius ( - ). Sodyboje nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla, sodyboje nebuvo baldų, buvo tik krosnis, sena sofa, menkavertės smulkmenos. Nebuvo apsaugos priemonių – signalizacijos, rimtesnių durų, grotų, šildymo, tvoros. Su pirkėju buvo susitikęs 3 kartus. Pinigai už sodybą buvo pervesti iš sąskaitos į sąskaitą. Kai gavo pinigus, pas notarę pasirašė sutartį ir išsiskirstė. Negali visiškai garantuoti, kad buvo susitikęs su kaltinamuoju, nepamena, nes jau praėjo daug laiko. Tas, kuris derėjosi dėl kainos, tas ir pirko. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Jam atrodo, kad buvo du asmenys, o daugiausia bendravo su tuo, kuris derino kainą ir pirko. Tas, kuris viską derino ir mokėjo yra tas pats asmuo. Asmuo, buvęs degalinėje, pasirašinėjo sutartį pas notarą (T. 11, b. l. 166-167).

49Liudytojui A. V. neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriuose jis nurodė, jog pardavinėjo sodybą su žeme, esančius ( - ), 2008 m. sausio pradžioje pagal jo skelbimą paskambino vyras, kuris domėjosi sodyba, su juo susitiko degalinėje „Deliuvis“, esančioje Nemuno – Molainių gatvių sankryžoje, sutarė, jog turtą parduos už 70 000 Lt. Pas notarą minėtas vyras buvo atėjęs dar su kitu vyru, kurį matė pirmą kartą, tačiau pastarasis labiau domėjosi apie sodybą, negu tas vyras, su kuriuo buvo susitikęs prie degalinės. Antrą kartą pas notarą buvo atėjęs tik tas vyras, kuris buvo degalinėje. Prieš pasirašant sutartį nuėjo į banką, kad jam pervestų į sąskaitą pinigus – 70 000 Lt už sodybą su žeme. Notariate pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, iš sutarties žino, kad sodybos savininkas yra M. P. Daugiau minėtų vyrų nematė (T. 7, b. l. 56-58).

50Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sesers sūnus. M. P. yra jos (A. P.) sūnus. Žinojo, kad M. P. savo vardu užsiregistravo T. R. sodybą, bet nežino, kur yra sodyba. Nežino, kodėl T. R. neužsiregistravo sodybos savo vardu. Sūnus apie sodybą nieko nepasakojo, suprato, kad M. P. sodyboje nesilankydavo. Su T. R. susitikdavo labai retai. Kad M. P. užregistravo sodybą savo vardu, sužinojo tada, kai jos namų adresu buvo atsiųsta sąskaita sumokėti žemės mokestį, nes M. P. registruotas jos adresu. Sąskaitas atidavė T. R. žmonai Ž. R.. Sūnui pasakė, kad pranešimą apie žemės mokestį perdavė T. R. žmonai. Patys tų mokesčių nemokėjo. M. P. neturėjo pinigų sodybos pirkimui, o po tam tikro laiko sūnui praradus darbą, sūnus atsikraustė pas ją ir ji M. P. išlaikė. Kiek kainavo sodyba ji nežino. M. P. nesakė, kas mokėjo už sodybą (T. 11, b . l. 167-168).

51Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dalyvavo pirminiuose tyrimo veiksmuose, 2009 m. lapkričio pabaigoje sulaikius M. P., kuriam priklausė sodyba ( - ) kaime pastarasis paaiškino, kad sodyba tik registruota jo vardu, tačiau joje nėra buvęs ir nėra jos matęs, ją padėjo įsigyti savo pusbroliui T. R. Sodyboje įrengta signalizacija buvo prijungta prie mobilaus ryšio telefono, kuri, įėjus į sodybą pro duris, perduodavo signalą į kitą telefoną. Atlikus analizę buvo nustatyti telefonų numeriai, į kuriuos buvo perduodamas signalas. Atliekant kratą T. R. bute, esančiame ( - ), buvo rasti daiktai, užrašai, dokumentai, kurie leido įtarti, kad T. R. susijęs su sodyba ir joje daroma nusikalstama veika. Ant svarstyklių buvo rasti kanapių pėdsakai. Taip pat rasti drėkinimo ir vėdinimo sistemų aprašai. Rasta nupiešta schema, kuri vizualiai atitiko sodyboje įrengtą sistemą. Nuo to momento T. R. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška. T. R. buvo sulaikytas 2010 m. rudenį. Garažas ir rūsys po garažu, kuriais naudojosi T. R., kai buvo paieškomas, buvo pritaikyti auginti kanapes ar kitas narkotines medžiagas. Garaže viskas buvo įrengta taip, kaip ir sodyboje, buvo tokių pačių firmų prekių ženklų įrenginiai (drėkinimo sistemos) kaip ir sodyboje (T. 11, b. l. 165-166).

52Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas apie sodybos ( - ) kaime tikrąjį savininką, t. y. pripažindamas, jog sodybą svetimu vardu įsigijo ir savininku buvo T. R., suabsoliutino M. P. parodymus. Iš šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, matyti, kad M. P. visose apklausose vienodai ir kategoriškai teigė, jog minėtą sodybą ( - ) kaime realiai pirko ir ja disponavo T. R., o jis (M. P.), tik paprašytas pusbrolio T. R., pasirašė sodybos pirkimo – pardavimo sutartį ir ją užregistravo savo vardu. Kartu su T. R. nuvažiavo į AB „Swedbank“, kur T. R. į M. P. sąskaitą banke įnešė grynuosius pinigus. Po savaitės kartu su T. R. nuvažiavo pas notarą, kur su sodybos pardavėju pasirašė sodybos pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties pasirašyme dalyvavo ir T. R., vėliau pardavėjui pervedė pinigus, gautus iš T. R. Visus dokumentus, susijusius su sodybos pirkimu – pardavimu ir jos įregistravimu atidavė T. R. M. P. sodyboje niekada nebuvo ir jos nematė iki tol, kol joje nebuvo atlikta krata, kurioje jis taip pat dalyvavo.

53Priešingai nei teigia apeliantas, šiuos M. P. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš 2008-01-14 sodybos ir žemės sklypų, esančių ( - ) pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp A. V. ir M. P. (T. 7, b. l. 68-70). Liudytojas A. V. (sodybos pardavėjas) patvirtino, kad įforminant sutartį pas notarą buvo du vyrai, vienas iš jų buvo M. P., kuris ir pasirašė sutartį. Pinigai už sodybą buvo pervesti iš sąskaitos į sąskaitą (T. 7, b. l. 56-58, T. 11, b. l. 166-167). Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2009 m. lapkričio pabaigoje, jam kartu su kitais policijos pareigūnais sulaikius M. P., pastarasis paaiškino, kad sodyba tik registruota jo vardu, tačiau joje nėra buvęs ir nėra jos matęs, sodybą padėjo įsigyti savo pusbroliui T. R. (T. 11, b. l. 165-166). M. P. parodymus patvirtina ir liudytojos A. P. parodymai, kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie tai, jog jos sūnus M. P. savo vardu užsiregistravo T. R. sodybą, tik tada, kai jos namų adresu buvo atsiųsta sąskaita sumokėti žemės mokestį. M. P. sodyboje nesilankydavo. Sąskaitas atidavė T. R. žmonai Ž. R. Patys mokesčių už sodybą nemokėjo (T. 11, b. l. 167-168). Iš AB „Swedbank“ duomenų matyti, kad M. P. piniginių lėšų AB „Swedbank“ sąskaitoje neturėjo (T. 5, b. l. 151), 2008-01-07, t. y. likus savaitei iki sutarties sudarymo, du kartus į M. P. sąskaitą grynaisiais pinigais buvo įnešta iš viso 70528,23 Lt, iš kurių 2008-01-14 70000 Lt buvo pervesta A. V. pagal pirkimo - pardavimo sutartį už sodybą su žeme (T. 5, b. l. 151-153). Nors M. P. nuo 2007-01-15 iki 2008-12-31, t. y. sodybos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu, dirbo Vilniuje pagal verslo liudijimą ir turėjo tam tikrų pajamų (T. 5, b. l. 123-128, 138), tačiau jis neturėjo pakankamai santaupų, kad galėtų nupirkti sodybą. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos A. P. parodymai, kad jos sūnus M. P. neturėjo pinigų sodybos pirkimui (T. 11, b. l. 167-168). Iš banko pateiktų duomenų matyti, kad nei iki sodybos pirkimo, nei vėliau M. P. nedisponavo didelėmis pinigų sumomis. Be to, po sodybos nupirkimo tapęs bedarbiu grįžo gyventi į motinos butą ir buvo jos išlaikomas.

54Savo parodymuose M. P. taip pat patvirtino, jog T. R., prašydamas jo perkamą sodybą įregistruoti M. P. vardu, aiškino, kad savo vardu perkamą sodybą įregistruoti nenori dėl savo kriminalinės praeities. Tą aplinkybę, kad T. R., ruošdamasis nusikalstamai veikai, ėmėsi konspiracinių priemonių patvirtina ir kiti bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad baltas krovininis mikroautobusas Volkswagen LT 35 su airiškais valstybiniais numeriais ( - ), kurį įsigijo ir naudojosi T. R., taip pat buvo faktiškai įregistruotas M. P. vardu, nors jis niekada mikroautobusu nesinaudojo (T. 4, b. l. 35-36, 40-41, 42-48). Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje pripažino ir T. R., nurodydamas, kad mikroautobusą užregistravo M. P. vardu (T. 11, b. l. 174).

55Liudytojo M. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išskyrus aplinkybę dėl mokesčių už sodyboje sunaudotą elektros energiją mokėjimo. M. P. pirminėse savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, neigė atlikęs bet kokius mokesčių mokėjimus, susijusius su sodyba, tačiau šioje dalyje parodymus pakeitė, kai byloje buvo gauta 2010-05-05 specialisto išvada Nr. 140-(1913)-IS1-2679 (T. 3, b. l. 95-97).

56Apeliacinės instancijos teisme, atliekant papildomą įrodymų tyrimą buvo paskirta nauja komisinė rašysenos ekspertizė (T. 12, b. l. 61-63). 2015-07-08 Ekspertizės akte konstatuota, kad rankraštinius įrašus „M. P. (M.......tusis) ( - ) k. Ramygalos (Ramyalos) sen. (s.)“ rankraštinį įrašą „M. P. ( - )“ ir skaitmenis po šiais įrašais sąskaitose (iš viso 20 vnt.) už elektros energiją nuo 2008 m. vasario iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, abonento Nr. 6647200, apmokėtose AB „Panevėžio būto ūkio“ rinkliavų surinkimo kasose Nr. 3, Nr. 3a, Nr. 3 b parašė ne M. P., o kitas asmuo (T. 12, b. l. 94-102). Vadinasi, 2015-07-08 Ekspertizės aktas patvirtino M. P. teisme duotus parodymus, jog ne jis pildė sąskaitas už elektros energiją, sunaudotą sodyboje. Be to, iš M. P. nurodytų aplinkybių matyti, kad jis negalėjo kiekvieną mėnesį pildyti sąskaitų už elektros energiją kvitų pagal T. R. pateiktus skaitliukų duomenis bei juos apmokėti Panevėžyje už T. R. duotus pinigus, nes tam tikru laikotarpiu, t. y. 2007-01-15 iki 2008-12-31, M. P. dirbo ir gyveno Vilniuje (T. 5, b. l. 123-128, 138), su T. R. susitikdavo retai, be to, T. R. važinėdavo į užsienį. Liudytojas M. P. sodyboje niekada nebuvo, visus dokumentus, susijusius su sodybos įgijimu ir užregistravimu perdavė T. R., visas sąskaitas už sodybą atiduodavo T. R. arba jo žmonai Ž. R.

57Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti M. P. parodymais, kuriuos patvirtina aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai. Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, kad nors formaliai sodybos, esančios ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ir jos savininku registruotas M. P. (T. 7, b. l. 71-74), tačiau tikrasis sodybos savininkas buvo T. R., kuris realiai disponavo ir naudojosi sodyba. Nors byloje įrodyta, kad sąskaitos kvitus už elektros energiją pildydavo ne pats M. P., tačiau tai nepaneigia, kad sodyba, esančia ( - ) naudojosi T. R.

58Byloje surinktais įrodymais paneigiama T. R. iškelta versija, kad, sutinkant M. P., sodybą išnuomojo savo pažįstamo Kazio draugui vardu Raimondas, kuriam davė atsiskaitymo už elektrą knygelę, sodybą išsinuomojęs Raimondas pats ir mokėdavo už elektrą (pildydavo kvitus). T. R. padėjo Kaziui atvežti į sodybą įvairius daiktus, tame tarpe ir šviestuvus, galimai vazoną, kuriuos padėjo iškrauti sodyboje. T. R. daugiau sodyboje nesilankė, kas ten buvo daroma, nežino.

59Tai, kad sodyba realiai priklauso pačiam T. R. ir jam nereikėjo gauti M. P. leidimo dėl sodybos nuomos, pasisakyta aukščiau. Byloje surinktiems įrodymams prieštarauja T. R. parodymai dėl asmenų vardu Kazys ir jo pažįstamo Raimondo, kuriam T. R. neva išnuomojo sodybą, egzistavimo. T. R. teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė, kad jo telefono atmintyje įrašytas telefono numeris, įvardintas kaip „Kazka“, yra būtent to Kazio, kurio pažįstamam Raimondui T. R. išnuomojo sodybą (T. 11, b. l. 176). Tikrinant šią versiją pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, jog tuo telefono numeriu naudojosi E. K., kuris apklaustas teismo posėdyje paneigė bet kokias sąsajas su T. R. ir sodybos nuoma, garažo pirkimu, nurodė, kad dirbo Švedijoje, tačiau su T. R. ten nebuvo susitikęs, patalpų Stokholme neturėjo, T. R. nedavė jokių brėžinių, jokio Raimondo nepažįsta. Nurodė, kad juos sieja tik tai, jog anksčiau mokėsi vienoje mokykloje (T. 11, b. l. 181). Po E. K. apklausos T. R. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad tai ne tas asmuo, apie kurį jis kalbėjo (T. 11, b. l. 181). Be to, E. K. abonentinis numeris, kurį T. R. atpažino kaip „Kazkos“, nuo 2007-12-29 iki 2008-09-15 nebuvo aktyvuotas, todėl E. K. negalėjo juo naudotis, o T. R. skambinti šiuo numeriu (T. 11, b. l. 101). T. R. nenurodė jokių kitų savo pažįstamo Kazio duomenų ar kontaktų, nors kaip pats nurodė T. R. su Kaziu bendravo Švedijoje ir Lietuvoje (T. 11, b. l. 173, 175).

60Taip pat nepagrįsti T. R. teiginiai, kad jis sodybą išnuomojo Kazio pažįstamam Raimondui. Iš T. R. parodymų matyti, kad jam buvo žinoma, jog 2009 metų rudenį, sodyboje, esančioje ( - ) kaime, buvo atlikta krata ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo to laiko T. R. faktiškai slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška. Nuteistasis T. R. parodė, kad jis vengė susitikimo su tyrėjais, kadangi visą laiką tikėjosi, jog Raimondas pats nuvyks į policiją ir viską paaiškins (taip jam žadėjo Kazys), pats bandė surasti Raimondą, bet suprato, jog sutartyje nurodytu adresu toks asmuo negyvena, susisiekti su juo nepavyko. T. R. nurodė, kad 2010-06-22, paprašytas Kazio, nupirko garažą, po to į jį gabeno įvairius daiktus. Su Kaziu bendravo iki T. R. sulaikymo, nes po sulaikymo Kazio telefonas buvo išjungtas. Tai reiškia, kad T. R. su Kaziu bendravo iki savo sulaikymo ir nebandė per Kazį susirasti asmens vardu Raimondas. Taip pat nelogiškas ir neįtikinamas T. R. paaiškinimas dėl tariamos nuomos sutarties su Raimondu išmetimo, t. y. galimai pagrindinio įrodymo, patvirtinančio T. R. nekaltumą, sunaikinimo. T. R. paaiškino, kad tai padarė supratęs, kad buvo apgautas, sutartyje Raimondo duomenys buvo neteisingi, bei pasitaręs su advokatu, jog esant tokiai sutarčiai jam (T. R.) bus tik blogiau (T. 11, b. l. 172-175).

61Kaip minėta anksčiau T. R. ikiteisminio tyrimo metu nieko nenurodė apie sodybos nuomą bei asmenis vardu Kazys ir Raimondas (T. 8, b. l. 162-163). Parodymus dėl nusikalstamų veikų sodyboje davė tik pirmosios instancijos teisme, išklausęs visų liudytojų parodymus ir susipažinęs su byloje esančiais kitais įrodymais. Todėl nuteistojo T. R. iškelta versija, apie sodybos nuomą Kazio pažįstamam Raimondui, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, vertintina kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

62Apelianto teigimu, apygardos teismas neatsižvelgė į liudytojo A. L. parodymus, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė, kaip į sodybą atvažiuodavo nepažįstamas asmuo, kurio ūgis ir kiti požymiai atitinka T. R. nurodyto asmens vardu Raimondas apibūdinimą. Tačiau toks apelianto argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis, nes, išskyrus T. R., niekas nematė asmens vardu Raimondas ir niekas jo negali apibūdinti. Pažymėtina, kad liudytojas A. L. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nes buvo miręs, taip pat nebuvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 7, b. l. 75-76, 77), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

63T. R. savo parodymuose neneigė buvęs sodyboje, esančioje ( - ) Šią aplinkybę patvirtina T. R. pirštų atspaudai, rasti ant sodybos gyvenamojo namo kambaryje buvusio vazono bei ant ūkiniame pastate kabėjusių lempų, taip pat rasti kitų, nenustatytų asmenų, rankų pirštų pėdsakai (T. 1, b. l. 158-159). Tai, kad ant kitų daiktų, susijusių su narkotinių medžiagų gamyba ir laikymu, nerasta daugiau T. R. pirštų pėdsakų, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad T. R. neprisidėjo prie narkotinių medžiagų auginimo, gaminimo ir laikymo, nes kaip matyti iš 2009-11-03, 2009-11-04 kratos, atliktos sodyboje, esančioje ( - ), protokolo, sodyboje buvo rasta daug porų medžiaginių ir guminių pirštinių (T. 1, b. l. 71-80).

64Tai, kad T. R. padarė jam inkriminuotas veikas taip pat patvirtina šie įrodymai: 2009-11-03 kratos, atliktos T. R. bute, esančiame ( - ), protokole nurodyta, kad virtuvės spintelėje rastos elektroninės svarstyklės „Siemens“, aplankalas su aprašytomis patalpų drėkintuvų savybėmis, popieriaus lapai su ranka nupieštomis schemomis (T. 2, b. l. 167-168). 2009-11-16 specialisto išvadoje nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių „Siemens“, kratos metu rastų T. R. bute, paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai (T. 2, b. l. 172-173). Liudytojas T. G., kuris dalyvavo atliekant 2009-11-03 ir 2009-11-04 kratą sodyboje, esančioje ( - ), bei kratą T. R. bute, esančiame ( - ), parodė, kad atliekant kratą T. R. bute, virtuvės spintelėje rastos ant popieriaus nupieštos schemos atrodė analogiškos su sodyboje įrengta kanapių laistymo, šildymo ir priežiūros sistema. Taip pat nurodė, kad garažas ir rūsys, kuriais T. R. naudojosi, kai buvo paieškomas, buvo pritaikyti auginti kanapes ar kitas narkotines medžiagas (T. 11, b. l. 165-166). Be to, T. R. patvirtino, kad daiktai į garažą buvo atvežti iš sodybos, esančios ( - ), ir kad jis tuos daiktus atvežė (T. 11, b. l. 175). Iš 2010-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2009-11-03 T. R. bute rastas kompiuteris „HP“, kuriame rasta filmų apie narkotines medžiagas, tame tarpe ir apie kanapes (T. 3, b. l. 117-125), t. y. tas narkotines medžiagas, kurios buvo auginamos, gaminamos ir laikomos sodyboje, kas patvirtina, jog nuteistasis domėjosi narkotinėmis medžiagomis. 2009-11-27 daiktų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5110, kuris buvo naudojamas sodyboje, esančioje ( - ), prijungus jį prie apsaugos sistemos (T. 1, b. l. 192-196). Iš T. G. parodymų matyti, kad iš telefono, rasto sodyboje, buvo perduodamas signalas į kitų asmenų telefonus (T. 11, b. l. 165-166). Iš telefoninių išklotinių analizės matyti, kad abonentiniu numeriu ( - ), kuris registruotas J. D. vardu (Ž. R. motinos), kontaktavo su abonentiniu numeriu ( - ), kuris buvo rastas apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną ir naudojamas sodyboje prijungus jį prie apsaugos sistemos. Abonentinis numeris ( - ) buvo kontaktavęs su sodyboje esančiu telefonu bei abonentu ( - ) (Ž. R.) ir buvo prisijungęs prie bazinių stočių, kurių veikimo zona apima ( - ) (T. 6, b. l. 82-120, 139; T. 7, b. l. 9, 11, 20-35).

65Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad T. R., veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis sodyboje, esančioje ( - ) augino kanapių augalus, taip pat gamino ir laikė kanapes (ir jų dalis) bei kanapių dervą. Nors nuteistasis T. R. per jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2009-11-03 vykdavo į užsienį, tačiau tai buvo trumpalaikės kelionės, kurios netrukdė padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes nusikalstamas veikas T. R. darė kartu su kitais byloje nenustatytais asmenimis, T. R. išvykus iš Lietuvos kanapių auginimu ir jų ruošimu rūpinosi kiti bendrininkai. Iš 2009-11-03 ir 2009-11-04 sodybos kratos protokolo matyti, kad sodyboje buvo rasta daug elektroninių įrenginių, palaikančių reikiamą šilumą, apšvietimą, augalų laistymą (pvz., elektrinis vandens padavimo skirstytuvas ir pan.), taip pat rasti elektros paskirstymo lizdai su laiko nustatymo svirtimi (T. 1, b. l. 71-80), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sodyboje kanapių auginimo procesas buvo automatizuotas ir organizuotas taip, kad nereikėtų nuolatinės priežiūros. Šią aplinkybę patvirtina sodyboje išnaudotas didelis elektros energijos kiekis. Iš 2010-11-23 AB „Panevėžio butų ūkis“ rašto matyti, kad abonentas Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2010-11-05 sunaudojo 16 118 kilovatvalandžių elektros energijos už kurią sumokėjo - 5629,16 Lt (T. 3, b. l. 63-68).

66Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko T. R., koks buvo jo vaidmuo nusikaltimų padaryme, kad iš kanapių būtų pagamintos narkotinės medžiagos ir kaip, kokiu būdu tos medžiagos buvo gaminamos: kada, kokioje narkotikų gamybos stadijoje dalyvavo T. R. ir kuo pasireiškė T. R. veiksmai auginant ir gaminant narkotines medžiagas.

67Liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, kitais faktiniais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis T. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Kai bendrininkų grupėje veikia keli nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami vieningą tyčią ir bendrą tikslą, visų bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami pagal padarytas veikas (augino, gamino, laikė ir pan.), nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus bet kuris iš bendravykdytojų atliko, jei nėra vykdytojo eksceso, t. y. jeigu nei vienas iš bendravykdytojų neišėjo už susitarimo ribų. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas, tame tarpe ir T. R., tačiau nusikalstamos veikos pobūdis ir mastas, naudotos priemonės ir įrankiai, rodo, kad narkotinės medžiagos, rastos kratos metu sodyboje, esančioje ( - ), buvo auginamos, gaminamos ir laikomos nusikalstamos veikos bendrininkų bendrais veiksmais, turint vieną tikslą – auginti, gaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, siekiant jas platinti. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai buvo bendravykdytojai, visų bendrininkų buvo vieninga tyčia, todėl nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi reikšmės, kokius konkrečius veiksmus auginant ir gaminant narkotines medžiagas atliko T. R. ir kiti bendrininkai. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje bei 265 straipsnio 1 dalyje, sudėtys yra formalios, t. y. nusikaltimai laikomi baigti nuo bet kurios iš šiose straipsniuose išvardytų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo), ar pavyko sumanymą įgyvendinti visiškai, ar tik iš dalies, t. y. veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar pavyko iki galo išauginti, ar pagaminti narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl nusikalstamų veikų kvalifikavimui taip pat neturi reikšmės, kokioje narkotinių medžiagų gamybos stadijoje dalyvavo T. R. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis T. R. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

68Apeliaciniame skunde nesutinkama su T. R. inkriminuotu požymiu - labai didelio kiekio kanapių (ir jų dalių) gaminimu ir laikymu, nes sausų kanapių (ir jų dalių) rasta tik 1795,594 g, todėl šis kiekis nesudaro labai didelio kiekio. Nurodo, kad nedžiovintas (neapdirbtas) kanapes negalima pripažinti narkotinėmis medžiagomis.

69Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina.

70Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, draudžiamų vartoti medicinos tikslams narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą) įrašytos kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant) bei kanapių derva (Cannabis resin). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) daugiau kaip 500 g kanapių (ir jų dalių) laikomas dideliu kiekiu, daugiau kaip 2500 g kanapių (ir jų dalių) – labai dideliu kiekiu, daugiau kaip 25 g kanapių dervos – dideliu kiekiu, daugiau kaip 125 g kanapių dervos – labai dideliu kiekiu.

71Iš 2009-11-19 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1392 matyti, kad 2009-11-03 kratos metu sodyboje ir jos priklausiniuose, esančiuose ( - ), priklausančiuose M. P., rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0062347, yra narkotinė medžiaga, kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 97,15 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0062345, yra narkotinė medžiaga, kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 239,2 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0062346, yra narkotinė medžiaga, kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 1,2 g; medžiaginėje džiovykloje, supakuotoje spec. pakete Nr. 0062343, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalių), kurių bendroji masė 1,66 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota mėlynos spalvos plastikiniame maiše Nr. 1, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 606,4 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0043612, yra narkotinė medžiaga - kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė 52,70 g; biri augalinė medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0077651, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios bendroji masė 30,62 g; biri augalinė medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0077650, yra narkotinė medžiaga, kanapių derva, kurios bendroji masė 37,68 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota su medžiaginėmis džiovyklomis spec. paketuose Nr. 0033331, Nr. 0033204, Nr. 0033205, Nr. 0033206, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių masės paketuose atitinkamai yra 28,43 g, 23,67 g, 0,384 g ir 15,80 g. Keturiose džiovyklose esančių kanapių (ir jų dalių) bendrasis kiekis yra 68,284 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0077655, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 15,20 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota dviejuose juodos spalvos plastikiniuose maišuose Nr. 2 ir Nr. 3, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių masė maiše Nr. 2 yra 950,60 g, maiše Nr. 3 – 884,70 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota oranžinės spalvos tinkliniame maiše, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 2200,0 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0033652, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 61,50 g; augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0033648, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 4,18 g. Bendroji tyrimui patektų visų kanapių (ir jų dalių) masė yra 5182,774 g. Bendroji tyrimui pateiktos visos kanapių dervos masė yra 68,30 g (T. 1, b. l. 134-138).

722009-11-19 specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad spec. pakete Nr. 0062347 yra sausa, nesusmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurios bendroji masė yra 97,15 g, nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; spec. pakete Nr. 0062345 yra drėgna, susmulkinta, skleidžianti aštrų kanapės augalui būdingą kvapą augalinės kilmės medžiaga, kuri buvo išdžiovinta el. krosnelėje SNOL iki pastovios masės ir el. svarstyklėmis VIBRA-620 nustatyta bendroji medžiagos masė - 239,2 g; spec. pakete Nr. 0062346 yra sausos, nesusmulkintos augalinės kilmės medžiagos ir juodžemio mišinys, kuris buvo persijotas ir nustatyta augalinės medžiagos masė - 1,2 g; spec. pakete Nr. 0062343 yra gelsvos spalvos medžiaginė pakabinama dešimties sekcijų džiovykla, kurioje yra 1,66 g sausos, nepilnai susmulkintos augalinės kilmės medžiaga, kurios masė nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; mėlynos spalvos plastikiniame maiše Nr. l yra sausa, nepilnai susmulkinta, skleidžianti specifinį, kanapės augalui būdingą kvapą augalinės kilmės medžiaga, kurios bendroji masė 606,4 g, nustatyta el. svarstyklėmis PV-15; spec. pakete Nr. 0043612 yra sausa, nepilnai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurios bendroji masė 52,70 g, nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; spec. pakete Nr. 0077651 yra sausa, biri, suspausta į įvairaus dydžio gumulėlius, pilkai žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios bendroji masė 30,62 g, nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; spec. pakete Nr. 0077650 yra sausa, biri, suspausta į įvairaus dydžio gumulėlius, augalinės kilmės medžiaga, kurios bendroji masė 37,68 g, nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; spec. paketuose Nr. 0033331, Nr. 0033204 Nr. 0033205, Nr. 0033206 yra po vieną gelsvos spalvos medžiaginę dešimties sekcijų pakabinamą džiovyklą, kiekvienoje iš jų yra sausos, nepilnai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos. Džiovykloje iš paketo Nr. 0033331 yra 28,43 g, džiovykloje iš paketo Nr. 0033204 yra 23,67 g, džiovykloje iš paketo Nr. 0033205 yra 0,384 g, džiovykloje iš paketo Nr. 0033206 yra 15,80 g medžiagos, kurios masė nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; spec. pakete Nr. 0077655 yra sausa, nepilnai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurios bendroji masė 15,20 g, nustatyta el. svarstyklėmis VIBRA-620; Juodos spalvos plastikiniame maiše Nr. 2 yra 950,60 g, maiše Nr. 3 - 884,70 g sausos, nesmulkintos augalinės kilmės medžiagos, kurios masė nustatyta el. svarstyklėmis PV-15; oranžinės spalvos plastikiniame tinkliniams maiše yra žali, nesusmulkinti augalai su stiebais, šakelėmis, lapais, pumpurais ir žiedynais, nuo kurių sklinda specifinis, kanapės augalui būdingas kvapas. Augalai buvo išdžiovinti šilto oro srovėje iki pastovios masės, el. svarstyklėmis PV-15 nustatyta jų masė – 2200,0 g; spec. pakete Nr. 0033652 yra žali, nesusmulkinti augalai su stiebais, šakelėmis, lapais, pumpurais ir žiedynais, nuo kurių sklinda specifinis, kanapės augalui būdingas kvapas. Augalai buvo išdžiovinti šilto oro srovėje iki pastovios masės, el. svarstyklėmis PV-15 nustatyta jų masė - 61,50 g; spec. pakete Nr. 0033648 yra žali, nesusmulkinti augalai su stiebais, šakelėmis, lapais, nuo kurių sklinda specifinis, kanapės augalui būdingas kvapas. Augalai buvo išdžiovinti šilto oro srovėje iki pastovios masės, el. svarstyklėmis PV-15 nustatyta jų masė - 4,18 g (T. 1, b. l. 135-136).

73Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė D. D. paaiškino, kad ji pateikė 2009-11-19 specialisto išvadą. Tyrimo metu jai buvo pateikti keli paketai su augalinės kilmės medžiagomis. Pateiktas sausas, nesmulkintas augalinės kilmės medžiagas pasvėrė ir nustatė bendrą masės svorį be jokio papildomo laboratorinio apdirbimo. Pripažįstant medžiagą narkotine, neturi reikšmės ar augalinės kilmės medžiaga yra susmulkinta ar nesmulkinta, svarbu tai, kad būtų rasta veiklioji kanapių medžiaga – tetrahidrokanabinolis, ir nesvarbu, ar ji tinkama vartoti (ar jau pagaminta, ar tik dar gaminama), nes į tai, tirdami medžiagą, neatsižvelgia. Drėgną, susmulkintą medžiagą ir skleidžiančią kanapės augalui būdingą kvapą išdžiovino krosnelėje iki pastovios (nekintančios) masės – 239,2 g ir konstatavo, jog tai narkotinė medžiaga. Medžiagos drėgnumas yra kintantis dydis, todėl prieš atliekant tyrimą visos drėgnos medžiagos yra džiovinamos iki nekintančios masės. Narkotinės medžiagos galutinę masę nustato kai ji nekinta. Išvadoje pateikė narkotinės medžiagos svorį be kitų priemaišų – juodžemio mišinio (išvados 3 punktas). Juodžemis buvo atsijotas ir nustatyta grynoji kanapių masė. Išvadoje nurodyta sąvoka „nesusmulkinta medžiaga“ suprantama kaip augalo šaka, stiebas. Nuskintus iš vazonų žalius, nesmulkintus augalus su stiebais, šakelėmis, lapais, pumpurais, žiedynais džiovino šilto oro srovėje bei pakabintus, išdžiūvusias kanapes pasvėrė ir nustatė jų masę. Narkotine medžiaga pripažįstama visa augalo antžeminė dalis, t. y. stiebai, žiedynai, šakos, lapeliai. Kratos metu buvo nupjauta viršutinė augalo dalis, po to jis buvo išdžiovintas su stiebais ir kitomis dalimis. Nustatant narkotines medžiagas, atskirai kiekvieno stiebo ar šakelės dalys netiriamos. Kanapės (ir jų dalys) yra viena narkotinė medžiaga, o kanapių derva – kita narkotinė medžiaga. Kanapių derva (hašišas) gaminama iš kanapių žiedadulkių, jo veikliosios medžiagos koncentracija yra didesnė nei kanapių. Sąvoka „kanapės (ir jų dalys)“ suprantama kaip visos kanapės augalo dalys nuo jo antžeminės dalies, o ne atskiros dalys. Kanapės augalo dalys yra narkotinės medžiagos. Įvykio vietoje ir prieš tyrimą žalios medžiagos kiekis nebuvo pasvertas, specialisto išvadoje pateiktas tik išdžiovintos medžiagos svoris. Tyrimo metu yra sumaišomas visas augalo mišinys ir nustatoma bendroji jo masė. Atliekant tyrimą, iš išdžiovinto ir susmulkinto mišinio paima tik dalį medžiagos (T. 12, b. l. 44-48).

74Iš 2011-12-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2443 (11) matyti, kad tirti pateiktose kanapėse bei kanapių dervoje ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,2% iki 17,6% (T. 1, b. l. 143-144).

752009-11-19 specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad oranžiniame plastikiniame maiše, spec. paketuose Nr. 0033652 ir Nr. 0033648 tyrimui buvo pateikti tirti žali, nesusmulkinti augalai su stiebais, šakelėmis, lapais, pumpurais ir žiedynais. Šių išdžiovintų augalų masė sudaro bendrai 2265,68 g. Likusių sausų, nepilnai susmulkintų ir nesmulkintų bei drėgnos susmulkintos (spec. paketas Nr. 0062345) augalinės kilmės medžiagos, jas išdžiovinus, bendroji masė yra 2917,094 g. Už tokį labai didelį kiekį - 2917,094 g kanapių (ir jų dalių) pagaminimą ir laikymą T. R. buvo nuteistas. Tačiau, apelianto manymu, tik sausas (išdžiovintas) kanapes galima pripažinti kaip pagamintas narkotines medžiagas skirtas naudojimui, o nedžiovintų (neapdirbtų) kanapių negalima pripažinti narkotinėmis medžiagomis, pagal apelianto skaičiavimus sodyboje buvo rasta 1795,594 g sausų kanapių ir šis kiekis nesudaro labai didelio kiekio.

76Dalis įvykio vietoje rastų kanapių buvo neišdžiūvusi, nesusmulkinta ar nepilnai susmulkinta. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija, be kitų alternatyvių veikų (perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo), nustato atsakomybę už gaminimą. Narkotinės medžiagos gaminimas BK 260 straipsnio prasme reiškia gaminimo procesą (ir pats žodis gaminimas nėra tapatus pagaminimui, reiškiančiam baigtą procesą), todėl atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar narkotinių medžiagų jau pagaminta, ar tik pradėta gaminti, t. y. gaminimas pripažįstamas baigtu pagaminus bet kokį narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų kiekį. Gaminimo proceso metu panaudotais būdais gaunamos narkotinės (ar psichotropinės) medžiagos. Teismų praktikoje narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – gaminimu pripažįstamas aktyvus procesas, kuriuo siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo tinkamas svaiginimuisi medžiagas, t. y. augalų nupjovimas, rūšiavimas, smulkinimas, džiovinimas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-596/2011, 2K-554/2013). Kanapių laikymas patalpoje, jas paskleidus ar kitokiu būdu, rodo, kad buvo siekiama jas išdžiovinti. Kanapių džiovinimas yra šios narkotinės medžiagos gaminimo procesas ir tai yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėties objektyvusis požymis, o tai, kad dalis surastų kanapių (ir jų dalių) buvo dar neišdžiūvusios (šlapios), sausos, tačiau nesusmulkintos, ar nepilnai susmulkintos, veikos kvalifikacijos nekeičia. Kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį reikšminga tai, kad kanapės ne augo jų auginimo vietoje, o jau buvo nupjautos.

77T. R. gamino ir laikė labai didelį kiekį - 2917,094 g kanapių (ir jų dalių), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,2 % iki 9,8 %, bei didelį kiekį - 68,30 g kanapių dervos, kurios ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 8,0 % iki 17,6 %. Nagrinėjamu atveju T. R. platinimo tikslais disponavo skirtingomis narkotinėmis medžiagomis, kurių kiekiai patenka į skirtingas kiekių nustatymo Rekomendacijose esančių kiekių kategorijas. Kadangi byloje nustatytas kanapių (ir jų dalių) kiekis viršijo labai didelio kiekio ribą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. R. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip už labai didelio kiekio visų narkotinių medžiagų pagaminimą ir laikymą.

78Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėta apyvarta – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas norint jas panaudoti sveikatos priežiūros, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo bei mokymo tikslams, nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Šio įstatymo 7 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius. Pagal Europos Tarybos reglamentą Nr. 73/2009 39 straipsnio nuostatas leidžiama auginti tik pluoštines kanapes, kurių THC neviršija 0,2 proc. BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius kanapių auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Taigi baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne augalų masė, joje esančios narkotinės medžiagos kiekis, todėl teismas turi nustatyti kokį augalų kiekį kaltininkas augino.

79Įvykio vietoje kratos metu rasta 116 vienetų kanapių augalų, iš kurių narkotinės medžiagos dar nebuvo pradėtos gaminti. Specialisto išvadoje nustatyta, kad oranžiniame plastikiniame maiše, spec. paketuose Nr. 0033652 ir Nr. 0033648 kanapių su stiebais, šakelėmis, lapais, pumpurais ir žiedynais svoris, jas išdžiovinus, yra 2265,68 g. Todėl T. R. už didelio kiekio - 116 vienetų kanapių augalų (2265,68 g), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,5 % iki 1,2 %, auginimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

80Byloje nustatyta, kad sodybos savininkas T. R., kuris realiai disponavo ir naudojosi sodyba, kuri buvo apsaugota specialiomis priemonėmis nuo pašalinių žmonių ir pritaikyta narkotinių medžiagų auginimui ir gaminimui. Todėl jis ne tik matė kanapių auginimo būdą, mastą, tam naudojamas priemones, bet ir prisidėjo savo veiksmais prie neteisėto didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių augalų auginimo bei labai didelio kiekio kanapių (ir jų dalių), kanapių dervos gaminimo ir laikymo, ir norėjo taip veikti. Neabejotina ir tai, kad nuteistasis bent jau bendrais bruožais suvokė, kad jo su kitais nenustatytais byloje asmenimis auginamų kanapių augalų bei gaminamų ir laikomų kanapių (ir jų dalių) bei kanapių dervos kiekis yra labai didelis, t. y. T. R. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T. R. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį.

81Tenkinti nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260... 4. - pagal BK 265 straipsnio 1 dalį areštu aštuoniasdešimčiai parų;... 5. - pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu septyniasdešimčiai parų.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalims, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 7. T. R. dėl kaltinimo pagal BK 262 straipsnį (nusikalstama veika sodyboje,... 8. T. R. dėl kaltinimo pagal BK 262 straipsnį (nusikalstama veika metaliniame... 9. Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 5 dalimi, piniginis užstatas – 30 000 Lt... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas gyvenamasis namas su... 11. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti daiktai (nurodyti... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 13. T. R. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo... 14. T. R. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad... 15. T. R. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m.,... 16. Nuteistojo T. R. gynėjas advokatas Vytautas Valašinas apeliaciniame skunde... 17. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria T. R. nuteistas pagal BK... 18. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta,... 19. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pernelyg pasitikėjo... 20. Apelianto teigimu, apygardos teismas, konstatuodamas, jog T. R. lankėsi... 21. Nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad sodybą ( - ) kaime faktiškai... 22. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. R. negalėjo kiekvieną... 23. Apeliantas nurodo ir tai, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad... 24. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu T. R.... 25. Apelianto teigimu, T. R. kaltės dėl labai didelio kiekio narkotinių... 26. Apeliantas nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad T. R. išvykus iš... 27. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad T.... 28. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį ir į tai, kad byloje netinkamai... 29. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis... 30. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinis skundas... 31. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 32. Apeliantas nurodo, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kas nors... 33. Šie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje teisėtai surinktais... 34. Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje policijos pareigūnas T. M.... 35. Liudytojas V. B. teisiamajam posėdyje parodė, kad 2009 m. lapkričio... 36. Liudytojui V. B. neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė... 37. Liudytojas D. Ž. teisiamajam posėdyje parodė, kad vakare, kai buvo jau... 38. Liudytoja G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-11-03 kartu su R. K.... 39. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, gynėjas apeliaciniame skunde... 40. Liudytojas S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena ( - ) kaime. Šalia... 41. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir... 42. Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad sėdėjo tarnybiniame... 43. Tai, kad T. R. 2009-11-03 vairavo mikroautobusą VW LT 35 bei lankydavosi... 44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. R. neneigia, jog 2009-11-03 skolino A. B.... 45. Apeliantas taip pat ginčija liudytojo M. P. teisiamajame duotų parodymų apie... 46. Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo pusbrolio T. R.... 47. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. P. parodymai, duoti... 48. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gal 2008 m. sausio... 49. Liudytojui A. V. neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė... 50. Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sesers... 51. Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dalyvavo pirminiuose... 52. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas,... 53. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuos M. P. parodymus patvirtina ir kiti... 54. Savo parodymuose M. P. taip pat patvirtino, jog T. R., prašydamas jo perkamą... 55. Liudytojo M. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išskyrus... 56. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant papildomą įrodymų tyrimą buvo... 57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 58. Byloje surinktais įrodymais paneigiama T. R. iškelta versija, kad, sutinkant... 59. Tai, kad sodyba realiai priklauso pačiam T. R. ir jam nereikėjo gauti M. P.... 60. Taip pat nepagrįsti T. R. teiginiai, kad jis sodybą išnuomojo Kazio... 61. Kaip minėta anksčiau T. R. ikiteisminio tyrimo metu nieko nenurodė apie... 62. Apelianto teigimu, apygardos teismas neatsižvelgė į liudytojo A. L.... 63. T. R. savo parodymuose neneigė buvęs sodyboje, esančioje ( - ) Šią... 64. Tai, kad T. R. padarė jam inkriminuotas veikas taip pat patvirtina šie... 65. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad T. R.,... 66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 67. Liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros... 68. Apeliaciniame skunde nesutinkama su T. R. inkriminuotu požymiu - labai didelio... 69. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 70. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu... 71. Iš 2009-11-19 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1392 matyti, kad 2009-11-03... 72. 2009-11-19 specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad spec. pakete... 73. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė D. D. paaiškino, kad ji... 74. Iš 2011-12-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr.... 75. 2009-11-19 specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad oranžiniame... 76. Dalis įvykio vietoje rastų kanapių buvo neišdžiūvusi, nesusmulkinta ar... 77. T. R. gamino ir laikė labai didelį kiekį - 2917,094 g kanapių (ir jų... 78. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3... 79. Įvykio vietoje kratos metu rasta 116 vienetų kanapių augalų, iš kurių... 80. Byloje nustatyta, kad sodybos savininkas T. R., kuris realiai disponavo ir... 81. Tenkinti nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinį... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 83. nuteistojo T. R. gynėjo advokato Vytauto Valašino apeliacinį skundą...