Byla A-677-442/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašė 1) pripažinti jos teisę į būsimą žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą; 2) priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovų 447 148,60 Lt turtinės žalos atlyginimo.

5Pareiškėja paaiškino, kad 2003 m. balandžio 17 d. įsigijo 1,6 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ( - ), Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Pareiškėja žinojo, kad žemės sklype ankščiau buvo sodyba, nes sklype buvo atrasta išlikusių sodybos pamatų liekanų. Zarasų rajono savivaldybė sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo aktu nustatė, kad pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai ir tarpusavyje vietomis surištų dalinai aptašytų pamatų bei rūsio liekanos. Minėto Komisijos 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo akto pagrindu Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė A. Ž. 2003 m. gegužės 22 d. išdavė pareiškėjai Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 34 dėl sodybos buvusioje sodybvietėje atstatymo. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisijos 2003 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu Nr. 39 nutarta ūkinio pastato ( - ) statymo projektą derinti be pastabų. Pareiškėja atstatė buvusią sodybą – pareiškėjai priklausančiame sklype pagal parengtą ir patvirtintą projektą buvo pastatytas ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - )), malkinė (unikalus Nr. ( - )), kanalizacijos šulnys ir lieptas (unikalus Nr.4400-0403-8400). Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005 m. sausio 27 d. ir Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudarytos komisijos 2009 m. kovo 30 d. aktais šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti.

6Pareiškėja teigė, kad ji atstatinėjo senąją sodybą laikydamasi galiojančių įstatymų, turėdama visus statyboms reikalingus dokumentus, kuriuos pareiškėjai išdavė pagal savo kompetenciją atsakingi pareigūnai. Po to, kai statybos buvo baigtos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą dėl neteisėtų administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. Zarasų rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas pripažino aktus, kurių pagrindu pareiškėja statėsi statinius, negaliojančiais ir įpareigojo J. M. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja gavo 2014 m. rugsėjo 4 d. antstolio S. O. G. patvarkymą Nr. R2-797 „Dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo“, kuriame nurodyta, kad ūkinio pastato su pirtimi ir poilsio kambariais, kiemo rūsio, kiemo statinio malkinės, kanalizacijos šulinio ir liepto, esančių ( - ), Turmanto sen., Zarasų r., griovimo ir statybvietės sutvarkymo kaina yra 182 148,60 Lt. Pareiškėjos nuomone, jai priklausantys statiniai turės būti nugriauti dėl valstybės institucijų, Zarasų rajono savivaldybės kaltės, nes būtent statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, Utenos apskrities viršininko pavaduotojo priimtų aktų, kurie vėliau teismo sprendimu buvo panaikinti kaip neteisėti, pareiškėja įgijo teisę statyti statinius. Pareiškėja praras jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir patirs tiesiogines išlaidas, vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius. Nugriovus statinius pareiškėjai bus padaryta 447 148, 60 Lt turtinė žala. Pareiškėja prašė teismo priteisti žalos atlyginimą avansu, nes negalės apmokėti už statinių nugriovimą bei sumokėti už statybvietės sutvarkymą dėl sudėtingos savo finansinės situacijos.

7Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Paaiškino, kad pareiškėja, žinodama, kad žemės sklype yra buvusi sodyba, dėl nesuprantamų priežasčių pasistatė ne gyvenamąjį namą, bet ūkio pastatą (taip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, nors iš foto nuotraukų akivaizdu, kad tai ne ūkio pastatas). Ši faktinė aplinkybė patvirtina pareiškėjos galimai nesąžiningą elgesį statybų metu, kadangi pareiškėja, įsigydama miškų ūkio paskirties žemės sklypą, žinojo, kokį sklypą perka ir kokie apribojimai yra taikomi tokios paskirties žemės sklypui. Pažymėjo, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos numato žemės savininkams pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiškėja turėjo ir privalėjo žinoti, kad Žemės ir Miškų įstatymų nuostatos draudžia statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje. Todėl pareiškėja negali būti pripažinta sąžininga statytoja ir turi prisiimti dėl neteisėtų statybų atsiradusią riziką.

9Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė pagrįstų faktų ir nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų vieną iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos veiksmai buvo neteisėti. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad komisija, nors ir įvykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau tam tikru mastu veikė aplaidžiai, paviršutiniškai, byloje nebūtų nustatyta ir kita būtina viešajai atsakomybei kilti sąlyga – priežastinis ryšys tarp pareiškėjos skunde nurodomų, jos nuomone, neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai nėra dokumentai, suteikiantys teisę statyti statinius. Šie administraciniai aktai jokiu būdu nesuteikė teisės statyti pareiškėjos nurodomus statinius, todėl nesudarė prielaidų tokių statinių statyboms vykdyti. Pareiškėjos skunde nurodyti veiksmai (statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų išdavimas) neturėjo įtakos pareiškėjos teisei vykdyti statybą, todėl iš šių teismo panaikintų administracinių aktų negali būti kildinama pareiškėjos nurodyta žala. Inspekcija taip pat nurodė, kad UAB „Kaunas Real Estate“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje pateikta statinių rinkos vertė (265 000 Lt) yra nepagrįsta, nes pagal pareiškėjos pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą šių nesudėtingų statinių reali statybos vertė ženkliai skiriasi. Pažymėjo, kad pareiškėja nurodė galimą žalą (182 148,6 Lt), kuri atsirastų tik tada, jei būtų visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir griovimo darbų kainą. Šiuo metu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje yra sustabdyti, iki bus priimtas sprendimas pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, taigi galima tikimybė, kad atnaujinus vykdymo veiksmus situacija gali būti pasikeitusi. Todėl teismas negalėtų įvertinti būsimos žalos pagal pareiškėjos reikalavimą, taikant Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį, nes galimos žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma ir nėra galimybės nustatyti jos realaus dydžio. Pareiškėja privalėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu. Pareiškėjos minėtų statinių statybai buvo privaloma gauti statybos leidimą, nes priešingu atveju pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį tokia statyba laikoma savavališka. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinius buvo nustatyta, kad nėra statybos leidimo, nes jis nerastas. Todėl statyba buvo vykdoma savavališkai. Statytoja, pradėjus statyti minėtus statinius, negalėjo pagrįstai tikėtis juos teisėtai pastatyti, todėl yra atsakinga už neteisėtą statybą ir turi prisiimti kaltę dėl kilusių pasekmių.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai nustatė, jog pareiškėja, įsigydama žemės sklypą ir tvarkydama su juo susijusius dokumentus, taip pat imdamasi su statyba susijusių dokumentų tvarkymo, turėjo žinoti, kokie apribojimai taikomi žemės sklypui, bei laikytis imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių statybą miško ūkio paskirties žemėje. Pareiškėja privalėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu. Statybą leidžiantys dokumentai nebuvo rasti, jų nepateikė ir pareiškėja. Taigi statyba buvo vykdoma savavališkai, pareiškėja, pradėjusi statyti minėtus statinius, negalėjo tikėtis juos teisėtai pastatyti, todėl ji yra atsakinga už neteisėtą statybą ir turi prisiimti kaltę dėl kilusių pasekmių. Teismas sprendė, jog pareiškėjos teiginiai, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai suteikė teisę statyti statinius, yra nepagrįsti, nes šie administraciniai aktai jokiu būdu nesuteikė teisės statyti nurodomus statinius, negalėjo sudaryti prielaidų statyboms vykdyti, jie galėjo būti išduodami tik užbaigus statinio statybą. Todėl pareiškėjos pastatyti statiniai, pripažinus juos neteisėtais, turėtų būti griaunami ir be statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimo. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima, todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai tariamai padarytos žalos.

14III.

15Pareiškėja pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Pareiškėja nurodo, kad komisijos nariai, vizualiai apžiūrėję pareiškėjos žemės sklype išlikusius buvusios sodybos fragmentus, 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo aktu konstatavo, jog žemės sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai ir tarpusavyje vietomis surištų dalinai aptašytų pamatų bei rūsio liekanos. Todėl kompetentinga iš vietos valdžios atstovų sudaryta komisija konstatavo būtinas statybos procesui vykdyti aplinkybes. Minėto akto išdavimas lėmė kitų dokumentų, reikalingų statyboms, išdavimą. Taigi pareiškėjai atsirado galimybė atstatyti buvusią sodybą. Pareiškėjai buvo išduotas 2005 m. sausio 27 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. 11. Tačiau Zarasų rajono apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui pripažinus negaliojančiais minėtus aktus, neteisėtomis buvo laikomos ir pareiškėjos vykdytos statybos, todėl pareiškėjos pastatytus statinius buvo nuspręsta nugriauti. Pareiškėjai net nekilo abejonių dėl jai išduotų dokumentų statyboms teisėtumo, nes pareiškėja, neturėdama specialaus išsilavinimo, buvo visiškai įsitikinusi, kad jai statyboms dokumentus išdavę specialistai išmano savo darbą ir elgiasi teisėtai. Dėl to pareiškėja manė turinti teisę atkurti buvusią sodybą. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pažymi, kad ji turėjo teisėtą lūkestį manyti, jog statybos buvo vykdomos teisėtai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Pareiškėja paaiškina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Valstybės (savivaldos) institucijos, išduodamos pareiškėjai statybas leidžiančius dokumentus, nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymi, kad kreiptis į teismą dėl būsimos žalos atlyginimo pareiškėjai suteikia Civilinio kodekso nuostatos. Pareiškėjos žala yra reali ir tai patvirtina faktas, kad šiuo metu antstolio yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0168/14/00044 dėl pastatų žemės sklype griovimo. Taip pat pareiškėja pažymi, kad ji yra pensininkė ir neturi finansinių galimybių apmokėti pastatų griovimo, statybvietės tvarkymo išlaidas. Apibendrindama išdėstytus argumentus, pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė skubotai, neįsigilindamas į bylos faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.

17Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18Pažymi, kad pareiškėja, įsigydama žemės sklypą ir tvarkydama su juo susijusius dokumentus, taip pat imdamasi su statyba susijusių dokumentų tvarkymo, turėjo žinoti, kokie apribojimai taikomi žemės sklypui, bei laikytis imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių statybą miškų ūkio paskirties žemėje. Inspekcija pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu patvirtinto „Statybos privačioje žemėje reglamento“ 3 punktas netaikytinas buvusiai sodybai miškų ūkio paskirties žemės sklype atstatyti. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad investavo savo santaupas į statinių statymą, tačiau nepateikia, kiek buvo sumokėta už atliktus darbus, kiek kainavo statybinės medžiagos statinių statybai ir kt. 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo aktas, 2003 gegužės 22 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 34, 2005 m. sausio 27 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. 11 nėra dokumentai, suteikiantys teisę statyti statinius. Statiniai galėjo būti statomi tik turint statybos leidimą. Todėl tarp Komisijos veiksmų ir pareiškėjos nurodomos kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio. Šiuo atveju nebūtų pagrįsta neteisėtos statybos vykdymą susieti su vėliau priimtais viešojo administravimo subjekto sprendimais, t. y. statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūromis. Pasikeitus pareiškėjos nurodomai žalos dydžio apimčiai, nėra galimybės nustatyti ir jos realaus dydžio.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, žala kilo teismų sprendimais panaikinus statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005 m. sausio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 11, 2003 m. gegužės 12 d. aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype ( - ), Zarasų rajone (sklypo kadastrinis Nr. ( - )), buvimas, ir pareiškėja įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, esančius ( - ), Turmanto sen., Zarasų r. bei sutvarkyti statybvietę.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajone.

23Komisija, susidedanti iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės, apžiūrėjusi pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, 2003 m. gegužės 12 d. priėmė aktą, kuriuo nustatė, jog sklype yra išlikę buvusių statinių pamatai ir akmenų bei rūsio liekanų, kas, sprendžiant iš pamatų dydžio bei konfigūracijos, turėtų būti gyvenamojo namo arba ūkinio pastato pamatai (I t., b. l. 14).

24Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003 m. gegužės 22 d. pareiškėjai išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 34 sodybos buvusioje sodybvietėje atstatymui (I t., b. l. 20-21).

25Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-09-54 sudaryta statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija 2005 m. sausio 27 d. priėmė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 1, kuriuo pripažino ūkio pastatą 1I1/m su rūsiu R, pastoge M, pritaikytu kaimo turizmui, tinkamu naudoti (I t., b. l. 27).

26Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2009 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo naudoti aktu Nr. 11 malkinė 3I1ž su terasa taip pat pripažinta tinkama naudoti (I t., b. l. 29).

27Zarasų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-221-467/2011, pripažino negaliojančiais minėtus Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos komisijos 2005 m. sausio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 11 bei įpareigojo pareiškėją J. M. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius: ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), kiemo rūsį (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį malkinę (unikalus Nr. ( - )), kanalizacijos šulinį, lieptą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), Turmanto sen., Zarasų r., bei sutvarkyti statybvietę (I. t., b. l. 88-96).

28Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iš dalies pakeitė Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą ir pripažino negaliojančiu komisijos, susidedančios iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės, 2003 m. gegužės 12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype ( - ), Zarasų rajone, buvimas. Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikinti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai ir pareiškėja įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, palikta nepakeista (I t., b. l. 97-109).

29Pareiškėja žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kildina iš to, kad Zarasų rajono apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui pripažinus negaliojančiais aktus, kurių pagrindu pareiškėja statėsi statinius, ir įpareigojus ją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, pareiškėja patyrė statinių griovimo išlaidas bei prarado nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

30Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovų neteisėti nagrinėjamos bylos kontekste nėra nustatyti, kadangi teismų panaikinti administraciniai aktai nesuteikė teisės statyti nurodytus statinius, o statybą leidžiantis dokumentas Zarasų rajono savivaldybės pareiškėjai nebuvo išduotas. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

31Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad šiame CK straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

32Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

33Pažymėtina, kad konstatavus neteisėtumą, toliau teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kurio negalima vertinti abstrakčiai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-908-556/2015).

34Nagrinėjamu atveju nustatinėjant valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsižvelgtina į tai, kad, kaip minėta, Zarasų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-221-467/2011) pripažino negaliojančiais Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005 m. sausio 27 d. statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 11 bei įpareigojo pareiškėją J. M. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (I. t., b. l. 88-96). Zarasų rajono apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio paskirties žemė, statybą leidžiantys dokumentai nerasti, archyvinių duomenų apie buvusią sodybą nėra. Statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumatė išimčių dėl statinių ar sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Teisė į sodybos statymą ar atstatymą miškų ūkio paskirties žemėje nebuvo įtvirtinta, todėl negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą nebuvo. Dėl to teismas priėjo išvadą, kad sprendimai pripažinti statinius tinkamais naudoti buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo bei poįstatyminių aktų normas.

35Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino minėtas Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendime išdėstytas išvadas ir papildomai pažymėjo, jog Komisija, susidedanti iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės, 2003 m. gegužės 12 d. akte nepagrįstai nustatė, kad sklype yra pastatų liekanos. Nurodė, kad Statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantis Miškų įstatymas miškų savininkams teisės statyti statinius tokioje žemėje nenumatė. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo pareiškėją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, taip pat pabrėžė, kad pareiškėja, žinodama, kokios paskirties žemę valdo nuosavybės teise, sudarė sąlygas neteisėtiems statiniams atsirasti miškų ūkio paskirties žemėje, todėl ji įpareigota šiuo statinius nugriauti savo lėšomis.

36Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

37Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog, vadovaujantis Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatomis, pareiškėjai priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype statybos negalėjo būti vykdomos, todėl Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005 m. sausio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 11, kuriais minėtame žemės sklype pastatyti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, yra neteisėti. Be to, nustatyta, kad 2003 m. gegužės 12 d. akte nurodytos aplinkybės, jog sklype yra išlikę buvusių statinių pamatai ir akmenų bei rūsio liekanos, neatitinka tikrovės, nes faktas apie sklype kada nors buvusius pastatus paneigtas, dėl ko 2003 m. gegužės 12 d. aktas taip pat pripažintas negaliojančiu.

38Taigi valdžios veiksmų neteisėtumas priimant minėtus administracinius aktus iš esmės yra nustatytas įsiteisėjusiais Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Todėl CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas neturi būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas iš naujo (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, dėl žalos, kurią pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės, turi būti nustatinėjamos likusios civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

39CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.

40Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentų, pareiškėja teigia patyrusi žalą, nes nugriovus statinius, ji patyrė statinių griovimo ir statybvietės tvarkymo išlaidų (8 200 Eur), taip pat prarado jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 76 749,30 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ne atsakovų priimti administraciniai aktai sąlygojo pareiškėjai priklausančių statinių nugriovimą ir žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad pareiškėja statinių statybą vykdė neturėdama statybą leidžiančių dokumentų. Be to, nustatyta, kad pareiškėja žinojo, kokios paskirties žemę valdo nuosavybės teise ir todėl turėjo žinoti, kokie apribojimai taikomi statybai miškų ūkio žemės sklype, t. y. kad sodybos statyba ar atstatymas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra negalima. Todėl net ir priėmus 2003 m. gegužės 12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų buvimas, pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog statyba jai nuosavybės teise priklausančiame sklype yra galima.

41Nagrinėjamu atveju iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties matyti, kad pareiškėjai priklausantys statiniai turėjo būti nugriauti dėl to, jog jie buvo pastatyti neteisėtai. Tuo tarpu Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005 m. sausio 27 d. statinio pripažinimo naudoti aktas Nr. 1 ir 2009 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo naudoti aktas Nr. 11 buvo priimti jau baigus pastatų statybą. Taigi jų priėmimas niekaip nesąlygojo neteisėtos statinių statybos. Nagrinėjamu atveju ne atsakovų priimti administraciniai aktai, o pačios pareiškėjos veiksmai vykdant neteisėtą statybą lėmė žalos atsiradimą, todėl minėti administraciniai aktai negali būti laikomi turtinės žalos atsiradimo priežastimi.

42Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp pareiškėjos patirtos žalos ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio, o nesant bent vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų, viešoji atsakomybė nekyla.

43Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė administracinę bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašė 1) pripažinti jos... 5. Pareiškėja paaiškino, kad 2003 m. balandžio 17 d. įsigijo 1,6 ha ploto... 6. Pareiškėja teigė, kad ji atstatinėjo senąją sodybą laikydamasi... 7. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą į... 8. Paaiškino, kad pareiškėja, žinodama, kad žemės sklype yra buvusi sodyba,... 9. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 10. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė pagrįstų faktų ir nepateikė... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai... 14. III.... 15. Pareiškėja pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 16. Pareiškėja nurodo, kad komisijos nariai, vizualiai apžiūrėję... 17. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 18. Pažymi, kad pareiškėja, įsigydama žemės sklypą ir tvarkydama su juo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos valstybės ir savivaldybės... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso... 23. Komisija, susidedanti iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo,... 24. Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003 m. gegužės 22 d.... 25. Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.... 26. Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.... 27. Zarasų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu... 28. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka,... 29. Pareiškėja žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kildina... 30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos... 31. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 32. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės... 33. Pažymėtina, kad konstatavus neteisėtumą, toliau teismas kiekvienu atveju... 34. Nagrinėjamu atveju nustatinėjant valdžios institucijų neteisėtus veiksmus... 35. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino minėtas... 36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 37. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog,... 38. Taigi valdžios veiksmų neteisėtumas priimant minėtus administracinius aktus... 39. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 40. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentų,... 41. Nagrinėjamu atveju iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13... 42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 43. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė administracinę... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....