Byla e2-230-241/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Link namų“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Link namų“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. e2-1864-603/2017 pagal ieškovės Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždsarajai akcinei bendrovei „Link namų“ dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Link namų“ 159 509,46 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 159 509,46 Eur sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 159 509,46 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
  3. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė teismo įpareigoti ieškovę per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 28 962 Eur dydžio užstatą galimam nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti. Atsakovė nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nuostolių, nes laiku negalės parduoti žemės sklypo ( - ), dėl kurio yra sudariusi preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu gavo 40 000 Eur avansą. Jeigu sutartyje numatytu laiku nebus įregistruotas žemės sklypo detalusis planas ir žemės sklypas sutartu laiku nebus parduotas, atsakovė turės sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškovė nėra pajėgi bent iš dalies atlyginti tokius nuostolius, nes neturi jokio turto ir yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi prašymą dėl atsakovės UAB „Link namų“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad nors atsakovė galinčius atsirasti nuostolius grindžia galima bauda dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, tačiau ji nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų sudarytos preliminariosios sutarties įregistravimą viešajame registre, todėl atsakovė negali panaudoti šios sutarties sudarymo ir galinčių kilti nuostolių dydžio fakto prieš trečiuosius asmenis.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė pagrindė, kad dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nuostolių, nes negalės įvykdyti preliminariosios žemės sklypo ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties, kuri buvo sudaryta iki bylos iškėlimo.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sprendė, kad preliminarioji sutartis prieš ieškovę negali būti panaudota, nes ji nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre. CK 1.75 straipsnyje numatytas reguliavimas taikytinas tik sandoriams, kuriems įstatymai nustato privalomą teisinę registraciją, o preliminariajai sutarčiai tokie reikalavimai nenumatyti.
    3. Teismas nepagrįstai rėmėsi fragmentiška ir nuo kitų teisės normų aiškinimo atsieta teismų praktika, kurioje be pagrindo konstatuota, kad preliminariosioms pirkimo-pardavimo sutartims registracija yra privaloma. Net ir esant tokiai praktikai, teismai, taikydami nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą, tokios praktikos nesilaiko. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad esminė sąlyga šio instituto taikymui – nuostolių realumas.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nekonstatavo privalomo preliminariosios sutarties registravimo viešajame registre norint pasiremti sutarties faktu prieš trečiuosius asmenis. Byloje nėra ginčo dėl preliminariųjų sutarčių registravimo viešajame registre privalomumo. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, kokios kyla pasekmės šalims neįregistravus tokios sutarties viešajame registre. Pagal teismų praktiką, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Preliminariosios sutarties šalys turėtų elgtis rūpestingai ir įregistruoti sutartį viešame registre.
    2. Ieškovė, prieš teikdama ieškinį, patikrino viešojo registro duomenis ir juose nerado jokio įrašo apie atsakovės sutarytas preliminariąsias sutartis. Tai buvo vienas iš motyvų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
    3. Atskirojo skundo patenkinimas pažeistų ieškovės kaip sąžiningo trečiojo asmens interesus, prieštarautų teismų praktikai, o atsakovei perleidus sklypą, taptų neįmanomas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovė pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-5742-603/2016 (Nr. e2-1864-603/2017), kopijas. Kadangi šios nutartys priimtos po skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo, jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jas prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti kartu su kitais įrodymais.

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl bylos esmės

  1. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
  2. Apeliantės prašymas dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypo ( - ), areštas sukels apeliantei nuostolius, kurie kils dėl to, kad apeliantė yra sudariusi preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir joje yra numatyta 40 000 Eur dydžio bauda už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą – žemės sklypo detaliojo plano neparengimą bei neįregistravimą ir žemės sklypo nepardavimą.
  3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės prašymą, 2016 m. spalio 31 d. nutartimi leido apeliantei užbaigti sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuriam Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas areštas, naujo detaliojo plano (tikslus detaliojo plano pavadinimas: Kvartalų tarp ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių ir ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių detaliojo plano sklypų Nr. 10 ir Nr. 16 (( - ), kadastro Nr. ( - )) sprendinių koregavimas (K-VT-13-16-148)) suderinimo, patvirtinimo ir įregistravimo procedūras. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patenkintas apeliantės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leista parduoti žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), nustatant, kad sklypo pardavimo kaina – ne mažesnė nei 165 000 Eur suma, o iki šio žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo 165 000 Eur sklypo pirkimo-pardavimo kaina turi būti pervesta į teismo depozitinę sąskaitą.
  4. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto, kaip vieno iš atsakovo teisių gynimo būdų, taikymui būtina sąlyga – galiojančios ir teismo atsakovui pritaikytos prevencinio poveikio priemonės. Kitaip tariant, ieškovą, kurio prašymu laikinai buvo suvaržytos atsakovo teisės laikinųjų apsaugos priemonių forma, teismas gali įpareigoti užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuo atveju, jeigu yra pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės.
  5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10-13 punktuose, darytina išvada, kad neliko faktinio ir teisinio pagrindo užtikrinti apeliantės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, todėl galimų nuostolių susidarymo mechanizmas apeliantės prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo faktinių aplinkybių kontekste priežastiniu ryšiu nėra susijęs su pakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantei realiai patyrus nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji turi teisę siekti tokių nuostolių atlyginimo bendra tvarka, pareiškiant ieškinį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
  6. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, paremtą teismų praktika, kad apeliantė negali naudoti preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis, nes ši sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Apeliantės manymu, teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra fragmentiška ir prieštaringa. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su susiklosčiusia teismų praktika, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kaip matyti iš ginčo preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apeliantės nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau turėjo būti atsiradę, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, ir kad jis neįvyko būtent dėl atsakovės turtui pritaikytų laikino pobūdžio suvaržymų.
  7. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad apeliantės prašomas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra galimas, todėl tokį prašymą atmetė pagrįstai, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai