Byla 2A-863-153/2014
Dėl žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir Žibutės Budžienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17690-638/2013 pagal ieškovės AB „Volfas Engelman“ ieškinį atsakovui D. J., trečiasis asmuo V. K., dėl žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-1159, priteisti iš atsakovo 17803,33 Lt žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2–13). Nurodė, kad D. J. ir AB „Ragutis“ (šiuo metu AB „Volfas Engelman“) 2008 m. vasario 15 d. sudarė Darbo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu atsakovas bendrovėje pradėjo dirbti medžiagų sandėlininku. 2009 m. kovo 9 d. šalys sudarė ir individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį, medžiagų sandėlininko pareigas atsakovas ėjo iki 2012 m. rugsėjo 26 d. Dėl atsakovui patikėtų vertybių trūkumo dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė 17803,33 Lt žalą.

52013 m. kovo 15 d. AB „Volfas Engelman“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 17803,33 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo D. J.. 2013 m. balandžio 19 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą DGKS-1159, kuriuo nusprendė ieškovės prašymą atsakovui D. J. dėl 17803,33 Lt materialinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013-02-16 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Volfas Engelman“ atsakovui D. J. 3000 Lt išlaidas už teisinę pagalbą ir valstybei 38 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

8Teismas nurodė, kad ieškovės sudaryta komisija 2012-09-24 pateikė išvadą, kad ieškovės sandėlyje yra trūkumas: trūksta 150 400 vienetų „Smetoniška gira“ 0,5 l vienkartinių bokalų už 13259,72 Lt, 6 000 vienetų „Fortas Extra“ 2 l PET etikečių, 6 600 vienetų „Derevenski kvas“ 1,5 PET etikečių ir įvairių kitų prekių bei etikečių (t. 1, b. l. 60–61). Komisija konstatvo, kad atsakovas šį trūkumą slėpė, kad atsakovas tik 2012-06-28 nurašymo aktu nurašė ieškovės materialines vertybes – vienkartinius „Smetoniška gira“ bokalus už 13 259,72 Lt (t. 1, b. l. 30), kad dėl materialinių vertybių trūkumo yra atsakingas atsakovas, nes jis nepagrįstai nurašė vertybes, nesilaikydamas materialinių vertybių priėmimo ir išdavimo tvarkos (t. 1, b. l. 60–61). Teismas įvertinęs prekinių – medžiaginių vertybių inventorizacijos apyrašą 2011-12-31 (t.1, b. l. 86–88) nustatė, jog trūkstamų vertybių pavadinimai ir kiekiai neatitinka sąrašo tų vertybių, kurias išvardino aukščiau paminėta komisija 2012-09-24 (t. 1, b. l. 60), todėl teismas darė išvadą, kad 2011-12-31 dar nebuvo susidaręs trūkumas tų vertybių, kurių praradimu kaltinamas atsakovas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2012-06-28 surašė nurašymo aktą, kuriuo nurašė vienkartinių bokalų už 13 259,72 Lt (t. 1, b. l. 20), neįrodo, kad būtent atsakovas yra atsakingas už šių bokalų dingimą. Teismas nustatė, kad atsakovui 2012 metais buvo suteiktos kasmetinės atostogos: nuo 2012-01-16 iki 2012-01-22 (t. 4, b. l. 14), nuo 2012-04-23 iki 2012-04-29 (t. 4, b. l. 24), nuo 2012-06-27 iki 2012-07-03 (t. 4, b. l. 31, 38). Įvertinęs tai, kad duomenų, jog ieškovo vadovo įsakymais buvo paskirtas asmuo pavaduoti atostogauti išleistą atsakovą, ieškovė nepateikė, o trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad atsakovui išeinant atostogų ir grįžus iš jų prekės sandėlyje nebuvo skaičiuojamos, teismas sprendė, kad nesant materialinių vertybių, saugomų sandėlyje, perdavimo atsakovui išeinant atostogų ir atsakovui sugrįžus iš atostogų, nėra galimybės nustatyti, kuriam asmeniui dirbant sandėlyje susidarė trūkumas, dėl to gali būti atsakingi ir abu dirbę asmenys, ir vienas kuris iš jų, todėl nėra pagrindo priteisti visą susidariusį trūkumą vien iš atsakovo. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad inventorizacija buvo vykdoma 1 kartą per metus, trūkumas sandėlyje susidarė nuo 2012 m. kovo mėn., tačiau nei inventorizacijos, nei ataskaitos nebuvo ruošiamos, todėl teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai nevykdė kontrolės, nesiėmė reikiamų priemonių apsaugoti materialines vertybes, be to, nagrinėdamas bylą nustatė, kad įmonėje nebuvo užtikrintas, tinkamai sureguliuotas ir kontroliuojamas materialinių vertybių išdavimas.

9Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra tinkamai nustatytos ir įrodytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis) tam, jog būtų galima spręsti, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo ir jo kaltės susidarė 17803,33 Lt trūkumas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl AB „Volfas Engelman“ sandėlyje dingusių materialinių vertybių ar padarytos vagystės, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovės AB „Volfas Engelman“ atstovas advokatas Nerijus Katilius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 68–78, t. 4). Nurodo, kad teismas padarė klaidingas išvadas, sąlygotas netinkamo į bylą surinktos informacijos vertinimo bei kvalifikavimo. Nesutinka su teismo argumentais:

121. Teismo išvados dėl inventorizacijų neruošimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Į bylą pateikto AB „Ragutis“ (šiuo metu – AB „Volfas Engelman“) generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymo „Dėl inventorizacijų atlikimo bei inventorizacijų apskaitos programoje Movex atlikimo tvarkos“, 2012 m. sausio 31 d. inventorizacijos dokumento, 2012 m. balandžio 30 d. inventorizacijos dokumento, 2012 m. liepos 31 d. inventorizacijos dokumento turinys bei trečiojo asmens V. K. pasisakymai (,,Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną buvo daromos sandėlio inventorizacijos, skaičiuojamos faktiškai esančios materialinės vertybės“) bylos nagrinėjimo metu leidžia konstatuoti, kad inventorizacija įmonėje buvo vykdoma ne tik 1 kartą per metus. Pateikti 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. liepos 31 d. dokumentai laikytini inventorizacijos dokumentais (aktais) pagal minimą 2010 m. vasario 26 d. įsakymą „Dėl inventorizacijų atlikimo bei inventorizacijų apskaitos programoje Movex atlikimo tvarkos“. Todėl priešingai, nei nurodoma sprendime, įmonėje siekiant užtikrinti kontrolę bei materialinių vertybių apsaugą, inventorizacija buvo vykdoma ne tik 1 kartą per metus – 2010 m. vasario 26 d. įsakyme „Dėl inventorizacijų atlikimo bei inventorizacijų apskaitos programoje Movex atlikimo tvarkos“ numatytos inventorizacijos buvo atliekamos įsakyme aptartu periodiškumu (kiekvieną mėnesį) ir tvarka. Be to, įmonėje be inventorizacijų taikytos ir kitos įvairaus pobūdžio kompleksinės priemonės, siekiant apsaugoti įmonėje esančias materialines vertybes ir vykdyti kontrolę.

132. Tai, kad po tam tikrų inventorizacijų atlikimo vėliau nustatyti konkrečių materialinių vertybių trūkumai, nepagrindžia, kad inventorizacijos dokumentuose jų sudarymo metu neatsispindi reali padėtis.

143. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadas, kad „Smetoniška gira“ 0,5 l vienkartinių bokalų bei „Derevenski kvas“ 1,5 l PET etikečių trūkumas susidarė būtent atsakovui dirbant AB „Volfas Engelman“ sandėlyje. Be to, paties atsakovo visų inventorizacijų, kurios buvo atliekamos pagal 2010 m. vasario 26 d. įsakymą „Dėl inventorizacijų atlikimo bei inventorizacijų apskaitos programoje Movex atlikimo tvarkos“ po kiekvienų atsakovo atostogų, dokumentuose (kuriuos jis pats parengė ir pasirašė) fiksuota, kad nėra jam patikėtų „Smetoniška gira“ 0,5 l vienkartinių bokalų ir „Derevenski kvas“ 1,5 l PET etikečių trūkumo.

154. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadas, kad įmonėje buvo užtikrintas tinkamai sureguliuotas ir kontroliuojamas materialinių vertybių išdavimas. Įmonėje dėl konkrečių materialinių vertybių išdavimo paskiriami konkretūs materialiai atsakingi asmenys, kuriems tenka pareiga vykdyti pareiginiuose nuostatuose bei kituose bendrovės dokumentuose numatytas su tuo susijusias pareigas, nustatyti dokumentai, kurių pagrindu galimas materialinių vertybių išdavimas, įdiegta Movex apskaitos programa, kuri neabejotinai leido kontroliuoti ir materialinių išdavimo procesą, organizuotos ir vykdytos inventorizacijos.

165. Ieškovė yra pateikusi į bylą eilę įrodymų, pagrindžiančių, kad: 1) atsakovo padaryta iš viso 17803,33 Lt žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (neveikimu), kadangi atsakovo netinkamai vykdytos darbo pareigos pagal 2008 m. vasario 15 d. Darbo sutartį Nr. 1667, Medžiagų sandėlininko pareiginius nuostatus (tarp jų užkirsti kelią jam patikėtų materialinių vertybių („Smetoniška gira“ 0,5 l vienkartinių bokalų, „Derevenski kvas“ 1,5 l PET etikečių) trūkumams, neteisėtam prekinių ir materialinių vertybių naudojimui ir kt.) bei su jomis susijusios kitos pareigos (įskaitant 2009 m. kovo 9 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartyje); 3) akivaizdžiai yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo) ir žalos atsiradimo – būtent atsakovui tinkamai nevykdžius tenkančių darbo pareigų (taip pat užkirsti kelią trūkumams, neteisėtam prekinių ir materialinių vertybių naudojimui ir kt.) dėl patikėtų materialinių vertybių padaryta iš viso 17803,33 Lt žala; 4) atsakovas kaltas dėl sukeltos 17803,33 Lt dydžio žalos – atsakovui teko pareiga užkirsti kelią materialinių vertybių, esančių bendrovės AB „Volfas Engelman“ sandėlyje, trūkumams, neteisėtam prekinių ir materialinių vertybių naudojimui ir kt., ir akivaizdu, kad šiuo atveju tinkamai nebuvo atlikta; 5) atsakovas ir ieškovė pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo D. J. atstovė advokatė Agnė Golubevienė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 82–86, t. 4). Mano, kad skundžiamu sprendimu buvo tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, tinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad:

181. Teismo sprendimu buvo padaryta išvada, jog ieškovės pateikti inventorizacijų aktai yra neteisingi, neatitinka realaus materialinių vertybių kiekio inventorizacijų atlikimo momentu, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimu buvo padaryta klaidinga išvada dėl inventorizacijų atlikimo fakto, yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių materialinių vertybių trūkumo atsiradimo momentą. Ieškovės pateikti inventorizacijų aktai ir materialinių vertybių nurašymo aktas šio fakto nepatvirtina. Taigi teismo sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog atsakovas yra atsakingas už materialinių vertybių trūkumą. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė pakankamai užtikrino materialinių vertybių apsaugą.

192. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovės įmonėje nėra tinkamai sureguliuotos ir kontroliuojamos materialinių vertybių išdavimo tvarkos. Minėtas faktas pagrįstai buvo nustatytas teismo sprendimu. Nustatyta nusistovėjusi darbo tvarka ieškovės įmonėje rodo, jog ieškovė pažeidė savo pareigą sudaryti darbuotojui reikiamas sąlygas normaliam darbui ir patikėtų vertybių saugumui užtikrinti, todėl nepagrįstai siekia ją perkelti išimtinai atsakovui. Ieškovė, nesudariusi atsakovui reikiamų sąlygų normaliam darbui ir patikėtų vertybių saugumui užtikrinti, pati prisiėmė riziką dėl minėtų vertybių praradimo. Dėl šių priežasčių teismo sprendimu pagrįstai buvo padaryta išvada, jog atsakovas nėra atsakingas už materialinių vertybių trūkumą.

203. Atsakovo veiksmuose nėra materialinės atsakomybės sąlygų dėl toliau nurodytų aplinkybių. Pirma, atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovas savo kaip darbuotojo pareigas atliko tinkamai ir laikėsi ieškovės įmonėje nusistovėjusios darbo tvarkos, atsakovui nebuvo taikyta drausminių nuobaudų už netinkamai atliekamą darbą. Antra, atsakovo materialinės atsakomybės kilimui turi būti nustatyta ne dalis, o visos materialinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl jo veiksmuose nėra ir kitų materialinės atsakomybės sąlygų. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog atsakovo atžvilgiu nėra materialinės atsakomybės sąlygų ir jam nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

24Byloje nustatyta, kad bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai – atsakovas nuo 2008-02-15 iki 2012-09-26 dirbo medžiagų sandėlininku (b. l. 17–19, t. 1). Tarp šalių 2009-03-09 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 29, t. 1). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo padarytą žalą, nes ieškovės sudaryta komisija 2012-09-24 pateikė išvadą, kad sandėlyje yra materialinių vertybių trūkumas, dėl kurio atsakingas atsakovas (b. l. 60–61, t. 1). Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio netenkino, ieškovei kaip darbdavei neįrodžius, kad atsakovo (darbuotojo) veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėta veika DK 246 straipsnio 2 punkto prasme, taip pat atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio.

25Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje. Jau buvo nurodyta, kad ši atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Taigi vadovaujantis CPK 178 straipsniu, darbuotojo kaltė ir neteisėta veika – darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – turi būti įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų atsakovo turtinei atsakomybei kilti.

26Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

27Apelianto nuomone, yra nepagrįstos teismo išvados, jog trūkumas susidarė nuo 2012 m. kovo mėn., tačiau nei inventorizacijos, nei ataskaitos nebuvo ruošiamos, kad ieškovė tinkamai nevykdė kontrolės, nesiėmė reikiamų priemonių apsaugoti materialines vertybes, kad ieškovė nekontroliavo, kaip yra atliekama materialinių vertybių inventorizacija, kad ieškovės pateiktais inventorizacijos dokumentais negalima remtis, nes jie neatspindi realios padėties. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad į bylą pateikti 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. liepos 31 d. inventorizacijos dokumentai, atsižvelgiant į tai, kad juose nurodyta materialinių vertybių kiekis, skirtumas tarp faktiškai suskaičiuotų materialinių vertybių kiekio ir atitinkamų materialinių vertybių kiekio pagal įmonės buhalterinius duomenis, šie dokumentai pasirašyti materialiai atsakingo asmens (atsakovo D. J.), jo tiesioginio vadovo (V. K.), buhalterijos darbuotojo, laikytini inventorizacijos dokumentais (aktais) pagal ieškovės direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymą „Dėl inventorizacijų atlikimo bei inventorizacijų apskaitos programoje Movex atlikimo tvarkos“. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal šalių atstovų ir trečiojo asmens V. K. paaiškinimus (teismo posėdžio protokolas, b. l. 53–55, t. 4), jog materialinių vertybių trūkumo nėra nurodyta nei viename inventorizavimo dokumente, yra nežinoma, kada konkrečiai atsirado vertybių trūkumas sandėlyje, jog trečiasis asmuo, dirbdamas ieškovės įmonės sandėlių vadovu, faktiškai nekontroliavo, ar inventorizacijos dokumentuose teisingai nurodomi faktiškai sandėlyje esantys likučiai, spręstina, kad ieškovės įmonėje Movex programa buvo sudaromi inventorizacijų dokumentai, tačiau juose nėra fiksuotas realus materialinių vertybių skaičius, ieškovė tinkamai nekontroliavo materialinių vertybių inventorizacijos atlikimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2010 m. vasario 26 d. įsakyme „Dėl inventorizacijų atlikimo bei inventorizacijų apskaitos programoje Movex atlikimo tvarkos“ nustatyta, kad,,Už faktinių likučių suvedimą į apskaitos programą Movex atsakingi – materialiai atsakingi asmenys <...>“ (6 punktas), todėl atsakovui (atsakingam darbuotojui) atlikus minėtame įsakyme numatytus veiksmus, tikėtina, kad inventorizacija atlikta tinkamai ir atspindi realią padėtį. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas buvo supažindintas su nurodytu įsakymu. Kolegija pažymi, kad darbuotojo pareigų (net jeigu tokios ir buvo įtvirtintos ieškovės (darbdavio) lokaliniame akte) nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl jų nežinojimo negali sukelti darbo teisinės atsakomybės, įskaitant ir materialiąją atsakomybę.

28Inventorizacijos (materialinių vertybių perdavimai – patikrinimai) turi būti atliekamos pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas LRV 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punktas nustato, kad, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Taisyklių 9 punktas nurodo, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku. Taisyklių 58 p. numatyta, jog visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Taisyklių 13 p. numatyta, jog atsakingi ir materialiai atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai, išskyrus tuos atvejus, kai įmonėje dirba ne daugiau kaip penki darbuotojai ir joje dirbantys asmenys neturi reikiamos kompetencijos atlikti inventorizaciją. Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad ieškovės įmonėje atsakovui 2012 metais suteikiant kasmetines atostogas nuo 2012-01-16 iki 2012-01-22, nuo 2012-04-23 iki 2012-04-29, nuo 2012-06-27 iki 2012-07-03, iš viso nebuvo atliekamos inventorizacijos pagal Taisykles. Nors apeliantas šios aplinkybės neginčija, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir šiuos trūkumus vertina kaip paties darbdavio veiksmus, turėjusius (galėjusius turėti) įtakos žalai atsirasti, be to, kolegijos vertinimu, toks darbdavio nerūpestingumas reiškia ir darbdavio (ieškovės), kaip nukentėjusiojo, kaltę DK 247 straipsnio prasme.

29Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir nurodė argumentą dėl ieškovės įmonėje netinkamai sureguliuoto ir kontroliuojamo materialinių vertybių išdavimo. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas, kurios jam užtikrintų galimybę išsaugoti patikėtą įmonės turtą. Kaip konstatavo LAT, kai žala atsirado dėl to, kad nebuvo sudarytos būtinos sąlygos patikėtų vertybių išsaugojimui, teismas, atsižvelgdamas į tai ir į darbuotojo kaltės laipsnį, gali sumažinti atlygintinos žalos dydį (LAT 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2005 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų – atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų, liudytojo A. M. paaiškinimų, akivaizdu, kad įmonėje materialinių vertybių išdavimas buvo vykdomas aplaidžiai, ir tai darbdavys toleravo, dėl ko taip pat galėjo atsirasti faktiškai rastų likučių neatitikimas lyginant su buhalterinės apskaitos duomenimis.

30Kaip nurodyta, ieškovė, reikšdama atsakovui reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo, privalo įrodyti materialinei atsakomybei taikyti reikiamas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei neįrodžius, dėl kokių priežasčių ir kada susidarė materialinių vertybių trūkumas, dėl kurio ieškovė patyrė iš viso 17 803,33 Lt žalą, ar dėl atsakovo kurį laiką netinkamai atliekamų savo pareigų, ar dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, ar atsakovo kasmetinių atostogų metu, ar jo darbo metu, nėra ieškovės įrodytos ir materialinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, atsakovo kaltė. Ieškovei neįrodžius visų materialinei atsakomybei taikyti reikiamų sąlygų, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas.

31CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai įvertinęs įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

32Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir turėjo pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsniai). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Apeliacinės instancijos teisme atsakovo interesams civilinėje byloje, remiantis atstovavimo 2014-02-03 sutartimi, atstovavo advokatė Agnė Golubevienė (b. l. 87, t. 4). Advokatė D. J. vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Už suteiktas jam teisines paslaugas atsakovas sumokėjo advokatei 2 450 Lt (b. l. 94–97, t. 4). Atsakovo atstovė pareiškė prašymą priteisti iš ieškovės 2 450 Lt išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas numato maksimalų 1 500 Lt dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.). Teismo vertinimu, pagrįsta ir protinga priteistina atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 500 Lt, todėl atsakovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

35Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovės AB „Volfas Engelman“ (kodas 133990589) 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas atsakovui D. J. (a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. Darbo ginčų komisijos... 5. 2013 m. kovo 15 d. AB „Volfas Engelman“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013-02-16 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš... 8. Teismas nurodė, kad ieškovės sudaryta komisija 2012-09-24 pateikė išvadą,... 9. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra tinkamai nustatytos ir įrodytos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovės AB „Volfas Engelman“ atstovas advokatas... 12. 1. Teismo išvados dėl inventorizacijų neruošimo prieštarauja byloje... 13. 2. Tai, kad po tam tikrų inventorizacijų atlikimo vėliau nustatyti... 14. 3. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadas, kad „Smetoniška... 15. 4. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadas, kad įmonėje buvo... 16. 5. Ieškovė yra pateikusi į bylą eilę įrodymų, pagrindžiančių, kad: 1)... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo D. J. atstovė advokatė Agnė... 18. 1. Teismo sprendimu buvo padaryta išvada, jog ieškovės pateikti... 19. 2. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovės įmonėje nėra... 20. 3. Atsakovo veiksmuose nėra materialinės atsakomybės sąlygų dėl toliau... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 24. Byloje nustatyta, kad bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai –... 25. Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos... 27. Apelianto nuomone, yra nepagrįstos teismo išvados, jog trūkumas susidarė... 28. Inventorizacijos (materialinių vertybių perdavimai – patikrinimai) turi... 29. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir... 30. Kaip nurodyta, ieškovė, reikšdama atsakovui reikalavimą dėl materialinės... 31. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei... 33. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo interesams civilinėje byloje,... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 36. Priteisti iš ieškovės AB „Volfas Engelman“ (kodas 133990589) 1 500...