Byla 2-1076-676/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Algidai Guobei, Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovo atstovei V. M., atsakovo UAB „Ristata“ ir partneriai atstovui advokatui T. J., Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS atstovui K. F., trečiųjų asmenų AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „Klaipėdos pilies uostas“ atstovei L. V., K. B., civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams UAB „Ristata“ ir partneriai, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS, tretiesiems asmenims AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“, K. B., A. L., dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 30768,06 Lt nuostolių atlyginimo, 4769,05 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-30 iki 2011-11-05, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2010-09-18 apie 20.00 val., pakilus vėjui, atsakovams priklausantis ir naudojamas laivas „( - )“, stovėjęs Danės upės kairiajame krante nuo įplaukos į Pilies uostą iki upės žiočių, sugadino ieškovui priklausančias naujai įrengtas krantines. Kranto darbuotojams pastebėjus, kad dėl stipraus vėjo yra nutrūkusios dauguma Danės upėje stovinčio laivo „( - )“ švartavimosi virvių, o krantinė dėl laivo trankymosi į ją yra apgadinta ir pats laivas gresia atitrūkti nuo krantinės, informavo uosto tarnybos kapitoną K. B., kuris informavo apie įvykį laivo kontaktinį asmenį ir pareikalavo nedelsiant atvykti į vietą bei siekiant išvengti didesnės žalos ir neleisti laivui atitrūkti nuo krantinės priėmė sprendimą ir nurodė kranto darbuotojams pagal turimas galimybes bei turimomis priemonėmis išlaikyti laivą prišvartuotą prie esamos krantinės, kad būtų išvengta didesnių nuostolių. Dėl atsakovų valdomo didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos krantinei ieškovas patyrė 35537,11 Lt nuostolių. Atsakovų laivo „( - )“ savininko ir valdytojo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie nederino laivo švartavimo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, laivą prišvartavo netinkamai, prišvartavus laivą prie ieškovui priklausančios krantinės nesudarė sutarties nei su ieškovu, nei su AB „Klaipėdos laivų remontas“, tokiu būdu nesiekė išvengti žalos padarymo. Atsakovams atsakomybė kyla CK 6.270 str. 2 d. pagrindu, atsakovai atsako solidariai nes kartu valdė didesnio pavojaus šaltinį ir kartu atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakomybę šalinančių aplinkybių (CK 6.270 str. 1 d.), didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltei nesant būtinai civilinės atsakomybės sąlygai, yra pagrindas konstatuoti esant civilinei atsakomybei ir pareigai visiškai atlyginti nuostolius (CK 6.263 str.). Atsakovai, valdydami didesnio pavojaus šaltinį kartu bendrai atliko neteisėtus veiksmus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.)(T.1, b.l. 3-6, 161-165). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V. M. papildomai paaiškino, kad laivas „( - )“ neturėjo teisės plaukti iš Smiltynės atsakovų nurodymu, nes nėra registruotas įstatymų nustatyta tvarka registre, laivas Danės krantinėje BUDŽIO atstovų buvo pastatytas ir prišvartuotas savavališkai, be uosto kapitono leidimo ir žinios, netinkamoje vietoje, blogai pritvirtinus prie krantinės, audros metu nebuvo galima susisiekti uosto darbuotojams su laivo „( - )“ valdytoju, laive audros naktį niekas nebudėjo ir nebuvo laiku ir tinkamai imtasis priemonių nuostolių atsiradimui, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis, žalos dydis atsakovo nenuginčytas. Prašo ieškinį tenkinti (T. 2, b.l. 11-12, 181-182, T.3, b.l. 69-70 ).

3Atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad įvykio metu uosto akvatorijoje siautė smarki audra, maksimalus vėjo greitis siekė 22 m/s, o Klaipėdos kanale stebėtas pavojingas hidrologinis reiškinys – traukūnas, kas turi būti vertinama kaip ekstremalus gamtinis įvykis, stichinis hidrologinis reiškinys, o tai negalėjo būti atsakovų numatoma, pašalinama ar išvengiama aplinkybė. Tokia nenugalima jėgos aplinkybė yra pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Be to, laivas „( - )“ prie Danės krantinės stovėjo su Pilies uosto kapitono K. B. sutikimu, todėl šio asmens nenumatymas galimo gamtos reiškinio – traukūno, įvertinus uosto akvatorijos ypatumus, turi įtakos atsakomybės sąlygoms dėl ieškovui priklausančių krantinių sugadinimo. Jeigu traukūnas galėjo būti numatytas, tada civilinė atsakomybė tenka trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos laivų remontas“, nes tada galima konstatuoti, jog jis netinkamai vykdė savo pareigas, priežastinis ryšys tarp pasekmių būtų ne su atsakovės veiksmais švartuojant laivą prie krantinės, bet su trečiojo asmens netinkamų pareigų vykdymu, nurodant netinkamą švartavimosi vietą. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo, nes nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei visos civilinės atsakomybės sąlygos, egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybėms (T.1, b.l. 179-182). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai R. S., advokatas T. J. papildomai paaiškino, kad laivą „( - )“ pagal sutartį buvo perdavę prižiūrėti ir naudotis Klubui BUDYS, iki įvykio laivas buvo švartuojamas Smiltynės perkėloje, kadangi vyko Smiltynės uosto rekonstrukcija, uosto kapitonas K. B. nurodė atsakovui UAB „Ristata“ ir partneriai, laivo savininkui, „( - )“ perplukdyti į Pilies uostą ir prišvartuoti krantinėje, kuri skirta kultūros paveldo saugomiems laivams, tačiau dėl žemo vandens lygio Danės upėje nebuvo galima įplaukti į paskirtą vietą, dėl to uosto kapitono žodiniu nurodymu „Olga“ buvo prišvartuota krantinėje, kur įvyko įvykis, tuo metu laivą ginčo vietoje prišvartavo laivo kapitonas A. L.. Nuo to momento, kai „( - )“ stovėjo Danės krantinėje iki įvykio, tretieji asmenys AB „Klaipėdos laivų remontas, uosto kapitonas K. B. sutiko ir neprieštaravo, kad „Olga“ ten ir stovėtų. Įvykio metu laive „Olga“ įgulos nebuvo, nes tai yra jachta. (T. 2, b.l. 12-14, 182-183, T.3, b.l. 70-71).

4Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T.1, b.l. 188, 192). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas K. F. paaiškino, kad klubui BUDYS vadovauja nuo 1988 metų, jachtą „( - )“ naudoja pagal panaudos sutartį, iš Smiltynės „( - )“ buvo pervaryta į nurodytą vietą uosto kapitono K. B. nurodymu, derino tikrasis laivo savininkas jis perdavė nurodymą jam, pervarė jachtos kapitonas A. L. jo nurodymu ir laivą prišvartavo prie įvykio krantinės, pastatant „( - )“ Danės krantinėje 2010-08-10 12.20 val. dalyvavo uosto kapitonas K. B. kuris ir nurodė jam tikslią vietą, kur prišvartuoti jachtą ir stebėjo kaip švartuojamasi, toje vietoje „( - )“ stovėjo kelias savaites iki įvykio, įvykio metu pats atvykti negalėjo nes sirgo, tačiau buvo kiti klubo nariai, kurie audros metu tvirtino švartavimo virves, budėjimas jachtose neprivalomas. Krantinė buvo apgadinta dėl atsiradusios nenugalimos jėgos – dėl aukšto vandens lygio svyravimo Danėje, kuris vadinamas traukūnu, siūba ir yra neprognozuojamas gamtos reiškinys. Sutinka, kad audros metu buvo apgadintos ieškovei priklausančios krantinės, tačiau nėra aišku kas jas apgadino. Taip pat jam kelia abejones ir paskaičiuotas žalos dydis (T. 2, b.l. 15-16, 183-184, T.3, b.l. 71-73).

5Tretysis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka, atsakovų atsiliepime nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Nurodo, jog leidimas statyti laivą „( - )“ prie krantinės atsakovams nebuvo suteiktas, jokia sutartis nepasirašyta, už paslaugas (stovėjimą) atsakovai už ginčo laikotarpį nėra mokėję bei sumokėję, laivas „( - )“ prie nurodytos krantinės prieš įvykį buvo pastatyta savavališkai, tokio dydžio laivas apskritai negalėjo švartuotis prie Danės krantinės, nes neatitinka leistinų parametrų ir uosto kapitonas jokiu būdu nebūtų leidęs šiam laivui švartuotis prie minėtos krantinės. Be to, laivas „( - )“ apskritą parą privalėjo būti su įgula, tačiau laivas buvo aplaidžiai paliktas be priežiūros ir budinčio asmens, žala atsirado dėl atsakovų aplaidumo. Prašo ieškinį tenkinti pilnai (b.l. 174-177). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė L. V. papildomai paaiškino, kad įmonė Danės krantinę valdo koncesijos sutarties pagrindais, nuomoja krantines, prižiūri laivus, atplaukę laivai privalo prisiregistruoti uosto budinčiojo tarnyboje ir sudaryti sutartį kur numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė, svečių vietose neprisiregistravus galima stovėti 4 val., šio įvykio metu laivas „( - )“ nebuvo užsiregistravęs ir nebuvo sudaręs sutarties, uosto kapitonas K. B. yra įmonės darbuotojas kuris atsakingas už krantinės priežiūrą, laivų statymą, sudaro sutartis dėl laivų aptarnavimo, jis atsakingas už Pilies jachtų uosto veiklą, saugią laivybą uoste bei jo prieigose. Laivui „Olga“ dėl jo dydžio negalėjo būti duodamas leidimas švartuotis toje vietoje, nes jis yra 24 metrų ilgio, laivas buvo prišvartuotas per siaurais ir netinkamais lynais, kurie turėjo būti tvirtesni, be to laivas iš viso negalėjo būti plukdomas iš Smiltynės, nes jis nebuvo registruotas įstatymų nustatyta tvarka registre. Laivo „( - )“ prišvartavimo metu uosto kapitono K. B. nebuvo ginčo vietoje ir negalėjo būti, nes jis buvo atostogose, grįžęs iš atostogų jis rado „„( - )“ jau prišvartuotą. Radus be leidimo stovintį laivą, Budžio atstovų pastoviai buvo reikalaujama perstatyti laivą, tačiau jie į tai nereagavo, vis žadėjo patraukti (T.2, b.l. 17-18, T.3, b.l. 73).

6Tretysis asmuo UAB „Klaipėdos pilies uostas“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad koncesijos sutarties vykdymui buvo reikalinga pagal konkurso sąlygas įsteigti atskirą juridinį asmenį. Nuo 2009-08-05, t.y. nuo įmonės įsteigimo, iki 2010-12-31 UAB „Klaipėdos pilies uostas“ veiklos nevykdė, tik 2011-01-01 AB „Klaipėdos laivų remontas“ jachtų uosto tarnyba reorganizuota ir jachtų bei katerių aptarnavimo veikla perkelta į UAB „Klaipėdos pilies uostas“ (T.3, b.l. 123-124). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė L. V. papildomai paaiškino, kad nurodytą krantinę Danės upėje byloje pateiktos Koncesijos sutarties pagrindu ginčo laikotarpiu valdė AB „Klaipėdos laivų remontas“ (T.3, b.l. 142).

7Tretysis asmuo K. B. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai pagal 2009-01-26 paraišką-užsakymą pasirašė su uostu sutartį dėl stovėjimo ir kitų paslaugų suteikimo laivui „( - )“ Smiltynės jachtklube, 2009-08-25 ši sutartis buvo nutraukta, nes laivas pagal panaudos sutartį buvo perduotas klubui BUDYS, toliau laivas stovėjo uoste be sutarties. Jis informavo 2010-08-09 laivo „( - )“ savininką UAB „Ristata“ ir partneriai dėl laivo „( - )“ patraukimo iš jachtklubo ryšium su krantinių rekonstrukcijos darbų atlikimu. Sekančią savaitę jis išėjo atostogauti, t.y. nuo 2012-08-16 iki 2012-08-19, 20 diena buvo prastova, todėl grįžęs į darbą 2010-08-23 jis rado laivą „( - )“ stovintį Danės upėje kairiajame krante. Laivą pastatant ir prišvartuojant prie ginčo krantinės jis nedalyvavo, nematė kaip tai vyko, laivas pastatytas ir prišvartuotas jam nežinant ir be jo leidimo ir sutikimo, kur ir stovėjo iki 2010-09-18, t.y. iki nurodytos audros. Nuo 2010-08-23 iki 2010-09-18, t.y. beveik mėnesį, jis bandė įkalbėti klubo BUDYS vadovą patraukti laivą iš ginčo vietos, kuris žadėjo laivą perstatyti į laivui skirtą vietą – prie istorinių laivų krantinės, tačiau realiai laivo neperstatė ir vengė sudaryti sutartį su įmone bei apmokėti už stovėjimo paslaugą. Laivas buvo pastatytas nesudarius sutarties su krantinių operatoriumi, todėl pagal Laivybos taisykle laive „( - )“ privalėjo nuolat būti budėtojas, tačiau jo nebuvo, nebuvo jo ir per audrą. Audros metu, siekiant išvengti didesnių nuostolių, uosto budėtojas ir bocmanas uždėjo jo telefoniniu nurodymu iš uosto sandėlio paimtas papildomas švartavimosi virves, nes laivas „( - )“ jau grėsė atitrūkti nuo krantinės, dedant papildomas virves dalyvavo ir atsitiktinai uoste buvęs klubo BUDYS narys A. G.. Praėjus keletai dienų po audros klubo BUDYS nariai laivą „( - )“ prišvartavo prie istorinių laivų krantinės (T.2, b.l. 137-139). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. B. papildomai paaiškino, kad iš pradžių laivas „( - )“ stovėjo Smiltynės uoste, dėl uosto gilinimo darbų ją reikėjo iš ten patraukti, todėl jis apie tai informavo raštu atsakovą UAB „Ristata“ ir partneriai, nes jis buvo laivo savininkas, laivą tuo metu valdė klubas BUDYS, raštą laivo savininkui rašė todėl, kad buvo nutrūkusi sutartis su savininku. Liepiant patraukti laivą iš Smiltynės uosto, nebuvo nurodyta kur pastatyti, reikėjo prieš tai atvykti laivo savininkui ar valdytojui į įmonę, sudaryti sutartį dėl švartavimosi ir pastatyti laivą ten, kur tuo metu jis būtų nurodęs. Švartuojant laivą „( - )“ prie krantinės Danėje jis nedalyvavo, jis tuo metu buvo atostogose, laivą prišvartuotą ginčo krantinėje rado 2010-08-23 grįžęs iš atostogų, nežino kieno nurodymu „( - )“ ten buvo prišvartuota, negali paaiškinti kodėl K. F. ir A. L. nurodo, kad jis dalyvavo švartuojant laivą „( - )“ prie krantinės ir davė konkrečius nurodymus kur švartuoti, jis to nedarė ir ten jo tuo metu nebuvo. Dėl laivo stovėjimo sutarties nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, tai nebuvo užregistruota uosto budinčio žurnale, mokesčių „( - )“ “ įmonei nemokėjo. Įvykio vietoje „( - )“ stovėjo prišvartuota keletą savaičių, nors ji turėjo stovėti istorinių laivų krantinėje, jis bandė visą tą laiką susisiekti su klubo BUDYS atstovais ir laivo savininku bei reikalavo, kad laivą patrauktų iš tos vietos, nes pagal savo išmatavimus, dydį 100 tonų bei 24 metrų ilgio laivas „( - )“ negalėjo stovėti toje vietoje, tačiau laivo savininkas ir BUDŽIO atstovai vilkino laiką. Įvykusios audros metu jis darbe nebuvo, dalyvavo Nemuno deltos regatoje, tačiau uosto budėtojai susisiekė su juo telefonu ir jis davė nurodymus budėtojams paimti iš uosto sandėlio papildomas virves ir pritvirtinti papildomai laivą „( - )“ prie krantinės kad išvengti nuostolių, kas ir buvo padaryta. Prieš įvykį prognozių apie galimą traukūną nurodytoje vietoje uostas nebuvo gavęs. Tokio dydžio laive privalėjo būti budintis, kuris turėjo laivui stovint keičiantis vandens lygiui nuolatos reguliuoti švartavimosi lynus, nes kas kelios valandos keičiasi situacija vandenyje esant staigiems vandens lygio svyravimams, toks laivo prišvartavimas koks buvo „( - )“ prieš audrą tiko štiliaus, t.y. ramaus oro sąlygoms, tačiau ne situacijai kai stiprus vėjas ir audra. Atsakovai privalėjo sudaryti sutartį su AB „Klaipėdos laivų remontas“ dėl laivo prišvartavimo ir stovėjimo konkrečioje vietoje, nes tokio dydžio laivai nurodytoje vietoje nestatomi, nebent oro sąlygos yra be vėjo, o keičiantis situacijai esant pasirašytai sutarčiai uosto naudojamas vilkikas ir laivas peršvartuojamas į tinkamą vietą, t.y. užtikrinamas saugus jo stovėjimas. Orų prognozes gauna ypatingais atvejais, stovinčių laivų informavimas yra jų funkcija, apie tai informuojami budėtojai kurie stebi situaciją krantinėje, tačiau šiais klausimais rūpinasi patys laivų savininkai ar valdytojai, ginčo atveju tokios informacijos uostas neturėjo ir neteikė (T. 2, b.l. 184-186, T.3, b.l. 73).

8Tretysis asmuo A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T. 2, b.l. 55). Teismo posėdžio metu A. L., apklaustas liudytoju iki jo įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu, paaiškino, kad yra klubo BUDYS narys, jis vadovavo pervarant laivą „( - )“ iš Smiltynės ir prišvartuojant Danėje prie krantinės, nurodymą išplaukti iš Smiltynės uosto jis gavo iš BUDŽIO klubo prezidento K. F., kuris nurodė, kad turi prasidėti uosto gilinimo darbai. Laivą reikėjo pastatyti į istorinių laivų krantinę, tačiau buvo per seklu ir jis negalėjo įplaukti, todėl laivą prišvartavo Danės krantinėje, tačiau vėliau atvyko K. B. ir liepė laivą perstatyti link žiočių, kur jis ir stovėjo iki audros. Kurioje vietoje švartuoti Danės krantinėje nurodė uosto kapitonas K. B., kuris nurodymus davė krante esantiems, jis konkrečiai nurodymą švartuoti laivą Danė krantinėje gavo iš klubo BUDYS prezidento K. F., kuris tuo metu stovėjo krante su K. B. ir su juo kalbėjo, K. B. tuo metu matė pirmą kartą, anksčiau su juo nėra bendravęs. Pastatyti „( - )“ istorinių laivų krantinėje tuo metu negalėjo, nes buvo žemas vandens lygis. Įvykio metu audros metu prie laivo jo ir įgulos nebuvo, jis atvyko kitą dieną ir matė laivo ir krantinės apgadinimus. (T. 2, 18-19). Kaip tretysis asmuo A. L. vėlesniuose teisimo posėdžiuose nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T.2, b.l. 27, 55, 58, T. 3, b.l. 23, 43, 85, 148).

9Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad jis yra klubo BUDYS narys. Pastatant laivą „( - )“ prie Danės krantinės nedalyvavo. Audros metu buvo krantinėje apie 21.00-23.00 val., nes netoli gyvena, matė kad laivo „( - )“ 2-3 švartavimo lynai buvo nutrūkę, todėl atėjęs padėjo uosto budėtojams pritvirtinti laivą „( - )“ prie krantinės. Laivas buvo prišvartuotas profesionaliai, o švartavimosi lynai tuo metu trūkinėjo dėl didelio vandens lygio svyravimo, stipraus vėjo (T.2, b.l. 23-24).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimu už akių tenkintas ieškovo reikalavimas ir priteista ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „Ristata“ ir partneriai 30768,06 Lt nuostolių, 923,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 62-63). Atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai pateikė 2012-01-12 pareiškimą dėl teismo 2011-12-27 sprendimo už akių peržiūrėjimo (T.1, b.l. 74-75, 78-79, 80-86, 90-92). Teismo 2012-04-18 nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimas už akių (T.1, b.l. 125-126).

12Iš VĮ Registrų centras NTR CDB 2011-09-01 išrašo matosi, kad susisiekimo komunikacijos – Danės upės krantinė, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – vandens uostų, nuo 2010-01-26 nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (T.1, b.l. 7-10). Iš byloje pateikto 2009-08-07 „Pilies uosto ir Danės krantinių nuo upės žiočių iki Biržos tilto valdymo ir naudojimo koncesijos sutarties“ Nr. ( - ) (patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-26 sprendimu Nr. T2-271)(toliau – Koncesijos sutartis), sudarytoje tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ (Koncesininkas) bei UAB „Klaipėdos pilies uostas“ (Bendrovė) matosi, kad siekiant užtikrinti Pilies uosto ir Danės upės krantinių eksploatavimą, skatinant privataus ir viešojo sektoriaus efektyvią partnerystę ieškovas perdavė ginčo inžinierinį statinį (krantines) nurodytiems tretiesiems asmenims ir suteikė teisę Koncesininkui ir Bendrovei leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Pilies uosto ir Danės upės krantinės valdymu, naudojimu, priežiūra ir eksploatacija bei viešųjų paslaugų teikimu, pajamų iš šios veiklos gavimu, o Koncesininkas bei Bendrovė įsipareigojo vykdyti tokią ūkinę veiklą bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką bei prisiimti teises ir pareigas (Koncesijos sutarties 1.1.p., 2.1.p., 2.4.p., 4.1.4.p.) užtikrinti Pilies uosto ir Danės upės krantinių tinkamą eksploatavimą ir naudojimą pagal paskirti, naudoti Pilies uosto ir Danės upės krantines tik paslaugų ir papildomų paslaugų teikimui (Koncesijos sutarties 5.1.1.p., 5.1.2.p., 5.3.p. ir kt.), Sutartyje aptardami paslaugų ir papildomų paslaugų sąvokas (Koncesijos sutarties 1.1.p.), įsipareigojo savo sąskaita apdrausti savo civilinę atsakomybę, kuri gali kilti dėl paslaugų ir papildomų paslaugų teikimo (Koncesijos sutarties 7.4.p., 7.6.p., 7.7.p.), šalys taip pat susitarė ir dėl įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo (Koncesijos sutarties 8.1.p., 8.2.p., 8.3.p.)(T.2, b.l. 35-52, T.3, b.l. 95-100, 136-137). Bylos nagrinėjimo metu šalių bei trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ginčo krantinę Danės upėje ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2010-08-10 iki 2010-09-18, Koncesijos sutarties pagrindu valdė ir veiklą vykdė tik tretysis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“, taip pat nustatyta, jog Koncesijos sutarties pagrindu Koncesininko ir Bendrovės veikla, teisės ir pareigos, atsakomybė bei visi su tuo susiję klausimai reglamentuoti ir nustatyti tik konkrečios kategorijos laivų, t.y. „pramoginės paskirties laivų iki 24 metrų ilgio : burinių ir motorinių jachtų, katerių“ atžvilgiu, analogiškai veikla reglamentuota ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ Jachtų uosto kapitono pareigybiniais nuostatais - byloje dalyvaujantys asmenys šių aplinkybių neginčijo, jas pripažino bei jomis vadovavosi, todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Taip pat nustatyta, kad draudimo išmokos dėl ginčo įvykio metu padarytų nuostolių nebuvo išmokėtos (T.3, 95-96, 101-115, 120-122).

13Tretysis asmuo K. B. paskirtas nuo 2005-12-01 įsteigto AB „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijoje ( - ) pareigoms, AB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinio direktoriaus 2006-09-27 įsakymu Nr. ( - ) jis paskirtas atsakingu už Pilies jachtų uosto veiklą, saugią laivybą uoste bei jo prieigose, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-02-06 įsakymu Nr. 3-39 jis paskirtas Pilies jachtų vidaus vandenų uosto ( - ), jo veikla ginčo laikotarpiu reglamentuota AB „Klaipėdos laivų remontas“ Jachtų uosto kapitono pareigybiniais nuostatais (T.1, b.l. 150-156), byloje pateikti K. B. dalykines savybes charakterizuojantys duomenys bei įrodymai (T.3, b.l. 54-58). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. T2-199 „Dėl Danės upės užutėkio krantinės atkarpos perdavimo valdyti patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejui“ nuspręsta perduoti muziejui valdyti ir naudoti patikėjimo teise ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – Danės upės užutėkio 100 metrų ilgio krantinės atkarpą, muziejaus įstatuose nustatytai veiklai vykdyti (T.2, b.l. 53).

14Lietuvos saugios laivybos administracijos 2011-05-03 duomenimis laivas „( - )“, registro Nr. ( - ), identifikavimo Nr. – ( - ), LR vidaus vandenų laivų registre buvo įregistruotas nuo 2003-10-27 iki 2008-08-11 UAB „Ristata“ ir partneriai vardu; paskutinė kasmetinė techninė apžiūra buvo atlikta 2008-04-11 ir galiojo iki 2008-05-31 (T.1, b.l. 40-43), atsakovo UAB „Ristata‘ ir partneriai pateiktais byloje duomenimis – laivas ( - ) yra kultūros vertybė (T.1, b.l. 95-97). Iš 2008-10-15 Panaudos sutarties Nr. ( - ) matosi, kad laivas „( - )“, priklausantis nuosavybės teise UAB „Ristata“ ir partneriai, perduotas panaudai Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS (T.1, b.l. 138).

15Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus 2012-02-06 pažymos duomenimis, 2010-09-18 siautė smarki audra, maksimalus vėjo greitis 24 m. aukštyje siekė 22 m/s, Klaipėdos uosto prieigose stebėtas bangos aukštis 2,5 m., Klaipėdos kanale – pavojingas hidrologinis reiškinys – traukūnas (T.1, b.l. 87). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. P. paaiškino, kad dirba Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo pareigose, darbo patirtis 36 metai; skyriaus duomenimis 2010-09-18 pūtė smarkus pietvakarių vėjas iki 22 m/s gūsiuose, tai pavojingas reiškinys, kuris iššaukė jūroje bangavimą, iš jūros atėjusios bangos į uosto akvatoriją sukelia horizontalius ir vertikalius vandens svyravimus; nurodytu metu konstatuotas silpnas traukūnas, kuris matuotas Klasco teritorijoje, todėl ginčo vietoje, t.y. už 400 metrų nuo matavimo vietos, galėjo būti tarp silpno ir vidutinio traukūno – tokią prielaidą gali pateikti pagal turimą savo darbinę patirtį, bet tai kaip fakto pagrįsti negali; su AB „Klaipėdos laivų remontas“ sutarties dėl meteorologinės informacijos teikimo maždaug nuo 1990 metų nėra sudaryta, todėl jai tokia informacija nebuvo teikiama, be sutarčių teikti informaciją nėra galimybės, sutarties sudarymas yra požiūris į rizikas, tai mokama paslauga; traukūnas nėra labai dažnas reiškinys, silpnas traukūnas čia būna nuo 10 iki 20 dienų per metus; skyriuje sudaromos prognozės dienai, parai, taip pat antrai, trečiai parai ir 5 dienom; nurodytas traukūnas buvo ir paros prognozėje, t.y. iš vakaro, ir patikslintoje dienos prognozėje; traukūną kaip reiškinį nustatyti galima, tačiau negalima kontroliuoti, todėl reikia žinoti kur pastatyti laivus (T.3, b.l. 142-143).

16Ieškovas byloje įrodinėja atsakovų kaltę dėl atsiradusių nuostolių pastačius netinkamai prišvartuojant ir pažeidžiant nustatytą tvarką laikant laivą „( - )“ ginčo krantinėje Danės upėje, atsakovai tai neigia ir įrodinėja trečiojo asmens AB „Klaipėdos laivų remontas“ kaltę bei nenugalimos jėgos buvimą.

17Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.), tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. - nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.)(LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

18Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos pažeidimas. Pagal bendrąsias nuostatas (CK 1.1 str. 2 d., 1.137 str. 2 d.) įgyvendindamas savo teises asmuo turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Bet kuriam asmeniui galioja reikalavimas elgtis taip, kad nepadarytų žalos, o už žalos padarymą taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.263 str. 2 d.). Pagal CK 6.246 str. neteisėti veiksmai yra veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia, atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, siejasi su kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nedarytum žalos (CK 6.263 str. 2 d.).

19Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai pagal 2009-01-26 paraišką-užsakymą pasirašė su uostu sutartį dėl laivo „( - )“ stovėjimo ir kitų paslaugų suteikimo Smiltynės jachtklube, sutartis nutraukta 2009-08-25, nes laivas „( - )“ pagal 2008-10-15 Panaudos sutartį perduotas panaudai klubui BUDYS. Taip pat nustatyta, kad AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2010-08-09 rašytiniu nurodymu laivas „Olga“ 2010-08-10 buvo plukdomas vadovaujant kapitonui A. L. iš Smiltynės uosto iki krantinės Danės upėje kairiajame krante nuo įplaukos į Pilies uostą iki upės žiočių, t.y. laivas buvo plukdomas jūrų uosto akvatorija (Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1 str., 2 str. 1 p., 4 p.). Nustatant laivo „( - )“ plaukimo datą ir atvykimą prie ginčo krantinės Danės upėje, esant prieštaringiems dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų ir liudytojų paaiškinimams, teismas vadovaujasi byloje pateiktu klubo BUDYS laivo „( - )“ žurnalo duomenimis, iš kurio matosi, kad laivas išplaukė 2010-08-10 maršrutu Smiltynė-Dangė (T.2, b.l. 148-149), tokia data nurodyta ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2010-08-09 rašte atsakovui UAB „Ristata“ ir partneriai (T.2, b.l. 86) – šie duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami, tai paneigiančių duomenų byloje nepateikta (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat labiau tikėtina, kad laivo „( - )“ švartavimo Danės krantinėje metu 2010-08-10 dalyvavo ir Jachtų uosto kapitonas K. B. – šie duomenys fiksuoti laivo „( - )“ žurnale (T.2, b.l. 148-149), šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas K. F. bei laivą plukdę asmenys – laivo kapitonas A. L. (T.2, b.l. 18-19), B. B. (T.2, b.l. 186-187), V. V. (T.2, b.l. 187-189), nors tretysis asmuo K. B. šias aplinkybes ir neigia, tačiau teismo posėdžių metu negalėjo nurodyti galimų jo apkalbėjimo priežasčių bei motyvų, nurodytų aplinkybių paneigiančių duomenų bei įrodymų byloje neteikė, tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (CPK 178 str.). Pateikti byloje AB „Klaipėdos laivų remontas“ duomenys bei įrodymai, jog Jachtų uosto tarnybos kapitonui K. B. buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2010-08-16 iki 2010-08-19 (T.2, b.l. 87, 93), nepaneigia ankstesnės teismo išvados (CPK 185 str.).

20Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad laivas „( - )“ LR vidaus vandenų laivų registre buvo įregistruotas nuo 2003-10-27 iki 2008-08-11 UAB „Ristata“ ir partneriai vardu, paskutinė kasmetinė techninė apžiūra buvo atlikta 2008-04-11 ir galiojo tik iki 2008-05-31 (T.1, b.l. 40-43). Neregistruotas įstatymų nustatyta tvarka laivas neturėjo teisės plaukioti nei vidaus, nei kitais vandenimis (Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymo 1 str., 3 str., 6 str., 9 str., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 1 p., 2 p., 4 p., Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 1 str., 4 str., 7 str., 8 str., 16 str.) - nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Lietuvos saugios laivybos administracijos nekonvencinių laivų poskyrio vedėjas J. L. (T. 3, b.l. 143-144). Nustatyta, kad nurodyti pažeidimai naudojant laivą „( - )“ daromi sistemingai (T.3, b.l. 151-160).

21Laivas „( - )“ Danės upės krantinėje kairiajame krante nuo įplaukos į Pilies uostą iki upės žiočių buvo švartuojamas. Atsakovo klubo BUDYS atstovo K. F., laivo kapitono A. L. (T.2, b.l. 18-19), liudytojų B. B. (T.2, b.l. 186-187), V. V. (T.2, b.l. 187-189) paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad laivas „( - )“ 2010-08-10 buvo švartuojamas tik laivo „( - )“ įgulos veiksmais ir jėgomis, Pilies uosto budėtojas ir bocmanas nedalyvavo atliekant nurodytus veiksmus, atsakovai ir laivo „( - )“ kapitonas nustatyta tvarka apie neinformavo budėtojų ir bocmano nei iki laivo švartavimo, nei laivą prišvartavus, t.y. jiems nežinant - šias aplinkybes iš dalies patvirtino teismo posėdžio metu ir liudytojai – uosto budėtojai J. Š., S. K., A. N., V. A., uosto bocmanas V. Š. bei jų darbo metu pildyti dokumentai (T.4, b.l. 3-56) – tai paneigiančių duomenų bei įrodymų byloje nepateikta, byloje dalyvaujantys asmenys šių aplinkybių neginčijo (CPK 178 str.). Pagal AB „Klaipėdos laivų remontas“ patvirtintų Pilies uosto taisykles, Jachtų uosto bocmano bei budinčio pareiginius nuostatus, tik Pilies uosto budintis ir bocmanas galėjo ir turėjo teisę vadovauti laivo švartavimo darbams bei juos atlikti (T.2, b.l. 102-103, 112-114, 127-128)(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-12-04 įsakymu Nr. 347 patvirtintų „Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių“ 1 p.). Vertinant byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad atsakovams UAB „Ristata“ ir partneriai, gavus AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2010-08-09 raštą dėl laivo „( - )“ patraukimo iš Smiltynės jachtų uosto, ir laivo tuometiniam naudotojui klubui BUDYS nepateikus užsakymo dėl laivo „( - )“ stovėjimo Pilies jachtų uoste ar Danės upės krantinėje, kurią naudojo Koncesijos sutarties pagrindu AB „Klaipėdos laivų remontas“, paslaugos suteikimo ir nepasirašius tokios paslaugos suteikimo sutarties, atsakovo klubo BUDYS iniciatyva ir veiksmais, tam neprieštaraujant Jachtų uosto kapitonui K. B., laivas „( - )“ 2010-08-10 buvo pastatytas Danės krantinėje ir ten stovėjo nuo 2010-08-10 iki 2010-09-18 audros, kurios metu ir buvo apgadinta ginčo krantinė (T.2, b.l. 62, 67-68, 77, 82)(CPK 178 str., 185 str.).

22Laivo „( - )“ savininkas yra atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai, laivo valdytojas 2008-10-15 panaudos sutarties pagrindu yra atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS (T.1, b.l. 95-97, 138), atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai iki 2009-08-25 dėl laivo „( - )“ stovėjimo vietos krantinėje suteikimo paslaugos buvo sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu AB „Klaipėdos laivų remontas“. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ir nutraukus sutartį su AB „Klaipėdos laivų remontas“, atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai ir toliau aktyviai rūpinosi laivu kaip laivo savininkas – AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2010-08-09 reikalavimą dėl laivo „( - )“ patraukimo per rugpjūčio 9-10 d. iš Smiltynės jachtklubo teritorijos dėl uosto rekonstrukcijos pateikė laivo savininkui UAB „Ristata“ ir partneriai, laivas „Olga“ iš Smiltynės į Danės upę 2010-08-10 buvo pradėtas plukdyti atsakovo klubo BUDYS gavus tokį nurodymą iš laivo savininko – šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir patvirtino atsakovų atstovai K. F., R. S.. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Ristata“ ir partneriai atstovas R. S. taip pat nurodė, kad nurodytos panaudos sutarties galiojimo metu taip pat naudojosi laivu „( - )“. Kaip matosi iš byloje pateiktos 2008-10-15 panaudos sutarties bei kitų byloje pateiktų įrodymų, laivo savininkas nesuteikė klubui BUDYS teisių bei įgaliojimų savininko vardu rūpintis bei būti atsakingu už laivo „( - )“ techninę būklę bei jo privalomą registraciją įstatymų nustatytuose registruose, taigi laivo savininkas turėjo pareigą ir toliau aktyviai rūpintis laivu „( - )“ bei imtis visų teisėtų priemonių ir būdų, kad laivas „( - )“ neregistravus jo nustatyta tvarka įstatymų nustatytuose registruose bei neturint galiojančios techninės apžiūros neplauktų uosto akvatorija. Daroma išvada, jog laivas „( - )“ 2010-08-10 iš Smiltynės uosto į Danės upės krantinę buvo plukdytas laivo savininko UAB „Ristata“ ir partneriai nurodymu, jo žinia ir sutikimu, plukdant laivą bei jį prišvartuojant ginčo krantinėje panaudos gavėjui klubui BUDYS savo jėgomis, veiksmais ir rizika. Tirtų įrodymų pagrindu labiau tikėtina, kad laivo savininkas ir panaudos gavėjas negalėjo nežinoti, jog laivas „( - )“ LR vidaus vandenų laivų registre buvo įregistruotas nuo 2003-10-27 iki 2008-08-11 savininko vardu, o paskutinė kasmetinė techninė apžiūra buvo atlikta 2008-04-11 ir galiojo tik iki 2008-05-31 (T.1, b.l. 40-43), taigi laivas savo eiga negalėjo plaukti nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, o atlikus šiuos veiksmus buvo pažeisti saugios laivybos reikalavimai (Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1 str., 2 str. 1 p., 4 p., Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymo 1 str., 3 str., 6 str., 9 str., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 1 p., 2 p., 4 p., Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 1 str., 4 str., 7 str., 8 str., 16 str.). Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad laivas „( - )“ 2010-08-10 buvo švartuojamas tik laivo „( - )“ įgulos veiksmais ir jėgomis, Pilies uosto budėtojas ir bocmanas nedalyvavo atliekant nurodytus veiksmus, nebuvo vykdomi laivo saugaus švartavimo reikalavimai (AB „Klaipėdos laivų remontas“ patvirtintų Pilies uosto taisyklių, Jachtų uosto bocmano pareiginių nuostatų 2.5.p., Jachtų uosto budinčio pareiginių nuostatų 2.7.p.), tik Pilies uosto budintis ir bocmanas galėjo ir turėjo teisę vadovauti laivo švartavimo darbams bei juos atlikti įvertinus švartavimosi vietos ypatumus, stebėti ir kontroliuoti prišvartuotą laivą įvertinant meteorologines bei kitas aplinkos sąlygas, ir sudarius sutartį dėl laivo stovėjimo paslaugos suteikimo imtis visų įmanomų saugios laivybos priemonių ir veiksmų galimų nuostolių atsiradimui – tam tikslui panaudojant ir uosto buksyrą perstatant bei peršvartuojant laivą esant ekstremalioms sąlygoms į saugią vietą (T.2, b.l. 102-103, 112-114, 127-128)( (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 3-327 patvirtintų „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių“ 2 p., 4 p., 89 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-12-04 įsakymu Nr. 347 patvirtintų „Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių“ 1 p., 2 p., 5 p., 7 p., 9 p., 15 p., 16 p., ir kt.); bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė duomenų bei įrodymų, kad laivas „( - )“ buvo švartuojamas prie ginčo krantinės įstatymų nustatyta tvarka, pagal švartavimosi schemą ir kt. (CPK 178 str.). Taip pat nustatyta, kad laivą „( - )“ prišvartavus ir stovint jam ginčo laikotarpiu prie ginčo krantinės, atsakovams nesudarius sutarties su uosto kapitono tarnyba dėl laivo stovėjimo paslaugos teikimo, laive „( - )“ nebuvo budinčių ar kitų už laivo saugumą atsakingų asmenų, galinčių nustatyta tvarka rinkti, gauti bei panaudoti informaciją apie gręsiančias ar esamas ekstremalias ar joms panašias meteorologines sąlygas uosto teritorijoje ir imtis visų įmanomų saugios laivybos priemonių (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 3-327 patvirtintų „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių“ 2 p., 4 p., 83 p., 101 p., 103 p.). Atsakovų veiksmai saugią laivybą reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, Danės upėje savo jėgomis ir rizika pastačius ir prišvartavus laivą ir jo tinkamai neprižiūrėjus, yra neteisėti (CPK 185 str.). Šiuo atveju teismas taip pat įvertina ir atsakovų, jeigu jie elgtųsi kaip protingi ir apdairūs asmenys, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą, gyvenimišką patirtį ir įprastą gyvenimišką riziką. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas vienodo pobūdžio priežastinis ryšys tarp teisinę pareigą pažeidusių atsakovų veiksmų sudarant sąlygas žalai atsirasti, t.y. atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovai bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nustatyta tvarka nepaneigė. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – Danės krantinė nebūtų apgadinta, jei ten ginčo metu nebūtų atsakovų neteisėtais veiksmais pastatytas ir prišvartuotas laivas „( - )“.

23Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. ( - ) sudaryta komisija apžiūrėjus Danės upės krantinės vieta, kurioje švartavosi laivas „Olga“, nustatė krantinės sugadinimus bei paskaičiavo dėl to padarytus nuostolius, dėl nustatytų nuotolių AB „Klaipėdos laivų remontas“ teikė pretenzijas laivo „( - )“ savininkui atsakovui UAB „Ristata ir partneriai“ (T.1, b.l. 11-39). Ieškovas pateikė byloje duomenis, paskaičiavimus bei įrodymus dėl 30768,06 Lt nuostolių, atsiradusių dėl Danės krantinės sugadinimo ginčo metu (T.1, b.l. 15-39, 136-137). Pateiktų duomenų bei įrodymų atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, juos paneigiančių įrodymų bei priešinių reikalavimų, prašymų, paskaičiavimų neteikė, apsiribojo tik bendro pobūdžio pastebėjimais bei pasvarstymais dėl ieškovo pateiktų nuostolių paskaičiavimų, duomenų ir įrodymų objektyvumo, iš esmės pripažino žalos faktą bei jos atsiradimo laiką, todėl daroma išvada, jog ieškovas įrodė nurodytų nuostolių faktą bei dydį 30768,06 Lt sumai, nustatytus po 2010-09-18 ginčo įvykio (CPK 178 str., 185 str.). Nustačius byloje atsakovo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalą bei jos dydį, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinio tenkinimui (CK 6.6 str. 3 d., 6.245 str. 1 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 6.270 str., 6.279 str. 1 d., 2 d., CPK 178 str., 185 str.).

24Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl nenugalimos jėgos, kaip pagrindo atleisti nuo atsakomybės, byloje neįrodytos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-18 siautė smarki audra, Klaipėdos kanale stebėtas pavojingas hidrologinis reiškinys – traukūnas (T.1, b.l. 87), ginčo vietoje galėjo būti tarp silpno ir vidutinio traukūno, traukūną kaip reiškinį nustatyti galima prieš parą, jis ir buvo nustatytas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriuje, reikėjo atsakovams, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui ir valdytojui tik savalaikiai domėtis bei gauti šią informaciją ir užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms perstatant laivą iš galimai pavojingos į vietos į saugią vietą (T.3, b.l. 142-143). Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 241 patvirtintų Ekstremalių įvykių kriterijus, ginčo metu buvęs reiškinys tarp silpno ir vidutinio traukūno nėra priskiriamas prie ekstremalaus hidrometeorologinio reiškinio (2.3.3.p.), traukūnas kaip hidrologinis reiškinys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje yra numatomas ir prognozuojamas, ginčo metu ir ginčo vietoje šis traukūnas buvo numatytas bent jau prieš parą, todėl nustatyti ginčo metu šie trumpalaikiai vandens lygio svyravimai bei bangų aukštis negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga (CK 6.212 str., 6.253 str. 1 d., 2 d.).

25Teismui padarius išvadą, jog labiau tikėtina, kad laivo „( - )“ švartavimo Danės krantinėje metu 2010-08-10 dalyvavo ir Jachtų uosto kapitonas K. B., daroma išvada, kad laivas „( - )“ ginčo metu, t.y. nuo 2010-08-10 iki 2010-09-18, stovėjo ginčo vietoje, t.y. Danės krantinėje, su Jachtų uosto kapitono K. B. sutikimu. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad laivas „( - )“ ginčo vietoje buvo pastatytas iš anksto suderinus ir nurodžius konkrečią jo stovėjimo vietą, kaip kad nepaneigta ir atsakovų versija, kad laivas „( - )“ negalėjo įplaukti uosto teritoriją dėl per žemo vandens lygio Danės upėje ties pasukamu tiltu ir kad ginčo stovėjimo vieta buvo laikina ir priverstinio pobūdžio, t.y. iki tol, kol vandens lygis pasieks reikiamą lygį. Vertinant Jachtų uosto kapitono K. B. veiksmus (neveikimą) laivo „( - )“ komandos nariams švartuojant laivą 2010-08-10 nesilaikant nustatytos reglamentavimo tvarkos ir jiems neinformuojant apie tai budėtojų bei bocmano ir nesudarant sąlygų pastariesiems atlikti jiems priklausančius pagal užimamas pareigybes švartavimosi veiksmus, taip pat nepatikrinant po švartavimosi darbų atlikimo šių atliktų darbų teisingumo, kvalifikuotumo, patikimumo, paliekant laivą stovėti ir nekontroliuojant švartavimosi kokybės ir vandens svyravimo bei pokyčių, nesiimant priemonių bei veiksmų laiku gauti pakankamą informaciją apie numatytas pavojingas hidrometeorologines sąlygas ir įvertinus gręsiantį pavojų imtis priemonių dėl laivo patraukimo iš pavojingos stovėjimui vietos tuo pačiu informuojant apie tai asmeniškai laivo kapitoną, t.y. neatliekant dalies veiksmų saugios laivybos užtikrinimui, teismo vertinami kaip prisidėjimas prie atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos bei buvusių priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis (Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymo 1 str., 2 str., 7 str., 8 str., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 83 p., 84 p., 89 p., 99 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-12-04 įsakymu Nr. 347 patvirtintų „Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių“ 1 p., 2 p., 3 p., AB „Klaipėdos laivų remontas“ patvirtintos Pilies uosto taisyklės, Jachtų uosto bocmano bei budinčio pareiginiai nuostatai). Trečiųjų asmenų K. B. bei AB „Klaipėdos laivų remontas“ atstovų argumentai, kad sudaryti sutartį prišvartavus laivą „( - )“ su įmone dėl stovėjimo paslaugų teikimo buvo tik atsakovų pareiga, kurios jie ir nevykdė, nes tik tokiu atveju atsirastų Jachtų uosto kapitono pareiga vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas ginčo teritorijoje, teismas vertina kaip nepagrįstas, nes, kaip matosi iš byloje nustatytų aplinkybių, tiek Jachtų uosto kapitonas K. B., tiek AB „Klaipėdos laivų remontas“ neprieštaravo, kad ginčo laikotarpiu laivas „( - )“ stovėtų ginčo vietoje, taigi tuo pačiu ir jie prisiėmė teises bei pareigas jų teritorijoje stovinčio laivo „( - )“ atžvilgiu, taigi prisiėmė ir dalį galimų neigiamų pasekmių riziką. Todėl teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir trečiojo asmens veiksmai, kurie sąlygojo dalį ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimą (CK 6.253 str. 1 d., 4 d.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepageidavo ir nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo kitiems (kitam) tretiesiems asmenims, kryptingai laikėsi pozicijos ir įrodinėjo tik atsakovų kaltę. Įvertinus nustatytų veiksmų apimtį, pobūdį priteistinos žalos dydis mažintinas 1/3, t.y. 10256,02 Lt.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1d.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro 710,74 Lt žyminis mokestis ir 66,75 pašto išlaidos, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. Atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai pateikė įrodymus, kad jis turėjo 3025,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.2, b.l. 164-169), kurias prašo priteisti iš ieškovo. Įvertinus teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, bylos nagrinėjimo trukmę bei jos apimtį, sudėtingumą, patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį, atsakovui UAB „Ristata“ ir partneriai priteistina iš ieškovo 1008,00 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 185 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai solidariai iš atsakovų UAB „Ristata“ ir partneriai ir Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS 20512,04 Lt nuostolių atlyginimo, 3179,36 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-30 iki 2011-11-05, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. nuo 23691,40 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-11-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Ristata“ ir partneriai ir Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS lygiomis dalimis 710,74 Lt žyminio mokesčio ir 66,75 Lt pašto išlaidų.

31Priteisti atsakovui UAB „Ristata“ ir partneriai iš ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1008,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 30768,06 Lt nuostolių... 3. Atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai atsiliepimu į ieškinį su... 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS... 5. Tretysis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“ atsiliepimu į ieškinį su... 6. Tretysis asmuo UAB „Klaipėdos pilies uostas“ atsiliepimu į ieškinį su... 7. Tretysis asmuo K. B. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašo... 8. Tretysis asmuo A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai... 9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad jis yra... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimu už akių tenkintas... 12. Iš VĮ Registrų centras NTR CDB 2011-09-01 išrašo matosi, kad susisiekimo... 13. Tretysis asmuo K. B. paskirtas nuo 2005-12-01 įsteigto AB „Klaipėdos laivų... 14. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2011-05-03 duomenimis laivas „( -... 15. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių... 16. Ieškovas byloje įrodinėja atsakovų kaltę dėl atsiradusių nuostolių... 17. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12... 18. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai... 19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB „Ristata“ ir... 20. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad laivas „( - )“ LR vidaus... 21. Laivas „( - )“ Danės upės krantinėje kairiajame krante nuo įplaukos į... 22. Laivo „( - )“ savininkas yra atsakovas UAB „Ristata“ ir partneriai,... 23. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 24. Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl nenugalimos jėgos, kaip pagrindo atleisti... 25. Teismui padarius išvadą, jog labiau tikėtina, kad laivo „( - )“... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. teismas... 28. ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai solidariai... 30. Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Ristata“ ir partneriai ir Lietuvos... 31. Priteisti atsakovui UAB „Ristata“ ir partneriai iš ieškovo Klaipėdos... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...