Byla e2-1660-944/2017
Dėl teisės registruoti patikslintus žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Rodena“ atstovui advokatui S. A., atsakovo S. P. atstovui advokatui A. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rodena“ ieškinį atsakovui S. P. dėl teisės registruoti patikslintus žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo.

3Teismas,

Nustatė

4ieškovas prašo pripažinti teisę be atsakovo S. P. sutikimo: atnaujinti 0,1104 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kadastrinius duomenis ir registruoti 2016 m. liepos 7 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; atnaujinti 0,1123 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kadastrinius duomenis ir registruoti 2016 m. liepos 7 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, kad ant atsakovui priklausančių žemės sklypų yra pastatyti ieškovei priklausantys gyvenamieji namai. Minėtų statinių statybos užbaigimo ieškovė negali registruoti teisės aktų nustatyta tvarka, nes nėra neregistruojami patikslinti kadastriniai žemės sklypų matavimai. Atsakovas nesutinka šiuos matavimus registruoti, tokiu būdu varžydamas ieškovės teisę užbaigti statinių statybos procesą.

5Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tinkamam gyvenamųjų namų eksploatavimui užtikrinti yra pakankama dalis žemės sklypų. Tuo tarpu ieškovės siūlomuose kadastriniuose matavimuose yra nustatytos tokio dydžio elektros linijų, dujotiekio ir nuotekų apsaugos zonos ir pažymėta, jog yra užstatyta visa žemės sklypų teritorija, kas reiškia, jog atsakovui sutikus su atitinkamais kadastriniais matavimais, ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai įgytų argumentą grįsti savo poziciją civilinėje byloje dėl servitutų nustatymo.

6Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo atsiliepimo motyvai deklaratyvūs. Pažymi, kad atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ta apimtimi ir dėl sklypo užstatymo paskirties.

7Atsakovas tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad patvirtinus ir įregistravus žemės sklypų kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, visai žemės sklypus sudarančiai teritorijai būtų nustatytas užstatytos teritorijos teisinis režimas, pagal kurį visa žemės sklypus sudaranti teritorija būtų suskirstyta į 2 dalis: statiniais užstatytą teritorijos dalį ir kitą, tiesioginiam šių statiniu eksploatavimui, skirtą teritorijos dalį. Toks žemės sklypų teritorijos kadastrinis režimas atsakovo nuomone, reiškia tik, kad visi atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai bus naudojami tik tiesioginiam ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui. Taigi, nepaisant to, kad faktinis užstatymas statiniais šiuose žemės sklypuose siekia vos 10 proc., tačiau atnaujinus žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal parengtus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypų teritorijai visiško užstatymo režimą, likęs žemės sklypų plotas (90 proc.) toliau bus naudojamas šiuose žemės sklypuose esančių statinių eksploatavimui, t. y. išskirtinai ieškovės poreikių tenkinimui.

8Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją.

9Teismas

konstatuoja:

10ieškinys tenkintinas.

11Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 159,17 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); ir 179,77 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) (el. b. l. 8–11). Nekilnojamasis turtas – 0,1104 ha žemė sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ); ir 0,1123 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui (el. b. l. 8–11). Šiuose sklypuose yra pastatyti ieškovui priklausantys statiniai. Ieškovė 2015-01-29 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą statiniui, unikalus Nr. ( - ) (el. b. l. 22–25) ir 2011-08-05 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą statiniui, unikalus Nr. ( - ) (el. b. l. 26–28). Šalių susirašinėjimas dėl kadastrinių matavimų patikslinimo (el. b. l. 29–36, 37–38, 79–81). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (el. b. l. 39–78). Matininko M. G. paaiškinimai (el. b. l. 82–83).

12Šioje byloje ieškovas kelia reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo – negalėjimo registruoti jam priklausančių statinių užbaigimo, nesusijusių su valdymo į šiuos statinius netekimu.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai (čia ir toliau nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, jei nepažymėta kitaip). Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

14Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl dviejų savininkų, t. y. žemės klypo (atsakovo) ir statinių (ieškovo), interesų naudotis jų turtu absoliučiu pobūdžiu. Ieškovė savo interesus gina reikšdama negatorinį ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo.

15Teismas nurodo, kad savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012; kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – statiniai) ir asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

16Byloje ginčo, kad ieškovė yra statinių savininkė nėra, todėl pagal teisės aktų reikalavimus ieškovė siekdama pagrįsti savo reikalavimą turi įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Šiuo atveju yra susidariusi tokia situacija, kad gyvenamieji namai, esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei, tačiau jie pastatyti ant atsakovui priklausančių žemės sklypų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų 2016-09-06 išrašą matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), baigtumas nurodytas 48 proc., tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio ( - ), baigtumas nurodytas 60 proc. Byloje pateiktos statybos abiejų statinių deklaracijos apie statybos užbaigimą, tačiau šie duomenys nėra įregistruojami. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Šiai įstatymo numatytai pareigai atlikti turi būti pateikiami kadastriniai sklypo matavimai. Kadangi žemės sklypai priklauso atsakovui, todėl jis, kaip savininkas, turi duoti sutikimą registruoti patikslintus kadastrinius matavimus.

17Pagal byloje esančius duomenis, t. y. šalių susirašinėjimą, procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją atsakovas su atliktais kadastriniais matavimais nesutinka dėl kelių aspektų. Pirmiausia, atsakovo nuomone, visas žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esančiam statiniui, todėl nepagrįstai nurodoma, kad visam žemės sklypui nustatomas užstatymo paskirties teisinis režimas. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir ieškovės byloje pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutarties nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimui abiem žemės sklypams nustatytas neterminuotus servitutus: tarnaujantiesiems daiktams – žemės sklypams Kaune, P. R. g. 7, 12 ir 17, viešpataujančiųjų daiktų, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų, pastatytų atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atžvilgiu. Darytina išvada, kad minėtu teismo procesiniu dokumentu atsakovui yra suvaržytos teisės į abu žemės sklypus pilna apimtimi. Dėl šios aplinkybės atsakovo procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija, kad realiai yra užstatyta tik 10 proc. žemės sklypų ploto, ir visas žemės sklypas nebūtinas statiniui, laikytini nepagrįstais, nes dėl nustatyto servituto abiem sklypams visam plotui, atsakovui, kaip savininkui, atsirado tam tikri ribojimai susiję su jam priklausančių sklypų valdymu ir disponavimu.

18Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad servitutai nėra numatyti pateiktuose kadastrinių matavimų bylose, todėl šie matavimai neatitinka nustatytų reikalavimų. Pastebėtina, kad kadastriniai matavimai atlikti ir duomenys šiuose matavimuose užfiksuoti 2016 m., tuo tarpu servitutai nustatyti tik 2017 m., kai kasacinis teismas paliko Kauno apygardos teismo 2016-10-31 nutartį. Iš priimtų teismo procesinių dokumentų matyti, kad servitutai buvo nustatyti pilna apimtimi abiem žemės sklypams, t. y. abu žemės sklypai visu plotu numatyti, kaip tarnaujantys daiktai. Esant tokiai situacijai, teismo procesinis sprendimas yra pagrindas registruoti servitutus Nekilnojamojo turto registre atsakovui priklausantiems žemės sklypams, tačiau savo esme nesudaro pagrindo 2016 m. kadastrinius duomenis laikyti netiksliais ir pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus. Darytina išvada, kad dėl teisminio bylos nagrinėjimo pasikeitusi faktinė situacija, nelaikytina pagrindu atmesti reiškiamus reikalavimus.

19Atsakovas nurodo, kad žemės sklypų nustatytas užstatymo teisinis režimas pažeidžia jo kaip savininko teises, tačiau kuo konkrečiai šis galimas teisių pažeidimas pasireiškia nenurodė. Pagal bylos duomenis ir teismo posėdžio metu išklausius matavimus atlikusio liudytojo M. G. paaiškinimus nustatyta, kad žemės klypo plotas, kaip užstatytas, nurodytas pagal teisės aktų reikalavimus, kito teisinio režimo žemės sklypams nurodyti šiuo atveju nėra pagrindo, nes prie užstatymo teritorijos priskiriamas pats statinys, taip pat kiemas, veja ir kt. Patys žemės klypai per maži, kad juose būtų galima nurodyti kelis teisinius sklypo rėžimus. Pažymėjo, kad minėtuose žemės sklypuose želdinių ir pan. teritorijų nėra, todėl nėra pagrindo jų nurodyti kadastrinių matavimų bylose. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms teismo vertimu nėra pateikta konkrečių duomenų, kad atlikti matavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti varžytų atsakovo teises labiau nei būtina.

20Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad M. G. atliko kadastrinių duomenų matavimo darbus be žemės sklypo savininko sutikimo. Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad tarp šalių vyksta/vyko ne vienas teisminis ginčas. Šalims išspręsti ginčo ne teisminiu būdu ar taikos sutartimi nepavyksta. Akivaizdu, kad atsakovas nėra suinteresuotas užsakyti kadastrinius matavimus, už juos mokėti ir kt., nes jie reikalingi ieškovei dėl savo turtinių interesų gynimo. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti asmens, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus atlikti žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus, tačiau be žemės klypo savininko sutikimo, nesudaro šių matavimų laikyti neteisėtais. Pažymėtina, kad apie matavimų procesą ir atliktus matavimus atsakovas buvo informuotas.

21Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad be patikslintų kadastrinių matavimų registravimo ieškovė, kaip statinių savininkė negali realizuoti savo teisių, t. y. registruoti statinių teisės aktų nustatyta tvarkia, tokiu būdu pasireiškia jos teisių pažeidimas. Objektyvaus pobūdžio duomenų, kad minėti kadastriniai duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų nėra pateikta. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovės teisės pažeidimas pasireiškia tuo, kad ji negali atlikti statinių teisinės registracijos pagal deklaraciją dėl statybos užbaigimo, todėl laikytina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė savo reikalavimą dėl negatorinio ieškinio pagrįstumo, todėl ieškinys tenkintinas ir leistina be atsakovo sutikimo registruoti patikslintus kadastrinių matavimų duomenis atnaujinamai (CPK 178 straipsnis).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

24Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas, t. y. 31 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 84),išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 2014,56 Eur (el. b. l. 163–172). Teismas nurodo, kad šioje byloje buvo atlikti tokie ieškovės atstovo procesiniai veiksmai, t. y. surašytas ieškinys, dublikas, dalyvauta dviejuose teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti suma atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistina iš atsakovo ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 31 Eur žyminio mokesčio ir 2014,56 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

Nutarė

26ieškinį tenkinti:

27leisti ieškovei UAB „Rodena“, juridinio asmens kodas 134491023, be atsakovo S. P., asmens kodas ( - ) sutikimo registruoti: 2016 m. liepos 7 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuria atnaujinami 0,1104 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastriniai duomenys; ir 2016 m. liepos 7 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuria atnaujinami 0,1123 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastriniai duomenys.

28Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas ( - ) ieškovei UAB „Rodena“, juridinio asmens kodas 134491023, 31 Eur žyminio mokesčio ir 2014,56 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

29Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas,... 4. ieškovas prašo pripažinti teisę be atsakovo S. P. sutikimo: atnaujinti... 5. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tinkamam... 6. Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo atsiliepimo... 7. Atsakovas tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad patvirtinus ir... 8. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išsakytą... 9. Teismas... 10. ieškinys tenkintinas.... 11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 159,17... 12. Šioje byloje ieškovas kelia reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo –... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl dviejų savininkų, t. y.... 15. Teismas nurodo, kad savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai... 16. Byloje ginčo, kad ieškovė yra statinių savininkė nėra, todėl pagal... 17. Pagal byloje esančius duomenis, t. y. šalių susirašinėjimą, procesiniuose... 18. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad servitutai nėra numatyti... 19. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypų nustatytas užstatymo teisinis režimas... 20. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad M. G. atliko... 21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad be patikslintų... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 23. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai... 24. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė šioje byloje patyrė šias... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu,... 26. ieškinį tenkinti:... 27. leisti ieškovei UAB „Rodena“, juridinio asmens kodas 134491023, be... 28. Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas ( - ) ieškovei UAB „Rodena“,... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...